viktoras orbanas

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas ir kiti valdančiosios partijos politikai pirmadienį parlamente atsisakė neoficialiai pagerbti mirusio Rusijos opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno atminimą. 47 metų A. Navalnas – garsiausias prezidento Vladimiro Putino kritikas – mirė vasario 16-ąją, praleidęs trejus metus už grotų dėl kaltinimų, kuriuos nepriklausomos teisių gynimo grupės ir Vakarų šalys pasmerkė kaip kerštą už opoziciją Kremliui.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas ir kiti valdančiosios partijos politikai neatsakė į kvietimą dalyvauti pirmadienį parlamente vyksiančiame neoficialiame neseniai mirusio Rusijos opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno minėjime. 47-erių Kremliaus kritikas, už grotų praleidęs daugiau nei trejus metus, mirė vasario 16 d., o pasipiktinimą dėl jo mirties pareiškė tiek Vakarų šalių lyderiai, tiek jo šalininkai.

Vengrijos – paskutinės šalies, stabdžiusios Švedijos siekį įstoti į NATO – parlamentas pirmadienį surengė balsavimą ir pritarė Aljanso augimui. Apie tai skelbia UNIAN.  Sausį Turkijai ratifikavus Stokholmo paraišką dėl narystės NATO, Vengrija buvo paskutinė Švedijos įstojimo į Aljansą kliūtis.  Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas pareiškė, kad tai – istorinė diena. Savo ruožtu NATO vadovas Jensas Stoltenbergas pareiškė, kad karinis aljansas netrukus taps stipresnis.

Prieš balsavimą Vengrijos parlamente dėl Švedijos stojimo į NATO ministras pirmininkas Viktoras Orbanas pareiškė paremsiąs šios šalies narystę Aljanse. „Šiandien mes (...) paremsime Švedijos stojimą į NATO“, – sakė dešinysis populistas politikas plenarinio posėdžio pradžioje. Kartu V. Orbanas pakartojo, kad negali būti „karinio sprendimo“ konflikte tarp Rusijos ir Ukrainos. Karo pabaiga esą gali būti pasiekta tik derybomis.

Vengrija iš Švedijos įsigis keturis švedų gamybos naikintuvus „Gripen“ ir taip išplės savo 14 šių naikintuvų parką, penktadienį žurnalistams sakė vengrų ministras pirmininkas Viktoras Orbanas. „Šiandien pasiekėme susitarimą papildyti Vengrijos gynybos pajėgų „Gripen“ parką keturiais orlaiviais“, – sakė V. Orbanas po derybų su Švedijos premjeru Ulfu Kristerssonu. Abu lyderiai susitiko prieš svarbų Vengrijos parlamento balsavimą dėl Stokholmo paraiškos prisijungti prie NATO.

Vengrijos premjero Viktoro Orbano veto pagalbos Ukrainai paketui ir Švedijos narystei NATO sukėlė Europos lyderių pasipiktinimą. Nuolatinės derybos ir ekspertų bei lyderių nepasitenkinimas, atrodo, yra kova su vėjo malūnais. Tačiau Lietuvos ekspertai tame mato prasmę – pašalinti Vengriją iš NATO ir ES ne vien būtų neįmanoma, bet ir pavojinga, ypač kai ji žaidžia dvilypį žaidimą – tiek su ES, tiek su Rusija.

Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas penktadienį susitiks su Vengrijos premjeru Viktoru Orbanu prieš svarbų parlamento balsavimą Budapešte dėl įstrigusios Švedijos paraiškos įstoti į NATO. U. Kristerssono derybose su V. Orbanu, be kita ko, bus aptartas „Vengrijos ir Švedijos bendradarbiavimas gynybos ir saugumo politikos srityje“, sakoma antradienį paskelbtame Švedijos vyriausybės pranešime.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas šeštadienį pareiškė, kad jo šalis „artėja“ prie Švedijos paraiškos dėl narystės NATO ratifikavimo, kadangi Budapeštas liko paskutinis to nepadaręs. „Gera žinia ta, kad mūsų dabartinis ginčas su Švedija artėja prie pabaigos“, – sakė V. Orbanas savo kalboje apie šalies padėtį. „Kartu su Švedijos premjeru ėmėmės svarbių žingsnių, kad atkurtume pasitikėjimą“, – sakė jis, nepateikdamas daugiau detalių.

