verbos

Iki Verbų sekmadienio liko vos kelios dienos, tad tautodailininkai skuba mokyti, o norintieji – mokytis, kaip pasidaryti verbą. Senovėje tikėta, kad pašventinta sausų žolių puokštė ar žilvyčio bei kadagio šakelė gali išgydyti ligas ir net apsaugoti namus nuo blogio ir gaisrų. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. Žingsnį po žingsnio, kaip sukurti verbą iš motiejukų, sausiukų ar kitų džiovintų gėlių, moteris moko tautodailininkė Agata.

Artėjant vienai iš didžiausių pavasario švenčių – Velykoms – etnologė Gražina Kadžytė papasakojo, kaip anksčiau mūsų senoliai ruošdavosi šiai šventei. Nors ir tradicijos yra perduodamos iš kartos į kartą, tačiau etnologė pabrėžė, kad ir pačios tradicijos keičiasi. Kas buvo svarbu XIX ar XX amžiuje, jau netiks XXI amžiuje. Ruoštis reikia nuo pat Užgavėnių Pasiruošimas Velykoms prasidėjo jau nuo Užgavėnių, sako G. Kadžytė. Užgavėnės buvo ta šventė, kuri užbaigė linksmą ir sotų metą.

Šiandien katalikiškas pasaulis švenčia Verbų sekmadienį. Ši diena simbolizuoja Jėzaus Kristaus įžengimą į Jeruzalę. Taip pat primena kiekvienam iš mūsų, kad iki Velykų liko savaitė. Profesorius etnologas Libertas Klimka sako, kad kiekviena tauta skirtingai interpretuoja šią šventę, todėl atsiranda vis įvairių papročių ir tradicijų.

Pagal Bažnyčios liturginį kalendorių šių metų balandžio 1-oji diena – visiems katalikams privaloma šventė – Verbos. Verbų sekmadienį žmonės su žalumynais rinksis į Šventąsias Mišias prisiminti garbingo Jėzaus įžengimo į Jeruzalę.

Sekmadienio popietę Prezidentūra šalies žmones ir svečius pakvietė į atvirą, kartu su Vilniaus etninės kultūros centru organizuotą renginį „Velykų belaukiant...“. Artėjančių Velykų nuotaiką kūrė rašytojai, tautodailininkai ir muzikantai. Visi apsilankiusieji šventėje turėjo galimybę ne tik daugiau sužinoti apie Velykų tradicijas, bet ir paklausyti lietuvių liaudies dainų. Šventės svečiai entuziastingai mokėsi rišti verbas, marginti kiaušinius vašku ir žaisti senuosius lietuviškus žaidimus.

„Lietuvių tradicija susirišti ar nusipirkti verbą paskutinį sekmadienį prieš Velykas vis dar gyva“, - tikino Stanislava Rynkevič, viena garsiausių verbų rišėjų Lietuvoje. Pirmąją verbą surišusi prieš 46 metus, Stanislava kartu su dukra išmaišė visą pasaulį, pristatydama savo kurtus žolynus, vadinamus Vilniaus verbomis. Svečiuojantis Indijoje, tenykščiams gyventojams teko aiškinti, kad šios, valandų valandas rankomis rištos verbos nėra medžiai, kurie užauga savaime.

„Lietuvių tradicija susirišti ar nusipirkti verbą paskutinį sekmadienį prieš Velykas vis dar gyva“, - tikino Stanislava Rynkevič, viena garsiausių verbų rišėjų Lietuvoje. Pirmąją verbą surišusi prieš 46 metus, Stanislava kartu su dukra išmaišė visą pasaulį, pristatydama savo kurtus žolynus, vadinamus Vilniaus verbomis. Svečiuojantis Indijoje, tenykščiams gyventojams teko aiškinti, kad šios, valandų valandas rankomis rištos verbos nėra medžiai, kurie užauga savaime.

Kažin, ar subjuręs oras nenugąsdins smalsuolių šiandien prasidėjusioje antrus metus didžiausioje Kaziuko mugėje Vilniuje... Nuo Seimo rūmų, per visą Gedimino prospektą prekeivių palapinės driekiasi gilyn į senamiestį – Pilies gatve iki pat Rotušės ir Maironio gatve link Tymo kvartalo Užupyje.