viktorija čmilytė-nielsen

Viešojoje erdvėje vis garsiau kalbant apie imuniteto paso idėjos įgyvendinimą, apie tai pasisakė ir Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Pasak Seimo pirmininkės, sprendimas dėl imuniteto paso įteisinimo turėtų būti gerai įvertintas, todėl skubėti šiuo metu nevertėtų. „Ar skubėjimas įvesti imuniteto pasą netaps meškos paslauga skiepijimui? Aš iš principo – už imuniteto pasą, kuris atvertų duris bendrauti plačiau.

Prezidento Gitano Nausėdos Teisės grupės patarėjas Aleksandras Radčenko pereina dirbti į Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen komandą, BNS informavo Prezidentūra. „Jis priėmė Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen kvietimą užimti jos patarėjo teisės klausimais pareigas“, – BNS trečiadienį pranešė prezidento patarėjas Ridas Jasiulionis. Teisininkas ir publicistas, vienas Lenkų diskusijų klubo steigėjų A. Radčenko prezidento komandoje dirbti pradėjo pernai rugpjūtį.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia palaikanti į Lietuvos banko vadovus siūlomą Gedimino Šimkaus kandidatūrą. Pasak jos, G. Šimkus tarp Seimo frakcijų vertinamas palankiai. „Palaikau šią kandidatūrą, tai yra labai pozityviai vertinamas kandidatas. Žinau, kad Seimo frakcijos dar susitinka su šiuo kandidatu, dar ir rytoj yra suplanuoti keli susitikimai su frakcijomis, tačiau bendra nuomonė yra pakankamai pozityvi“, – LRT radijui trečiadienį sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro (LGGRTC) vadovo Adui Jakubauskui būtų sudėtinga toliau vadovauti įstaigai, sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Anot jos, tai patvirtina ir valdybos sudarytos darbo grupės išvados dėl nepalankios atmosferos centre, ir A. Jakubausko prieštaringi pasisakymai interviu Krymo totorių televizijai.

Seime kelią skinasi iniciatyva panaikinti politikų privilegiją nemokamai gyventi Seimo viešbutyje. Parlamento vadovė užsimena, kad tai tik pradžia, o ateityje planuojama išvis parduoti Seimo viešbutį. Seimui antradienį pateiktos Seimo statuto pataisos, kurios numatytų, kad Vilniuje nekilnojamo turto turintys parlamentarai turėtų mokėti už parlamento viešbučio nuomą, jei jame gyventų. Po pateikimo Seimas vienbalsiai pritarė šiam projektui.

Pirmadienį Seimo pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen pasiskiepijus „AstraZeneca“ vakcina, politikė pasidalijo žinia apie savo savijautą.  Pasak Seimo pirmininkės, antrą parą ją vargino temperatūra ir raumenų maudimas.  „Antroji para su „AstraZeneca“. Praėjo 42 valandos. Vakar ryte jaučiau bendrą silpnumą, tačiau temperatūra nevargino. Imuniteto gamyklėlė organizme didesniu pajėgumu užsikūrė tik po pietų, kažkur apie 14 val.

Seimas antradienį pritarė pavasario sesijos darbų programai. Didžiąją dalį dėmesio parlamentarai žada skirti pandemijos valdymui, tačiau laukia ir su koronavirusu nesusiję klausimai, tarp jų ir daug diskusijų keliantis partnerystės įteisinimas, Tautinių mažumų įstatymas, lengvųjų narkotikų dekriminalizavimas. Valdantieji neišvengė opozicijos kirčių dėl neįtrauktų svarbių reformų ir nepasiruošimo sesijai. Už pavasario sesijos programą balsavo 70 Seimo narių, prieš 13, susilaikė 41 parlamentaras.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen antradienį Seime viešai sudrausmino valstietį Dainių Kepenį, skleidusį sąmokslo teorijas. Po jos žodžių Seime skambėjo ovacijos.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia, kad didžioji dalis Seimo narių turėtų skiepytis nuo Covid-19. Jiems bus paskirta „AstraZeneca“ vakcina, kurios parlamentarai pakeisti negalės. Pirmadienį nuo Covid-19 „AstraZeneca“ vakcina pasiskiepijo prezidentas Gitanas Nausėda, premjerė Ingrida Šimonytė, Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen, popiet skiepą gaus ir sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Šią savaitę, anot V. Čmilytės-Nielsen, bus skiepijami ir Vyriausybės bei Seimo nariai.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pirmadienį Centro poliklinikoje nuo Covid-19 paskiepyta „AstraZeneca“ vakcina. Medikai Seimo pirmininkei rekomendavo tik vieną vakcinos dozę. „Sirgau prieš keturis mėnesius, sirgau labai lengva forma. Antikūnų skaičius jau perpus sumažėjęs. Medikai rekomendavo, kad dabar jau tikrai verta skiepytis“, – žurnalistams pirmadienį kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.

