virusas

Naujo nerimo pasėjo Indijoje fiksuojamas itin mirtino Nipos viruso protrūkis. Azijoje dėl to jau skubiai imtasi sugriežtintų patikrų oro uostuose. Ką reikia žinoti apie šį pavojingą Nipos virusą ir kiek jis turėtų potencialo naujai pandemijai sukelti? Mirtino Nipos (angl. Nipah) viruso protrūkis Indijos Vakarų Bengalijos valstijoje dalyje Azijos jau spėjo sukelti nerimą – oro uostuose ir kituose sausumos punktuose pradėti tikrinti iš Indijos atvykstantys žmonės.

Mirtino Nipos (angl. Nipah) viruso protrūkis Indijos Vakarų Bengalijos valstijoje sukėlė nerimą kai kuriose Azijos dalyse – kai kurios šalys sugriežtino patikros priemones net ir oro uostuose. Tailandas pradėjo tikrinti keleivius trijuose oro uostuose, į kuriuos atvyksta skrydžiai iš Vakarų Bengalijos. Nepalas taip pat pradėjo tikrinti atvykstančiuosius Katmandu oro uoste ir kituose sausumos pasienio punktuose su Indija.

Sergamumas gripu, koronavirusu ir kitomis ūmiomis infekcijomis Lietuvoje šoktelėjo – net devyniose savivaldybėse jau fiksuojamas epideminis sergamumas. Iš viso nuo gripo ir COVID-19 per savaitę mirė 5 žmonės.

Lietuvoje toliau aktyviai plintant gripui ir kitiems virusams dalis mokyklų jau įveda ribojimus ugdymui. Nacionalinis visuomenės sveikatos centro duomenimis, šią savaitę 8 mokyklos taiko infekcijų plitimą ribojantį režimą. Kai kurios mokyklos taiko ir nuotolinį ugdymą.

Sergamumas gripu, koronavirusu ir kitomis ūmiomis infekcijomis Lietuvoje vėl ūgtelėjo, dviejose savivaldybėse jau fiksuojamas epideminis sergamumas. Nuo gripo per savaitę mirė dar 11 žmonių, dviejų gyventojų gyvybes nusinešė koronavirusas.

Lietuvoje sausio 5–11 d. (2-ąją metų savaitę) bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga rodiklis buvo 892,3 atvejo 100 tūkst. gyventojų, rodo naujausi Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenys. Nuo gripo mirė dar 8 žmonės, COVID-19 nusinešė dviejų asmenų gyvybes. Pirmąją šių metų savaitę sergamumas buvo mažesnis (831,1 atvejo 100 tūkst.

Lietuvoje gruodžio 29 d. – sausio 4 d. (1-ąją metų savaitę) bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga rodiklis buvo 831,1 atvejo 100 tūkst. gyventojų, skelbia Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Paskutiniąją metų savaitę (gruodžio 22–28 d.) jis buvo mažesnis (766,3 atvejo 100 tūkst. gyventojų). Epideminio sergamumo nesiekė nė viena savivaldybė (neperžengta 1500 atvejų 100 tūkst.

Įsibėgėjus šaltajam metų sezonui dažniau užklumpa sloga, kosulys, vienas ar kitas virusas vis daugiau žmonių paguldo į ligos patalą. Koks kosulys išduoda, kad jau reikia skubios pagalbos ir kada jis – ne tik virusinių ligų ženklas? Apie tai plačiau papasakojusi Vilniaus rajono poliklinikos pulmonologė Diana Kalašinskienė pabrėžė, kas kosulys kosuliui nelygus, tad ir reaguoti į jį reikia priklausomai nuo situacijos.

Susibūrimai su artimaisiais per Šv. Kūčias bei Kalėdas dažnai nestokoja ne tik gerų emocijų, bet ir aktyvesnio įvairių virusų plitimo. Šeimos gydytojas Paulius Jacevičius pastebi, kad prabėgus šioms šventėms sveikatos priežiūros įstaigose neretai nusidriekia eilės pacientų: vienus kankina virškinimo sutrikimai, kiti jaučia ūmių viršutinių kvėpavimo takų ligų simptomus.

