vladimiras laučius

Rūpinimąsi pilietinės bendruomenės reikalais grindžianti meilė artimui, kuri atmeta "džiunglių įstatymus", kyla iš Dievo meilės žmogui. Į ją atsiliepęs asmuo kur kas sąmoningiau dalyvauja bendruomenės ir valstybės gyvenime. Tai Vasario 16-osios išvakarėse kalbėdamas Eltai pabrėžė Vilniaus arkivyskupas metropolitas kardinolas Audrys Juozas Bačkis.

Socialdemokratų partija (LSDP) savo galimas politines sąjungininkes turėtų rinktis tarp tradicinių partijų - tokių, kurios turi aiškią ideologiją ir vertybių sistemą. Nei Darbo partija, nei Liberalų demokratų partija ideologija ir vertybėmis nesivadovauja. Tai Eltai pareiškęs LSDP garbės pirmininkas, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovas profesorius Aloyzas Sakalas teigė kol kas nematąs pagrindo, kuris leistų po Seimo rinkimų LSDP sudaryti koaliciją su dviem šiomis partijomis.

Vakarai išgyvena politinę krizę: Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkės neturi aiškios geopolitinės vizijos, o Prancūzija rodo populistinės - bestuburės, neprincipingos, visuomenės nuomonei pataikaujančios politikos pavyzdžius. Tai pareiškęs Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas politologas Vytautas Radžvilas taip pat teigė manąs, jog grįžtama į šaltojo karo laikus.

Lietuvos politiką persmelkęs populizmas plinta dėl neišmanymo, pasiryžimo aukoti garbę dėl postų ir politikų pataikavimo. Viena jo apraiškų - savanaudiškas kalbėjimas apie fikcijas, antai grėsmes iš Rytų ir netikrus pavojus nacionaliniam saugumui. Taip populizmą matanti Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjungos (VNDS) pirmininkė, Seimo narė profesorė Kazimiera Prunskienė pripažino, kad jis būdingas tiek neseniai įsisteigusioms, tiek vadinamosioms "tradicinėms" partijoms.

Lietuvos išgyvenama politinė krizė - tai dviejų skirtingų visuomenės politinių orientacijų problema, teigia istorijos mokslų daktaras, Lietuvos istorijos instituto XX amžiaus istorijos skyriaus vedėjas Česlovas Laurinavičius. Pasak jo, priėjome politinę aklavietę, ties kuria tam tikros politinės jėgos bando iš esmės keisti dabartinę vakarietišką Lietuvos orientaciją. "Toks Prezidentas, koks yra šiandien, nepriimtinas", - pažymėjo istorikas.

Dar Atgimimo laikais politikų dalytais gero gyvenimo pažadais nusivylę žmonės ėmė ieškoti kaltų dėl sunkėjančios būklės bei kaltinti ne tik pereinamojo laikotarpio sunkumus, bet ir pačią demokratiją.

Lietuvoje pastaruoju metu gaivinami mitai, skelbiantys geresnes alternatyvas narystei ES ir NATO bei viliojantys į naują nelaisvę tariamai geresnės ir sotesnės tvarkos jauku.

Darbą Eltoje pradėjo naujas politikos naujienų redaktorius Vladimiras Laučius. V. Laučius Eltoje kuruos visas vidaus ir užsienio politikos temas. Pristatydamas naująjį kolegą žurnalistų kolektyvui, vyriausiasis Eltos redaktorius Kęstutis Kupšys džiaugėsi, kad į Eltą atėjo tikras politikos profesionalas. "Eltai, o kartu ir jos klientams labai naudinga, kad politiką agentūroje nuo šiol vairuos žmogus, asmeniškai perėjęs visą politinio gyvenimo virtuvę", - sakė K. Kupšys.

Demokratinės politikos institutas (DPI) nuo šiol turi prezidentą - antradienį (01.07) instituto steigėjai į šį postą išrinko Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoją doc. dr. Vytautą Radžvilą. Pagrindinis DPI misijos tikslas - Lietuvos visuomenės politinė ir pilietinė branda. DPI yra nuosekliai vakarietiškos orientacijos politikos ekspertų visuomeninė santalka, sukurta atsižvelgiant į Vakaruose veikiančių "smegenų centrų" ("think tanks") pavyzdžius.