Pirmadienį, kovo 22 dieną, prezidentas Gitanas Nausėda ir ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė viešai pasiskiepijo „AstraZeneca“ vakcina. Šiandien skiepytis taip pat ketina ir Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen bei sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Visi aukščiausi šalies vadovai ketina pasiskiepyti vakcina „AstraZeneca“ nuo koronaviruso, taip norėdami paskatinti pasitikėjimą šia vakcina.

Situaciją Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre (LGGRTC) nagrinėjusi Seimo darbo grupė abejoja, ar Adas Jakubauskas toliau gali vadovauti įstaigai ir siūlo spręsti Seimui šį klausimą. „Darbo grupė penktadienį priėmė išvadas, kuriose Seimo valdybai siūlo kreiptis į Seimą dėl A. Jakubausko tinkamumo užimti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinio direktoriaus pareigas“, – BNS sakė darbo grupės vadovė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pirmadienį Vilniuje bus skiepijama nuo COVID-19 visuomenėje prieštaringai vertinama „AstraZeneca“ vakcina. „Manau, kad tikrai svarbu dabartinėje situacijoje, kai šiek tiek susvyravęs pasitikėjimas „AstraZeneca“, parodyti lyderystę ir pasiskiepyti šia vakcina. Jei tai sustiprins pasitikėjimą šia vakcina visuomenėje, tuomet tikslas bus pasiektas“, – penktadienį žurnalistams sakė parlamento vadovė.

Ketvirtadienį Seimo posėdis neapsiėjo be trikdžių ir diskusijų dėl nuotolinio darbo. Opozicijos atstovai reikalavo Seimui posėdžiauti gyvai, tačiau Seimo pirmininkė tokius prašymus kategoriškai atmetė. Ketvirtadienį Seimas posėdžiavo nuotoliniu būdu. Trikdžiai prasidėjo tvirtinant darbotvarkę, kai daugeliui Seimo narių nepavyko užsiregistruoti. Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen paskelbė techninę pusvalandžio pertrauką. Tačiau grįžę parlamentarai toliau susidūrė su sunkumais.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen susitiko su iš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) atleista istorike Mingaile Jurkute. „Vakar buvau susitikusi su Mingaile Jurkute, kuri buvo atleista iš pareigų kovo 12 dieną. Išklausiau iš pirmų lūpų jos situacijos matymą“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen lygių galimybių kontroliere siūlo skirti Lietuvos žmogaus teisių centro vadovę teisininkę Birutę Sabatauskaitę. „Teisininkę Birutę Sabatauskaitę siūlau įvertinusi jos kompetenciją ir sukauptą patirtį žmogaus teisių gynimo srityje“, – trečiadienį Seime žurnalistams sakė parlamento vadovė. Ji tvirtino, kad šią kandidatūrą palaiko daugelis visuomeninių organizacijų, žmogaus teisių gynėjų.

Kitą antradienį Seimas posėdžiaus nuotoliniu būdu, dėl vėlesnių posėdžių spręs pagal situaciją. Seimo valdyba trečiadienį nusprendė, kad kitos savaitės antradienio rytinis ir vakarinis posėdžiai bus organizuojami nuotoliniu būdu, pranešė Seimo Ryšių su visuomene skyrius. Parlamento valdyba dėl koronaviruso plitimo grėsmės jau anksčiau yra priėmusi sprendimą dėl šios savaitės Seimo posėdžių rengimo nuotoliniu būdu.

