virusai

Nors šiuo metu pasaulyje turbūt labiausiai aptarinėjamas SARS-CoV-2 virusas, sukėlęs jau trečius metus trunkančią pandemiją, mokslininkai perspėja, kad egzistuoja daug pavojingesnių virusų. Negana to, ne vienas jų turi potencialo sukelti naujas pandemijas. Yra mokslininkų, kurie teigia, kad žmonės savo neetišku elgesiu su gamta ir gyvūnais patys prisišaukia virusus. Negana to, pasaulyje yra tokių virusų, kurie užkrečiamesni ir mirtingesni nei SARS-CoV-2, apie kurį dabar tiek daug kalbama.

Paskutinėmis 2021 m. dienomis Pietų Afrikos vyriausybė sušvelnino COVID-19 apribojimus. Gruodžio 30 d. vyriausybė panaikino komendanto valandą, galiojusią nuo 2020 m. kovo mėnesio. Ji taip pat iš pradžių paskelbė apie karantino ir kontaktų atsekimo sušvelninimą, tačiau vėliau šiuos planus atšaukė. Nepaisant to, jos požiūris pradėjo naują pandemijos valdymo tendenciją. Profesorius Shabiras Madhi ir jo kolegos reflektuoja šį drąsų žingsnį ir pasveria rizikas.

Ligoninėms darosi sunku susidoroti su virusu užsikrėtusiais pacientais ir gydyti kitomis ligomis sergančius žmones. Pastarąsias kelias savaites kiekvieną darbo dienos rytą, medicinos centro „Universitair Ziekenhuis Brussel“ („UZ Briussel“) chirurgijos planavimo komanda susiduria su dilema – kuriems pacientams bus atlikta operacija, o kuriems ne. Lemiamas veiksnys? Pusės intensyviosios terapijos (ICU) lovų reikia koronavirusu sergantiems pacientams, rašo politico.eu.

Atšalus orams susirūpiname ne tik stipriu imunitetu, bet ir savo odos būkle. Oda gali sudirgti ir išvystyti uždegimą ne tik nuo permainingų orų, žvarbaus vėjo, bet ir nuo nešiojamos veido kaukės. Specialistė patarė, kaip tinkamai prižiūrėti veido odą nešiojant veidą dengiančią kaukę.   Dermatovenerologė Nastasija Savickaja primena, kad neteisingas kaukių nešiojimas gali ne tik sumažinti apsaugą nuo virusų patekimo, bet ir pakenkti veido odai – sukelti uždegimą, folikulitus.

Praėjusiais metais lapkritį daug žmonių buvo apimti abejonių ir nerimo dėl pasaulinės pandemijos, kuriai iki pabaigos dar buvo labai toli. 2021 m. lapkritis gali būti ypač smagus tiems, kurie pasiruošę švęsti gyvenimą. Dėl nuolatinio budrumo ir nuolatinių skatinimų skiepytis, daug žmonių bent jau JAV šiais metais į situaciją žvelgia optimistiškiau. Pandemijų istorikė paaiškina, kodėl žmonių požiūris į gyvenimą keičiasi susidūrus su realia mirties grėsme, rašo theconversation.com.

Saulei vis rečiau išlendant iš už debesų, dažniau norisi užsimesti storą megztinį ar šilčiau apsirengti. Vėstant orams ne tik norisi susisupti į šiltus rūbus, reikia pasirūpinti ir organizmu, kuris reikalauja daugiau vitaminų, kurie padeda stiprinti atsparumą ligoms. Kaip sustiprinti ir apsaugoti imunitetą nuo piktųjų bakterijų papasakojo vaikų gydytoja Daiva Stanislovaitienė.   Rudenėjant sodai prisipildo obuoliais, uogomis, pilnomis vitaminų, kurie ruošia organizmą žiemai.