Nors sergamumas gripu, COVID-19 ir kitomis ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) Lietuvoje, kaip įprasta, prasidėjus vaikų atostogoms ir šventiniui laikotarpiui, sumažėjo, per praėjusią savaitę registruotos 3 mirtys nuo gripo. Dar du žmonės mirė nuo koronavirusinės infekcijos. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, bendras sergamumas gripu, COVID-19 ir ŪVKTI rodiklis praėjusią savaitę (52 savaitę) sumažėjo ir siekė 766,3 atv.

Lietuvoje tebesitęsia virusų, sukeliančių kvėpavimo takų susirgimus, plitimas. Praėjusią savaitę sergamumas gripu padidėjo, o COVID-19 liga beveik nepakito, pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC).  „Tad artėjant šventiniam laikotarpiui linkime netapti jų platintojais ir saugoti save bei artimuosius, t. y. laikytis prevencijos priemonių“, – paragino NVSC specialistai.

Medikai siunčia nemalonią žinią – gripas į Lietuvą, kaip ir į visą Europą, atkeliavo kone visu mėnesiu anksčiau nei esame įpratę. Sergamumas gripu, palyginus praėjusią su užpraeita savaite, šoktelėjo net tris kartus. Gripas į ligos patalus guldo mokyklinukus, jų tėvus ir artimuosius, temperatūra kyla ir iki 40 laipsnių.  O specialistai ragina nesėdėti rankų sudėjus – imtis visų įmanomų gynybos nuo pavojingų virusinių infekcijų, priemonių. Pirmiausia – skiepų.

Tridienė karštinė – dažna virusinė infekcija, užklumpanti vaikus. Tai liga, su kuria susiduria daugelis, ir nors simptomai dažniausiai tęsiasi vos kelias dienas bei praeina savaime, pasireiškiantys požymiai gali būti būdingi ir kitiems susirgimams, tad kaip juos atpažinti?  Plačiau apie tridienę karštinę – kas ją sukelia, kokio amžiaus vaikai dažniausiai serga, kokie simptomai ją išduoda bei kaip jos nesumaišyti su kitomis būklėmis, naujienų portalui tv3.lt pasakojo Klaipėdos vaikų ligonin...

Vėlų lapkričio 28 d. vakarą, Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto laboratorijoje patvirtintas paukščių gripo židinys UAB „Sūduvos ūkis“ kalakutų ūkyje, skelbia Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT). Ūkyje, esančiame Liudvinavo sen., Marijampolės sav. Iš viso ūkyje buvo auginama virš 30 tūkst. kalakutų.

Nors ekspertai Jungtinėje Karalystėje (JK) skelbia apie galimą „blogiausią gripo sezoną“ per dešimtmetį, specialistai Lietuvoje teigia, kad prognozuoti, koks laukia gripo sezonas, dar ankstoka.  Pernykštis gripo sezonas buvo išskirtinis – ši liga nusinešė net 75 gyvybes. Tai yra didžiausias registruotas mirčių nuo gripo skaičius per visą daugiametę stebėseną. Vis dėlto šių metų sezonas tik prasidėjo ir sergančiųjų tik pamažu daugėja.

Etiopijos pietuose patvirtintas mirtinai pavojingo Marburgo viruso protrūkis, šeštadienį pranešė Afrikos ligų kontrolės ir prevencijos centras (CDC). Marburgo virusas yra vienas labiausiai mirtinų žinomų patogenų. Kaip ir Ebola, jis sukelia stiprų kraujavimą, karščiavimą, vėmimą ir viduriavimą. Ligos inkubacinis laikotarpis – 21 diena. Marburgo virusas, kaip ir Ebola, perduodamas per kontaktą su kūno skysčiais, o mirtingumo rodiklis svyruoja nuo 25 iki 80 procentų.

Ekspertai paragino Didžiosios Britanijos gyventojus ruoštis „blogiausiam gripo sezonui per visą istoriją“, nes, pasak jų, žmonės gali užsikrėsti „dviem ar trimis virusais“ vienu metu. Pirmaujantys šalies virusologai baiminasi, kad dėl didelio gripo protrūkio žmonės gali tapti pažeidžiami kitoms sezoninėms ligoms, pavyzdžiui, norovirusui ir į gripą panašiam respiraciniam sincitiniam virusui (RSV). Taip pat prognozuojama, kad koronavirusas ir toliau plis.

