Vladimiras Putinas
Vladimiras Putinas
Vladimiras Vladimirovičius Putinas (gimė 1952 metais spalio 7 dieną) – Rusijos Federacijos prezidentas, 2024 metais į postą išrinktas 5-tą kartą. Tai Rusijos politinis lyderis, ilgametis šalies prezidentas ir ministras pirmininkas. Jis yra buvęs KGB pareigūnas, o jo politinė karjera prasidėjo Sankt Peterburge. Putinas yra žinomas dėl autoritarinio valdymo stiliaus, griežtos žiniasklaidos kontrolės ir opozicijos slopinimo. 2022 m. vasario mėnesį jis pradėjo karą prieš Ukrainą, kas sukėlė tarptautinę krizę, griežtus ekonominius sankcijas Rusijai ir padidėjusią įtampą tarp Rusijos ir Vakarų šalių.
Radikaliems Rusijos pokyčiams užteko vienų metų
„Prieš metus ukrainiečiai nuvertė prorusišką prezidentą Viktorą Janukovyčių ir taip įtraukė abi puses į kruviną konfliktą bei pastatė pamatus Rusijos transformacijai“, – rašo Anna Arutunian „USA Today“ publikacijoje. 2014-ųjų vasarį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šildėsi šlovės spinduliuose, naudodamasis didžiuliu tarptautiniu autoritetu“, – pažymėjo ji ir priminė Sirijos derybas bei Sočio žiemos olimpines žaidynes, sutvirtinusias Rusijos prestižą.
Vladimiras Putinas: toks apokalipsinis scenarijus vargu ar įmanomas
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį pareiškė, kad Rusijos karas su kaimynine Ukraina yra mažai tikėtinas. „Manau, toks apokalipsinis scenarijus vargu ar įmanomas, ir tikiuosi, kad iki to niekada nebus prieita“, – sakė V.Putinas pirmadienį vakare interviu valstybinei televizijai „Rossija 1“, atsakydamas į klausimą, ar tarp Rusijos ir Ukrainos gali kilti karas. Šio interviu tekstas taip pat buvo paskelbtas Kremliaus tinklalapyje.
Amoralūs bandymai perrašyti istoriją
Šių metų sausio 27-ąją, Tarptautinę holokausto aukų atminimo dieną, buvo minimos 70-osios Aušvico (Osvencimo) koncentracijos stovyklos išlaisvinimo metinės. Į jų minėjimą Osvencime, Lenkijoje, Rusijos prezidentas V. Putinas nevyko teisindamasis, kad šį kartą nebuvo oficialiai pakviestas.
REKLAMA
REKLAMA
Užmaršūs ir nelabai dėkingi, tačiau itin dvasingi rusai
Daugelis rusų, kaip rodo istorija, linkę pamiršti JAV draugiškumą ne tik Antrojo pasaulinio karo metais, kuomet amerikiečių pramonės mašina užtikrino rusų išlikimą savo konservais ir „Viliais“, tačiau ir rūsčiais „kriziniais“ 1999-aisiais, kuomet šaliai buvo skirta milijardinė humanitarinė pagalba maistu. Nekenčia jie dabar Amerikos, kapitalistų prakeiktų, taip stipriai, kaip dar niekad iki šiol.
Sužeista siela? Užkariautojas? Vladimiras Putinas – kas jis?
Putinologų nuomonės dėl to, kas iš tiesų toks yra rusų prezidentas skiriasi, rašoma „Le Monde“. Vladimiras Putinas intriguoja, neramina, įkalina (kai kuriuos), gąsdina. Kas slepiasi už to blyškaus veido, blankių žydrų akių, aukštos kaktos, už tos manieringos elgsenos, balansuojančios tarp arogancijos ir kuklumo, brutalumo ir apsimestinio mandagumo? Norėtųsi žinoti. V. Putinas su mumis ilgam. Jis į valdžią atėjo jau prieš 15 metų. Pasilikti nusiteikęs dar 15-ai.