Pasauliui šylant, tirpsta ledas ir kartais jis atveria dalykus, kurie verčiau ten ir būtų pasilikę. 15 tūkst. metų senumo Tibeto ledyno tyrinėjimas padėjo atskleisti, kad jame gali būti begalės virusų, apie kuriuos anksčiau nieko nežinojome. Kol kas atrastieji virusai greičiausiai negali paveikti žmonių, tuo labiau kelti grėsmę mūsų sveikatai, tačiau mes nežinome, kas dar ten gali tūnoti. „Šie ledynai susiformavo pamažu.

Atėjus šiltajam metų laikui kasmet pastebimas padidėjęs užsikrėtimas žarnyno infekcijomis, kurios liaudiškai dar yra vadinamos skrandžio gripu. Specialistai pastebi, kad pagrindiniai žarnyno infekcijų sukėlėjai šiltuoju metų periodu yra bakterijos – jos į organizmą dažnai patenka per prastai apdorotą maistą ar per gyvūnus.

Dviejuose ledo mėginiuose, paimtuose iš Tibeto plokščiakalnio Kinijoje, mokslininkai aptiko senovės virusus, kurių dauguma dar niekada nebuvo matyti. Žurnale „Microbiome“ paskelbti rezultatai buvo gauti ištyrus du 2015 m. išgręžtus ledo kernus. Mokslininkų teigimu, šis ledas pradėjo formuotis prieš 14 400 metų.

Ekspertai sako, kad teiginiai, jog nėra tokio viruso, kuris laikui bėgant tapo labiau mirtinu, yra neteisingi. „Teiginys, jog virusologijos istorijoje dar niekada nebuvo įvykusi mutacija, dėl kurios virusas tapo mirtingesnis, nėra teisingas“, – „USA Today“ sakė Timothy Sheahanas, virusologas ir Šiaurės Karolinos universiteto Gillingso pasaulinės visuomenės sveikatos mokyklos docentas.

Lietuvos sporto universiteto Kėdainių „Aušros“ progimnazijai paskutinės dienos – ypatingai sunkios. Visai neseniai sunegalavus daliai mokyklos ugdytinių bei darbuotojų, dalis jų atsidūrė ligoninėje. Tačiau tuo progimnazijos bėdos nesibaigia – joje nustatytas ir koronaviruso židinys. Rotavirusinė infekcija Kaip sakė progimnazijos direktorė Lina Adomaitienė, pirmiausia mokyklą užklupo rotavirusas, o visai netrukus – ir koronavirusas.

Skrandžio gripas tai ūminės virusinės žarnyno infekcinės ligos, kurias sukelia rotavirusai, norovirusai, adenovirusai ir kt. Jie gali būti labai pavojingi kūdikiams ir vyresnio amžiaus žmonėms. Apie šių ligų simptomus bei kaip nuo jų apsisaugoti tv3.lt portalui pasakoja Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) gydytoja epidemiologė Aušra Bartulienė. ULAC gydytoja epidemiologė Aušra Bartulienė pasakoja, kad skrandžio gripą sukeliantys virusai yra užkrečiami.

Pasauliui kovojant su SARS-CoV-2 virusu, sukėlusiu COVID-19 pandemiją, fone šmėžuoja dar viena pavojingų ligų sukėlėjų grupė. Antibiotikams atsparių bakterijų grėsmė daugelį metų didėjo ir, atrodo, vis stiprėjo. COVID-19 mus išmokė vieno dalyko – vyriausybės turėtų būti pasirengusios globalesnėms visuomenės sveikatos krizėms, įskaitant naujų būdų, kaip kovoti su kenkėjiškomis bakterijomis, kurios tampa vis atsparesnės dažniausiai vartojamiems vaistams, paiešką.