Kiekvienais metais spalį minint Pasaulinę poliomielito dieną specialistai primena apie šios sunkių pasekmių sukeliančios ligos pavojus ir skiepijimo svarbą. Poliomielitas, dar žinomas kaip „vaikų paralyžius“, gali sukelti rimtus judėjimo sutrikimus ir net mirtį, ypač vaikams. Nors ši liga daugelyje pasaulio šalių suvaldyta ir praktiškai išnyko, ji vis dar aptinkama aplinkoje kai kuriuose regionuose – šiuo metu poliomielito atvejai fiksuojami Afganistane ir Pakistane.

Gripas vis dar dažnai laikomas suaugusiųjų ar vyresnio amžiaus žmonių liga, tačiau Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenys rodo ką kita – 43-osios savaitės sergamumo duomenimis daugiausia serga būtent mažiausieji. Didžiausias sergamumas fiksuojamas tarp 0–6 metų vaikų, todėl medikai ragina tėvus nedelsti ir pasirūpinti mažųjų apsauga dar prieš gripo sezoną. Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto docentė, vaikų ligų gydytoja dr.

Lietuvoje spalio 20–26 d. (43-ąją metų savaitę) bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga rodiklis buvo 1039,8 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Spalio 13–19 d. (42-ąją savaitę) jis buvo šiek tiek didesnis – 1055,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų, skelbia Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Mažiausias sergamumo rodiklis šių metų 43-ąją savaitę vis dar išliko Telšių apskrityje, didžiausias – Vilniaus apskrityje.

Poliklinikas jau pasiekė nemokami skiepai nuo gripo. Tačiau išvydę, kokias vakcinas, skirtas senjorams, sergantiesiems lėtinėmis ligomis ir vaikams šiemet nupirko ligonių kasos, kai kurie pacientai pasipiktino. Iki šiol gaudavo nuo daugiau gripo atmainų apsaugančias keturvalentes vakcinas, o šiemet nupirktos trivalentės. Medikai ramina – būtent tokių šiemet ir reikia, nes vienos viruso atmainos praktiškai nebeliko. Vilnietė Minolija į Centro polikliniką atėjo skiepytis iškart nuo dviejų ligų.

Pandemija baigėsi ir koronavirusas nebėra toks baisus – tokia nuostata vadovaujasi nemažai žmonių, nelabai į galvą imdami sveikatos specialistų patarimus, kaip elgtis šalyje augant sergamumui įvairiomis peršalimo ligomis. Gydytojai gi primena, kad daliai asmenų COVID-19 vis dar kelia mirtiną grėsmę. Atrodytų, SARS-CoV-2 virusas, sukeliantis COVID-19 ligą, tapo vienu iš daugelio mūsų aplinkoje cirkuliuojančių patogenų ir imunitetui gerai atpažįstamas.

Pneumokokinė infekcija gali sukelti įvairias ligas ir yra ypač pavojinga vaikams bei vyresnio amžiaus žmonėms, taip pat sergantiems lėtinėmis ligomis. Medikai pabrėžia, kad vienintelė veiksminga prevencijos priemonė – vakcina, kuri praktiškai neturi šalutinių poveikių, yra saugi ir patikima. Pneumokokinė infekcija – tai liga, kurią sukelia bakterija Streptococcus pneumoniae, dar vadinama pneumokoku.

Rudenį mūsų imuninė sistema silpsta, o daugiau laiko leidžiant uždarose patalpose tarp kitų žmonių, susidaro palankios sąlygos plisti bakterijoms ir virusams. Gerklės skausmas dažnai tampa vienu pirmųjų signalų, kad organizmas kovoja su ligos sukėlėju. „Eurovaistinės“ vaistininkė Elvyra Ramaškienė paaiškina, kaip atskirti, ar gerklės skausmą sukėlė virusinė, ar bakterinė infekcija, ir pataria, kaip ją tinkamai gydyti.

