viktoras orbanas

Sekmadienį minimos 96-osios Lietuvos kariuomenės atkūrimo metines. Šia proga didžiuosiuose miestuose vyks iškilmingos karių rikiuotės, ginkluotės ir technikos parodos, šventiniai koncertai. Vilniuje, Katedros aikštėje, vyks iškilminga karių rikiuotė ir karių paradas Gedimino prospektu iki Nepriklausomybės aikštės. Rikiuotėje dalyvaus per 400 Lietuvos karių.

Į Vilnių sekmadienį trumpo vizito turėtų atvykti Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas, jis ketina susitikti su Lietuvoje esančiais vengrų kariais, BNS patvirtino keli Lietuvos pareigūnai. Vengrijos premjeras turėtų stebėti Lietuvos kariuomenės dienos minėjimą, kur iškilmingoje rikiuotėje ir parade dalyvaus ir Vengrijos kariai. Apie oficialius svečio susitikimus Lietuvos vyriausybė nepraneša. Vengrija kuopą karių į Lietuvą atsiuntė lapkričio pradžioje, ji liks iki metų pabaigos.

Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas penktadienį pareiškė atšaukiantis projektą dėl duomenų siuntimo internetu apmokestinimo, išprovokavusį masines demonstracijas šioje Vidurio Europos šalyje. „Dabartinės formos interneto mokestis negali būti įvestas“, – V.Orbanas sakė duodamas interviu radijui. Siūlomą įstatymą kritikai laikė dar vienu dešiniųjų pažiūrų premjero mėginimu užgniaužti nepaklusnumą šalyje.

Budapešte tūkstančiai vengrų antradienio vakarą surengė eitynes, protestuodami prieš planuojamą mokestį už naudojimąsi internetu, o tas masinis protestas – jau antrasis per kelias pastarąsias dienas, turi įtikinti vyriausybę atsisakyti planų, kuriuos palaiko premjeras Viktoras Orbanas. „Neketiname leisti, kad tai nutiktų“, – skandavo minia, judėdama sostinės centre žvarbų vakarą Ekonomikos ministerijos link.

Prieštaringai vertinamas Vengrijos vyriausybės vadovas Viktoras Orbanas po trijų rinkimų pergalių šiais metais per savo antrąją kadenciją galės nevaržomai kurti tai, ką pats vadina „neliberialą demokratija“, sako analitikai. Po ketverių V.Orbano darbo premjero poste metų jo dešinioji partija „Fidesz“ toliau yra populiariausia politinė jėga šalyje, be vargo laimėjusi balandį vykusius visuotinius rinkimus, Europos Parlamento rinkimus gegužę ir praėjusį savaitgalį vykusius vietos rinkimus.

Andrius Kunčina, LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Kas liko iš Višegrado ketverto? Tokį klausimą apie Lenkijos, Vengrijos, Slovakijos ir Čekijos neformalų bičiulystės klubą paskatino iškelti Ukrainos krizė. Višegrado valstybės pačios nesusitaria, kokių veiksmų reikėtų imtis prieš Rusiją. Vengrijos premjeras, populistas Viktoras Orbanas, neslepiantis savo simpatijų Vladimiro Putino politikos braižui, metų pradžioje, Ukrainos krizei įsibėgėjant, su V. Putinu pasirašė sutartį.

Vengrijos dujotiekių tinklų bendrovė FGSZ ketvirtadienį pareiškė neribotam laikui stabdanti dujų tiekimą kaimyninei Ukrainai dėl „techninių priežasčių“, o Ukrainos valstybinė dujų bendrovė „Naftogaz“ šį žingsnį laiko „netikėtu ir nepaaiškintu“. Pranešime, paskelbtame Vengrijos naujienų agentūros MTI, valstybinė įmonė FGSZ nurodė, kad tiekimas Ukrainai buvo sustabdytas „neribotam laikui nuo ketvirtadienio 16 val. Grinvičo (19 val.

Prieštaringais pareiškimais garsėjantis Vengrijos premjeras pasakė, kad nepritaria Baltijos šalių požiūriui į Rusiją ir sieks, jog Europos Sąjunga (ES) imtųsi gerinti santykius su Maskva. Viktoras Orbanas teigė, kad vertybės yra svarbu, tačiau Vengrija į Rusiją visų pirma žiūri kaip į verslo partnerę.