Ruošdamasi narystei NATO, Švedija siunčia savo karius į Latviją. Švedijos kariai sudarys pirmąją gynybos liniją nuo galimos Rusijos invazijos į Baltijos šalis.  Nors šalis dar oficialiai nėra įstojusi į Aljansą, Švedija jau pradeda aktyviai veikti NATO rėmuose. Stokholmas atsiųs bataliono dydžio dalinį, kurį sudarys apie 600–800 karių ir sunkioji ginkluotė. Batalionas Latvijoje bus dislokuotas šešių mėnesių rotacijos principu.

Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikime nusprendus skirti milijardinę paramą Ukrainai, Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas paaiškino, kodėl atsisakė savo veto. Jei Vengrija ir toliau būtų blokavusi pagalbą, tuomet 26 kitos ES šalys būtų balsavusios už tai, kad Vengrijai numatytos ES lėšos būtų pervestos Ukrainai, sakė jis penktadienį valstybiniam radijui, informuoja agentūra „Reuters“. Jis pasiekė savo, pabrėžė V. Orbanas.

Abiejose Atlanto pusėse auga spaudimas Vengrijai atiduoti taip reikalingą paskutinįjį balsą, kad Švedija galėtų papildyti NATO gretas. Tačiau Kremliaus parankinio Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbano aplinkos žmonės neskuba.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį atmetė mintį, kad Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas buvo įkalbėtas atsisakyti veto susitarimui dėl didžiulės paramos Ukrainai. „Vengrija negavo jokios dovanos“, – sakė E. Macronas žurnalistams po to, kai aukščiausiojo lygio susitikime Briuselyje buvo susitarta dėl 50 mlrd. eurų paramos Ukrainai, teigdamas, kad Vengrijos lyderis tiesiog gavo patikinimą, jog ES su jo šalimi elgsis sąžiningai.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas ketvirtadienį pareiškė, kad gavo sau garantijų dėl milijardų eurų ES paramos mainais į Budapešto veto atšaukimą 50 mlrd. eurų finansinei pagalbai Ukrainai. Jis sakė, kad Vengrija nerimavo, jog Vengrijai skirti ES pinigai atiteks Ukrainai. „Galiausiai išsiderėjome kontrolės mechanizmą, kuris garantuotų, kad pinigai bus naudojami protingai, ir gavome garantiją, kad Vengrijos pinigai neatsidurs Ukrainoje“, – tvirtino V. Orbanas.

Europos Sąjungos lyderiai ketvirtadienį ruošiasi pradėti derybas su Viktoru Orbanu, kad įtikintų jį atsisakyti veto dėl 50 mlrd. eurų paramos Ukrainai. Briuselio aukščiausiojo lygio susitikimas vyksta intensyvėjant ūkininkų protestams. Skelbiama, kad kelius prie ES vadovų susitikimo vietos užblokavo 1 000 traktorių.

Iki Briuselyje įvyksiančio svarbaus viršūnių susitikimo likus dviem dienoms, Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas antradienį dar kartą perspėjo, kad Ukrainos integracija net ir be karo Europai kelia „rimtą problemą“. Duodamas interviu prancūzų savaitraščiui „Le Point“, V. Orban pasakė, kad pastaruoju metu visoje Europoje kylantys ūkininkų protestai rodo, „kokia rimta problema Europai yra Ukraina, nepaisant karo“. Ūkininkus papykino kylanti gamybos savikaina ir teisės aktai aplinkos...

Anot Europos centro dešiniųjų Liaudies partijos frakcijos atstovo biudžeto klausimais ir Europos Parlamento nario iš Portugalijos Jose Manuelio Fernandeso, ES šalių vadovai neturėtų pasiduoti Vengrijos valdžios „šantažui“. Apie tai pranešė Jungtinės Karalystės dienraštis „The Guardian“. „Nepriimtina, kad vienas ES premjeras, Viktoras Orbanas, kenktų Europos piliečiams, kurių Europoje yra 450 milijonų, naudodamas šantažą ir blokavimo taktiką.

