viktorija daujotytė

VL žurnalistė Rūta Klišytė Literatūrologė prof. Viktorija Daujotytė sakė kartą klaususi Marcelijaus Martinaičio: „Kas su tavimi būtų buvę, jei būtum likęs gimtajame Paserbenčio kaime prie Kalnujų?“ Marcelijus atsakė: „Taip ir būtų buvę. Būčiau dirbęs savuosius darbus, gyvenęs savąjį gyvenimą, vilkėjęs tėvo kailiniais, mūvėjęs jo guminiais batais... Būtų lietingas vakaras. Vesčiausi karvę palei Žemaičių plentą, o tuo plentu autobusu važiuotų Viktorija Daujotytė.

Lietuvių literatūros klasiko Vinco Krėvės-Mickevičiaus asmenybės ir kūrybos universalumas, Lietuvos ir Azerbaidžano tautų ryšiai, kultūrinis dialogas tarp Vakarų ir Rytų, kuriuo rūpinosi ir rašytojas V. Krėvė-Mickevičius, yra svarbūs ne tik istorijai, bet išlieka aktualūs ir mūsų laikais. „V. Krėvės-Mickevičiaus kūryba - tai dvidešimtojo amžiaus pradžioje gimstantis laisvos ir atviros Lietuvos projektas.

Sukanka 10 m., kai netekome monsinjoro Kazimiero Vasiliausko. Ketvirtadienį jo atminimas pagerbtas sostinės Antakalnio kapinėse ir Mokslų akademijoje. Monsinjoras K. Vasiliauskas žemiškąją kelionę baigė 2001-ųjų spalio 14 d., tačiau jo atminimas išliks gyvas amžinai. Nesuskaičiuotume, kiek vaikų jis pakrikštijo ar porų suotuokė. O amžininkai prisimena, kad šis žmogus rado kalbą ir su vargstančiais, ir su pasiturinčiais.

Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Lietuvos dailės muziejus ir Lenkijos institutas Vilniuje spalio 5 d., trečiadienį, 17 val. Taikomosios dailės muziejuje (Arsenalo g. 3A, Vilnius) pristato Viktorijos Daujotytės ir Mindaugo Kvietkausko monografiją „Lietuviškieji Česlovo Milošo kontekstai“, kurią šiemet Nobelio premijos laureato Česlovo Milošo gimimo šimtmečio jubiliejaus išvakarėse išleido Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas.

Būtent taip, šią kalbą, vos išgirdusi, „pakrikštijo“ Jurgos Ivanauskaitės Motina. Kas drįstų prieštarauti? Drauge, dėkodamas Jurgos vardui, Jurgos sielai, Jurgos šeimai, Jurgos bei jos kūrybos bičiuliams, nusprendusiems, jog būtent aš esu šios garbės vertas, noriu tarti: Jura Ivanauskaitė...Pirmą kartą šį vardą išgirdau iš tikro Elektrėnų hipio, mano bendravardžio, pravarde Maleras. Man tuomet buvo keturiolika. Buvau ką tik nusprendęs nebekirpti plaukų. Už langų ūkė sovietiniai 1987-ieji.

Šiandien Lietuva neteko poeto, dramaturgo, visuomenės veikėjo Justino Marcinkevičiaus. Kalbinami jo artimi draugai, kolegos ir bendražygiai pažymėjo, kad tai ne vien intelektualų, menininkų bendruomenės , o visos Lietuvos netektis.

Klaipėdoje penktadienį viešėjo Latvijos vyriausybinė delegacija su šalies vadovu Valdžiu Zatleru ir jo žmona Lilita Zatlere priešakyje. Anot Prezidento, jis galėjęs pasirinkti, kurį kitą Lietuvos didmiestį aplankyti po vizito sostinėje, tačiau džiaugėsi neprašovęs: „Klaipėdą pasirinkau, nes turiu tam priežasčių: tai besivystantis miestas labai arti bendros mūsų sienos.

Tradiciškai per Tris karalius pagerbtas Lietuvos rašytojų sąjungos (LRS) premijos laureatas. Šįkart LRS premija už didelės vertės literatūros kūrinį, išleistą per pastaruosius dvejus metus. įteikta poetui, vertėjui Kornelijui Plateliui. Šventiniame ketvirtadienio vakare laureatas 3 tūkst. litų premija apdovanotas už praėjusiais metais pasirodžiusį aštuntąjį eilėraščių rinkinį „Karstiniai reiškiniai“, kurį išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.

Lietuvos dailės muziejus kviečia birželio 9 d., trečiadienį, 18.00 val. į Taikomosios dailės muziejuje (Arsenalo g. 3A) rengiamą kultūros vakarą „Karališkoji Vilniaus lelija“ ir Viktorijos Daujotytės filologinės Barboros Radvilaitės studijos „Arčiau Lietuvos“ pristatymą. Dalyvauja prof. Viktorija Daujotytė, Jonas Jurašas, Aušra Marija Sluckaitė-Jurašienė, dr. Malgožata Kasner, Dalia Tarandaitė, Romualdas Budrys, dr. Brigita Speičytė, Viktoras Valentukevičius, prof.