Medvedevas: Ukraina privalo sumokėti Rusijai už dujas, tiekiamas ir separatistų rajonams
Ukraina turi sumokėti už Rusijos dujas, tiekiamas į separatistų rajonus Ukrainos rytuose, pareiškė penktadienį Rusijos ministras pirmininkas Dmitrijus Medvedevas.
REKLAMA
REKLAMA
Niekas neįveiks Rusijos karinės galios, įsitikinęs Putinas
Rusija visada ras tinkamą atsaką į bet kokį spaudimą iš išorės, pareiškė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas iškilmingame koncerte, skirtame Armijos dienai, vasario 23-ajai, paminėti. „Niekam neturi būti jokių iliuzijų, kad galima pasiekti karinio pranašumo prieš Rusiją, daryti jai bet kokį spaudimą; į panašias avantiūras mes visada turime adekvatų atsakymą.
„Amžinai susirūpinusiai“ Europai – kartūs ataskaitos kritikos kirčiai
Jungtinei Karalystei ir Europos Sąjungai tenka kaltė dėl „vaikščiojimo per miegus“, nuvedusio į krizę Ukrainoje, – taip sakoma penktadienį vieno Didžiosios Britanijos parlamento komiteto paskelbtoje griežtoje ataskaitoje. Lordų Rūmų ES reikalų komitetas, prižiūrintis Didžiosios Britanijos vyriausybės ES politiką, šią kritišką ataskaitą paskelbė didėjant pavojui, kad Rytų Ukrainoje galutinai žlugs paliaubos tarp prorusiškų sukilėlių ir Kijevo vyriausybės pajėgų.
Vytautas Landsbergis: Vakarai tokie kvaili, kad Vladimirui Putinui jų kvailinti nebereikia
Deividas Jursevičius, LRT Radijo laida „60 minučių“, LRT.lt Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas jau nebekvailina Vakarų, tvirtindamas, kad Rusija nedalyvauja kare Rytų Ukrainoje, nes Vakarai tokie kvaili, kad to daryti paprasčiausiai nebereikia. Taip teigia prof. Vytautas Landsbergis. „Prezidentas veikia ir tyčiojasi iš tų, kurie kalba. Štai šiandienos pranešimas – V. Putinas nurodė kapituliuoti. Jis – pajėgų vadas. Jis net nesislepia, nebekvailina Vakarų.
REKLAMA
REKLAMA
Vladimiras Putinas: Ukraina jau gauna ginklų iš JAV
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį pareiškė, kad Jungtinės Valstijos jau siunčia ginklus Ukrainai, bet šis veiksnys negalės fundamentaliai pakeisti padėties tą šalį krečiančiame konflikte. „Kalbant apie tikėtiną (ginkluotės) tiekimą Ukrainai – visų pirma, mūsų duomenys rodo, kad ginklai jau yra tiekiami. Ir čia nėra nieko neįprasta“, – V. Putinas sakė per spaudos konferenciją Budapešte po susitikimo su Vengrijos premjeru Viktoru Orbánu.
Rygoje – ES gynybos ministrų susitikimas
Trečiadienį Rygoje įvyks Europos Sąjungos šalių gynybos ministrų susitikimas su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu. Latvijos sostinėje bus kabama ir apie Aljanso planus įkurdinti Baltijos šalyse greitojo reagavimo pajėgas ir apie padėtį Rytų Ukrainoje, kur Rusija visais įmanomais būdais stengiasi įtvirtinti savo karinius laimėjimus. Beje, Vengrijoje apsilankęs prezidentas Vladimiras Putinas jau atsakė į NATO šalių ketinimus sutekti Ukrainai efektyvesnės gynybinės ginkluotės.