Vengrija yra pasirengusi pritarti pasiūlymui teikti Ukrainai pagalbą iš Europos Sąjungos biudžeto, tačiau su sąlyga, kad kasmet bus balsuojama dėl finansavimo pratęsimo. Tai antradienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbáno interviu leidiniui „Le Point“. „Nusprendėme pateikti kompromisinį pasiūlymą: gerai, mes nesutinkame su biudžeto pataisomis. Nesutinkame, kad turime duoti (Ukrainai) 50 milijardų eurų, o tai didžiulė suma.

Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas ketvirtadienį pareiškė, kad yra pasirengęs susitikti su Vengrijos kolega Viktoru Orbanu, kuris pakvietė jį aptarti Stokholmo paraišką dėl narystės NATO, nes laukiama, kol Vengrija ją ratifikuos.

Tečiadienį Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas pareiškė per pokalbį telefonu su NATO vadovu Jensu Stoltenbergu dar kartą patvirtinęs, kad „palaiko“ Švedijos narystę saugumo Aljanse. „Aš dar kartą patvirtinau, kad Vengrijos vyriausybė pritaria Švedijos narystei NATO.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas antradienį pakvietė į Budapeštą kolegą iš Švedijos aptarti Šiaurės šalies narystės NATO, tam dar reikia Vengrijos ir Turkijos pritarimo. „Šiandien išsiunčiau kvietimo laišką ministrui pirmininkui Ulfui Kristerssonui atvykti į Vengriją derėtis dėl Švedijos stojimo į NATO“, – socialiniame tinkle X parašė V. Orbanas. Tikimasi, kad šią savaitę Turkijos parlamentas balsuos už Švedijos siekį prisijungti prie Vakarų gynybos Aljanso.

Europos Parlamentas ketvirtadienį priėmė rezoliuciją, kuria atveriamas kelias galimiems teisiniams veiksmams prieš ES vykdomąją instituciją dėl 10 mlrd. eurų įšaldytų lėšų išmokėjimo Vengrijai. Praėjusį mėnesį Europos Komisija atblokavo Budapeštui skirtas lėšas, nes Briuselis siekė užsitikrinti Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbano palaikymą, kad šis labiau remtų Ukrainą.

Gruodį vetavęs 50 mlrd. eurų pagalbos Kyjivui paketą, antradienį Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas pareiškė norą padėti Ukrainai,  su sąlyga, kad pagalba būtų teikiama ne Europos Sąjungos biudžeto lėšomis. Sustojusias derybas dėl pagalbos paketo Ukrainai ES planuoja pratęsti vasario 1 d. įvyksiančiame neeiliniame viršūnių susitikime.

Ukraina skuba plėsti karinį bendradarbiavimą su didžiausiais Europos partneriais. Šiandien Kyjive viešintis naujasis Prancūzijos užsienio reikalų ministras žada Ukrainoje statyti karinės įrangos gamyklas. O vakar pas Zelenskį atvykęs britų premjeras pasirašė istorinį įsipareigojimą ateinantį dešimtmetį remti Ukrainą ginklais ir pinigais kovoje prieš Rusiją. Tuo metu Maskva naktį paleido į Ukrainą beveik keturiasdešimt raketų. Ukrainiečiams jų pavyksta numušti vis mažiau.

Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas yra pagrindinis Europos Sąjungos (ES) 50 mlrd. eurų pagalbos paketo Ukrainai stabdytojas. Tačiau, anot „Politico“, ES vadovų spaudimas Kremliui naudingam politikui pakeisti savo nuomonę iki vasario 1 d. aukščiausiojo lygio susitikimo gali pradėti duoti teigiamų rezultatų.

Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Charles'is Michelis (48 m.) pareiškė, kad birželio mėnesį vyksiančiuose Europos Parlamento (EP) rinkimuose kandidatuos į EP narius ir atsistatydins, jei bus išrinktas. Todėl Europos Sąjungos (ES) vadovai turės greitai susitarti dėl jo įpėdinio į atsilaisvinusį Tarybos nario postą. Jei jie to nepadarys, Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas (60 m.), kurio šalis liepos mėnesį perims pirmininkavimą EVT pagal rotacijos principą, vadovaus posėdžiams.

