Parlamento vadovė savo baigiamojoje kalboje pažymėjo, kad daliai žmonių mažumų teisių klausimai dažnai atrodo pertekliniai ir nesavalaikiai, tačiau jie parodo visuomenės brandą.
„Nejaugi neliko šalyje problemų, kad būtent dabar imatės tokių dalykų”, panašią frazę nekart teko išgirsti per šią pavasario sesiją, ypač jos pabaigoje, kuri tikrai nebuvo paprasta. Daugiausiai tai lietė Partnerystės įstatymo projektą, sukėlusį tam tikrą rezonansą“, – sakė Seimo pirmininkė.
„Klausimai, susiję su žmogaus teisėmis, daliai visuomenės, kurios tiesiogiai ir visa apimtimi tie klausimai nepaliečia, dažnai atrodo ir pertekliniai, ir nesavalaikiai. Tai natūralu. Žmogaus teisių problematika visuomet nelengvai skinasi kelią – ir ne tik pas mus, bet ir kitose šalyse“, – kalbėjo parlamento vadovė.
Kartu ji pabrėžė, kad visgi „per rūpestį žmonėmis, kurie neturi tiek teisių kiek dauguma, atsiskleidžia visuomenės branda“. „Ir mes einame šiuo keliu, nors ir ne taip greitai, kaip norėtųsi“, - sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Seimas pavasarį atmetė įstatymą, kuriuo būtų įvesta lyčiai neutrali partnerystė. Iniciatoriai žada grąžintą tobulinti įstatymą vėl teikti rudenį.
Tačiau parlamento vadovė pažymėjo, kad kai kurie sprendimai, susiję su žmogaus teisėmis, buvo priimti.
„Kai kuriuos su žmogaus teisėmis susijusius klausimus mums pavyko sėkmingai pakoreguoti. Pavyzdžiui, Seimo priimtos Mediacijos įstatymo pataisos. Nebeliko privalomos mediacijos sprendžiant šeimos ginčus, kai į teismą nori kreiptis smurtą artimoje aplinkoje patyręs asmuo, o kita ginčo pusė yra galimas smurtautojas“, – sakė Seimo pirmininkė.
„Posėdyje dalyvaujant 121 parlamentarui pataisoms pritarta vienbalsiai. Seimas šiuo atveju pademonstravo vienybę ir galimybę susitelkti priimant sprendimus“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.
Tarp svarbių sesijos darbų ji įvardijo atnaujintą Konstitucinį Teismą, rotacijai vėluojant beveik metus, naują paskirtą pirmininkę.
„Sausį į teisėjus paskyrėme Giedrę Lastauskienę ir Algį Norkūną, gegužę – Vytautą Mizarą. Visai neseniai pasikeitė ir šio teismo pirmininkas. Pirmą kartą Konstitucinio Teismo pirmininke tapo moteris, Danutė Jočienė“, – sakė Seimo pirmininkė.
Parlamento vadovė minėjo ir kitus paskyrimus – lygių galimybių kontroliere tapo Birutė Sabatauskaitė, Seimo kancleriu paskirtas Modestas Gelbūda, taip pat suformuotą naujos sudėties Vyriausiąją rinkimų komisiją, paskirtą naują Lietuvos banko valdybos pirmininką, Gediminą Šimkų.
„Per šią sesiją Seimui teko atleisti su savo pareigomis nesusitvarkiusį Adą Jakubauską, ėjusį Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinio direktoriaus pareigas. Į šią poziciją Seimo sprendimu paskirtas Arūnas Bubnys“, – apie pasikeitimus Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Seimo pirmininkė tai pat įvardijo paramą nuo pandemijos nukentėjusiam verslui, PVM lengvatą maitinimo, kultūros ir sporto sektoriams.
„Suprantu, kad pandemijos, karantino apribojimų išsekinti žmonės norėtų visko greičiau ir daugiau. Tačiau po tokios rimtos ligos negalima tikėtis staigaus jėgų sugrįžimo. Antra vertus, objektyvūs kriterijai rodo, kad esame teisingame kelyje“, – sakė Seimo pirmininkė.
Ji pažymėjo, kad šaliai pavyko suvaldyti koronaviruso pandemiją.
„Kovo 10-ąją, kai pradėjome pavasario sesiją, epidemiologinė situacija šalyje jau buvo stabilesnė, nei paveldėta pernai, tačiau vis dar sudėtinga. Naujų atvejų skaičius siekė 430 per dieną per dieną. Ir nors tai kone 10 kartų mažiau nei pernai gruodį, Lietuvos žemėlapyje pagal sergamumą savivaldybėse dominavo raudona spalva. Aštuonios savivaldybės vis dar buvo nuspalvintos juodai“, – kalbėjo Seimo pirmininkė.
Anot jos, „dabar situacija radikaliai pasikeitusi, turime dešimtkart mažesnius skaičius, ir tai suteikia optimizmo, kuris, tačiau, neturėtų vesti prie neapgalvotų, neracionalių, skubotų sprendimų, vėl galinčių pabloginti padėtį“.
Seimas trečiadienį baigė pavasario sesiją ir į eilinę rudens sesiją rinksis rugsėjo 10 dieną.