Europos Sąjunga (ES), dėl konflikto Ukrainoje įvesdama prekybos sankcijas Rusijai, „šovė sau į koją“, penktadienį interviu radijui sakė Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas. Europos sankcijos dėl numanomo Maskvos vaidmens Rytų Ukrainoje „mums kenkia labiau nei rusams“, sakė V.Orbanas savaitiniame interviu visuomeniniam radijui. „ES turėtų ne tik kompensuoti (nuostolius) dabar kenčiantiems gamintojams, bet ir permąstyti visą politiką“, – sakė jis.

Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas antradienį pareiškė, kad jo šalis neatsisakys prieštaringai vertinamo Rusijos dujotiekio „ South Stream“ („Pietų Srautas“) projekto, nes jis labai svarbus siekiant aprūpinti šalį būtinais energijos ištekliais. Planuojamas vamzdynas, kuriuo Sibire išgaunamos gamtinės dujos pasiektų Europą aplenkiant Ukrainą, dėl krizės toje šalyje tapo dar vienu įtampos šaltiniu Maskvos, Briuselio ir Vašingtono santykiuose.

Europos Sąjungos (ES) lyderiai antradienį sutarė iš naujo įvertinti Bendrijos politikos prioritetus po skaudžios nesėkmės Europos Parlamento rinkimuose, kuriuose reikšmingų laimėjimų pasiekė radikalios ir prieš dabartinį politinį isteblišmentą nusistačiusios partijos.

 Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas trečiadienį po susitikimo su Rusijos energetikos milžinės „Gazprom“ vadovu sveikino pažangą įgyvendinant Rusijos dujotiekio "South Stream" („Pietų srautas“) projektą. „Situacija Ukrainoje patvirtina, kad „South Stream“ projektas tapo svarbiausiu klausimu kalbant apie Europos aprūpinimą dujomis“, - sakoma V.Orbano kanceliarijos pareiškime, kuris paskelbtas po Budapešte įvykusio premjero susitikimo su „Gazprom“ vadovu Aleksejumi Mileriu.

Balandžio 7 dieną Vengrijos parlamento rinkimai didelių staigmenų neatnešė. Kaip ir tikėjosi dauguma vengrų, charizmatiškas Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas išsaugojo savo postą, o jo vadovaujama dešiniųjų jėgų partija „Fidesz“ užsitikrino daugumą parlamente: iš 199 vietų ji laimėjo 133, penkių kairės ir liberalų partijų aljansas gavo 38 vietas, kraštutinių dešiniųjų partija „Jobbik“ turės 23, o žalieji LMP – 5 parlamentarus.

Vengriją dar ketverius metus valdys prieštaringai vertinamas premjeras Viktoras Orbanas, pasiekęs pergalę rinkimuose, kuriuose savo pozicijas sustiprino ir kraštutiniai dešinieji. „Galime visiškai užtikrintai pasakyti, kad laimėjome, – pirmadienį džiūgaujantiems šalininkams Budapešte sakė dešiniųjų premjeras. – Šie rinkimai buvo laisvi. Organizuoti laisvoje šalyje.“ 50 metų V.Orbano partija „Fidesz“ gavo 44,6 proc.

Vengrai sekmadienį balsuoja parlamento rinkimuose, po kurių premjeras Viktoras Orbanas turėtų likti valdžioje dar ketveriems metams, o kraštutinių dešiniųjų partija „Jobbik“ tikriausiai įsitvirtins kaip didesnę įtaką turinti jėga Vengrijos politikos scenoje. Balsavimas daugiau kaip 10-yje tūkst. rinkimų apylinkių prasidėjo 6 val. vietos (7 val. Lietuvos) laiku ir tęsis iki 19 val. vietos (20 val. Lietuvos) laiku. Neoficialūs rezultatai bus paskelbti vėlai sekmadienį.

Radikalus rusų nacionalistas, buvęs Rusijos Dūmos pirmininko pavaduotojas, dabartinis Liberalų demokratų partijos frakcijos Dūmoje vadovas ir Valstybės tarybos narys Vladimiras Žirinovskis siūlo padalinti Vakarų Ukrainą tarp Lenkijos, Vengrijos ir Rumunijos pagal Molotovo-Ribbentropo pakte numatytas demarkacines linijas.

  Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas antradienį susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu aptarti rusų plėtros darbų vienintelėje šios Europos Sąjungos (ES) valstybės atominėje elektrinėje. Kremliaus pareiškime sakoma, kad abi šalys, kurios glaudžiai bendradarbiauja prekybos ir energetikos srityse, vykdo „realias diskusijas“ dėl Vengrijos Pakšo elektrinės pajėgumų didinimo. Pareiškime nurodoma, kad Pakšo elektrinė pagamina 40 proc.

2012 finansų rinkose neabejotinai dominavo kelios reikšmingos istorijos. Viena iš jų be abejonės buvo atsigaunanti JAV būsto rinka. Kita – Europos centrinio banko (ECB) vadovo Mario Draghi pareiškimai „daryti viską, kad būtų išgelbėtas euras“, kurie nuramino dėl euro zonos valstybių skolos krizės nerimavusias rinkas. Tačiau JAV būsto rinka ir M. Draghi nebuvo vieninteliai reikšmingi proveržiai rinkose 2012 metais.

Europarlamentaras V. Landsbergis savo straipsnelyje „Pareiškimas iš Briuselio„ pasipiktino Europos Parlamento primininko M. Shulzo kvietimu balsuoti už Lietuvos socialdemokratus.

Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas teigia, kad jo šalis nėra įsipareigojusi prisijungti prie euro zonos, o toks žingsnis dabar būtų neatsakingas, informuoja AFP. Interviu verslo dienraščiui „Handelsblatt“ V. Orbanas sakė, kad dėl euro zonos skolų krizės nebereikėtų tikėtis, jog Vengrija prie euro zonos prisijungs vien todėl, kad įstojo į Europos Sąjungą (ES). „Tuo metu, kai pasirašėme stojimo sutartį, euro zona buvo visai kitokia vieta.

Pirmadienį ryte Vyriausybėje surengtoje bendroje Lietuvos ir Vengrijos ministrų pirmininkų Andriaus Kubiliaus ir o spaudos konferencijoje abu Premjerai nešykštėjo komplimentų vienas kitam ir vienas kitą vadino draugais. V. Orbanas teigė, kad A. Kubiliaus ekonominė politika ir tai, kaip Lietuva susidorojo su krize, yra sektinas pavyzdys Vengrijai. „Mums, politikams, vadovams yra užduotis – suprasti ateitį.

Pirmadienį Ministro Pirmininko Andriaus Kubiliaus kvietimu Vilniuje su oficialiu vizito lankysis Vengrijos Vyriausybės vadovas Viktoras Orbanas. Abiejų šalių Premjerų susitikimuose planuojama aptarti dvišalius santykius, aktualius ES darbotvarkės klausimus, energetinį saugumą, istorinės atminties klausimus, bus svarstoma, kaip prisidėti prie demokratijos ir stabilumo skatinimo ES kaimynystėje.

Vengrijos vyriausybė derybas su Tarptautiniu valiutos fondu (TVF) dėl 15 mlrd. eurų kredito linijos tikisi atnaujinti spalio viduryje, praneša AFP. „Derybos su TVF tikriausiai bus pratęstos spalio viduryje“, - ketvirtadienį sakė vyriausiasis Vengrijos derybininkas Mihalis Varga (Mihaly Varga). Šalies premjeras Viktoras Orbanas (Viktor Orban) rugsėjo 6 d. nustebino finansų rinkas savo „Facebook“ profilyje pranešęs, kad atmetė TVF ir Europos Sąjungos (ES) siūlomas sąlygas mainais už finansinę ...

Vyriausiasis Vengrijos derybininkas Mihalis Varga (Mihaly Varga) informavo, kad šalis savo pasiūlymus tarptautiniams kreditoriams nusiųs iki šios savaitės vidurio, tačiau ekonominių prognozių kitiems metams nekeis. Po keletą mėnesių trukusios pertraukos Vengrija derybas dėl kredito linijos iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir Europos Sąjungos (ES) atnaujino liepą. Šiemet Vengrijos vyriausybė įtikino investuotojus ir jiems žadėjo, kad susitars su kreditoriais.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas (Viktor Orban) šeštadienį užsipuolė Europos Sąjungos (ES) institucijas ir pareiškė, kad ES pareigūnai gaišta laiką rūpindamiesi kiaulėms skirtais žaislais ir žąsų nuotaika, kai tuo tarpu šimtai tūkstančių žmonių netenka darbo, o euras žlunga. V. Orbanas sakė, kad ES institucijos trukdo valstybėms narėms pačioms išspręsti savo problemas.

