viktoras orbanas

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas penktadienį pareiškė, kad nepritaria tolesnėms deryboms dėl būsimos Ukrainos narystės Europos Sąjungoje, taip dar kartą parodydamas, kad jo šalis gali tapti pagrindine kliūtimi Kyjivo siekiui prisijungti prie bloko. Gruodžio viduryje ES lyderiai turėtų nuspręsti, ar Ukraina turėtų būti oficialiai pakviesta pradėti derybas dėl prisijungimo prie 27 narių bloko, o Vengrija laikoma potencialia kliūtimi.

Lenkija kritiškai vertina vengrų premjero Viktoro Orbano susitikimą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, penktadienį pareiškė ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis. Šį mėnesį Pekine V. Putinas ir V. Orbanas surengė derybas, nepaisant Rusijos vykdomo plataus masto karo Ukrainoje.  „Vengrija niekada nenorėjo konfrontuoti su Rusija, bet norėjo puoselėti abipusius ryšius“, – sakęs V. Orbanas V. Putinui.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas penktadienį pareiškė nenorintis, kad šį mėnesį įvykęs Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbano susitikimas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu susilpnintų Europos Sąjungą. „Prašau (...), kad tokioje padėtyje, kokioje esame Rusijos atžvilgiu, nesinaudotume šiais dvišaliais ryšiais deryboms (...), kurios susilpnintų mūsų vienybę“, – sakė jis po ES lyderių susitikimo Briuselyje.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas ketvirtadienį, atvykęs į Europos Sąjungos aukščiausiojo lygio susitikimą, kuriame aptariama bloko prieglobsčio taisyklių reforma, sakė, kad yra „labai aiškus ryšys tarp teroro aktų ir migracijos“. V. Orbanas pabrėžė, kad Vengrija priešinasi Briuselio planui paskirstyti atsakomybę už prieglobsčio prašytojų priėmimą visame bloke arba prisidėti prie su tuo susijusių išlaidų padengimo.

Ne taip seniai kuris nors Europos Sąjungos lyderis galėjo viešai pavadinti Vengrijos ministrą pirmininką Viktorą Orbaną diktatoriumi ir visi būtų juokęsi.

Izraelio kariai garsiai skelbia, kad yra pasiruošę antžeminiam Gazos ruožo puolimui, tačiau jis neprasideda. Ar puolimo startą stabdo laikomi įkaitai? O gal Vakarų spaudimas? Pasaulio įvykius ir politinius procesus tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ aptaria naujienų portalo tv3.lt žurnalistai Vilmantas Venckūnas ir Andrius Jakimčuk. Laidoje taip pat aptariame pasirodžiusius gandus apie sustojusią Vladimiro Putino širdį.

Vengrijos centrinis bankas per savo pinigų politikos tarybos spalio mėnesio posėdį apkarpė bazinių palūkanų normą 0,75 procentinio punkto iki 12,25 procento. Pinigų politikos švelninimo sparta sulėtėjo, bet šįkart vis dėlto viršijo prognozes analitikų, kurių dauguma pranašavo bazinių palūkanų apkarpymą tik puse punkto, pažymi „Trading Economics“. Be to, paskolų su užstatu palūkanų norma sumažinta 250 bazinių punktų iki 13,25 proc.

Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas pirmadienį palygino Europos Sąjungą su jau nebeegzistuojančia Sovietų Sąjunga ir sakė, kad vienintelis skirtumas tarp jų tas, kad ES „dar nėra beviltiška“. V. Orbanas kalbėjo šalies vakaruose esančiame Vespreme per nacionalinę šventę neilgai gyvavusiam 1956 metų Vengrijos sukilimui prieš sovietų įtaką paminėti. Tą sukilimą Maskva užgniaužė triuškinama karine jėga. „Kartais istorija kartojasi.

Vengrijos opozicinės parlamentinės frakcijos „Momentum“ nariai raudonais dažais apipylė tvorą prie Vengrijos premjero Viktoro Orbano biuro, kuris dieną prieš susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.  Pirmadienį, spalio 23 d., Vengrija švenčia Revoliucijos (1956 m.) ir Vengrijos Respublikos paskelbimo (1989 m.) dieną. Anot opozicijos, V. Orbanas „nepaisė atminimo“ apie 1956 m. revoliucijos didvyrius, kuriuos numalšino sovietų kariuomenė.

Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas penktadienį pareiškė, kad prieš pradėdama derybas dėl karo draskomos Ukrainos stojimo Europos Sąjunga (ES) dar turės atsakyti į „labai ilgus ir sudėtingus klausimus“. Vengrijos ir Ukrainos santykiai yra pašliję. Budapeštas yra pažadėjęs stabdyti Kyjivo integracijos į ES ir NATO procesus. ES šalys narės netrukus turės apsispręsti, ar duoti oficialų startą deryboms dėl Ukrainos stojimo į bloką.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas penktadienį suabejojo, ar Europos Sąjunga artimiausiu metu pradės derybas dėl Ukrainos prisijungimo, sakydamas, kad nerealu pradėti stojimo procesą su šalimi, kurioje vyksta karas. Kalbėdamas valstybiniam radijui V. Orbanas pažymėjo, kad norint priimti naują šalį į bloką, būtinas visų 27 valstybių narių pritarimas. Pasak jo, Vengrijos atveju Ukrainos siekiui per dvejus metus įstoti į ES pritarti turės parlamentas.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas pareiškė, kad jo šalis neskubės ratifikuoti Švedijos narystės NATO dokumentų. „Aš savęs klausiu, ar yra kažkas skubaus, kas verstų mus ratifikuoti Švedijos kandidatūrą, – sakė jis parlamente Budapešte. – Tokios aplinkybės nematau“. Švedijos saugumui nekyla „jokia grėsmė“, pabrėžė V. Orbanas. Jis paragino vyriausybę Stokholme nutraukti „šmeižimo“ politiką ir reguliarius pasisakymus apie Vengrijos daromus teisinės valstybės principų pažeidimus.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas pirmadienį kalbėdamas parlamente Budapešte perspėjo Ukrainą, praneša agentūra „Reuters“. Vengrija nerems Kyjivo tarptautiniais klausimais, kol vyriausybė negrąžins etniniams vengrams Ukrainoje ankstesnių teisių, pareiškė V. Orbanas. Dėl šios temos Ukraina jau praeityje yra sulaukusi Vengrijos kritikos. Vyriausybė Budapešte kaltina Ukrainą suvaržius 150 000 etninių vengrų teisę vartoti jų gimtąją kalbą.

Donaldo Trumpo perrinkimas JAV prezidentu yra vienintelis būdas sustabdyti Rusijos karą prieš Ukrainą, „Fox News“ pareiškė Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas. Interviu metu jis gyrė D. Trumpo užsienio politiką ir sukritikavo Joe Bideno administraciją bei jos požiūrį į karą. V. Orbanas pareiškė, kad D. Trumpo sugrįžimas į valdžią būtų „vienintelė išeitis“ iš karo Ukrainoje. „Rusai yra daug stipresni, daug gausesni už ukrainiečius“, – pareiškė jis.

Europos Komisija penktadienį pradėjo dar vieną teisinę procedūrą prieš Vengriją, užginčydama sprendimą išvaryti 700 sulaikytų prekeivių žmonėmis. Balandžio mėnesį premjero Viktoro Orbano vyriausybė nusprendė paleisti 700 kalintų kontrabandininkų ir nurodė jiems per tris dienas išvykti iš Vengrijos. Budapeštas sako, kad šalies kalėjimuose yra 2,6 tūkst. užsieniečių iš 73 valstybių, kad jie sudaro 13 proc. visų kalinių ir labai brangiai atsieina mokesčių mokėtojams.

