viduriavimas

Visus nors kartą gyvenime yra užklupęs viduriavimas. Dėl tuštinimosi skystomis išmatomis gali kilti dehidratacija, todėl viduriuojant svarbu gerti daug vandens. Dažniausiai viduriavimą sukelia trumpalaikė liga, pavyzdžiui: apsinuodijimas maistu ar virusas, tačiau kartais „palaisvėję viduriai“ įspėja apie rimtą sveikatos sutrikimą.

Infekcija, jautrumas, netolerancija tam tikriems maisto produktams ar jų sudėtinėms dalims, išsibalansavusi žarnyno mikrobiota, kai kurių vaistų vartojimas, stresas ar lėtinės ligos – tik dalis viduriavimą sukelti galinčių priežasčių. Anot vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkės Giedrės Stankevičienės, pasireiškus viduriavimui, pacientai dažniausiai stengiasi kuo greičiau jį sustabdyti, tačiau jų pasirinkti būdai ne visada yra tinkami ir saugūs.

Medikai siunčia nemalonią žinią – gripas į Lietuvą, kaip ir į visą Europą, atkeliavo kone visu mėnesiu anksčiau nei esame įpratę. Sergamumas gripu, palyginus praėjusią su užpraeita savaite, šoktelėjo net tris kartus. Gripas į ligos patalus guldo mokyklinukus, jų tėvus ir artimuosius, temperatūra kyla ir iki 40 laipsnių.  O specialistai ragina nesėdėti rankų sudėjus – imtis visų įmanomų gynybos nuo pavojingų virusinių infekcijų, priemonių. Pirmiausia – skiepų.

Viduriavimas dažnai vertinamas kaip trumpalaikis ir nepavojingas negalavimas, tačiau jis gali sukelti rimtų sveikatos pasekmių. Dėl intensyvaus skysčių ir elektrolitų netekimo organizmas greitai praranda pusiausvyrą, o tai gali paveikti širdies veiklą, smegenų aprūpinimą krauju ir bendrą savijautą. Nors dehidratacija dažnai siejama su karščiu ar fiziniu krūviu, ji itin dažnai pasireiškia būtent viduriuojant.

Tikriausiai daugelis yra girdėję apie žarnyno infekcinę ligą – rotavirusą, kuriuo dažniausiai serga kūdikiai ir maži vaikai, tačiau ja gali užsikrėsti ir suaugusieji. Vaikai, lankantys darželius, dažniau suserga šia liga bei yra viruso nešiotojai, galintys užkrėsti ir kitus šeimos narius. Šiame straipsnyje pateiksime svarbiausią informaciją, kaip elgtis, jei vaikas suserga rotavirusu: kokia turėtų būti pirmoji pagalba, kaip tėvai gali apsisaugoti nuo šio viruso bei ką daryti užsikrėtus.

Ūminis viduriavimas – dažna, bet neretai pavojinga būklė, su kuria bent kartą gyvenime yra susidūręs beveik kiekvienas. Šis negalavimas prasideda staiga ir paprastai trunka kelias dienas, tačiau nesiimant tinkamų priemonių gali sukelti rimtų pasekmių – nuo organizmo dehidratacijos iki įvairių komplikacijų, ypač vaikams, senyvo amžiaus žmonėms ar sergantiems lėtinėmis ligomis.

Gastroenteritas – dažniausia viduriavimo (diarėjos) ir vėmimo priežastis. Vaikams ligos eiga gali būti itin sunki, kadangi organizmui pradeda labai greitai trūkti skysčių. Gastroenterito simptomai Vaikas viduriuoja ir išvemia suvalgytą maistą; Prieš tuštinimąsi jaučiami pilvo skausmai; Pakyla kūno temperatūra; Organizmas netenka daug skysčių.

Viduriavimas – dažna sveikatos problema, galinti smarkiai sutrikdyti kasdienę rutiną ir sukelti daug nepatogumų. Apie šią būklę kalbėti dažnam nejauku, tačiau ją ignoruoti – ne išeitis. „Eurovaistinės“ vaistininkė Gabija Nienė dalijasi svarbia informacija: kaip tinkamai gydyti viduriavimą ir kokių klaidų būtina vengti. Kas sukelia viduriavimą? „Pagrindiniai viduriavimo simptomai – vandeningos, skystos išmatos, pilvo pūtimas ir skausmas, staigus poreikis tuštintis.