Gripas – pavojinga kvėpavimo takų infekcija, galinti sukelti sunkių  komplikacijų, o jo sezonas jau prasidėjo. Todėl rizikos grupių gyventojams, kuriems ši liga pavojingesnė nei kitiems, Valstybinė ligonių kasa primena, kad jie gali nemokamai pasiskiepyti, ir kviečia planuotis vizitą pas gydytoją. Dar pavasarį nupirktos gripo vakcinos jau pasiekė Lietuvą, jos skirstomos gydymo įstaigoms. Ligonių kasa šiam gripo sezonui yra nupirkusi 223 tūkst.

Šiais metais Izraelyje kilus dideliam tymų protrūkiui nuo šios ligos mirė jau šeštas kūdikis. Sekmadienį Sveikatos apsaugos ministerija pranešė, kad praėjusią dieną Jeruzalėje nuo virusinės ligos mirė beveik dvejų metukų vaikas. Ministerijos atstovė spaudai patvirtino, kad visi šeši mirusieji buvo neskiepyti kūdikiai, kurių amžius – iki 2,5 metų. Ligoninėse šiuo metu gydomi dar 24 tymais apsikrėtę asmenys, dauguma jų – neskiepyti iki 6 metų amžiaus vaikai.

Pastaruoju metu visose pasaulio šalyse šeimos gydytojai pastebi didėjantį skaičių pacientų, kuriems nustatomas užsikrėtimas nauju SARS-CoV-2 Omicron atmainos variantu NB.1.8.1, įvardintu kaip „Nimbus“. Nuo 2025 metų pradžios Nimbus iš Azijos šalių greitai išplito į kitus pasaulio regionus ir kai kuriose šalyse jau tvirtai dominuoja tarpe kitų viruso variantų.

Skelbiant apie naują COVID-19 pakilimą Lietuvoje gyventojai skuba apsirūpinti ne tik medicininėmis kaukėmis, greitaisiais testais, bet ir peršalimo ligų simptomams malšinti skirtais preparatais. Specialistai įspėja, kad vien savigyda užsiimti nereikėtų ir įvertinus būklę kreiptis pagalbos į gydytojus.

Pastaruoju metu vis daugiau žmonių skundžiasi sloga, kosuliu ar gerklės skausmu. Nors šie simptomai būdingi peršalimui, dažnai jie gali reikšti ir koronaviruso infekciją. „Eurovaistinės“ vaistininkė Elvyra Ramaškienė primena, kad svarbu ne tik pasirinkti tinkamą gydymą, bet ir imtis apsaugos priemonių.

Nors oras už lango labiau primena vidurvasarį, o ne rudens pradžią, sveikatos specialistai sako jau stebintys pirmus naujo sergamumo COVID-19 pakilimo ženklus. Tą patvirtina ir grįžtantys gydymo įstaigų skelbiami ribojimai dėl pacientų lankymo ar medicininių kaukių dėvėjimo. Medikai įspėja, kad virusas darosi „piktesnis“, nes žmonės nebesiskiepija. Apie padaugėjusius COVID-19 atvejus skelbia ne tik įstaigos, bet ir patys gyventojai.

Pasaulio sveikatos organizacija praneša apie Vakarų Ramiojo vandenyno regione sparčiai plintantį čikungunijos virusą – šiemet jau užfiksuota per 14 tūkstančių ligos atvejų. Nors mirčių nefiksuota, virusas vietiniu būdu išplito penkiose šalyse. Pasaulyje nuo 2024 m. pabaigos 119 šalių patvirtino vietinį perdavimą.

Čikungunijos viruso protrūkis Kinijoje paskatino valdžią imtis prevencinių priemonių, pradedant tinkleliais nuo uodų ir dezinfekavimo priemonių debesimis, grasinant baudomis žmonėms, kurie nesugeba pašalinti stovinčio vandens, ir net pasitelkiant dronus vabzdžių veisimosi vietoms aptikti. Iki trečiadienio pranešta apie daugiau kaip 7 tūkst. ligos atvejų, daugiausia – aplink Fošaną, esantį netoli Honkongo; pastarajame užregistruotas tik vienas ligos atvejis.

