vengrija

Šeštadienį Vengrijos užsienio reikalų ministras pareikalavo, kad Europos Sąjunga pasektų JAV prezidento Donaldo Trumpo pavyzdžiu ir priskirtų antifašistinį judėjimą „Antifa“ „teroristinėms“ grupuotėms.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas sulaukė neįprastai aštrios Švedijos kritikos, užsipuolęs šalies teisėtvarką.  Pirmadienį socialiniame tinkle X paskelbtame vaizdo įraše V. Orbanas užsipuolė Europos Sąjungos šalį, teigdamas, kad Švedijos vyriausybė moko Vengriją apie teisinę valstybę, kai joje pačioje viešoji tvarka griūva.

Ketvirtadienį Europos Teisingumo Teismas (ETT) panaikino Europos Komisijos sprendimą patvirtinti Vengrijos valstybės pagalbą dviem naujiems Pakso elektrinės branduoliniams reaktoriams. Europos Sąjungos aukščiausiojo teismo teisėjai teigė, kad Komisija turėjo išnagrinėti ne tik ES valstybės pagalbos taisykles, bet ir tai, ar jos atitinka ES viešųjų pirkimų taisyklių reikalavimus.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas išreiškė „visišką solidarumą“ su Lenkija dėl bepiločių orlaivių įsiveržimo į pastarosios oro erdvę. „Lenkijos teritorinio vientisumo pažeidimas yra nepriimtinas“, – trečiadienį feisbuke parašė V. Orbanas. Dešinysis populistas neužsiminė, kad, kaip teigia Varšuva, dronai buvo rusiški ir kad Maskva yra agresorė Rusijos ir Ukrainos kare. V. Orbano vyriausybė palaiko gerus santykius su Kremliumi ir ne kartą bandė blokuoti ES sankcijas Rusijai.

Budapeštas nuėjo taip toli flirtuodamas su agresoriumi, kad pradėjo kelti grėsmę ir pažeisti vengrų tautinės mažumos Ukrainoje narių teises, pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha. „Flirtuodamas su agresoriumi, oficialusis Budapeštas nuėjo taip toli, kad kelia grėsmę ir pažeidžia vengrų tautinės mažumos (Ukrainoje) narių teises“, – tinkle „X“ parašė jis.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys socialiniame tinkle „X“ susikirto su Vengrijos kolega Peteriu Szijjartu dėl pastarojo sprendimo į šalį neįleisti Ukrainos gynėjo.  Ketvirtadienį Vengrijos užsienio reikalų ministras P. Szijjarto pareiškė, kad jo šalis uždraudė Ukrainos „karinio dalinio, kuris neseniai įvykdė itin žiaurius išpuolius prieš naftotiekį „Družba“, vadui atvykti į savo teritoriją“. Tokį sprendimą K. Budrys socialiniame tinkle „X“ pavadino gėdingu.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sureagavo į žinią, kad Vengrija uždraudė vienam iš ukrainiečių karo vadų atvykti į Vengriją, rašo UNIAN. V. Zelenskio vertinimu, toks sprendimas kelia pasipiktinimą. „Dabar, kai mūsų žmonės likviduoja vieno iš didžiausių Rusijos teroristinių išpuolių padarinius, matome dar vieną Vengrijos pareigūnų bandymą pateikti juodą kaip baltą ir perkelti Ukrainai kaltę už tęsiamą karą“, – sako V. Zelenskis.

Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto pareiškė, kad Vengrijos vyriausybė uždraudė įvažiuoti į šalį ukrainiečių vadui po atakų prieš naftotiekį „Družba“. Pasak „Ukrinform“, jis tai pareiškė platformoje „X“. „Reaguodama į naujausią Ukrainos smūgį naftotiekiui „Družba“, Vengrijos vyriausybė nusprendė uždrausti atsakingo karinio dalinio vadui atvykti į Vengriją ir visą Šengeno erdvę“, – rašė P. Szijjarto.

Po dar vieno žiauraus masinio rusų puolimo prieš Kyjivą Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė besitikintis išgirsti Vengrijos valdžios institucijų reakciją, apie tai jis pranešė savo „Telegram“ kanale. „Žmonės vis dar gali būti po griuvėsiais. Dešimtys sužeistų. Šiandienos Rusijos raketos ir smogiamieji dronai yra aiškus atsakas visiems pasaulyje, kurie savaites ir mėnesius ragino nutraukti ugnį ir imtis realios diplomatijos. Rusija renkasi balistiką, o ne derybų stalą.