Kol vieni naktį ramiai miega, Filipinų mokslininkų komanda, nuo galvos iki kojų vilkinti apsaugines aprangas – baltus kostiumus, kaukes, pirštines – iš tinklo bando ištraukti šikšnosparnį. Ne šiaip sau – matuoja jo dydį, ima mėginius nuo kūno, sparnų ir iš burnos. Ši komanda save vadina „virusų medžiotojais“, kurių vadovas beveik dešimtmetį tyrinėja šikšnosparnius ir tai, kaip juose esantys virusai gali paveikti žmones. „Mes stengiamės ištirti kitas koronaviruso atmainas šikšnosparniuose.

Nors ir gali skambėti nemaloniai, jūsų žarnynas yra pilnas gyvybės. Ten gyvena milijonai mažų bakterijų ir virusų, kurie tarpusavyje varžosi dėl jūsų pilve esančių maistingų medžiagų. Dauguma šių „gyventojų“ yra ypač naudingi sveikatai ir netgi yra susiję su žmogaus fizine bei psichine sveikata. Dabar mokslininkai atrado, kad žarnyne esančios gyvybės įvairovė yra didesnė nei buvo manyta – daug didesnė. Žurnale „Cell“ publikuoto tyrimo autoriai žmogaus žarnyne atrado 140 000 naujų virusų.

Roto ir noro virusinės infekcijos (liaudiškai neretai vadinamos skrandžio gripu) yra labai nemalonios ir dažniausiai pasireiškia vaikams. Vis dėlto susirgti gali ir suaugusieji, o ypač sergamumas padidėja gruodžio–balandžio mėnesiais, todėl šaltuoju sezonu reikia būti atidesniems. Kaip apsisaugoti ir kaip gydytis susirgus, papasakojo Santaros klinikų Vaikų ligoninės vaikų infekcinių ligų skyriaus vedėja ir gydytoja Inga Ivaškevičienė.

Dėl užsitęsusio karantino ir itin šaltos žiemos, mes vis daugiau laiko praleidžiame uždarose patalpose, kurios nuolat dirbtinai šildomos ir dažnai – prastai vėdinamos. Dėl šios priežasties šaltuoju sezono metu mes kenčiame nuo įvairių virusinių ligų, paūmėja alergijos, o sausas oras dirgina ir džiovina gleivinę. Taip pat prastai vėdinamas patalpų oras – puiki terpė virusams veistis ir plisti.

Mūsų organizme gyvena net keli kilogramai mikroorganizmų. Dauguma jų atlieka mums naudingą darbą, bet ne visi. Anot žinomo neurologo, medicinos mokslų daktaro Jokūbo Fišo, su blogaisiais mikroorganizmais kovoti žmogui labai padeda vitaminas C. Plačiau apie tai jis papasakojo laidoje „Būk sveikas“. „Tie gerieji mikroorganizmai yra mūsų pagalbininkai, jie yra mes patys, mūsų alterego.

Covid-19 pandemija jau netrumpą laiką yra visuomenės dėmesio centre, visgi plaučių ligų gydytojai pasakoja, kad šis virusas savaime nėra pavojingesnis už kitus. Visa bėda – jo plitimo intensyvumas ir mastas, tačiau bet kuriuo atveju su tuo žmogaus organizmui teks išmokti gyventi.

Nuo kiaulių gripo paauglystėje vos nemirusi moteris papasakojo, kad net ir po 10 metų vis dar jaučia simptomus. Saffra Monteiro (26) iš Kembridžšyro, Didžiosios Britanijos, H1N1 infekcija užsikrėtė būdama 15 – ji mano, kad tai nutiko jai lankantis pas šeimos gydytoją. Mergina pasakoja, kad sirgo taip sunkiai, kad keletą mėnesių turėjo praleisti nuolat važinėdama į ligoninę, o net ir praėjus 10 metų normalaus gyvenimo gyventi jai nepavyksta.

Koronaviruso pandemijos metu padidėjo bičių produktų paklausa. Deja, šiemet gausaus medunešio nebuvo, todėl bitininkų produktų atsargos jau senka. Vis dėlto tikimasi, kad medaus iki pavasario nepritrūks. Trakų rajono bitininkas Juozas Norinkevičius džiūgauja, kad žmonės sveikatos semiasi iš gamtos ir vertina bičių produktų naudą.