Ukraina ir Vengrija artimiausiu metu rengia prezidento Volodymyro Zelenskio ir ministro pirmininko Viktoro Orbano susitikimą, ketvirtadienį pranešė Ukrainos prezidento administracijos vadovas Andrijus Jermakas, rašo „The Guardian“. A. Jermakas apie tai pranešė po pokalbio su Vengrijos užsienio reikalų ministru Peteriu Szijjarto. „Dirbame tam, kad artimiausiu metu surengtume abiejų lyderių susitikimą“, – socialiniame tinkle „X“ nurodė jis.

Europos Sąjunga rengia atsarginį planą skirti Ukrainai 20 mlrd. eurų, nepaisydama Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbano prieštaravimų, skelbia „Financial Times“. Kaip skelbia leidinys, siūlomas mechanizmas galėtų būti panaudotas, jei vasario 1 d. numatytame aukščiausiojo lygio susitikime nepavyktų atmesti V. Orbano veto. Ketina apeiti veto Pagal šią schemą valstybės narės teiks garantijas ES biudžetui, o tai leis Europos Komisijai Kyjivo naudai rinkose pasiskolinti iki 20 mlrd. eurų.

Vengrijos valdžios institucijos negalvoja apie būsimas Rusijos agresiją patyrusios Ukrainos sienas, tačiau nerimauja, kad Rusija netaptų vengrų kaimyne, pareiškė Vladimiro Putino bičiulis Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas. „Svarbiausia, kad Vengrija neturi sienos su Rusija“, – pabrėžė V. Orbanas pokalbyje su žurnalistais metų pabaigoje, rašo Kremliaus naujienų agentūra TASS.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas ketvirtadienį primygtinai reikalavo Rusijos invaziją į Ukrainą vadinti karine operacija, taip pat kaip ir Kremlius. „Tai yra karinė operacija (...) kol nė viena šalis nepaskelbė karo“, – žurnalistams per metinę spaudos konferenciją sakė nacionalistų lyderis. „Kai Rusija paskelbs karą Ukrainai, tada bus karas“, – teigė jis. „Turėtume džiaugtis, kol nėra paskelbtas karas.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas užblokavo 50 mlrd. eurų vertės Europos Sąjungos paramą Ukrainai. Dabar Jungtinės Amerikos Valstijos spręs, ar skirti papildomus 55 mlrd. eurų su Rusijos agresija kovojančiai šaliai. Kokios pasekmės būtų Ukrainai, jei paramos nepatvirtintų ir Jungtinių Valstijų Kongresas, laidoje „Dienos komentaras“ atsakė Rytų Europos studijų centro vadovas Linas Kojala. Kokios perspektyvos, kad Ukraina gaus 55 mlrd.