Vidutinis nedarbas Vengrijoje kovo-gegužės mėnesiais siekė 3,9 proc. ir buvo 0,5 procentinio punkto didesnis nei per tą patį laikotarpį pernai, penktadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Bedarbių padaugėjo 27 tūkst. iki 192 tūkst., o dirbančiųjų – 11 tūkst. iki 4,704 milijono. Vidutinis vyrų nedarbo lygis šių metų pavasarį siekė 4 proc., moterų – 3,8 procento. Darbo paieškos tęsėsi vidutiniškai 9,7 mėnesio, 36,3 proc. bedarbio jo neturėjo mažiausiai vienerius metus.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas penktadienį griežtai sukritikavo Europos Sąjungos planą teisingiau paskirstyti prieglobsčio prašytojų priėmimo naštą ir palygino jį su deportacijomis karo metu. „Tarkime, Vokietijoje yra migrantų, kurie nenori čia atvykti. Ar jie juos gaudys ir surinks, Vokietijoje susodins į vagonus, perveš pas mus ir čia paliks?“ – klausė V. Orbanas. „Bet kuri šalis, neleidžianti įvažiuoti migrantams, bus priversta tai padaryti jėga“, – sakė jis.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas mano, kad Rusija pralaimės karą prieš Ukrainą, o Ukraina po pergalės įstos į Europos Sąjungą. Apie tai jis kalbėjo per Socialdemokratų partijos metinių minėjimą, rašo „Ukrinform“. „Rusija neturėtų ir nelaimės šio karo <...> Kartus mūsų žemyno istorijos skyrius, kurį savo imperialistinėje beprotybėje sukūrė Vladimiras Putinas, baigsis laisvai Ukrainai įstojus į Europos Sąjungą kaip visateisei jos narei“, – cituojamas jis.

Popiežius Pranciškus šeštadienį Budapešte įspėjo dėl abejingumo ir ragino užjausti visus, bet dėkojo Vengrijai, kad ji priėmė ukrainiečių pabėgėlius nepaisydama antiimigracinės premjero Viktoro Orbano politikos. Penktadienį atvykęs į Budapeštą trijų dienų vizito, 86 metų argentiniečių popiežius savo pirmoje kalboje V. Orbanui ir kitiems vyriausybės pareigūnams akcentavo būtinybę atsiverti kitiems ir neužsidaryti savyje.

Popiežiui Pranciškui penktadienį ruošiantis antrą kartą per mažiau nei dvejus metus apsilankyti Vengrijoje, jo laukia šalies katalikai ir nacionalistinių pažiūrų ministras pirmininkas Viktoras Orbanas. Tačiau V. Orbanas, save vadinantis krikščioniškosios Europos gynėju, dažnai nukrypsta nuo popiežiaus minčių – nuo migracijos iki LGBTQ teisių, – siekdamas atkurti religijos vaidmenį daugiausia sekuliarioje šalyje ir kartu skelbti savo politinę darbotvarkę.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas penktadienį išreiškė palaikymą Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui dėl jo prieštaringai vertinamo perspėjimo, kad Europa gali tapti Jungtinių Valstijų vasale. Savaitgalį duodamas interviu E. Macronas sukėlė nerimą abiejose Atlanto pusėse sakydamas, kad Europa neturėtų būti Vašingtono ar Pekino sekėja arba įsitraukti į bet kokią eskalaciją dėl Taivano.

Rusijos režimui palankus Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas pareiškė, kad Ukraina yra „finansiškai neegzistuojanti šalis“ ir be partnerių paramos karas tuoj baigsis. Jo žodžius palaiko Maskva.

Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas, viešai neslepiantis nuolankumo Rusijos diktatoriui Vladimirui Putinui, teigia, kad karas Ukrainoje gali tapti Trečiuoju pasauliniu karu, rašo „SkyNews“. V. Orbanas, išreiškiantis kritiką, sako, kad neva Vakarai, teikdami karinę pagalbą Ukrainai, verčia įsitraukti kitas šalis į konfliktą. „Esu tikras, kad pasaulinio karo grėsmė nėra literatūrinis perdėjimas“, – sakė jis.

Rusija įtraukė jai palankumą rodžiusią Vengriją į nedraugiškų šalių sąrašą dėl jos dalyvavimo Europos Sąjungos (ES) sankcijose. Negana to, Rusija pagrasino imtis atsakomųjų priemonių, skelbia žiniasklaida. Anot naujienų portalo 15min.lt, tai komentare propagandinei Rusijos agentūrai „RIA Novosti“ pareiškė Rusijos ambasadorius Vengrijoje Jevgenijus Stanislavovas. „Faktas lieka faktu: Vengrija pasirašė visus Briuselio antirusiškų sankcijų paketus ir yra priversta juos griežtai įgyvendinti.

Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas ketvirtadienį pareiškė, kad prašys Vengrijos paaiškinti, kodėl ji delsia savo parlamente ratifikuoti Švedijos, bet ne Suomijos, paraišką dėl narystės NATO. „Ketinu paklausti, kodėl dabar jie atskiria Švediją nuo Suomijos. Tokių signalų anksčiau nesame gavę, todėl šiandien būtinai ketinu šį klausimą iškelti [premjerui Viktorui] Orbanui“, – visuomeniniam transliuotojui „Sveriges Radio“ sakė U. Kristerssonas.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas Eliziejaus rūmuose priėmė Vengrijos ministrą pirmininką Viktorą Orbaną ir darbo vakarienės metu pabrėžė Europos vienybės dėl karo Ukrainoje poreikį, pranešė prezidento kanceliarija. Priešingai nei dauguma Europos lyderių, V. Orbanas atvirai kritikavo Europos poziciją dėl karo Ukrainoje, kaltindamas ją paskelbus „netiesioginį karą“ su Rusija, ir ragino nutraukti ugnį.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas šeštadienį pažadėjo toliau palaikyti santykius su Maskva ir paragino kitus daryti tą patį, nors Europos Sąjunga (ES) ir mėgina išlaikyti vieningą frontą prieš Rusiją dėl jos invazijos į Ukrainą. „Toliau palaikysime savo ekonominius santykius su Rusija ir siūlome savo sąjungininkams daryti tą patį“, – pareiškė V. Orbanas savo metinėje kalboje.

Vengrijos ministras pirmininkas penktadienį  pareiškė, kad Vakarų šalys, tiekiančios ginklus ir pinigus Ukrainai, jau tapo aktyviomis karo dalyvėmis. Duodamas interviu Vengrijos valstybiniam radijui Viktoras Orbanas teigė, kad trečiadienį priimtas Vokietijos sprendimas nusiųsti Ukrainai 14 tankų „Leopard 2 A6“ simbolizuoja didėjantį Vakarų šalių vaidmenį 12-ą mėnesį vykstančiame kare.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas trečiadienį apkaltino Briuselį „vengrofobija“, tvirtindamas, kad dėl išankstinio nusistatymo, o ne dėl susirūpinimo korupcija, buvo atidėtas neseniai pasiektas susitarimas su ES dėl įšaldytų bloko lėšų. Europos Komisija rekomendavo įšaldyti 13 mlrd. eurų lėšų, numatytų Vengrijai, kol šalyje bus įvykdytos kovos su korupcija reformos.

Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas pirmadienį pašiepė Europos Parlamentą po to, kai pasirodė įtarimų, kad viena iš jo vicepirmininkių priėmė piniginius kyšius iš Kataro, siekusio pasigerinti įvaizdį Europoje. „Labas rytas Europos Parlamentui“, – parašė V. Orbanas socialiniame tinkle „Twitter“ pasidalindamas 1981 metais daryta nuotrauka, kurioje buvę JAV prezidentai Ronaldas Reaganas ir George'as W. Bushas užfiksuoti besijuokiančių žmonių kompanijoje.

Vengrijos, Rumunijos, Sakartvelo ir Azerbaidžano lyderiai planuoja šeštadienį susitikti Rumunijos sostinėje ir sudaryti susitarimą dėl povandeninės elektros jungties, kuri galėtų tapti nauju Europos Sąjungos (ES) energijos šaltiniu. Pagal susitarimą, Juodosios jūros dugnu būtų nutiestas kabelis, kuris sujungtų Azerbaidžaną su Vengrija per Sakartvelą ir Rumuniją, pareiškė vengrų ministro pirmininko Viktoro Orbano spaudos atstovas Bertalanas Havasi.

Brangstant maistui ir komunalinėms paslaugoms, infliacija Vengrijoje lapkritį toliau didėjo, parodė šalies statistikos tarnybos ketvirtadienį paskelbti duomenys. Metinė infliacija, spalį siekusi 21,1 proc., lapkritį pakilo iki 22,5 proc. ir buvo didesnė už ekonomistų prognozuotus 22,2 procento. Centrinio banko taikomą tikslinį 2–4 proc. lygį infliacija viršija nuo 2021 metų kovo. Metinės infliacijos rodiklis 20 proc.