Peršti  gerklę, užgulusi nosis, dingęs balsas, vargina kosulys. Tokiu atveju pirmoji pagalba yra „dangaus medicina“, kurią sukūrė bitės. Nors nėra tokio oficialaus pavadinimo, tačiau  šį terminą pasiūlęs fitoterapeutas Virgilijus Skirkevičius priminė, kad bitės – vieninteliai vabzdžiai, gaminantys žmogui daug reikalingų maisto medžiagų, taip pat natūralių vaistų.

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Vytautas Kasiulevičius socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo savo įžvalgomis apie kvėpavimo takų susirgimus sukeliančius virusus. Anot profesoriaus, kiekvienas virusas turi savo metų laiką ir savo piką, o tai vadinama sezoniškumu. Ir kuo toliau mes tolstame į šiaurę nuo ekvatoriaus (pusiaujo), tuo stipresnis sezoniškumo faktorius.

Nors vasarą daugelis žmonių atostogauja, mėgaujasi gyvenimu, infekcinės ligos atostogų neturi ir gali užklupti bet kada. Jos ypač suaktyvėja, kai pamirštami higienos įpročiai, ir dažnai puola vaikus. Kaip būtų galima nuo to apsisaugoti ir ką daryti, jei nepavyko vaiko paskiepyti pagal skiepų kalendorių, pasakoja VUL Santaros klinikų Vaikų infekcinių ligų skyriaus vedėja, vaikų ligų gydytoja dr. Inga Ivaškevičienė.

Ekspertų teigimu, nuo virusų padėti apsisaugoti gali drabužių skalbimas 60 laipsnių temperatūroje. Skalbimo mašiną reikėtų nustatyti karščiausiu režimu, rašoma dailystar.co.uk. Brendanas Wrenas, Londono Higienos ir tropinės medicinos mokyklos mikrobinės patogenezės profesorius, sako: „Virusas nėra gyvas organizmas, o mažytė dalelė oportunistė.

„COVID-19 pandemijos akivaizdoje susiduriame su asmens apsauginių priemonių trūkumu. Jų trūksta tiek medikams tiek ir mums visiems. Panašu, kad nei šių priemonių gamintojai, nei tiekėjai, nei vyriausybės nebuvo suplanavę taip drastiškai išaugsiančio poreikio.

Peršalimą gali sukelti virš 100 rūšių virusų. Tiesa, dažniausiai apie peršalimą praneša nemalonūs, bet visiems pažįstami simptomai – sloga, kosulys ir čiaudėjimas. Dažnai jau pirmą dieną griebiamės vaistų, kurie šiuos peršalimo požymius slopina. Deja, darome klaidą. „Čiaudulys yra organizmo apsauginė reakcija. Taip organizmas apsisaugo ne tik nuo virusų, bet ir nuo visų dulkių, pašalinių priemaišų ore, kurios patenka į mūsų kvėpavimo takus. Čiaudulys su oro srove padeda tai išmesti lauk.

Šaltuoju metų laiku ženkliai padaugėja įvairiausių virusinių infekcijų atvejų – nuo virusinės kilmės slogos iki gripo, virusinio plaučių uždegimo ir kitų ligų, kurios gali tapti labai sunkiai sukontroliuojamos, greitai plintančios bei sukeliančios nežinomybę net ir visame pasaulyje. Kaip apsaugoti save ir savo artimuosius nuo pavojingų virusų? Ką naudinga žinoti arba tiesiog dar kartą sau pakartoti?  · Būtina vengti artimo sąlyčio su sergančiu asmenimi.