Atostogų metu pasikeičia ne tik dienos ritmas, bet ir mityba, klimatas, fizinis aktyvumas – visa tai turi tiesioginės įtakos virškinimo sistemai. Būtent todėl kelionėse dažnai pasireiškia viduriavimas, vidurių užkietėjimas, pilvo pūtimas ar skrandžio skausmai. Prieš keliones gyventojai vis dažniau teiraujasi apie preparatus, galinčius apsaugoti žarnyną nuo nemalonių netikėtumų.

Viena dažniausių sveikatos problemų, su kuria susiduria žmonės kelionių metu, ypač lankantis tropinėse šalyse, – diarėja. Nors dažniausiai ši būklė nėra itin pavojinga gyvybei, ji gali gerokai apkartinti kelionę ir pakeisti visus planus. Kodėl ši liga pasireiškia tarp keliautojų ir kokie jos simptomai? Kaip įmanoma jos išvengti ir ką daryti susirgus? Apie tai plačiau apžvelgsime šiame straipsnyje.

Visus nors kartą gyvenime yra užklupęs viduriavimas. Dėl tuštinimosi skystomis išmatomis gali kilti dehidratacija, todėl viduriuojant svarbu gerti daug vandens. Dažniausiai viduriavimą sukelia trumpalaikė liga, pavyzdžiui: apsinuodijimas maistu ar virusas, tačiau kartais „palaisvėję viduriai“ įspėja apie rimtą sveikatos sutrikimą.

Viduriavimas – pasituštinimas skystomis ar vandeningomis išmatomis daugiau nei 3 kartus per parą. Sunkus viduriavimas pavojingas mažiems vaikams bei vyresnio amžiaus žmonėms, taip pat turintiems imunodeficitą. Gydant bet kokios kilmės viduriavimą svarbu kuo greičiau atkurti prarastų skysčių kiekį bei žarnyno gleivinės vientisumą.

Daugybė žmonių jaučia gėdą, kalbėdami apie savo tuštinimosi įpročius, tačiau tai – labai svarbi kasdienybės dalis, leidžianti sužinoti ar pakankamai rūpinamės savo sveikata. Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Judita Voverė paaiškina, ką galime padaryti patys, kad virškinimo sistema dirbtų sklandžiau ir kaip atskirti, kada dėl pakitusio tuštinimosi reikėtų sunerimti.

Užklupus ligoms, su kuriomis organizmas pats negeba susitvarkyti, tenka pasitelkti antibiotikus. Vis dėlto, antibiotikų vartojimas gali sukelti nepageidaujamų poveikių, tarp kurių vienas dažniausių – viduriavimas. Kodėl kai kurie žmonės susiduria su šiuo negalavimu, o kiti – ne? Kas vyksta žarnyne antibiotikų vartojimo metu? Kaip galima apsisaugoti nuo šios problemos ir kokie gydymo būdai efektyviausi? Apie tai plačiau apžvelgsime straipsnyje.

Artėja šventės – laikas, kai dažnai vaišinamės gausiais patiekalais, o žiema atneša ne tik džiaugsmą, bet ir įvairius virusus, kurie lengvai plinta tarp žmonių. Persivalgymas, nekokybiškas maistas ar virusinė infekcija gali tapti viduriavimo priežastimi. Todėl svarbu žinoti, kaip tinkamai pasirūpinti savimi ir artimaisiais, jei šis nemalonus sutrikimas užkluptų. Kokius skysčius gerti? Suviduriavus svarbiausia yra išvengti dehidratacijos.

Kasmet daugelis susiduria su tokiais sveikatos nemalonumais – tai virusiniu gastroenteritu, o paprasčiau – skrandžio gripu. Šią ligą gali sukelti įvairūs virusai, bakterijos ar parazitai, tačiau dažniausiai ją išprovokuoja rotavirusai arba norovirusai. Skrandžio gripas paprastai užtrunka kelias dienas, tačiau jo pasekmės gali būti nemalonios ir net pavojingos, jei nesusitvarkoma su dehidratacija ir kitais simptomais.

Dirgliosios žarnos sindromas (DŽS) – tai lėtinis virškinamojo trakto sutrikimas, pasireiškiantis pilvo skausmu, pūtimu, diskomfortu, viduriavimu ar vidurių užkietėjimu. Nors tikslios DŽS priežastys dar nėra visiškai aiškios, žinoma, kad tam tikri maisto produktai gali sukelti arba sustiprinti šiuos nemalonius simptomus. Būtent vienas iš patikimų būdų, galinčių padėti suvaldyti dirgliosios žarnos sindromo (DŽS) keliamus simptomus, yra specialiai sukurta FODMAP dieta.