Europos Komisija ketvirtadienį atmetė Vengrijos kaltinimus, esą degalų trūkumas šalies degalinėse atsirado dėl Europos Sąjungos (ES) nustatytų rusiškos naftos kainų „lubų“. Šie kaltinimai, kuriuos pareiškė Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbano vyriausybė, neturi „visiškai jokios prasmės“, pareiškė Komisijos atstovas spaudai Danielis Ferrie.

Vengrija stabdo Europos Sąjungos pagalbos Ukrainai paketą. Panašu, kad Viktoras Orbanas tai daro siekdamas naudos sau ir tikisi veto pagalbos planui panaudoti kaip kozirį kortų partijoje su Briuseliu. Vengrija antradienį užblokavo didžiulį Europos Sąjungos pagalbos Ukrainai paketą, ministrui pirmininkui Viktorui Orbanui bandant daryti spaudimą Briuseliui, kad šis perduotų Budapeštui milijardus eurų įšaldytų lėšų.

Vengrija antradienį užblokavo didžiulį Europos Sąjungos pagalbos Ukrainai paketą, ministrui pirmininkui Viktorui Orbanui bandant daryti spaudimą Briuseliui, kad šis perduotų Budapeštui milijardus eurų įšaldytų lėšų. Briuselyje vykusiame ES finansų ministrų susitikime Budapeštas įvykdė savo grasinimą nepritarti bendram 18 mlrd. eurų vertės ES paramos karo draskomai Ukrainai paketui 2023 metams.

Vengrijos ministras pirmininkas penktadienį pareiškė, kad ir toliau priešinsis Europos Sąjungos planui 2023 metais suteikti 18 mlrd. eurų pagalbos paketą Ukrainai. Tokia pozicija žada nuolatinę įtampą, blokui ir nacionalistinei Vengrijos vyriausybei ginčijantis dėl demokratijos standartų.

Iki gruodžio 19 dienos pratęstas Europos Sąjungos nustatytas terminas, per kurį Vengrija turi įrodyti, jog įgyvendino kovos su korupcija reformas, kad galėtų gauti lėšų iš bloko, trečiadienį pranešė diplomatai. Sprendimą turi oficialiai priimti ES valstybės narės. Iš pradžių Europos Komisija Budapeštui buvo davusi terminą iki spalio 18 dienos atlikti reikiamus pakeitimus, kad gautų 7,5 mlrd. eurų ES finansavimą.

Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Mychailo Podoliakas sureagavo į Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbano pažadą kovoti už sankcijų Rusijai panaikinimą ir pažymėjo, kad Vengrija yra Trojos arklys, siekiantis Europos Sąjungos žlugimo Europos mokesčių mokėtojų sąskaita. „Orbanas sako, kad kovos už sankcijų Rusijai atšaukimą. Vadinkime daiktus tikraisiais savo vardais.

Europos aikštėse per pastaruosius mėnesius, kol vyksta Rusijos karas prieš Ukrainą, buvo įprasta matyti ir girdėti siaubą keliančius liudininkų pasakojimus apie karą Ukrainoje, raginimą pasipriešinti kolonijiniam užkariavimui ir nuoširdžius kreipimusis į visuomenę prašant pagalbos, rašo „Politico“. Tačiau neseniai Berlyne surengtame mitinge žmonės kėlė ne Ukrainos, o nuo jos atsiskyrusių ir Kremliaus remiamų Luhansko ir Donecko respublikų vėliav...

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas penktadienį pasipiktino Europos Parlamento pareiškimu, kad jo šalis nebėra „visavertė demokratinė valstybė“. V. Orbanas atmetė išvakarėse EP priimtą rezoliuciją su tokiu pareiškimu kaip „pokštą“. Europarlamentarai 433 balsais prieš 123 ir 28 nariams susilaikius pritarė siūlymui Vengriją pavadinti „hibridiniu rinkimų autokratijos režimu“, „rimtai pažeidžiančiu“ Europos Sąjungos demokratijos normas.

Vengrų vyriausybė, siekdama atblokuoti milijardus eurų Europos Sąjungos lėšų, sulaikomų dėl susirūpinimo teisinės valstybės principo pažeidimais ir kyšininkavimu Vengrijoje, pažadėjo įkurti savo kovos su korupcija agentūrą. Premjeras Viktoras Orbanas pasirašė vėlai pirmadienį paskelbtą įsaką, numatantį įkurti „nepriklausomą“ instituciją, kad ji užkirstų kelią „neteisėtiems veiksmams ir pažeidimams” dėl ES lėšų tvarkymo, aptiktų tokius veiksmus bei pažeidimus ir juos ištaisytų.