Lietuvoje negerėjant COVID-19 situacijai, Seimas kol kas turėtų dirbti nuotoliniu būdu, sako parlamento pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Ji teigė siūlysianti Seimo valdybai, kad kitą savaitę parlamento posėdžiai taip pat vyktų nuotoliniu būdu. „Mes, žinoma, vertinsime ir tai, ar darbotvarkėje atsiras vienas ar kitas klausimas, kuriam būtina gyvai susirinkti į posėdį.

Aukštas pareigas užimantys asmenys neretai yra plačiai aptarinėjami visuomenėje. Ne išimtis ir Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, kuri TV3 laidoje „Pasaulis pagal moteris“ pasakojo, kad būtent jos užimamas postas labiau tinkamas moteriai. V. Čmilytė-Nielsen teigė, kad Seimo pirmininko postą ji suvokia kiek kitaip nei vadovo postą. Dėl šios priežasties, jos manymu, jis labiau tinkamas moterims. „Aš šiek tiek kitaip traktuoju šias pareigas.

Nesibaigiant diskusijoms, kas iš šalies vadovų turėtų vykti į Europos Vadovų Tarybą, Seime gimsta iniciatyva įstatymu nuspręsti, kas turėtų teisę vykti į Briuselį. Koalicijos partneriai linksta paremti tokią dalies konservatorių iniciatyvą, o buvęs premjeras Saulius Skvernelis tikina, kad geriausias kelias – Ingridos Šimonytės ir Gitano Nausėdos susitarimas.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia, kad išmokome ne tik minėti, bet ir švęsti savo valstybingumą ir nebereikia svarstyti, kuri valstybingumo atgavimo data svarbesnė – Vasario 16-oji ar Kovo 11-oji. Ketvirtadienį Lietuvai minint 31-ąsias nepriklausomybės atkūrimo metines parlamento vadovė priminė 1992-uosius, kai tuometinis Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis svarstė, kurią datą labiau tiktų iškilmingai švęsti.

Su Nepriklausomybės atkūrimo diena sveikinantys šalies vadovai gyventojus ragina iš kovo 11-osios semtis įkvėpimo, kovoje su koronaviruso pandemija prisiminti tų laikų susitelkimą bei nepamiršti svajoti. Prezidentas Gitanas Nausėda sveikinime teigia, kad kovo 11-oji tapo šaknimis, į kurias atsirėmusi Lietuva galėjo kurti laisvą gyvenimą. „Ir šiandien vis dar esame Kovo 11-osios Lietuva – stiprių, kantrių ir atsakingų žmonių šalis.

Trečiadienį Seimo nariai susirinko į pirmąjį II (pavasario) sesijos posėdį. Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen parlamentarams perskaitė Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos sveikinimą ir pristatė svarbiausius sesijos akcentus. Sesijos darbų programos projekte siūloma svarstyti 473 teisės aktus (be lydimųjų), kuriuos teikia Prezidentas, Vyriausybė, Seimo komitetai, frakcijos ir Seimo nariai. „Turėsime šiek tiek mažiau teisės aktų, todėl daugiau laiko klausymuisi ir nagrinėjimui.

Seimo narys Saulius Skvernelis siūlo greičiau paskiepyti parlamentarus, kad jie galėtų grįžti prie gyvo darbo. Tačiau Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė pažymi, kad prioritetas turėtų būti skiriamas asmenims, kurie yra rizikos grupėje.

Su alkoholio kontrole susiję įstatymai Seimo darbotvarkę turėtų pasiekti balandį, sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.  Pasak jos, dabar yra peržiūrimi draudimai išskiriant mažiausiai veiksmingus ir tuos, kurie tik imitavo kovą su alkoholizmu.

Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Seime būtina priimti sprendimus ne tik dėl Covid-19 krizės, bet ir dėl popandeminio laikotarpio. Anot prezidento, būtina suteikti „aiškią viltį“ dėl pagalbos verslui ir žmonėms. G. Nausėda antradienį su Seimo valdyba aptarė kovo 10-ąją prasidėsiančios Seimo pavasario sesijos darbus. Prezidentas šioje sesijoje Seimui siūlo šešis įstatymų pakeitimų projektus, susijusius su viešaisiais pirkimais, kova su korupcija, mokesčiais ir teismų darbu.