Lietuvoje kol kas nėra užsikrėtusiųjų grėsminguoju koronavirusu, tačiau šaltuoju metų laiku žmonės dažnai peršąla ir suserga gripu ar kitomis virusinėmis ligomis. Dezinfekcija reikalinga ne tik viešose vietose: prekybos centruose, medicinos įstaigose, mokyklose, darželiuose, bet ir namuose, jei šeimos narys susirgo užkrečiama liga. Kaip turėtume elgtis, kad neužsikrėstume nuo sergančių? Patalpų vėdinimas Dauguma virusų plinta oro lašeliniu būdu, sergantiems kosint, čiaudint.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, per šių metų dešimt mėnesių Lietuvoje užregistruota 7 proc. mažiau susirgimų žarnyno virusinėmis ligomis, palyginus su pernai tuo pačiu laikotarpiu, tačiau ULAC medikai pažymi, jog virusų plitimo sezonas tik įpusėjo ir sergamumo virusinėmis žarnyno infekcijomis sezonas tik prasideda. ULAC duomenimis, šiemet per 10 mėn. užregistruoti 8948 virusinių žarnyno infekcijų atvejai, iš jų trečdalis (31 proc.,2816 atv.) rotavirusų,  12 proc.

Gurkštelėję vandens ar kito gaivaus gėrimo pasiūlėte tą padaryti ir draugui? Pasirodo, toks nekaltas dalykas gali baigtis labai liūdnai – dalindamiesi vienu buteliuku galite ne tik numalšinti troškulį, bet ir „pasidalinti“ puokšte įvairių infekcijų sukėlėjų. Vilniaus visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Toma Kosteckaitė atkreipia dėmesį, jog dalydamiesi vandens buteliuku su kitais žmonėmis rizikuojame susirgti įvairiomis užkrečiamosiomis ligomis.

Mes gyvename laikais, kai galime rinktis sveikus, ekologiškus produktus ir sveikatą tausojantį gyvenimo būdą. Propolis – vienas geriausiai žinomų natūralių produktų, kurį iš gamtos žmonėms suneša bitės. Kitaip propolis dar vadinamas bičių pikiu. Propolį derinant su vitaminu C, organizmas kur kas lengviau atlaiko peršalimo ir kitas žiemos sezono ligas, tačiau ši medžiaga pasižymi kur kas platesniu poveikiu, negu peršalimų prevencija arba gydymas.

Staigūs temperatūros pokyčiai, perkaitęs kūnas, išėjus iš sporto salės, neužrištas šalikas - nebespėjame apsidairyti, kaip pradedame sloguoti, kosčioti. Šie iš pažiūros lengvi peršalimo simptomai dirbti netrukdo, tad ir toliau einame į darbą, negalvodami, kad galime užkrėsti savo kolegas. Kada yra ta riba, kai turėtume likti ir gydytis namuose, ir kaip elgtis, jeigu aplink – sirguliuoti pradedantys kolegos? Patarimais dalijasi BENU vaistininkas Marius Lukštaraupis.

 Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos nuo šiandienos, rugsėjo 25 d., pradeda vaikų ugdymo įstaigų ir švietimo paslaugų tiekėjų saugos sveikatai vertinimą Vilniaus mieste. Šios kampanijos tikslas – atkreipti dėmesį į problemas, galinčias turėti įtakos vaikų sveikatai, bei sutelkti skirtingas organizacijas ir tėvus siekiant gerinti vaikų saugos sveikatą.

TV3 televizijos žinių reporterė Jolanta Svirnelytė atliko eksperimentą su buityje kasdien kiekvieno iš mūsų naudojamais daiktais. Su mokslininkais padarytame eksperimente aiškintasi, ant kurių daiktų yra daugiausiai mikrobų. Eksperimento metu tirtas telefono, rakto, kempinėlės indams plauti, cento ir piniginių banknotų paviršius. Paėmę šių daiktų antspaudus Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininkai juos paliko parą termostate šiltai.