Rusijos jauku gali susivilioti ne tik Vengrija
LRT Radijo laida „Lietuvos diena“, LRT.lt Vizitu į Vengriją Vladimirui Putinui svarbu parodyti, kad Rusija ne tik nėra izoliuota, bet ir turi draugų Europos Sąjungoje (ES), sako Rytų Europos studijų centro (RESC) analitikas Linas Kojala. Jis priduria, kad sykiu V. Putinas gali pademonstruoti, jog valstybės linkusios susitarti su Rusija ir galbūt net išsiderėti sau palankias sąlygas. „Tai, aišku, yra kabliukas, ant kurio kabinsis ir kitos šalys“, – mano L. Kojala.
REKLAMA
REKLAMA
Viktoro Orbáno flirtas su Kremliumi
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį atvyksta į Budapeštą demonstruodamas pasauliui, kad tebeturi draugą Europoje – Vengrijos premjerą Viktorą Orbáną, nors šiuo metu tarp Vakarų šalių ir Maskvos tvyro didelė įtampa dėl krizės Ukrainoje.
Juozas Olekas: Rusija beveik priėjo liepto galą
Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas ketvirtadienį lankėsi Kaune ir studentams papasakojo apie Lietuvos saugumo situaciją Rusijos agresijos fone. „Jos nusiteikimas nerimti ir išsiveržti kaip agresorei į kaimynes egzistavo seniai, bet dabar beveik priėjo liepto galą“, – pastarųjų metų Rusijos veiksmus komentavo ministras. Paskaitos metu J. Olekas kalbėjo ir apie didžiosios kaimynės keliamą grėsmę regionui, ir apie mūsų šalyje dedamas pastangas užsitikrinti saugumą.
Europoje susidarė 1938-ųjų Miuncheno atmosfera
Po keturių šalių susitikimo Minske Adamas Michnikas nusiteikęs pesimistiškai: jis mano, kad Europoje susidarė 1938-ųjų Miuncheno atmosfera, rašoma “La Repubblica”. Adamas Michnikas, vienas iš žymiausių Lenkijos visuomeninių ir „Naujosios Europos“ veikėjų, Darbininkų apsaugos komiteto, o vėliau ir „Solidarumo“ strategas ir istorinis lyderis, „Gazeta Wyborcza“ įkūrėjas, pareiškė, kad dėl Minsko susitarimų yra nusiteikęs gana pesimistiškai.
REKLAMA
REKLAMA
Vladimiras Putinas vaikšto peilio ašmenimis
Neadekvačią pasaulio ir Rusijos realijoms užsienio politiką vykdantis Vladimiras Putinas vis labiau rizikuoja, bandydamas įtakingų Kremliaus dvariškių ir šešėlinių savo rėmėjų kantrybę. Ar pasikartos istorija? Isteriškos propagandos apkvailinta, vergiškai paklusni ir su visais įmanomais sunkumais susitaikyti pasirengusi Rusijos visuomenės dalis nekelia pavojaus prezidento V.Putino politinei ateičiai: nei rinkimai, nei mitingai ar alkanųjų maištai nesudrebins jo sosto.
Kaip Vladimiras Putinas Minske teroristams atstovavo
Petras Auštrevičius, Europos Parlamento narys, liberalas Ką gi, po Minsko vėl girdime pareiškimus iš mūsų Rytų kaimynės – suprask, Rusija čia ne prie ko. Gal šios šalies vadovai net Minske nesilankė, tik kažkas Aliaksandro Lukašenkos nešiojamą kavą kibirais gėrė?.. Ar daugiau nei 15 valandų „derybos“ Minske, kad ir tokiu keistu formatu, kad ir ne visai su ES įgaliojimais, duos bent kokių apčiuopiamų rezultatų? Ar nuo vasario 15-osios? Tai dar pamatysime.