Vengrija rengiasi antradienį prasidėsiančioms sudėtingoms deryboms su Tarptautiniu valiutos fondu (TVF) ir Europos Sąjunga (ES) dėl 15 mlrd. eurų kredito linijos, informuoja AFP. TVF ir ES atstovų delegacijos į Budapeštą atvyks antradienį ir pradės iki liepos 25 d. truksiančias derybas. Ankstesnis bandymas susitarti gruodį baigėsi nesėkmingai, nes ES ir TVF ekspertai pasitraukė iš derybų dėl naujų šalies vyriausybės reformų, dėl kurių, anot jų, sumažėtų centrinio banko nepriklausomybė.

Svarstant, kiek naudos Lietuvai atnešė narystė Europos Sąjungoje (ES), nereikia pamiršti, kad iš tų aštuonerių buvimo joje metų penkeri buvo „riebūs“, o treji „liesi“. 2009-aisiais smarkiau užgriuvęs sunkmetis nesibaigė, todėl nereikia norėti, kad lietuviai vienareikšmiškai vertintų ES. Per aštuonerius metus keitėsi ne tiktai Lietuvos ekonominė būklė, jos piliečių nuotaikos, bet ir pačios ES sandara.

Vengrijos vyriausybė parengs reikiamus teisės aktus, kad būtų įkurta komunistinę šalies praeitį vertinanti institucija. Valdančioji „Fidesz“ ir krikščionių demokratų partijų koalicija pavedė, kad tokie dokumentai būtų parengti iki gegužės 15 dienos, praneša naujienų agentūra MTI. Tautinės atminties komitetas turės įvardinti komunistinio režimo vadovus ir įvertinti jų atsakomybės dėl sistemos nusikaltimų pobūdį ir dydį, teigia „Fidesz“ frakcijos parlamente vadovas Janosas Lazaras.

Vengrai yra stiprūs ir turi ginti savo nepriklausomybę, o kaip tūkstantmečio tradicijų tauta jie nusipelno, kad ES elgtųsi su jais kaip su lygiais. Tai ketvirtadienį Budapešte per nacionalinei šventei skirtas iškilmes pareiškė Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas, praneša MTI. "Politiniu ir intelektiniu požiūriu esame 1848 metų kovotojų įpėdiniai”, - sakė V. Orbanas.

Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas antradienį buvo įspėtas nelaikyti Europos lyderių kvailiais vienaip kalbant Briuselyje, o kitaip Budapešte. „Premjeras V. Orbanas yra efektyvus žmogus. Jis Briuselyje kalba europietiška retorika ir peikia tą pačią retoriką kaip nepriimtiną, kai yra Budapešte“, – sakė naujasis Europos Parlamento vadovas Martinas Schulzas po susitikimo su V. Orbanu.

Premjero Viktoro Orbano vadovaujama nacionalistų vyriausybė per pastaruosius kelis mėnesius į šipulius sudaužė tai, ką Vengrija sukūrė per daugiau nei du nepriklausomybės dešimtmečius. Šalis reformuoja Centrinį banką, duomenų apsaugos ir teismų sistemą, keičia konstituciją ir įteisina daugybę draudimų. ES ketina imtis teisinių veiksmų ES reikalavimų nenorinčiai laikytis vengrų valdžiai. O Lietuvos parlamentarai siūlo su Vengrija solidarizuotis.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas (Viktor Orban) Europos Parlamentui pareiškė, jog jo vyriausybės ir Europos Sąjungos (ES) nesutarimai gali būti greitai išspręsti, praneša BBC. Vengrijos premjeras tai pareiškė praėjus dienai po to, kai ES vykdomoji institucija - Europos Komisija (EK) pradėjo teismo procesą. Vengrijos vyriausybė ketina peržiūrėti vykdomas centrinio banko, duomenų apsaugos ir teismų sistemos reformas.

Per pastaruosius kelis mėnesius premjero Viktoro Orbano vadovaujama nacionalistų vyriausybė į šipulius sudaužė tai, ką Vengrija buvo sukūrusi per daugiau nei du nepriklausomybės dešimtmečius. Sausio 1-ąją įsigaliojusi naujoji šalies Konstitucija į V. Orbano partijos ,,Fidesz“ rankas atidavė šalies žiniasklaidą, teismus, Centrinį banką, net religijos išpažinimą.