Vengrijos vyriausybė pripažino, kad gali peržiūrėti savo poziciją dėl Ukrainos narystės ES, jei Ukrainos pusė imsis „realių žingsnių“. Apie tai rugpjūčio 27 d. pareiškė Vengrijos užsienio reikalų viceministras Levente Magyaras, rašo „Evropeiskaja pravda“. L. Magyaras tai pareiškė po susitikimo su Ukrainos vicepremjeru, atsakingu už eurointegraciją, Tarasu Kačka.

Ukrainos ir Vengrijos diplomatijoje – aštrus žodžių karas. Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto apkaltino Volodymyrą Zelenskį grasinimais ir atakomis prieš Vengrijos energetinį saugumą, o Ukrainos diplomatijos vadovas Andrijus Sybiha atkirtęs paragino vengrus atsisakyti priklausomybės nuo Rusijos.

Vengrijos ir Slovakijos užsienio reikalų ministrai Peteris Szijjarto bei Jurajus Blanaras oficialiu laišku kreipėsi į Europos Komisiją, reikalaudami užtikrinti energetinės infrastruktūros saugumą. Laiškas adresuotas Europos Komisijos pirmininkės pavaduotojai, užsienio reikalų įgaliotinei Kajai Kallas bei energetikos komisarui Danui Jorgensenui.

Ukrainos kariuomenė pranešė vėl atakavusi Rusijos naftotiekį „Družba“, kuriuo nafta teka Vengrijos ir Slovakijos kryptimi. Kovinių dronų taikinys buvo Unečos siurblinė Vakarų Rusijos Briansko srityje, tinkle „Telegram“ pranešė Ukrainos dronų dalinio vadas Robertas Bovdis. Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjartas feisbuke rašė, kad naftos tekėjimas į Vengriją nutrauktas. Jis kalbėjo apie dar vieną ataką prieš jo šalies energetinį saugumą.

Vengrijos sostinės Budapešto policija pakvietė opozicijai priklausantį šio miesto merą Gergely Karacsony duoti parodymus kaip įtariamajam dėl 30-ojo „Budapest Pride“ parado organizavimo nepaisant oficialiai įvesto draudimo, ketvirtadienį naujienų agentūrą AFP informavo mero biuras. Minimos eitynės, kurios vyko birželio pabaigoje, sutraukė rekordiškai daug dalyvių.

Ketvirtadienį Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas „Ultrahang“ tinklalaidėje pareiškė, kad Vengrija tapo visų dabartinių Europos Sąjungos (ES) pastangų priešingybe ir gali išstoti iš ES. Į tai sureagavo grasinimo nepabūgęs Lenkijos užsienio reikalų ministras. V. Orbanas pažadėjo savo rinkėjams, kad jei jis nuspręs, jog šalies narystė ES „nebeturi prasmės“, imsis atitinkamų veiksmų.

Dešimtys tūkstančių vertingų knygų šiuo metu traukiamos iš viduramžių vienuolyno Vengrijoje lentynų, siekiant jas apsaugoti nuo vabalų antplūdžio, kuris gali sunaikinti šimtmečių istoriją. Knygos gelbėjamos tūkstančio metų senumo Panonhalmos abatijoje – benediktinų vienuolyne, viename seniausių Vengrijos mokslo centrų, kuris yra įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Restauratoriai, iš lentynų turintys išimti apie 100 tūkst. rankomis įrištų knygų, kruopščiai sudeda jas į dėžes.

Budapešto policija pirmadienį paskelbė, kad neatliks tyrimų birželio pabaigoje Vengrijos sostinėje surengto „Pride“ parado dalyvių atžvilgiu, nors šis renginys oficialiai buvo uždraustas. Šis netikėtas sprendimas buvo priimtas opozicijos politikams būgštaujant, kad dalyviams gali grėsti didelės baudos, nes vyriausybė buvo įvedusi draudimą. „Pride“ paradai visame pasaulyje rengiami siekiant pademonstruoti paramą LGBTQ asmenų teisėms.