Operatoriams pavyko užfiksuoti itin atvirą Aliaksandro Lukašenkos ir Petro Porošenkos pokalbį
Minske vykusio keturių šalių susitikimo metu pikantiškų detalių pateikė ne tik skandalai su rusų žurnalistais, tačiau ir akylų operatorių užfiksuotas Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos bei Ukrainos vadovo Petro Porošenkos trumpas pokalbis. Žygiuodami koridoriumi abiejų šalių prezidentai nekreipė dėmesio į aplink dirbančius operatorius, todėl pasakė kelias frazes, kurios, ypač baltarusių lyderiui, nėra būdingos.
REKLAMA
REKLAMA
Patvirtinta: derybos Minske neapsiėjo be Vladimiro Putino grasinimų ir šantažo
Išklausę Minsko derybų dalyvius, Europos Sąjungos lyderiai nusprendė palaukti, kol viltis virs tikromis paliaubomis. Europos Vadovų Taryboje nekalbėta nei apie sankcijų Rusijai švelninimą, nei apie jų griežtinimą. Europiečių abejonę, ar iš tiesų Rusija nori taikos Ukrainos rytuose, parodo tai, kad nuo pirmadienio turėtų įsigalioti šios savaitės pradžioje išplėstas asmenų, kuriems draudžiama įvažiuoti į Bendriją, sąrašas.
Kas išlošė Minske – visi ar Vladimiras Putinas?
Žinių radijas Minske ketvirtadienį sutarus, kad sunkioji ginkluotė turi būti atitraukta nuo Ukrainos rytuose vykstančio separatistinio konflikto fronto linijos, naujienų agentūros „Baltic News Service“ vyr. redaktorės pavaduotojas Vaidotas Beniušis Žinių radijui sakė, kad Rusijos prezidentui vis dar lieka svertai eskaluoti situaciją, o buvęs ambasadorius, signataras Justas Paleckis kalbėjo, kad šios derybos – tai posūkis į gerąją pusę.
Kokia santykių su Rusija politika reikalinga Lietuvai?
Kas kartą pasikeitus Vyriausybei Lietuvos politikai turėtų nustoti kalbėti apie naujo santykių su Rusija puslapio atvertimą: anot LRT.lt kalbintų politologų, kol egzistuoja Vladimiro Putino režimas, tai – utopija. Pašnekovų teigimu, Lietuva turėtų gilinti ekspertines žinias Rusijos klausimu ir jas bei savo poziciją pristatyti tarptautiniu lygiu. „Mūsų Vyriausybės programoje buvo fiksuojama santykių su Rusija „perkrovimo“ idėja. Žlugo ta „perkrovimo“ idėja su kaimyne Rusija.
REKLAMA
REKLAMA
Separatistų lyderiai atsisakė pasirašyti anksčiau suderintą dokumentą
(10.07) Donecko ir Luhansko liaudies respublikų lyderiai atsisakė pasirašyti „Normandijos ketverto“ suderintą dokumentą dėl taikos plano Ukrainoje. Apie tai praneša TASS šaltinis. Anksčiau buvo pranešta, kad ESBO atstovė Heidi Tagliavini paliko kontaktinę grupę ir prisijungė prie „Normandijos ketverto“ lyderių.
Sustabdyti Vladimirą Putiną galima neiššovus nė vieno šovinio
Vakarams derėtų sugriežtinti sankcijas prieš Rusiją, „The Wall Street Journal“ leidiniui rašo „Evercore“ korporacijos įkūrėjas, buvęs JAV finansų ministro padėjėjas, Rogeras Altmanas. Atsinaujinę karo veiksmai Ukrainoje užrūstino Vakarus. Daugelis jų politikų suprato, kad nei ekonominės sankcijos, nei diplomatija, nei „avarinis“ Vokietijos kanclerės Angelos Merkel ir Prancūzijos prezidento Francois Hollande'o vizitas Maskvoje praėjusį penktadienį, nesugebės sulaikyti Rusijos.
Kiek ilgai Vladimiras Putinas galės palaikyti karą, kuris, jo teigimu, nevyksta?