Kasmet pasaulyje užfiksuojama apie 700 milijonų noroviruso infekcijos atvejų, o trečdalį sergančiųjų sudaro vaikai iki 5 metų amžiaus. Deja, nors ši, itin užkrečiama, infekcija pasižymi nemaloniais, kasdienybę trikdančiais simptomais, jai specifinio gydymo nėra. Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkas Rimvydas Blynas pasakoja, kaip suvaldyti varginančius ligos simptomus ir paskatinti greitesnį organizmo atsistatymą.

Su virškinimo sistemos veikla susiję negalavimai – vieni iš dažniausiai tarp pacientų pasitaikančių sveikatos sutrikimų. Dažnai jie užklumpa netikėtai, sukelia didelį diskomfortą ir apsunkina kasdienines veiklas. Trakų „InMedica“ klinikos šeimos gydytoja Karolina Girdvainytė pasakoja, kokių gyvensenos įpročių svarbu laikytis, siekiant sumažinti virškinimo problemų grėsmę, ir kokių požymių itin svarbu neignoruoti.

Dirgliosios žarnos sindromas – funkcinis žarnyno susirgimas, pasireiškiantis virškinamojo trakto sutrikimais, kurie neigiamai veikia gyvenimo kokybę, ilgainiui gali atsirasti ir psichologinių problemų.  „Šis sutrikimas išlieka visą gyvenimą, bet išmokus valdyti jo simptomus, galima pasiekti remisiją“, – tvirtina Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Hepatologijos, gastroenterologijos ir dietologijos centro gydytoja gastroenterologė Gabrielė Milaknytė.

LSMU Kauno ligoninės padalinyje Laisvės al. praėjus kelioms valandoms po vakarienės nemažai pacientų pajuto stiprius apsinuodijimo požymius, skelbia „Delfi“. Naujienų portalo redakcijai pacientų artimieji pasakojo apie keliolika labai prastai pasijutusių – vėmusių ir viduriavusių ligoninės pacientų, vėliau ligoninės atstovas patikslino, jog „virškinimo sistemos sutrikimo simptomus“ prieš porą dienų pajuto iš viso 30 asmenų, o šiuo metu atliekamas tyrimas, dezinfekuojamos patalpos, o pacien...

Vasaros sezonas daug kam gali asocijuotis su nerūpestingu laiko leidimu, įvairaus maisto degustavimu. Visgi su vasaros malonumais padaugėja ir  įvairių virškinimo sutrikimų atvejų, kurių pagrindinės priežastys – persivalgymas, higienos nepaisymas bei sugedusių produktų vartojimas. Apie vasarą padažnėjusių virškinimo ligų atvejus bei kaip jų išvengti komentuoja budinčios „Benu“ vaistinės vedėja vaistininkė Inga Norkienė ir „Eurovaistinės“ farmacijos specialistė Elvyra Ramaškienė.

Lietuvą gegužę aplankius vasariškiems orams, kai pavasarinė saulė itin pavojinga, vis daugiau gyventojų negaluoja. Viskas prasideda nuo galvos svaigimo, vėliau ima pykinti, kai kuriais atvejais baigiasi alpimu. Tai pavojingiausia – vaikams. Gydytojos įspėja, kas gali privesti prie mirties, ir pataria, kaip apsaugoti vaikus bei apsisaugoti patiems.

Per šventes daugelis su artimaisiais susėdome prie velykinio stalo ir valgome daugiau nei įprastai. Visgi, „Eurovaistinės“ vaistininkė Jovita Aleknienė pastebi, kad po švenčių padaugėja apsinuodijimų maistu. Kartais pilnai atsigauti prireikia ir keleto dienų, todėl vaistininkė pataria, kaip po apsinuodijimo ateinančiomis dienomis reikėtų rūpintis savo sveikata.

Žarnyno sutrikimai gali turėti įvairių pasekmių kasdieniam gyvenimui. Šie sutrikimai gali sukelti diskomfortą ir trukdyti įprastam funkcionavimui.   Dietistė Laura Pušinskienė sako, kad vienas akivaizdžiausių sutrikusios žarnyno veiklos požymių – nuolatinės virškinimo problemos.    „Tai apima tokius simptomus, kaip pilvo pūtimas, dujos, pilvo spazmai, vidurių užkietėjimas ir (arba) viduriavimas, pykinimas ir vėmimas, nesuvirškintas maistas išmatose.