Didžiojo septyneto (G-7) lyderiai penktadienį paragino interneto ir socialinių tinklų bendroves dėti didesnes pastangas, kad būtų užkirstas kelias „neapykantos ideologijos“ skleidimui, ir pareiškė, kad joms tenka visuomeninė atsakomybė veiksmingiau atpažinti ir šalinti teroro propagandą. G-7 lyderių pasirašytame kreipimesi demonstruojamas solidarumas su Didžiąja Britanija po pirmadienį Anglijos mieste Mančesteryje per popmuzikos koncertą įvykdyto sprogdinimo, nusinešusio 22 žmonių gyvybes.

Staigiai atvėsus orams, žmones užpuolė virusai: baisi sloga, čiaudulys, gerklės skausmas ir kosulys aplankė dažną Lietuvos gyventoją. Per kelias savaites sergamumas šiomis infekcinėmis ligomis išaugo triskart, ir nė nemano sustoti. Kaip teigia Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras, žmonės suserga labiausiai dėl to, kad, pasikeitus orams, neatitaiko rūbų. „Mes registruojame kiekvienos savaitės gripo ir ūminio viršutinio kvėpavimo takų sergamumą: 37-tą metų savaitę (praėjusią – red.

Nauja revoliucinė CRISPR technologija suteikia neregėtą galią valdyti gamtą. Pirmąsyk istorijoje mokslininkai geba greitai ir tiksliai pakeisti, pašalinti arba pertvarkyti beveik visų gyvų organizmų, įskaitant mus, žmones, DNR. Apie naujausius mokslinius tyrimus ir, kaip jie gali pasitarnauti gydant AIDS, persodinant organus ar išvengiant maliarijos ir Zikos viruso rašoma žurnalo „National Geographic Lietuva“ rugpjūčio numeryje.

Specialistai sunerimę – daugėja antibiotikams atsparių bakterijų, kurių šie vaistai neįveikia. O tai reiškia, kad ilgainiui atsiras daugiau mirtinų ligų. Taip yra todėl, kad labai dažnai antibiotikus žmonės vartoja be reikalo. Būna net ir tokių atvejų, kai dėl nežinojimo, užuot kreipęsi į šeimos gydytoją, receptinį vaistą žmogus skolinasi iš kaimyno, o šis jo turi, nes negėrė jo taip, kaip reikėjo. Jeigu pacientai ir toliau taip elgsis, ateityje antibiotikai iš viso praras savo veiksmingumą.

Kompanijos „Panda Security“ sukurtų antivirusinių produktų naudotojai neseniai susidūrė su nemalonia problema – „Panda“ antivirusinės savo failus ėmė šalinti kaip kenkėjus.

Milijonų metų senumo virusai, kuriuos „paveldime“ kaip vieną iš evoliucijos produktų, atlieka labai svarbų vaidmenį sudėtinoje žmogaus smegenų veikloje. Lundo (Švedija) universiteto mokslininkų teigimu, jau seniai buvo žinomas faktas, kad seniai neveikūs retrovirusai sudaro maždaug 5 proc. žmogaus DNR. Tai – evoliucijos produktas, susiformavęs per milijonus metų.

Bendrovė „Kaspersky Lab“ pranešė aptikusi, kad kenkėjiška platforma „Regin“ yra pirmasis virusas, gebantis patekti į mobiliuosius GSM standarto tinklus ir sekti mobiliojo ryšio vartotojus. Ši platforma buvo taikoma kibernetinėse atakose mažiausiai 13 šalių. Į rizikos zoną pateko telekomunikacijos operatoriai, vyriausybės, finansinės įmonės, tyrimo organizacijos, taip pat asmenys, užsiimantys sudėtingais matematiniais ir kriptografiniais tyrimais, pranešė bendrovės atstovai.