Amerikiečiams niekaip nesusitariant dėl Ukrainos paramos, o Europiečiams nukėlus diskusijas į sausį, Vakarų žvalgybų pareigūnai skaičiuoja Ukrainai likusius mėnesius. Jei paramos nebus – Kyjivas gali kristi jau kitą vasarą. O Vokietijos kancleris atskleidė daugiau detalių apie tai, kaip atrodė jo pasiūlymas Vengrijos premjerui išeiti atsigerti kavos, kai buvo balsuojama dėl Ukrainos. Galinga mašina gilų ir platų griovį kasa Ukrainos pasienyje su Baltarusia.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen penktadienį pažadėjo kitų metų pradžioje vyksiančiame aukščiausiojo lygio susitikime rasti būdą, kaip įveikti Vengrijos prieštaravimą 50 mlrd. eurų pagalbos Ukrainai paketui. „Kaip Komisija išnaudosime iki tol likusį laiką, kad užtikrintume, jog, kad ir kas nutiktų kitame (ES aukščiausiojo lygio) susitikime, turėsime praktinį sprendimą“, – sakė ji po Europos Vadovų Tarybos Briuselyje.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas penktadienį paragino Europos Sąjungą atblokuoti visas milijardines lėšas jo šaliai, kad imtųsi svarstyti galimybę atšaukti savo veto dėl tolesnės pagalbos Ukrainai. „Visada sakiau, kad jei kas nors nori pakeisti biudžeto įstatymą, o jie to nori dėl kelių priežasčių, tai puiki proga Vengrijai aiškiai parodyti, kad ji turi gauti tai, ko nusipelnė.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas Briuselyje diskutuojant apie Ukrainos ateitį ES surengė neplanuotą „kavos pertraukėlę“ pagrindiniam šio klausimo priešininkui – Vengrijos ministrui pirmininkui Viktorui Orbanui.  Juokingas epizodas įvyko po ketvirtadienį tris valandas trukusios diskusijos tarp Europos Sąjungos lyderių, praneša „Politico“, remdamasis savo šaltiniais.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis penktadienį patvirtino, kad Europos lyderiams nepavyko susitarti dėl biudžeto plano, į kurį būtų įtraukta pagalba Ukrainai, nes tam paprieštaravo viena narė, kaip manoma, Vengrija. Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas pareiškė vetuosiantis lėšas Ukrainai. EVT vadovas ir ES aukščiausiojo lygio susitikimo šeimininkas Ch. Michelis pareiškė, kad lyderiai grįš prie šio klausimo kitų metų pradžioje.

Aukšto rango Europos Sąjungos pareigūnas, komentuodamas Vengrijos užsispyrimą blokuoti derybas dėl Ukrainos narystės ES bei 50 mlrd. eurų paramos šaliai, pripažino, kad bendrijos narėms jau įgriso toks Vengrijos valdžios institucijų elgesys. Apie tai rašo leidinys „Evropejska Pravda“, kurio žurnalistas Briuselyje su anonimiškumo sąlyga kalbėjosi su aukštu ES pareigūnu.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas ketvirtadienį atvyko į Europos Sąjungos aukščiausiojo lygio susitikimą, pasiryžęs sužlugdyti bet kokius kitų lyderių bandymus pradėti derybas su Ukraina dėl jos narystės bloke. Atvykęs į susitikimą, V. Orbanas žurnalistams sakė, kad Ukraina dar neatitinka „nuopelnais pagrįstų“ stojimo į ES kriterijų ir kad šis klausimas net neturėtų būti svarstomas.

Europos Sąjungos lyderiai ketvirtadienį susirems su Vengrijos ministru pirmininku Viktoru Orbanu, grasinančiu vetuoti didžiulį pagalbos paketą ir derybų dėl Ukrainos narystės bloke pradžią. Svarbus aukščiausiojo lygio susitikimas Briuselyje, kuris, kaip baiminasi diplomatai, gali užsitęsti ilgiau nei planuotas dvi dienas, prasideda didėjant nuogąstavimams dėl Vakarų paramos Ukrainai beveik dvejus metus trunkančiame Rusijos pradėtame kare.

Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas „neturi pagrindo blokuoti Ukrainos narystės Europos Sąjungoje“, trečiadienį, Bendrijos aukščiausiojo lygio susitikimo, kuriame bus svarstomas šis klausimas, išvakarėse, pareiškė ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Paprašiau jo pasakyti nors vieną priežastį, kodėl. Ne tris, ne penkias, ne dešimt. Pasakyti man vieną priežastį“, – sakė V. Zelenskis apie savo pokalbius su V. Orbanu.

Vengrijos parlamentas antradienį priėmė ginčijamą įstatymų paketą, skirtą vadinamajai užsienio įtakai pažaboti. Kaip baiminasi kritikai, tai gali būti panaudota opozicijai ir grupėms, prieštaraujančioms ministro pirmininko Viktoro Orbano nacionalistų vyriausybės politikai, malšinti. Parlamento interneto svetainėje skelbiama, kad įstatymai buvo priimti didele balsų dauguma.