Metų infliacija Vengrijoje birželį spartėjo iki 4,6 proc. nuo 4,4 proc. gegužę, antradienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Anot pranešimo, vartotojų kainų indekso metinį prieaugį praėjusį mėnesį skatino pirmiausia iki 6,2 proc. spartėjęs brangimas maisto produktų, iki 8,6 proc. – energijos išteklių, taip pat ne maisto prekių – iki 2,6 procento. Tuo tarpu paslaugų brangimas lėtėjo iki 5,4 proc., alkoholinio ir tabako – iki 6,3 procento.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas pirmadienį savaitgalį vykusį Budapešto „Pride“ paradą, kuriame dalyvavo rekordiškai daug žmonių, nepaisiusių vyriausybės draudimo, pavadino gėda.  Organizatorių skaičiavimais, 30-osiose eitynėse Vengrijos sostinėje dalyvavo iki 200 tūkst. žmonių, prieštaraujančių kraštutinių dešiniųjų lyderio politikai, nukreiptai prieš lesbietes, gėjus, biseksualus ir translyčius asmenis.

Šeštadienį 30-osiose Budapešto „Pride“ eitynėse žygiavo beprecedentė žmonių minia. Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbánas pareiškė, kad šis renginys esą buvo „bjaurus ir gėdingas“, praneša stotis „Euronews“. Tarptautinė spauda skaičiuoja, kad šeštadienį vykusiame uždraustame renginyje dalyvavo nuo 100 000 iki 200 000 žmonių. Sekmadienį paaiškėjo, kaip šį paradą įvertino V. Orbánas.

Europos lyderiai, susitikę ketvirtadienį Briuselyje, pritarė Ukrainos stojimo į Europos Sąjungą (ES) derybų pradžiai, nors Vengrija blokavo bendrą bloko pareiškimą. ES lyderiai Briuselyje aptarė geoekonominius iššūkius ir vykstančius karus Ukrainoje bei Artimuosiuose Rytuose.

Vengrijos policija ketvirtadienį uždraudė birželio 28-ąją Budapešte surengti pagrindines šalies „Pride“ eitynes, tačiau sostinės meras pažadėjo, kad jos įvyks nepaisant draudimo. Nuo tada, kai Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas 2010-aisiais sugrįžo į valdžią, Vengrija priėmė virtinę įstatymų, kurie buvo kritikuojami šalyje ir visoje Europos Sąjungoje (ES) dėl to, kad, siekiant „apsaugoti vaikus“, jais ribojamos seksualinių mažumų teisės.

Vengrijos įstatymų leidėjai antradienį balsavo už įstatymą, kuriuo panaikinami apribojimai rinkimų kampanijų išlaidoms, o kritikai teigia, kad ši priemonė leis ministrui pirmininkui Viktorui Orbanui gauti neribotą paramą iš savo sąjungininkų per 2026 m. vyksiančius rinkimus.  Nuo V. Orbano sugrįžimo į valdžią 2010 m. Vengrijos valdančioji koalicija dažnai keitė šalies rinkimų sistemą, o tai paskatino opozicijos grupes kaltinti ją keičiant demokratijos taisykles savo naudai.

Vengrijos vyriausybės sprendimas atidėti balsavimą dėl prieštaringai vertinamo įstatymo projekto, kuriuo norima suvaržyti iš užsienio finansuojamą žiniasklaidą ir nevyriausybines organizacijas (NVO), nereiškia, kad pavojus žiniasklaidos laisvei praėjo, perspėja vyriausieji redaktoriai.

Dauguma Europos Sąjungos (ES) šalių, įskaitant didžiąsias valstybes nares Prancūziją ir Vokietiją, antradienį paragino Briuselį imtis veiksmų prieš Vengriją, jei ši neatsisakys prieš LGBTIQ nukreiptų priemonių, kuriomis siekiama uždrausti „Pride“ renginius. Septyniolika iš 27 bloko narių pasirašė laišką, kuriame išreiškė susirūpinimą dėl neseniai priimtų teisinių priemonių, kurios, teigiama, prieštarauja pagrindinėms ES vertybėms.

Vengrija turi visus šansus netekti vieno iš svarbių savo įgaliojimų Europos Sąjungoje – Europos Taryboje planuojama jau kitą savaitę surengti posėdį, kuriame bus svarstoma atimti iš Vengrijos balso teisę, nurodoma pranešime apie šį viršūnių susitikimą, kurio tekstą cituoja naujienų agentūra „Unian“. „Įgyvendinant 7 straipsnyje numatytą procedūrą, pradėtą pagrįstu 2018 m. Europos Parlamento siūlymu, ministrai surengs aštuntąjį Vengrijos klausimo svarstymą“, – rašoma pranešime.

Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas kreipėsi į NATO vadovą su prašymu išspręsti situaciją dėl Ukrainos atstovų elgesio. Kaip rašo NEXTA, vengrų premjeras penktadienį Albanijos sostinėje Tiranoje surengto Europos politinės bendrijos, kuri vienija Europos Sąjungos nares ir dar 20 šalių, susitikimo metu kreipėsi į NATO generalinį sekretorių Marką Rutte. V. Orbanas tikino paprašęs į situaciją dėl „šmeižikiškų Ukrainos specialiųjų tarnybų veiksmų“ įsitraukti ir NATO.

Vengrija atšaukė pirmadieniui planuotą susitikimą su ukrainiečių delegacija dėl tautinių mažumų teisių, sekmadienį, plečiantis abi šalis įtraukusiam šnipinėjimo skandalui, paskelbė vengrų užsienio reikalų viceministras.

Ukraina penktadienį paskelbė išsiuntusi du vengrų diplomatus, atsakydama į tai, kad Budapeštas išsiuntė du ukrainiečių diplomatus, ir taip paaštrino ginčą po to, kai Kyjivas sulaikė du įtariamus vengrų šnipus. „Du Vengrijos diplomatai turi palikti mūsų šalį per 48 valandas“, – socialiniame tinkle „X“ teigė Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha.  „Reaguojame į Vengrijos veiksmus, remdamiesi abipusiškumo principu ir savo nacionaliniais interesais“, – pridūrė jis.

Vengrija penktadienį paskelbė išsiuntusi du ukrainiečių diplomatus, kaltindama juos šnipinėjimu po to, kai Ukrainos saugumo tarnyba SBU pranešė sulaikiusi du įtariamus vengrų šnipus. „Šiandien iš Vengrijos išsiuntėme du šnipus, dirbusius su diplomatine priedanga Ukrainos ambasadoje Budapešte“, – feisbuke paskelbtame vaizdo įraše sakė vengrų užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto.

Ukrainos saugumo tarnyba SBU penktadienį pranešė, kad atskleidė Vengrijos valstybės valdomą šnipų tinklą, kurio tikslas buvo rinkti žvalgybos informaciją apie Ukrainos gynybą, rašo „Reuters“. SBU pareiškime nurodė, kad sulaikė du įtariamus agentus, kurie, jos teigimu, buvo valdomi Vengrijos karinės žvalgybos.

Europos Komisija trečiadienį priėmė sprendimą iškelti Vengrijai bylą, kaltindama Budapeštą tuo, kad nesugeba pritaikyti tinkamų bausmių už neteisėtą migrantų gabenimą. Dabar Liuksemburge įsikūręs Europos Teisingumo Teismas (ETT) turės spręsti, ar 2023 m. Vengrijos vyriausybės priimtas potvarkis, kuriuo už nusikaltimus, susijusius su kontrabanda, vietoje įkalinimo bausmės skiriamas vadinamasis sulaikymas reintegracijos tikslais, neprieštarauja ES įstatymams.

Kremliui artima ir nuo rusiškos naftos ir dujų priklausoma Vengrija antradienį pasmerkė Europos Sąjungos (ES) planą iki 2027 metų pabaigos palaipsniui nutraukti likusį dujų importą iš Rusijos kaip „labai rimtą klaidą“. „Po to, kai sankcijos Rusijai visiškai žlugo, Europos Komisija (EK) dabar daro dar vieną labai rimtą klaidą, prievarta, dirbtinai ir ideologiškai pašalindama Rusijos energijos šaltinius iš Europos“, – feisbuke pareiškė užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto.

Vengrija antradienį priėmė įstatymą, pagal kurį du ar tris vaikus auginančios moterys atleidžiamos nuo pajamų mokesčio, taip bandydama sustabdyti gyventojų skaičiaus mažėjimą. Nuo 2010-ųjų ministro pirmininko Viktoro Orbano nacionalistų vyriausybė priėmė keletą priemonių, kuriomis siekiama skatinti gimstamumą, įskaitant subsidijuojamas paskolas, būsto pašalpas šeimoms ir mokesčių lengvatas moterims, auginančioms keturis ar daugiau vaikų.

Vengrijos parlamentas nubalsavo už šalies pasitraukimą iš Tarptautinio Baudžiamojo Teismo (TBT), antradienį socialiniame tinkle „X“ pranešė užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto. Vengrijos vyriausybė šio mėnesio pradžioje paskelbė, kad pasitrauks iš TBT, o toks pranešimas pasirodė prieš pat ministrui pirmininkui Viktorui Orbanui priimant Izraelio kolegą Benjaminą Netanyahu, atvykusį nepaisant teismo jam išduoto arešto orderio.