Kaip kovo 8-ąją švenčia Seimo pirmininkė ir kokie svarbiausi darbai laukia mūsų Parlamento jau netrukus prasidėsiančioje pavasario sesijoje?  Apie tai kalbame su Viktorija Čmilyte-Nielsen. Šiandien kovo 8-oji, kaip jūs ją švenčiate?  Man kovo 8-oji, galbūt, nėra tokia didelė šventė, tačiau tai yra priminimas apie lyčių lygybę, kurios reikia siekti moterims ir vyrams kartu.

Ne paslaptis, kad vyrai, užimantys aukštus postus ir turintys šeimas, išvengia klausimų apie karjeros ir vaikų auginimo suderinamumą. Tačiau darančios karjerą moterys atsiduria po padidinamuoju visuomenės dėmesio stiklu. Apie tai, ką reiškia užimti vienas aukščiausių pareigų šalyje ir būti keturių vaikų mama šį sekmadienį TV3 laidoje „Pasaulis pagal moteris“ papasakos Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Seimo pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen ketvirtadienį įteikti per 400 tūkst. žmonių, norinčių, kad Laisvės partijos atstovas Tomas Vytautas Raskevičius liktų vadovauti Seimo Žmogaus teisių komitetui, sąrašas. Juos įteikė laidų vedėjas, visuomenininkas Andrius Tapinas, inicijavęs akciją, reikalaujančią atšaukti anksčiau surinktus ir parlamento vadovei įteiktus per 300 tūkst. parašų, kad T. V. Raskevičius būtų atleistas iš Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininko pareigų.

Ekspremjeras, Seimo narys Saulius Skvernelis nemato galimybės šioje Seimo kadencijoje ratifikuoti vadinamąją Stambulo konvenciją. Politiko teigimu, ties šiuo klausimu reikėtų padaryti pauzę, bent kol bus suvaldyta Covid-19 pandemija. Tačiau čia pat S. Skvernelis akcentuoja, kad Lietuvos gyventojai savo šalyje neturėtų jaustis nepatogiai dėl savo seksualinės orientacijos, politinių pažiūrų ar kultūrinių skirtumų.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pirmadienį užbaigė pirmąjį savo užsienio vizitą viešėdama Latvijoje. Kaip informavo Seimo pirmininkės atstovai, V. Čmilytė-Nielsen vizito metu susitiko su Latvijos Prezidentu Egilu Levitu, Latvijos parlamento vadove Inara Murniece ir užsienio reikalų ministru Edgaru Rinkevičiumi. Susitikimuose aptartos dvišalių santykių ir bendradarbiavimo, koronaviruso pandemijos suvaldymo, Astravo atominės elektrinės grėsmių temos.

Koronaviruso pandemija dominuoja politikų darbotvarkėje, tačiau svarbu, kad ji netaptų vienintele tema, sako Liberalų sąjūdžio pirmininkė, parlamento vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Penktadienį per nuotolinį Liberalų sąjūdžio tarybos posėdį ji teigė, kad per Seimo pavasario sesiją liberalai sieks įtvirtinti su žmogaus teisėmis susijusius pakeitimus ir spręsti kitus partijos programos prioritetinius klausimus.

Turbūt nėra žmonių, manančių, kad valstybė neturi ginti moterų nuo smurto, menkinimo ar diskriminacijos. Vis dėlto bet koks bandymas smurto apibrėžimą ir bausmes už jį įtvirtinti dokumentu atsimuša į sieną. Bene aštuonerius metus Lietuvoje netyla kalbos apie vadinamąją Stambulo konvenciją, kuri užkirstų kelią smurtui prieš moteris. Jos kritikai gąsdina, kad įtvirtinus dokumentą bus įteisinta trečioji lytis, tos pačios lyties asmenų santuoka bei pamokos apie du princus mokyklose.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pirmojo užsienio vizito vyks į Latviją. Pirmadienį, kovo 1-ąją, ji lankysis Rygoje, kur susitiks su aukščiausiais šios šalies vadovais. Darbo vizitas vyks Latvijos Saeimos pirmininkės Inaros Mūrniecės kvietimu, BNS informavo parlamento vadovės sekretoriatas. Vizito darbotvarkėje numatyti susitikimai su I. Mūrniece, Latvijos prezidentu Egilu Levitu ir Latvijos užsienio reikalų ministru Edgaru Rinkevičiumi.