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas dabar oficialiai dalyvauja derybose dėl ugnies nutraukimo Ukrainoje. Tai žymi ryškų pokytį nuo rugsėjo, kai Maskva privertė Ukrainą kaip derybų partnerius priimti prorusiškus sukilėlius iš Donecko ir Luhansko. Tačiau Maskva vis dar nepripažįsta, kad karo zonoje turi karių, o Kijevas neskelbia karo padėties.
REKLAMA
REKLAMA
Minsko derybose dalyvaus ir Vladimiras Putinas
Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as (Fransua Holandas) ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel apsisprendė trečiadienį dalyvauti keturšalėse derybose Minske, kuriose bus ieškoma būdų, kaip nutraukti karinį konfliktą Ukrainoje, praneša prancūzų žiniasklaida, remdamasi šaltiniais Eliziejaus rūmuose. Kremliaus spaudos tarnyba trečiadienį taip pat pranešė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nusprendė vykti į derybas Minske.
Federica Mogherini: derybose dėl Ukrainos turime ir istorinę atsakomybę
Europos Sąjungos (ES) išorės politikos vadovė Federica Mogherini (Federika Mogerini) sako, kad trečiadienį į Minską vykstantys Prancūzijos ir Vokietijos vadovai derybose dėl taikos Ukrainoje kalbės Europos Sąjungos vardu, ir pabrėžia, kad šiose derybose egzistuoja ne tik politinė, bet ir istorinė atsakomybė. „Dabar tikrai neturėčiau leistis į detales, kaip yra deramasi, nors akivaizdu, kad mes kalbamės, keičiamės informacija, bet nebūtina rašyti pranešimo spaudai apie tai.
Iranas Maskvos taikiklyje
Praėjo nepastebimai, bet vertas dėmesio. Čia apie Rusijos gynybos ministro S. Šoigu vizitą į Teheraną. Per jį buvo pasirašyta karinio bendradarbiavimo sutartis (pirma tokia per visą šalių santykių istoriją), numatanti veiksmų koordinavimą kovojant su terorizmu bei narkotikų prekyba ir vykdant taikos palaikymo operacijas, bendrų štabų pratybų rengimą, karinių kadrų ruošimą.
REKLAMA
REKLAMA
Vladimiras Putinas vėl apkaltino Vakarus: mes perspėjome nesikišti – nesiklausė
Rusijos prezidentas, kalbėdamas Egipto leidiniui „Al Ahram“, teigė, kad tarptautinės koalicijos, kuriai vadovauja JAV, suduodama oro smūgius „Islamo valstybei“ Sirijoje bei Irake, veikla yra neteisėta ir neproporcinga pagal savo mastą, ir krizė Ukrainoje prasidėjo visiškai ne dėl Maskvos, o dėl „Vakarų sąjungininkų, kurie pasiskelbė nugalėtojais Šaltajame kare“. Interviu Rusijos lyderis išsakė įsitikinimą, kad su „Islamo valstybe“ nepavyks susitvarkyti vien bombarduojant.
ES tariasi, Ukraina kariauja
Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai pirmadienį Briuselyje aptars karą Ukrainoje ir įtrauks į juodąjį sąrašą dar 19 vidutinio lygmens Rusijos bei Ukrainos pareigūnų bei devynias organizacijas. Tačiau sprendimus dėl naujų sankcijų ministrai paliks valstybių vadovams, kurie renkasi ketvirtadienį, jau po Minske poryt planuojamų keturšalių derybų. Jas rengdami, aukšti Rusijos, Ukrainos, Vokietijos ir Prancūzijos diplomatai pirmadienį derėsis Berlyne.
Kariuomenės vadas: neaišku, ką galvoja V. Putinas, bet turime būti pasiruošę
Šią savaitę NATO gynybos ministrai Briuselyje patvirtino permainas, kurios vadinamos didžiausiomis po Šaltojo karo. Pirma, bus steigiamos itin greito reagavimo pajėgos – penki tūkstančiai karių, kurie prireikus per 2–3 dienas galės būti nusiųsti bet kur. Antra, patvirtintas planas per metus Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Rumunijoje ir Bulgarijoje įsteigti vadavietes, kurios rūpinsis šių pajėgų priėmimu, pratybomis ir kita veikla.
