Naujienų portalui tv3.lt A. Karaliūnaitė sutiko papasakoti, kuo šis augalas ypatingas ir ar jis pavojingas žmogaus sveikatai.
Žolininkė neslepia, kad kuo paslaptingesnis augalas, tuo žmonėms smalsiau apie jį kuo daugiau sužinoti.
„Vaikystėje mėgau klaidžioti Lepšynės miške su mylima šunyte Pinčia. Didelis šuo turėjo gerai išsilakstyti, o miške mes niekam neužkliūdavome, buvome laisvos, galėjome siausti į valias.
Taip ir pamačiau žalčialunkį ryškiai rožiniais žiedeliais švytintį dar sniego užklotuose pilkuose krūmynuose“, – prisiminimais dalijasi moteris.
A. Karaliūnaitė prisimena, kad vaikystėje pamatė šį augalą – be pumpurų, lapų, su keturiais žiedlapiais, o prie pat stiebo išskleidęs mažas krūmelis su vos keliomis atžalomis.
„Žinoma, nusiskyniau keletą stiebų ir parsinešiau namo. Pamačiusi močiutė liepė tuojau pat išmesti, jokiu būdu neliesti nei žiedų, nei žievės. Sakė, kad retai kada pavyksta žalčialunkį miške aptikti. Pažinti galima tik iš žiedų, o rudenį – iš ryškiai raudonų uogų“, – pasakoja žolininkė.
Šis augalas – itin nuodingas
Žolininkė įspėja, kad žmogui, ypač vaikui, mirtinai apsinuodyti užtenka vos keleto uogų. Žolininkės teigimu, nuodingi gelsvai rudi sakai (mezereinas) kaupiasi pumpuruose ir žievėje.
„Augalas gamina glikozidą dafniną, umbeliferoną, kumarinus. Aktyviosios augalo gaminamos medžiagos pasižymi migdančiomis, atpalaiduojančiomis, nuskausminančiomis, liosuojančiomis, bakteriocinėmis ir imunomoduliuojančiomis savybėmis.
Tačiau naudingąjį poveikį užgožia nuodingieji augalo sakai – mezereinas. Tiksliai pagaminti ir dozuoti šio augalo preparatus gali tik farmacininkas. Patiems nepatariu rizikuoti. Net nuo mažų dozių gali stipriai ištinti lūpos, prasidėti viduriavimas, iškristi dantys, kamuoti stiprūs traukuliai“, – teigia ji.
A. Karaliūnaitė pasakoja, kad dabar yra dekoratyvinių veislių, kurios auginamos soduose dėl labai ankstyvo žydėjimo. Jei miške augantys žalčialunkiai išskleidžia tik po keletą žiedelių, tai hibridiniai, dekoratyviniai krūmeliai būna jais aplipę.
„Geriau ir tokio „naminio“ žalčialunkio žiedelių neskinti, uogų nevalgyti, žievės nekramtyti. Kas ten žino, kokio jis nuodingumo. Šis krūmas skirtas grožėtis jo ryškiai rožiniais žiedais ankstyvą pavasarį ir raudonomis uogelėmis iki vėlyvo rudens“, – pasakoja žolininkė.