Remiantis bendrovės „Kaspersky Lab“ kartu su „Interpolu“ mobiliųjų grėsmių tyrimo, atlikto nuo 2013 m. rugpjūčio iki 2014 m. liepos mėn., rezultatais, 60 proc. bendrovės apsaugos produktų sustabdytų atakų į „Android“ įrenginius buvo nutaikytos į vartotojus Ukrainoje, Ispanijoje, Didžiojoje Britanijoje, Vietname, Malaizijoje, Vokietijoje, Rusijoje, Indijoje ir Prancūzijoje. Visame pasaulyje per tiriamą laikotarpį daugiau nei 588 tūkst.

Bendrovės „Kaspersky Lab“ duomenimis, 2014 m. rugpjūtį tikimybė susidurti su specialiai „Mac“ įrenginiams sukurta kibernetine grėsme sudarė apie 3 proc. Palyginti su 21 proc. „Windows“ naudotojų užkrėtimo tikimybe, šis skaičius nekelia didelio susirūpinimo. Tačiau kad ir kaip būtų, vis dėlto aktyvus „Mac“ naudotojas rizikuoja pasigauti kenkėjišką programinę įrangą vidutiniškai 10 kartų per metus, teigia bendrovės ekspertai.

 Pažeidžiamų vietų eksploitas CVE-2010-2568, dar 2010 m. aptiktas kartu su liūdnai pagarsėjusiu virusu „Stuxnet“, iki šiol plačiai paplitęs ir kelia grėsmę vartotojams. Kaip per specialų operacinės sistemos „Windows“ pažeidžiamų vietų tyrimą išsiaiškino „Kaspersky Lab“ ekspertai, per aštuonis mėnesius nuo 2013 m. lapkričio iki 2014 m. birželio su šia grėsme susidūrė 19 milijonų viso pasaulio vartotojų.

 Remiantis „Kaspersky Lab“ mėnesio ataskaita apie globalias finansines grėsmes 2014 m. nuo gegužės 19 d. iki birželio 19 d., bendrovės saugos sprendimai visame pasaulyje užblokavo daugiau nei 350 tūkst. bandymų užkrėsti kenkėjiškomis programomis, skirtomis vogti pinigines lėšas. Dažniausiai atakuojamų šalių sąraše pirmauja Brazilija – dėl Pasaulio futbolo čempionato čia buvo užfiksuota keturis kartus daugiau analogiškų incidentų.

Technologijų pasaulyje plinta kibernetinės grėsmės, kurioms pagrindą suteikia spartėjantis įrenginių konvergencijos procesas. Jis apima kompiuterius, mobiliuosius telefonus, fotoaparatus, netgi spausdintuvus – visus išmaniuosius įrenginius, kurie gali tarpusavyje jungtis, internetu ar vietiniu tinklu keistis duomenimis. Daugeliui aišku, kad naudojantis kompiuteriu reikia įsigyti programinę saugumo įrangą, tačiau perkant mobilųjį telefoną apie tai nesusimąstoma.

Telekomunikacijų bendrovė „Tele2“ perspėja apie sukčių elektroninius laiškus, kuriais tariamai siunčiamos „Tele2“ sąskaitos už ryšio paslaugas. Tokie laiškai pasiekia atsitiktinius elektroninio pašto naudotojus, nebūtinai „Tele2“ klientus. Sukčiai laiške rašo apie atsiųstą „Tele2“ sąskaitą ir kviečia ją peržiūrėti prie laiško prisegtame ZIP archyve. Atidarius jį, aktyvuojasi vadinamasis Trojos virusas, kuris apkrečia kompiuterį, sakoma bendrovės pranešime.

Prieš išmaniųjų telefonų savininkus pradėta naudoti klasikiniai kompiuterių užgrobimo metodai, pranešė kompiuterių saugumo programinės įrangos gamintojos bendrovės ESET ekspertai. Pasak jų, tokio tipo atakos pasižymi bendru bruožu – automatizavimu. Virusai veikia savarankiškai, todėl patys persiunčia programas į telefoną ar duomenis iš jo, nukreipia naršyklę į užkrėstas svetaines naršant internete, taip pat gali blokuoti įrenginį.