REKLAMA
REKLAMA
Naujo Ukrainos taikos plano likimas paaiškės po dviejų ar trijų dienų
Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas-Walteris Steinmeieris (Frankas Valteris Šteinmejeris) šeštadienį sakė, jog prireiks „dviejų ar trijų dienų“, kol paaiškės naujausios Berlyno ir Paryžiaus naujos iniciatyvos, galinčios padėti atkurti taiką Ukrainoje, likimas. „Ar šis kelias įmanomas – tai bus nuspręsta per artimiausias 2-3 dienas“, – F.-W.Steinmeieris sakė Vokietijos televizijai Miuncheno saugumo konferencijos kuluaruose.
Pirmieji Vladimiro Putino pasisakymai po vakarykščių derybų
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šeštadienį pasidžiaugė, kad prieš Rusiją niekas nekariauja, ir kad Rusija nenori nė su nieku kariauti, bet griežtai išpeikė Vakarus dėl sankcijų ir pareiškė, kad Rusijai nepatinka pasaulis su vienu neginčijamu lyderiu. „Jei kalbėsime apie tai, kad prieš mūsų šalį kariaujamas karas, ačiū Dievui, karo nėra. Tačiau, visiškai tikrai esama mėginimo sulaikyti mus visomis priemonėmis.
NATO karo vadas: Vakarai neturėtų atmesti karinio varianto Ukrainoje
Vakarams nereikėtų atsisakyti karinio varianto Ukrainoje, pareiškė šeštadienį NATO vyriausiasis karo vadas, pridūręs, kad jis turi omenyje galimybę paremti Ukrainą ginklais ir įranga, užuot siuntus karius.
REKLAMA
REKLAMA
Rusų politikas: JAV sugeba kurstyti karą, o ne nešti taiką
Praėjusią naktį pasibaigusios derybos tarp Rusijos prezidento Vladimiro Putino, Vokietijos kanclerės Angelos Merkel ir Prancūzijos prezidento Francois Hollande'o (Fransua Holando) teikia vilčių, kad konfliktas Ukrainoje baigsis, sakė šeštadienį vienas rusų politikas.
Prancūzijos prezidentas susidariusią situaciją vadina karu
Rusijos, Vokietijos ir Prancūzijos lyderiai penktadienį per derybas vėlai vakare sutarė rengti planą, kaip nutraukti karo veiksmus Ukrainoje, kai šalies rytuose separatistų kovotojai tęsia mirtiną puolimą, pranešė šeštadienį pareigūnai. Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas sakė, kad ilgiau kaip keturias valandas trukusios derybos baigėsi jau šeštadienį ir kad lyderiai sutarė, jog bus rengiamas planas, kuriame būsią ir Ukrainos prezidento Petro Porošenkos pasiūlymų.
Vadai tikisi, kad po derybų bus atsižvelgta į Ukrainos separatistų poziciją
Apsišaukėliškos Donecko liaudies respublikos atstovas derybose Minske Denisas Pušilinas tikisi, kad dokumente, kuris rengiamas pagal Prancūzijos prezidento Francois Hollande'o (Fransua Holando) ir Vokietijos kanclerės Angelos Merkel pokalbių su Rusijos ir Ukrainos prezidentais Vladimiru Putinu bei Petro Porošenka rezultatus, bus aprašytas paliaubų laikymosi kontrolės mechanizmas.