Beveik 1 tūkst. suaugusiųjų britų smegenų skenavimo analizė atskleidė, kad pandemija pagreitino smegenų senėjimą vidutiniškai 5,5 mėnesio, nepriklausomai nuo to, ar žmonės sirgo COVID-19. Didžiausi pokyčiai užfiksuoti vyrams ir socialiai pažeidžiamiems asmenims, rašo „Study Finds“. Naujausi tyrimai, paskelbti žurnale „Nature Communications“, rodo, jog platesnė pandemijos patirtis – karantinai, socialinė izoliacija, ekonominis stresas ir nerimas dėl sveikatos – paliko matomus pėdsakus smegenų st...

Italija pranešė apie 32 Vakarų Nilo viruso atvejus, įskaitant 2 pasibaigusius mirtimi. Dauguma atvejų buvo nustatyti Latinos provincijoje, maždaug už 100 kilometrų į pietus nuo Romos. Vakarų Nilo virusas daugiausia plinta per užsikrėtusių uodų įkandimus, paprastai šiltuoju metų laiku. Šiais metais apie užsikrėtimo atvejus pranešė ir Graikija.

Hepatitas A – ūminis kepenų uždegimas, dar vadinamas „nešvarių rankų liga“, įprastai laikomas keliautojų į labiau egzotinius kraštus infekcija. Vis dėlto visuomenės sveikatos specialistai stebi pavojingą situaciją – užkratas pastaruoju metu išplito 4 Europos valstybėse. Kaip skelbia Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras, šiemet sausio–gegužės mėnesiais Austrijoje, Čekijoje, Vengrijoje ir Slovakijoje užfiksuota daugiau nei įprastai hepatito A atvejų.

Nors vėjaraupiai dažniausiai laikomi lengva vaikų liga, ši virusinė infekcija gali būti kur kas pavojingesnė, nei daugelis įsivaizduoja – ypač suaugusiesiems ir mažiems vaikams.

Praėjusią – 20-ąją metų savaitę – oficialiai baigėsi 2024–2025 m. gripo sezonas, prasidėjęs dar praėjusių metų spalio mėnesį (40-ąją savaitę), pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC).  Nuo šiol nebebus kiekvieną savaitę pranešama apie per savaitę susirgusių ir ligoninėse gydomų asmenų skaičių, tačiau sergamumas ir toliau bus analizuojamas bei aktuali informacija gyventojams bus teikiama pagal poreikį.

Lietuvoje gegužės 5–11 d. (19-ąją šių metų savaitę) bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis nežymiai padidėjo ir siekė 729,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų (18-ąją savaitę buvo 682,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų), pranešė Nacionalinio visuomenės sveikatos centras.   Šį gripo sezoną sergamumo rodiklis yra mažesnis nei pernai tuo pačiu metu (2024 m. 19-ąją savaitę siekė 916,9 atvejo 100 tūkst.

Šalyje mažėjant sergamumui, pastarąją savaitę mirčių išvengti nepavyko. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, koronavirusas pražudė vieną žmogų. Pasak NVSC, tai jau 59 mirtis nuo COVID-19 šį sezoną. Tuo metu mirties atvejų nuo gripo iš viso registruota 74. Vis tik, baigiantis gripo sezonui, bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis ir koronavirusu rodiklis sumažėjo, lyginant su ankstesne savaite, ir siekė 682,9 atvejo 100 tūkst.

Lietuvoje balandžio 21–27 d. (17-ąją šių metų savaitę) bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis sumažėjo iki 705,1 atvejo 100 tūkst. gyventojų (16-ąją savaitę buvo 1159,2 atvejo 100 tūkst. gyventojų), skelbia Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Mažiausias sergamumas buvo Panevėžio apskrityje, didžiausias – Vilniaus apskrityje.

Sergamumo sezonui einant pabaigos link, 16-ąją šių metų savaitę (balandžio 14–20 d.) bendras sergamumas gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) dar šiek tiek sumažėjo, tačiau išlieka didesnis nei pernai tokiu pat metu, skelbia Nacionalinis visuomenės sveikatos centras. 16-ąją šių metų savaitę bendras sergamumo rodiklis siekė 1159,2 atvejo 100 tūkst. gyventojų (15-ą savaitę buvo 1295,2 atvejo 100 tūkst.