Rusai šeštadienį atsisveikina su paskutiniu Sovietų Sąjungos lyderiu Michailu Gorbačiovu, bet laidotuvių ceremonijoje Maskvoje, surengtoje be didelių fanfarų, nedalyvauja prezidentas Vladimiras Putinas. Šimtai žmonių laukė eilėje, kad galėtų tylomis praeiti pro M. Gorbačiovo karstą Maskvos Sąjungų namų Kolonų salėje, kur istoriškai buvo šarvojami aukšto rango pareigūnai, įskaitant 1953 metais mirusį Josifą Staliną. Prie atviro karsto budėjo garbės sargyba.

Vengrijos dešiniojo sparno premjeras Viktoras Orbanas ketvirtadienį pareiškė, kad „globalistai gali prasmegti į pragarą“, kviesdamas Amerikos konservatorius susiburti bendrai pasaulinei kovai su progresyviaisiais. Nacionalistinių pažiūrų Vengrijos lyderis pasirodė kaip garbės svečias Konservatorių politinių veiksmų konferencijoje (CPAC) Teksase, kur jo ugninga kalba buvo pasveikinta audringais plojimais.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas pareiškė, kad Ukraina negalės nugalėti Rusijos pagal dabartinę NATO paramos strategiją, taip pat perspėjo apie skaudžius padarinius Europos ekonomikai. „Šio karo negalima laimėti tokia forma“, – sakė Orbanas, kalbėdamas su Austrijos kancleriu Karlu Nehammeriu Vienoje, skelbia UNIAN.

Europos užsienio reikalų ministrai pirmadienį tvirtino, kad Rusijai dėl jos invazijos Ukrainoje įvestos sankcijos veikia, nors iškilo grėsmė ir energijos tiekimui į Europos Sąjungą. Praėjusią savaitę vienas ES lyderis, Vengrijos nacionalistų premjeras Viktoras Orbanas, pasmerkė sankcijų politiką ir teigė, kad Briuselis sankcijomis labiau kenkia pačios Europos ekonomikai nei Maskvai.

Vengrijos vyriausybė paskelbė įvedanti „nepaprastąją padėtį energetikos srityje“ ir priėmė keletą ribojamųjų priemonių, pranešė naujienų agentūra „Bloomberg“, cituodama ministro pirmininko kanceliarijos vadovą Gergely Gulyasą.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas trečiadienį pareiškė, kad jo vyriausybė įves nenumatyto papildomo pelno mokestį įmonėms, kovodama su karo Ukrainoje sukeltu kainų kilimu ir siekdama finansuoti papildomas išlaidas gynybai. Pranešimas, kurį V. Orbanas paskelbė socialinio tinklo „Facebook“ vaizdo įraše, pasirodė praėjus dienai po nepaprastosios padėties įvedimo dėl iššūkių, lemiamų karo kaimyninėje Ukrainoje.

Vengrai sekmadienį balsuoja visuotiniuose rinkimuose, kuriuose dabartiniam šalies premjerui nacionalistui Viktorui Orbanui pirmą kartą tenka rungtis su vieninga opozicijos koalicija. Šešios pagrindinės opozicinės partijos pirmą kartą dalyvauja rinkimuose su bendru kandidatų sąrašu ir yra pasiryžusios nugalėti „neliberalią demokratiją“, kurią V. Orbano partija „Fidesz“ įgyvendino per dvylika savo valdymo metų. Rinkimų apylinkės duris atvėrė 6 val. vietos (7 val.

Po įtemptos kampanijos, kurios pagrindinis klausimas buvo Rusijos invazija kaimyninėje Ukrainoje, vengrai sekmadienį balsuos visuotiniuose rinkimuose, ir apklausos rodo, kad pranašumą turi dabartinis Vengrijos premjeras nacionalistas Viktoras Orbanas. Tačiau pirmą kartą per 12 V. Orbano valdymo metų jo partija „Fidesz“ susidurs su vieninga opozicijos koalicija. „Fidesz“ persvara yra nedidelė, rodo apklausos.