Paramos partnerystės įstatymo projektui bus ieškoma tiek valdančiųjų, tiek opozicijos gretose, sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. „Valdančioj koalicijoj esam sutarę, kad partnerystės klausimas turės būti sprendžiamas Seime ir ieškosime palaikymo ne tik savo gretose, bet ir opozicijos gretose, nes tokie žmogaus teisų klausimai geriausia, kad būtų sprendžiami ne vieno balso persvara, o platesniu palaikymu“, – interviu Lietuvos radijui trečiadienį sakė Seimo pirmininkė.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad Statistikos departamentas turėtų nuosaikiau vertinti COVID-19 situaciją ir neskubėti jos apibendrinti. Reaguodama į Statistikos departamento pirmadienio rytą išplatintą įspėjimą, kad šalyje šiuo metu galbūt prasideda trečioji koronaviruso plitimo banga, ji pabrėžė, jog vertinti situaciją turėtų kitų profesijų atstovai. „Ko mums dabar mažiausiai reikia, tai skubotų sprendimų ir etikečių kabinimo. Visuomenės gąsdinimo.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen įsitikinusi, kad Vyriausybės karantino atlaisvinimo politika yra išmintinga ir jau netrukus sulauksime naujų palengvinimų. Parlamento vadovė tikisi, kad pavasario sesijoje teikiamas partnerystės įteisinimas sulauks plataus Seimo narių pritarimo, o kalboms apie nesutarimus valdančiojoje koalicijoje, anot V. Čmilytės-Nielsen, nėra pagrindo. Savaitgalį sukaks 100 dienų, kai darbą pradėjo XIII-osios kadencijos Seimas.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen planuoja siūlyti naują lygių galimybių kontrolieriaus kandidatūrą. Apie tai ji ketvirtadienį pranešė susitikusi su dabartine kontroliere Agneta Skardžiuviene. „Susitikimo metu Seimo pirmininkė padėkojo Agnetai Skardžiuvienei už nuveiktą darbą ir informavo, kad ketina teikti naują Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos vadovo kandidatūrą“, – BNS sakė Seimo vadovės atstovas spaudai Paulius Žeimys.

Šį savaitgalį sukanka 100 dienų nuo tada, kai prisiekė naujosios kadencijos Seimas. Su kokiais didžiausiais iššūkiais susidūrė parlamentarai ir kokie sprendimai laukia pavasarį? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualijų laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėsimės su Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen. Seimo pirmininkė jau pradėjo susitikimų seriją su parlamentinių komitetų vadovais aptarti būsimą pavasario sesiją.

Moderni Lietuva švenčia savo gimtadienį, Valstybės atkūrimo dieną – Vasario 16-ąją. Dėl galiojančių karantino ribojimų tradicinės programos buvo atsisakyta. Dėl to žmonės švenčia kitaip nei įprasta. Dalis su šeima sėdi namuose, švenčia nuotoliniu būdu, kiti pramogų ieško lauke: maudosi lediniame vandenyje, kuria skulptūras.  Šalies Prezidentas Gitanas Nausėda ragina Lietuvos gyventojus neprarasti kantrybės ir semtis stiprybės iš tų, kurie prieš 103-ejus metus atkūrė valstybę.

Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sveikina Lietuvos žmones visame pasaulyje su Valstybės atkūrimo diena.  „Vasario 16 dienos Nepriklausomybės Aktas davė pradžią moderniam Lietuvos valstybingumui. Jis skelbė, kad atstatoma demokratiniais pamatais sutvarkyta Lietuvos valstybė. Tokiu būdu Nepriklausomybės Akto signatarai užfiksavo naują valstybingumo idėją ir sukūrė postūmį, įkvėpusį visą valstybę. Šis impulsas išliko gyvas per visą XX a. – karo ir atšiaurios okupacijos metus.