REKLAMA
REKLAMA
Karas ir ekonomika
Nepaisydama visų tiesioginių ir netiesioginių įrodymų Rusija užsispyrusi tikina, kad nedalyvauja kare su Ukraina, kuris yra vykdomas vadinamųjų separatistų (tarp jų – daug iš Rusijos atvykusių samdinių) pastangomis. Tačiau Europos Sąjunga, JAV ir kitos Vakarų pasauliui priskiriamos šalys neturi abejonių dėl tikrojo Maskvos vaidmens rytų Ukrainos krizėje.
Ekspertai abejoja taikiu konflikto Ukrainoje sureguliavimu
Francois Hollande'as pažadėjo, kad kartu su Angela Merkel pasiūlys naują taikos plano iniciatyvą, kuri sugebės garantuoti „visišką Ukrainos teritorinį vientisumą“, primena „Time“. Tačiau analitikų teigimu derybos vargu ar duos apčiuopiamos naudos, kol konfliktuojančios pusės nesutars dėl to, kaip turi atrodyti potencialus „sureguliavimas“. Maskvos veiksmai tiesiogiai prieštarauja Kijevo ir Vakarų vystomai politikai, teigia „Chatham House“ analitikas Jamesas Nixey.
V. Putino atstovo konstruktyviomis pavadintos derybos dėl Ukrainos baigtos
Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as (Fransua Holandas) penktadienį atvyko į Maskvą derybų su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu – tai laikoma mėginimu išvengti smurto Ukrainoje eskalavimo. Prancūzijos prezidentas į Maskvą atvyko keliomis minutėmis vėliau po A.Merkel, kurios lėktuvas nutūpė Vnukovo oro uoste; o paskui jiedu abu nuvažiavo tiesiai į pasimatymą su V.Putinu.
REKLAMA
REKLAMA
Kremliaus atstovas piktai paneigė prielaidą, esą Putinas serga Aspergerio sindromu
Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas spaudai piktai atmetė Pentagono studiją, kurioje teigiama, kad Rusijos lyderiui pasireiškia Aspergerio sindromas – tam tikros formos autizmas, esą lemiantis visus Kremliaus vadovo sprendimus. „Tai kvailystė, neverta komentaro“, – sakė prezidento atstovas Dmitrijus Peskovas naujienų portalui Gazeta.ru.
ES lyderių siūlomas taikos planas – neutrali Ukraina ir federalizacija?
Vokietijos kanclerės Angelos Merkel ir Prancūzijos prezidento François Hollande’o konflikto sureguliavimo Donecke planas numato Ukrainos neblokinį (neutralumo) statusą ir federalizaciją. Tai praneša „Le Figaro“, kuris remiasi nenurodytais šaltiniais.
A. F. Rasmussenas: Putinas ambicijų turi ne tik Ukrainoje, jis gali organizuoti hibridinę ataką ir prieš Baltijos šalis
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gali surengti hibridinę ataką prieš Baltijos šalis, kad patikrintų, ar NATO mobilizuosis prieš tokį žingsnį, perspėjo buvęs Aljanso vadovas Andersas Foghas Rasmussenas (Andersas Fouhas Rasmusenas). Interviu britų dienraščiui „The Telegraph“, danų politikas sakė, kad V.Putinas turi pavojingų ambicijų ne vien Ukrainoje, kur vyriausybės pajėgos kaunasi su Maskvos remiamais prorusiškais separatistais, bet tikriausiai yra nusiteikęs išmėginti Vakar...
REKLAMA
REKLAMA
Pas Vladimirą Putiną į Maskvą – Vokietijos ir Prancūzijos vadovai
Penktadienį Maskvoje Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas turėtų priimti Vokietijos ir Prancūzijos vadovus, kurie ketvirtadienį Kijeve tarėsi su Ukrainos prezidentu, kaip sustabdyti kraujo liejimą Rytų Ukrainoje.
Henry Kissingeris darytų kitaip
Tokie žmonės kaip Zbigniewas Brzezinskis ir Henry Kissingeris savo kalbose ir knygose transliuoja amerikiečių elito (ar bent tam tikros įtakingos jo dalies) pažiūras į įvairius JAV užsienio politikos aspektus. Todėl visuomet verta detaliau paanalizuoti minėtų ekspertų viešai išsakomą nuomonę.