Europos Sąjunga (ES) gali atidėti planuotą derybų dėl Ukrainos narystės pradžią iki kitų metų kovo dėl nesutaikomos Vengrijos pozicijos, „Euractiv“ cituoja „UNIAN“, Gruodžio 14–15 d. vyksiančiame ES vadovų susitikime bus svarstomi keli klausimai, įskaitant derybų dėl Ukrainos narystės ES pradžią, taip pat 50 mlrd. eurų ekonominės paramos Kyjivui skyrimą ir dar 20 mlrd. eurų skyrimą karinėms reikmėms. Taip pat bus svarstomas klausimas dėl 12-ojo ES sankcijų Rusijai paketo.

JAV besilankantis Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pareiškė, kad Kyjivas pasikliauja Vašingtonu, o karinės pagalbos vėlavimas, anot jo, yra svajonių išsipildymas Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui. Svarbiausi įvykiai: 23:50 | TVF patvirtino 900 mln. dolerių pagalbą Ukrainai Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vykdomoji valdyba patvirtino 900 mln. dolerių (836 mln. eurų) pagalbą Ukrainai.

Balkanai vėl gali įsiliepsnoti. Šio regiono valstybės tiki narystės Europos Sąjungoje (ES) pažadu, tačiau jam neišsipildžius, čia gali kilti tautiniai neramumai, primenantys siaubingus prieš kelis dešimtmečius čia liepsnojusius karus. Situaciją tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ aptaria naujienų portalo tv3.lt žurnalistai Vilmantas Venckūnas ir Andrius Jakimčuk.

Vakarai dabartinius Ukrainos pasiekimus fronte bandys parduoti kaip „pergalę“ ir taip pastūmėti link derybų su Maskva. Optimizmo nekelia ir kivirčai JAV dėl paramos paketo Ukrainai, be kurios, kaip pripažįsta patys ukrainiečiai, karas gali būti pralaimėtas. Pasaulio įvykius ir politinius procesus tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ aptaria naujienų portalo tv3.lt žurnalistai Vilmantas Venckūnas ir Andrius Jakimčuk.

Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas sugriežtino savo poziciją Europos Sąjungoje ir pareikalavo išbraukti diskusijas dėl Ukrainos iš kitą savaitę vyksiančio ES aukščiausiojo lygio susitikimo darbotvarkės. „Pagarbiai raginu Jus nekviesti Europos Vadovų Tarybos (EVT) gruodį spręsti šių klausimų, nes akivaizdus sutarimo trūkumas neišvengiamai nulemtų nesėkmę“, – pirmadienį jis rašė laiške EVT pirmininkui Charles'iui Micheliui (Šarliui Mišeliui). Laišką antradienį matė naujienų agentūra AFP.

Ukrainos pasieniečiai penktadienį neleido eksprezidentui Petro Porošenkai išvykti iš šalies, nes jis planavo susitikti su Vengrijos ministru pirmininku Viktoru Orbanu, pranešė Kyjivo saugumo tarnybos. 2014–2019 metais valdžioje buvęs P. Porošenka buvo suplanavęs kelis aukšto lygio susitikimus užsienyje, tačiau penktadienį pareiškė, kad jo kelionę teko atšaukti, nes jis buvo apsuktas pasienyje.

Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas penktadienį sakė, kad Europos Sąjunga turėtų pasiūlyti Ukrainai partnerystę, o ne pradėti derybas dėl jos įstojimo. V. Orbanas – vienintelis ES lyderis, po Rusijos invazijos į Ukrainą palaikantis artimus ryšius su Kremliumi – grasina per ES viršūnių susitikimą gruodžio mėnesį blokuoti tolesnę pagalbą Kyjivui ir sustabdyti jo siekį įstoti į 27 narių bloką.

Ar Vakarai pasiruošę kalbėtis su Rusija? Į ESBO ministrų susitikimą pakviestas Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas su visa svita. Baltijos šalys ir Ukraina smerkia tokį sprendimą ir ketina susitikimą ignoruoti. Pasaulio įvykius ir politinius procesus tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ aptaria naujienų portalo tv3.lt žurnalistai Vilmantas Venckūnas ir Andrius Jakimčuk.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis pirmadienį nuvyks į Vengriją susitikti su šios šalies ministru pirmininku Viktoru Orbanu, kaltinamu grasinimais blokuoti svarbius sprendimus dėl Ukrainos, sakė Europos Sąjungos atstovas. Pranešimas apie būsimą Ch.