vilniaus kraštas

Vilniaus kraštas – didžiausias ir ekonomiškai stipriausias šalies regionas. Tačiau nė viename šalies regione vidiniai išsivystymo netolygumai nėra tokie dideli, kaip Vilniaus apskrityje. Nors sostinė ir iš dalies Elektrėnai sulaukia didelių investicijų, ir ekonomika čia sparčiai vystosi, apskrityje yra kelios teritorijos, kuriose socialiniai ir ekonominiai rodikliai yra prastoki. Viena tokių teritorijų – Švenčionių rajono savivaldybė.

Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA) ketvirtadienį pristatė savo kandidatą į prezidento postą. Elementaru, juo tapo LLRA pirmininkas, europarlamentaras Valdemaras Tomaševskis. „Nesu naujas kandidatas, esu ir anksčiau dalyvavęs prezidento rinkimuose. Viename iš regionų man pavyko laimėti. Iškart po rinkimų manęs paklausė, ar kandidatuosiu kituose rinkimuose. Nustebau išgirdęs tokį klausimą. Tada atsakiau, kad viskas priklausys, kaip seksis šalies vadovui“, – kalbėjo V. Tomaševskis.

„Paskutinėmis dienomis skleista informacija, kad neva yra susitarta švietimo srityje. Esą susitarta grupėje, kurią sukūrė Lietuvos ir Lenkijos vadovai. Deja, mes turime pasakyti, kad tai netiesa ir kad manipuliuojama neesminiais teiginiais“, – sakė Seimo narys nuo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) Jaroslavas Mackevičius. Esą dėl nieko esminio nesusitarta, o bandyta tik kalbėtis apie pašalines Šveitimo įstatymo įgyvendinimo subtilybes.

Lenkijos užsienio reikalų ministro Radoslavo Sikorskio vadovaujamos ministerijos finansuotu leidiniu, kuriame 1941–1944 m. situacija Vilniuje ir Vilniaus krašte pavadinta vokiečių ir lietuvių okupacija, nevertėtų stebėtis. Dabar reikėtų laukti R. Sikorskio teiginio, kad ir čekai „okupavo“ Tešino sritį, kurią Lenkija kartu su hitlerine Vokietija plėšė į gabalus 1938-aisiais.

Lenkijos užsienio reikalų ministro Radoslawo Sikorskio inicijuota brošiūra, nukreipta į santykių su Lietuva aštrinimą, nėra naujiena. Gaila, kad šalių santykiai artėja prie tos ribos, kuomet rizikuojame astidurti tarpukario priešpriešoje, – perspėja Lenkijos politiką ir Lietuvos santykius su šia šalimi stebintis žurnalistas Vitalijus Karakorskis. Pasak V. Karakorskio, jam nėra netikėta, kad tokia brošiūra, aiškiai nukreipta prieš Lietuvą, atsirado apskritai.

Europarlamentaro pasisakymai spaudoje apie dviejų tautų integravimą Lietuvoje tebuvo tik nuomonė, pagrįsta istoriniais faktais. „Generalinė prokuratūra priėmė sprendimą nutraukti tyrimą , pradėta po to, kai Centro Sąjungos atstovas kreipėsi į teisėsaugininkus tikindamas, jog europarlamentaras kursto tautinę nesantaiką“, - sakė Vilma Budėnienė, generalinės prokuratūros atstovė spaudai.

Pasigirdus kvietimui lietuviams ir lenkams susitaikyti bent jau šių Velykų proga – juk ir vieni, ir kiti daugiausia yra katalikai – niekur nedingo klausimas dėl santykių ateities. Įdomu, kaip klostysis lietuvių ir lenkų, Lietuvos ir Lenkijos santykiai per artimiausius du dešimtmečius.

Pastaruoju metu žodžiai „lietuviai“ ir „lenkai“ mirgėte mirga žiniasklaidoje. Temų ratas itin platus: nuo lietuvių ir lenkų santykių Vilnijoje iki Lietuvos ir Lenkijos tarpvalstybinių reikalų. Diskusijų triukšme nepamirštami Vytautas ir Jogaila. Lietuvoje išrinktas Europos parlamento narys Valdemaras Tomaševskis pareiškė lietuviams kaip Vilnijos lenkas: „Kur mes turime integruotis? Mes čia gyvename visada.

Paūmėjus lietuvių ir lenkų santykiams, Facebook'e (FB) susikūrė grupė „Intelektualai už lietuvių ir lenkų santarvę“. Šį blogo įrašą sukūriau, paredagavęs ir išplėtęs kai kuriuos savo pastebėjimus, paskelbtus tame FB sraute. Iškart prie reikalo. Prieš porą metų pasirodė istoriko Arūno Gumuliausko straipsnis „Dar kartą Vilniaus klausimu“. Tekste aptariamas 1939 m. rugpjūčio 22 dienos dokumentas, kurį pasirašė Lietuvos prezidentas Antanas Smetona.