Vos savaitę trunkantis Vengrijos pirmininkavimas Europos Sąjungai (ES) sukėlė karšų ginčų šalyje ir už jos ribų. Nuo metų pradžios įsigaliojęs naujasis žiniasklaidos įstatymas, kuriuo smarkiai ribojama spaudos laisvė, bei nauja mokesčių politika sukėlė ant kojų ES valstybių narių lyderius. Išpuolis prieš spaudos laisvę Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas atremia visus kaltinimus.

Vengrijos parlamentas ketvirtadienį pritarė konstitucijos pataisoms, kuriomis perpus sumažinamas parlamentarų skaičius. Taip tikimasi sumažinti biurokratijos ir supaprastinti sprendimų priėmimą parlamente. Pataisose numatoma, kad parlamento narių skaičius nuo 386 bus sumažintas iki 200, praneša naujienų agentūra AFP. Kol kas nenustatyta, kada pataisos įsigalios, tačiau stebėtojai teigia, kad tai gali nutikti 2011 metų sausį.

Vengrijoje šį sekmadienį vyks parlamento rinkimai, kuriuose, kaip prognozuojama, sėkmingai pasiraodys ekstremistinė partija „Jobbik“, kuri veda aktyvią kampaniją prieš šalyje gyvenančius čigonus. Laukiama, kad rinkimus Vengrijoje laimės dešinieji ir neofašistai, o tuo tarpu šalį 8 metus valdę liberalai ir kairieji, kurie praktiškai atvedė Vengriją į bankrotą ir privertė šalį maldauti pinigų iš Tarptautinio valiutos fondo, yra pasmerkti triuškinančiam pralaimėjimui.

Pagrindinės Vengrijos opozicinės partijos narys apkaltino žydus, kad šie esą siekia užvaldyti jo šalį. „Aš esu vengrų nacionalistas. Aš myliu savo tėvynę, myliu vengrus ir teikiu pirmenybę vengrų, o ne globalaus kapitalo – žydiško kapitalo, jei taip jums labiau patinka -, siekiančio užvaldyti visą pasaulį, o ypač Vengriją, interesams“ - teigė Vengrijos parlamento narys Oszkaras Molnaras.

Čekija parodė, kaip galima išvengti energetinės priklausomybės nuo Rusijos. Šią liepą čekai pajuto, kaip gera būti nepriklausomiems, konstatuoja dienraštis „The International Herald Tribune“. Metusi iššūkį Rusijai, Čekijos vyriausybė pasirašė su JAV sutartį dėl daug ginčų sukėlusio JAV priešraketinės gynybos sistemos radaro statybos.

Yra pasaulyje gražių miestų ir yra Budapeštas. Didingas, elegantiškas ir kerinčio grožio metropolis, už kurį gražesnį didelį miestą nelengva įsivaizduoti. Budapeštas stulbina savo moderniosios architektūros formomis ir jų įvairove. Kituose metropoliuose grožis arba ypatinga miesto gyvenimo nuotaika telkiasi keliuose turistų mintinai žinomuose taškuose, o Budapešte rafinuotos ir daugiamatės estetikos zona yra milžiniška. Tokį miestą galima studijuoti metų metus.

Vengrai šeštadienį vykusiame referendume didžiule persvara pritarė šalies narystei Europos Sąjungoje (ES), tačiau pareikšti nuomonę dėl šios buvusios satelitinės Sovietų Sąjungos valstybės grįžimo į suvienytą Europą atėjo vos 45,6 proc. Vengrijos piliečių. Nacionalinis rinkimų biuras, suskaičiavęs 99,18 proc. balsų, netrukus po vidurnakčio pranešė, kad 83,76 proc. referendume dalyvavę rinkėjai pritarė šalies narystei ES, o prieš eurointegraciją balsavo 16,24 proc. piliečių.

Vengrijoje šeštadienį įvyks referendumas, kuriame šalies gyventojai spręs, ar prisijungti prie Europos Sąjungos (ES) ir įgyvendinti, pasak vyriausybės, "istorinę svajonę". Buvusi satelitinė Sovietų Sąjungos valstybė su planine ekonomika, Vengrija išreiškė savo norą prisijungti prie ES jau po pirmųjų demokratinių rinkimų 1990 metais.