Jekaterina Tichonova-Putina – šokėja, valdanti milijardinius projektus Rusijoje
„Bloomberg“ šaltiniai patvirtino praėjusią savaitę rbc.ru redakcijos paviešintą „viešai žinomą tiesą“, kad Jekaterina Tichonova ne tik yra Rusijos Federacijos prezidento Vladimiro Putino duktė, bet ir vadovauja Maskvos valstybinio universiteto Nacionalinio intelektinio rezervo centrui, yra šio universiteto garbės tarybos narė. Be to, ji dar ir šokėja – dalyvavo tarptautiniuose akrobatinio rokenrolo konkursuose.
REKLAMA
REKLAMA
Įvykiai Ukrainoje – kaip vienas lūžio šiuolaikinėje Baltarusijos istorijoje etapų
Nors straipsnio pavadinime esama tam tikro paradoksalumo, jame yra ir daug tiesos. Norima pabrėžti didelę įvykių Ukrainoje 2013–2014 metais reikšmę Baltarusijai. Jie padarė įtaką požiūriui į Rusiją ir atskleidė dabartinės Baltarusijos valdžios geopolitinės orientacijos, taip pat Aliaksandro Lukašenkos, kuris vadinamas paskutiniu Europos diktatoriumi, politikos specifiką. Buvusių sovietinių respublikų santykiuose prasidėjo naujas etapas.
Ar Minskas – jau nebepatikimas Maskvos vasalas?
Arvydas Praninskas Akivaizdūs pokyčiai Baltarusijos ir Rusijos santykiuose gali reikšti energingas Minsko pastangas kaip įmanoma labiau išsilaisvinti iš Maskvos gniaužtų. Nauji strateginiai išskaičiavimai Baltarusija jau seniai yra įgijusi „paskutiniosios Europoje diktatūros“ reputaciją dėl autoritarinio prezidento Aleksandro Lukašenkos režimo, antivakarietiškos politikos ir klusnaus Kremliaus vasalo vaidmens.
Kas pasikeistų, jei separatistai būtų pripažinti teroristais?
Rusijos remiamų separatistų įvardijimas teroristais padėties Ukrainoje nepakeistų, sako ekspertai. Tačiau, anot Rytų Europos studijų centro (RESC) analitiko Mariaus Laurinavičiaus, tai pakeistų Europos Sąjungos (ES) ir Rusijos santykius. „Kadangi jau yra 100 kartų pripažinta, kad vadinamuosius separatistus, kurie iš tikro yra teroristai, remia Rusija, Rusija automatiškai taptų terorizmą remiančia valstybe. Tam taikomos teisinės pasekmės, kurių Vakarai nepasiryžę priimti.
REKLAMA
REKLAMA
Kuba ir jos geopolitinė reikšmė
Viena didžiausių naujienų praėjusių metų pabaigoje tapo JAV ir Kubos pasiektas sprendimas atkurti diplomatinius santykius, kurie tarp šių dviejų valstybių buvo nutraukti prieš 53-ejus metus. Šį įvykį galima interpretuoti tiek dvišalių santykių tarp Vašingtono ir Laisvės salos, kaip kartais vadinama Kuba, kontekste, tiek ir pasitelkus platesnį – geopolitinį – interpretacijos rėmą.
Aleksandras Litvinenka: nužudyti pilietį Didžiojoje Britanijoje galėjo įsakyti tik vienas asmuo Rusijoje
Buvęs Rusijos šnipas Aleksandras Litvinenka, miręs praėjus trims mėnesiams po to, kai išgėrė radioaktyviu poloniu užnuodytos arbatos, yra sakęs Didžiosios Britanijos policijai, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas asmeniškai susijęs su jo apnuodijimu, antradienį išgirdo tyrėjai Londone.