Ar kada nors girdėjote apie bergenijos arbatą? Ne? Visai nesistebime – Lietuvoje ji nėra labai populiari. Tačiau pasaulyje bergenijos arbata žinoma ne vieną šimtą metų: savo gimtinėje – Centrinės Azijos regionuose – ji laikoma tradicine arbata.  Bergenijos arbata skirtingose šalyse žinoma įvairiais vardais: Chaga / Chigir arbata, Mongolijos / Sibiro arbata, Badan, Baikalo / Altajaus arbata ir kt.

Vasario 20-ą dieną žolininkė Adelė Karaliūnaitė savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje pasidalino, jog jos kieme pražydo nuodingas augalas – Žalčialunkis Daphne mezereum.  Naujienų portalui tv3.lt A. Karaliūnaitė sutiko papasakoti, kuo šis augalas ypatingas ir ar jis pavojingas žmogaus sveikatai.  Žolininkė neslepia, kad kuo paslaptingesnis augalas, tuo žmonėms smalsiau apie jį kuo daugiau sužinoti.

Po apsilankymo gyvų naminių paukščių turguje Sičuane, Honkonge, užsikrėtusi retos formos paukščių gripu, mirė moteris. Moters mirtis nuo retos paukščių gripo formos sukėlė nuogąstavimų, kad virusas mutuoja ir gali sukelti žmonių pandemiją.  Pirmieji simptomai 33 metų moteriai pasireiškė spalio 22 dieną, ji greitai buvo nuvežta į ligoninę, tačiau lapkričio 14 d. mirė. Valdžios institucijos tik dabar pranešė apie jos mirtį, rašo mirror.co.uk.

Apsinuodijimo maistu simptomai gali būti atpažįstami daugumai – tai vėmimas, viduriavimas, pilvo skausmai, kartais ir karščiavimas. „Eurovaistinės“ farmacininkė Fausta Barisevičienė pasakoja, kad reikėtų ne vien pasirūpinti simptomus malšinančiais vaistais, bet ir, svarbiausia, vengti dažniausių klaidų gydant apsinuodijimus.

Kasos vėžio išgyvenamumo rodikliai yra vieni mažiausių – dėl to jis vadinamas tyliuoju žudiku. Tačiau yra mažai žinomų matomų ligos požymių, kuriuos labai svarbu pastebėti. Žmonės įspėjami apie du ankstyvuosius kasos vėžio požymius, kuriuos būtina pastebėti laiku.  Kasos vėžys vėl atsidūrė dėmesio centre, kai nuo šios ligos mirė vos prieš kelis mėnesius diagnozę išgirdęs TV laidų vedėjas Džeris Sprindžeris.

Užklupęs viduriavimas priverčia nemaloniai pasijusti ir vaikus, ir suaugusiuosius. Neretai ši būklė yra lydima silpnumo, pilvo skausmų, karščiavimo bei netekus daug skysčių – dehidratacijos. Gydytojas gastroenterologas Artūras Jacinavičius įspėja į viduriavimą nenumoti ranka ir kreiptis į specialistą pagalbos esant tam tikriems rizikos veiksniams.

Kadangi maisto kainos sparčiai kyla, daugelis ieško būdų, kaip sutaupyti perkant maistą ir, ne paslaptis, daugelis ieško būdų, kaip jį ilgiau išlaikyti šviežią. Tačiau ekspertai pasmerkė vieną konkrečią gudrybę, kuri, kaip teigiama, padeda ilgiau išlaikyti avokadus šviežius. Pasirodo, kad dėl juose besikaupiančių bakterijų gali pasireikšti viduriavimas.

Tėvai įvairiose socialinių grupėse ir toliau dalinasi istorijomis, kad vaikus parklupdo klastinga žarnyno infekcija – norovirusas. Specialistai primena, į kokius simptomus būtina atkreipti dėmesį. Nors žarnyno infekcijos dažnai pasireiškia žiemą, tačiau prasidėjus pavasariui svarbu neatsipalaiduoti ir toliau rūpintis sveikata, rašo thesun.co.uk. Norovirusas – tai žarnyno infekcija, kuri sukelia pykinimą, vėmimą ir viduriavimą.