Lietuvoje kovo 31 d.–balandžio 6 d. (14-ąją šių metų savaitę) bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga rodiklis sumažėjo iki 1423,7 atvejo 100 tūkst. gyventojų (13-ąją savaitę buvo 1593,1 atvejo 100 tūkst. gyventojų), skelbia Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Praėjusį sezoną tuo pačiu metu (2024 m. 14-ąją savaitę) sergamumas buvo kur kas mažesnis – 815,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

„Google“ deda milžiniškas pastangas, jog užtikrintų išmaniųjų telefonų su „Android“ operacine sistema naudotojus. „Play Store“ parduotuvėje kasdien įkeliama gausybė naujų programėlių ir nors čia naudojamos griežtos apsaugos priemonės – to nepakanka. Dar prieš keletą dienų „Google“ perspėjo „Android“ išmaniųjų telefonų ir planšetinių kompiuterių naudotojus, kad jiems reikėtų būti itin atsargiems, kuomet diegiamos programėlės iš trečiųjų šalių parduotuvių.

Lietuvoje sergamumas gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) išlieka aukštas, palyginus su ankstesniais gripo sezonais. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, kovo 17–23 d. (12-ąją šių metų savaitę) bendras sergamumo rodiklis padidėjo iki 1593,4 atvejo 100 tūkst. gyventojų (11-ąją savaitę buvo 1454,4 atvejo 100 tūkst.

Pernai Europoje dvigubai išaugus tymų atvejams įspėjimą siunčia ir Lietuvos gyventojams. Toliau krentant skiepijimo apimtims pernai mūsų šalyje fiksuota 30 susirgimų tymais, kas yra 10 kartų daugiau nei užpernai. Tuo metu prognozuojama, kad sergamumas tymais tik augs.  Kaip ką tik pranešė Pasaulio sveikatos organizacija, tymų atvejų skaičius Europoje 2024 m. išaugo dvigubai ir pasiekė aukščiausią lygį per 25 metus.

Vis dar pasitaiko žmonių, kurie, nepaisydami prastos savijautos, nusprendžia eiti į darbą. Pasak vaistininkės, dėl to negalima kaltinti vien nepalankių nedarbingumo sąlygų – svarbų vaidmenį atlieka ir darbo kultūra.  Pasak „Gintarinės vaistinės“ vaistininkės Irenos Viktorijos Aukštikalnienės, dažniausiai žmonės mano, kad jų ligos simptomai nėra rimti, todėl jie paprasčiausiai pasirenka nesikreipti į gydytoją.

Gripui ir kitoms ūmioms respiracinėms infekcijoms nesitraukiant iš Lietuvos šeimos gydytojas profesorius Vytautas Kasiulevičius pasidalino patarimu, kaip reaguoti ir gydytis, jei pradėjote staiga karščiuoti ir kada gali grėsti plaučių uždegimas. Naujausi Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenys rodo, kad sergamumas virusinėmis ligomis šalyje nemažėja. Žmones dažnai ypač gąsdina, jei aukšta temperatūra užsitęsia.

Neįprastai šilta ir lietinga žiema yra itin palanki plisti įvairioms virusinėms, bakterinėms ir peršalimo ligoms. „Mano šeimos klinikos“ šeimos gydytoja Jūratė Ivanauskienė sako, kad šiemet ypač padidėjo sergamumas gripo A ir B infekcijomis, galinčiomis komplikuotis į plaučių bei sinusų uždegimus, taip pat yra išaugęs sergamumas kitomis kvėpavimo takų bei enterovirusinėmis infekcijomis.

Specialistai jaučia nerimą dėl dar neregėto viruso, aptikto JAV – „Camp Hill“, kuris priklauso henipavirusų šeimai, dažnai sukeliančiai mirtinas ir pavojingas ligas. Pranešama, jog virusas buvo aptiktas kirstukuose, rašoma „Daily Mail“.  Australijos Kvinslendo universiteto mokslininkai šią savaitę atskleidė, kad naująjį virusą jie aptiko kirstukuose – mažuose, į peles panašiuose gyvūnėliuose – netoli Camp Hillo miestelio Tallapuzos apygardoje, Alabamos valstijoje.