Penktadienį Seime vyks parlamento vadovės Viktorijos Čmilytės-Nielsen inicijuojama diskusija apie smurtą prieš moteris. Per ją ekspertai diskutuos apie visuomenės sąmoningumą lyčių lygybės ir kovos su smurtu prieš moteris temomis, aptars pagrindines priežastis, problemas ir priemones situacijai gerinti, pranešė Seimo Spaudos tarnyba. Diskusija skirta nesitaikstymo su smurtu prieš moteris dienai, kasmet minimai vasario 14-ąją.

Seimo pirmininkė ir Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia pasitinkinti partijos deleguotu aplinkos ministru Simonu Gentvilu. „Pasitikiu Simonu Gentvilu, jis yra puikus ministras“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė ji. Kita vertus, V. Čmilytė-Nielsen teigė, kad jos nenustebino opozicinių valstiečių sprendimas inicijuoti interpeliaciją šiam ministrui.

Prezidentui Gitanui Nausėdai ir premjerei Ingridai Šimonytei reiktų rasti sutarimą dėl atstovavimo Lietuvai Europos Sąjungos viršūnių taryboje (EVT), sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. „Man rodos, kad geriausia būtų rasti sutarimą prezidentui ir premjerei, galbūt dalinantis šia funkcija tam, kad būtų kuo didesnė nauda Lietuvai.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen antradienį susitiks su trijų universitetų ir Lietuvos istorijos instituto istorikais aptarti situacijos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre (LGGRTC). Prieš savaitę į Seimo pirmininkę kreipėsi Istorijos instituto direktorius Alvydas Nikžentaitis, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dekanė Loreta Skurvydaitė, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto direktorius Vasilijus Safronovas bei Vyta...

Liberalų sąjūdžio lyderė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad įvertinus sergamumo rodiklius artimiausiu laiku karantino sąlygos galėtų būti švelninamos Rietavo, Jurbarko rajono, Kalvarijos ir Birštono savivaldybėse, čia galėtų atsidaryti dalis paslaugų teikėjų ir verslų. „Artimiausiu laiku dalis paslaugų ir verslų jau galėtų atsidaryti Rietave, taip pat Jurbarke, Kalvarijose ar Birštone“, – feisbuke šeštadienį parašė V. Čmilytė-Nielsen.

Vyriausybė sprendimą kol kas neatlaisvinti ribojimų smulkiajam verslui palaiko tik viena Seimo frakcija – Tėvynės sąjungos. Net valdančiosios koalicijos partnerės, Laisvės partija ir Liberalų sąjūdis, laikosi kitos nuomonės dėl ribojimų.  Apie padėti – pokalbis su Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen. Visame Seime tik viena frakcija nesutinka nė trupučio atlaisvinti karantino ribojimų smulkiajam verslui.

Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen įregistravo nutarimo projektą, kuriuo kandidatu eiti Konstitucinio Teismo teisėjo pareigas siūlo teisininką, Vilniaus universiteto (VU) profesorių Vytautą Mizarą. „Vytautas Mizaras sukaupęs didelę tiek teisminio, tiek neteisminio teisinio darbo patirtį. Jis yra labai gerbiamas teisininkas, kurio kompetencija ir įdirbis yra didžiuliai, ir, manau, kad šiandien jis yra vienas stipriausių kandidatų į šią labai svarbią poziciją.

Nemažai aistrų Seimo pavasario sesijoje sukels ne tik partnerystės ir lengvųjų narkotikų dekriminalizavimo projektai, bet, panašu, ir naujoji kandidatūra į Konstitucinio Teismo teisėjus (KT). Dėl Seimo pirmininkės pasiūlyto Vytauto Mizaro galimybės užsidėti KT teisėjo mantiją ietis laužys ne tik valdantieji ir opozicija, tačiau ir patys koalicijos partneriai. Bene pagrindinė to priežastis – V. Mizaro atstovavimas teismuose LGBT bendruomenės nariams.