Socialinių tinklų grupėse pasirodo vis daugiau tėvų istorijų, kad vaikus pakerta norovirusinė infekcija. Vėsūs orai – palankiausias metas jai plisti, todėl būtina žinoti simptomus. Ši infekcija dažniausiai pasireiškia vėmimu ir viduriavimu, todėl mažiems vaikams kyla didesnė rizika patirti dehidrataciją. Noroviruso simptomai Šiai infekcijai būdingiausias vėmimas ir viduriavimas, tačiau gali pasireikšti ir kiti simptomai, kuriuos būtina pastebėti laiku, rašo mirror.co.uk.

Viduriavimas rečiau ar dažniau užklumpa kone kiekvieną. Dėl tokio nemalonaus simptomo dažniausiai kaltinami virusai, bakterijos ar netinkamas maistas, tačiau retas susimąsto, kad viduriavimą gali sukelti ir vartojami vaistai, pavyzdžiui, antibiotikai. Veikia ne tik blogąsias bakterijas Antibiotikai – vaistai, veikiantys prieš į organizmą patekusias bakterijas. Bakterines infekcijas sukelia įvairiausios bakterijos, taigi ir antibiotikų yra įvairių.

Apsinuodijimo maistu simptomai gali būti atpažįstami daugumai – tai vėmimas, viduriavimas, pilvo skausmai, kartais ir karščiavimas. Nuo pat didžiųjų švenčių pradžios vaistinėse vis dar dažnai lankosi žmonės, ieškantys skrandžio veiklą gerinančių preparatų. Visgi, artėjant Naujųjų metų išvakarėms, „Eurovaistinės“ farmacininkė Fausta Barisevičienė pasakoja, kad reikėtų ne vien pasirūpinti simptomus malšinančiais vaistais, bet ir, svarbiausia, vengti dažniausių klaidų gydant apsinuodijimus.

Vartojant gerąsias bakterijas probiotikus galima apsisaugoti nuo viduriavimo, kurį dažnai sukelia sunkiai infekcijai esant vartojami antibiotikai, rodo anksčiau atliktų tyrimų apžvalga. „Mes nustatėme, kad antibiotikus vartojusiems vyresnio amžiaus pacientams ligoninėse ar globos namuose tam tikri probiotikai gali smarkiai sumažinti tikimybę patirti Clostridium difficile bakterijos sukeliamą viduriavimą“, – sakė tyrimo vadovas dr. Bradley Johnston iš Toronto vaikų ligoninės tyrimo instituto.

Dažniausiai kraujo krešuliai susidaro blauzdose, nes sulėtėja galūnių kraujotaka. Tačiau kartais kraujo krešuliai gali susidaryti venose, kurios veda į skrandį. Šią gyvybei pavojingą būklę gali išduoti keli ženklai tualete. Blužnies, viršutinė arba apatinė tuščiosios venos per kepenų vartų veną perduoda maistingomis medžiagomis praturtintą kraują kepenims, rašo express.co.uk.

Vėsiuoju metų laiku didžiąją dienos dalį praleidžiame uždarose patalpose, o vaikai ne išimtis. Darželių grupėse ir mokyklų klasėse mokinių kiekis vienoje patalpoje dažnai būna gausus, todėl patalpose greitai susidaro drėgna ir šilta aplinka, kuri puikiai tinka virusų plitimui.

Turbūt sutiksite, kad vienas nemaloniausių virškinamojo trakto sutrikimų yra viduriavimas. Užklupus šiai problemai dažnai pamirštame išsiaiškinti tikrąją priežastį ir griebiamės įvairiausių priemonių, kurios kartais gali pridaryti daugiau žalos, nei naudos. Dažna viduriavimo priežastis Ar žinojote, kad 99 procentai žmogaus kūno bakterijų yra žarnyne ir jos gali sverti net 2-3 kilogramus? Šios bakterijos itin svarbios sklandžiam virškinamojo trakto darbui ir smegenų veiklai.

Viduriavimas, kitaip gydytojų vadinamas diarėja (lot. diarrhea) yra pasikeitęs tuštinimosi pobūdis, kai išmatos tampa nenormaliai skystos, galima ir gausios, taip pat tuštintis reikia gerokai dažniau nei įprasta. Paprastai viduriavimą sukelia virusai, bakterijos, apsinuodijimas maistu, gėrimais, vaistais, taip pat gali sukelti ir kai kurie parazitai. Be to, viduriavimą gali sukelti storosios žarnos vėžys, opinis kolitas ir kitos ligos.

Nors viduriavimas yra dažnai pasitaikanti problema, vis dėlto apie šį negalavimą kalbėti nedrįstama ir užsimenama tik puse lūpų. Dažniausiai manoma, kad viduriavimą sukelia virusai arba apsinuodijimas maistu, tačiau vertėtų suprasti, kad tai gali sukelti ir kitos priežastys, viena jų – disbiozė. Ne viena priežastis Visame mūsų kūne yra mažiausiai 1000 skirtingų rūšių organizmų, įskaitant bakterijas, grybelius ir virusus. Kai žmogus yra sveikas, gerosios bakterijos sudaro 85 proc.

Dirgliosios žarnos sindromas – tai virškinamojo trakto sutrikimas, kurio priežastys iki šiol nėra visiškai aiškios. Nors ši būklė negresia rimtomis komplikacijomis, tačiau gali gana stipriai paveikti žmonių gyvenimo kokybę. Šiai ligai būdingi simptomai panašūs į kitas virškinamojo trakto ligas, todėl dažnai pacientams sukelia nerimą.

Trumposios žarnos sindromas – reta virškinimo sistemos ir kepenų liga, kuri Lietuvoje diagnozuota vos septyniems pacientams. Viena iš jų – Kauno klinikų pacientė 43-ejų metų Astutė. Visai neseniai, praleidusi beveik penkis mėnesius Kauno klinikose, moteris išvyko namo. Per šį laikotarpį jai atliktos net trys operacijos. „Lapkričio mėnesį pajutau skrandžio skausmą, išgėriau vaistų. Atrodė, kad skausmas nuslūgo, – prisimena Astutė.

Pilvo skausmai dažnai būna pirmasis signalas, kad virškinamajam traktui kažkas negerai. Vienas iš dažniausiai pasitaikančių šio skausmo priežasčių – sutrikęs tuštinimasis. Nors toks nemalonus simptomas kamuoja ne vieną, vis dėlto, kalbėti apie tai vengiama ir manoma, kad problema išsispręs savaime.

Kartais taip sunkiai susergame, kad organizmas tampa nebepajėgus pats įveikti ligą, tad tenka pasitelkti pagalbinę priemonę – antibiotikus. Antibiotikų vartojimas gali labai pakeisti žarnyno bakterijų kiekį ir tipą. Šie žarnyno mikrofloros pokyčiai gali sukelti su antibiotikais susijusį viduriavimą, pykinimą, vėmimą ir kitus šalutinius poveikius virškinimo trakte.

Vargu ar atsirastų bent vienas žmogus, kuris nebūtų susidūręs su viduriavimo problema. Vis dėlto, disbiozės terminas, dažnai galintis atskleisti viduriavimo priežastį arba būti viduriavo pasekmė, daugeliui negirdėtas. Toliau plačiau kalbėsime apie tai, kaip disbiozė yra diagnozuojama, gydoma ir iš viso – ar reikia ją gydyti? O gal galima jos išvengti? Žmogų nuolat supa nesterili aplinka, kurioje daug įvairių mikroorganizmų. Dalis jų gyvena ir ant mūsų odos, gleivinių.

Pradėjus vaikui viduriuoti, dažniausiai kyla nerimas dėl negalavimo priežasties ir kokią pagalbą mažyliui suteikti: bandyti padėti vaikui namų sąlygomis ar skubėti kreiptis į medikus? Dažną vaikų viduriavimą lemia dar nesusiformavęs imunitetas, kuris negali tinkamai apsisaugoti nuo virusų, bakterijų ar parazitų, tačiau geroji žinia ta, kad kiekvieną kartą negalavimas lengvėja, nes vaiko imunitetas stiprėja.

Visame mūsų kūne yra mažiausiai 1000 skirtingų rūšių organizmų, įskaitant bakterijas, grybelius ir virusus. Kai žmogus yra sveikas, gerosios bakterijos sudaro 85 proc., o blogosios 15 proc. viso bakterijų kiekio organizme. Padaugėjus blogųjų bakterijų kiekiui organizme dažnai pasireiškia virškinamojo trakto mikrobiotos disbalansas, ko dažna pasekmė – viduriavimas.