Antradienį Vengrijos parlamentas priėmė įstatymą, pagal kurį moterys, auginančios du ar tris vaikus, bus atleidžiamos nuo gyventojų pajamų mokesčio. Ši priemonė yra dalis brangiai kainuojančios vyriausybės ambicijos stabdyti populiacijos mažėjimą.

Vengrija ir toliau trukdo skirti lėšas Ukrainai remti ir blokuoja derybų dėl Ukrainos stojimo į ES procesą, sako Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis, rašo UNIAN. Apie tai jis pirmadienį kalbėjo žurnalistams po ES užsienio reikalų ministrų susitikimo Liuksemburge. Pasak jo, Budapeštas blokuoja 17-ąjį sankcijų paketą ir derybų dėl Ukrainos narystės bloke procesą. „Yra viena šalis – Vengrija – kuri neturi tokio moralinio aiškumo, kokį turime mes, dėl Putino vykdomų išpuolių.

Vengrijos parlamentas priėmė konstitucijos pataisą, pagal kurią vyriausybė gali uždrausti viešus LGBTIQ bendruomenių renginius. Teisės mokslininkai ir kritikai šį sprendimą vadina dar vienu žingsniu autoritarizmo link, populistine laikomai vyriausybei ir toliau ribojant LGBTIQ bendruomenės teises.

Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbano prorusiška politika jau kurį laiką atrodo, kad gali kelti grėsmę Europos Sąjungos (ES) sprendimų vieningumui. Serbija, siekdama išlaikyti balansą tarp Rytų ir Vakarų, sakosi, jog nori tapti ES nare. Tiek Vengrija, tiek Serbija praeitą savaitę pasirašė karinio bendradarbiavimo susitarimą. Šį sprendimą ir abiejų valstybių pozicijas apžvelgė ekspertai.

Vengrijos vyriausybė ketvirtadienį paskelbė, kad pasitrauks iš Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) – pranešimas pasirodė prieš pat ministrui pirmininkui Viktorui Orbanui priimant Izraelio kolegą Benjaminą Netanyahu , atvykusį nepaisant TBT jam išduoto arešto orderio. Pernai lapkritį, praėjus dienai po to, kai TBT išdavė Izraelio premjero arešto orderį dėl įtariamų karo nusikaltimų Gazos Ruože, V. Orbanas pakvietė B. Netanyahu ir pareiškė, kad Vengrija nevykdys šio TBT sprendimo.

Budapeštas nepritaria Ukrainos integracijai į Europos gynybos struktūras, nes laiko šią šalį buferine zona tarp Europos ir Rusijos, kovo 20 d. paskelbtame interviu „Financial Times“ sakė Vengrijos Europos reikalų ministras Janosas Boka, rašoma „Kyiv Independent“. „Mes nematome Europos saugumo Ukrainos integravime į gynybos sistemas, bet matome poreikį sukurti buferinę zoną tarp Rusijos ir Europos gynybos struktūrų, kuri tarnautų ir Rusijos, ir Europos interesams“, – sakė J. Boka.

 Vengrijoje antradienį priimtas įstatymas, draudžiantis LGBTIQ renginius ir suteikiantis pareigūnams teisę naudoti veido atpažinimo technologijas tam, kad identifikuotų dalyvius, sukėlė didelius protestus Budapešte.  Po balsavimo prie Vengrijos parlamento susirinko keli tūkstančiai protestuotojų, kurie skandavo antivyriausybinius šūkius. Vėliau jie užtvėrė Margit tiltą per Dunojų, blokavo eismą ir nepaisė policijos nurodymų palikti teritoriją.

Vengrijos įstatymų leidėjai antradienį priėmė įstatymo projektą, kuriuo siekiama uždrausti kasmetines „Pride“ eitynes. Kritikai šią iniciatyvą supeikė kaip naujausią bandymą susidoroti su šalies LGBTQ bendruomene. Kaip pranešama, atitinkamas teisės aktas 199 vietas turinčioje Nacionalinėje Asamblėjoje buvo priimtas suskaičiavus 136 balsus „už“ ir 27 „prieš“. Opozicijos politikai stengėsi sutrikdyti balsavimą, be kita ko, šūkaudami ir grodami senąjį Sovietų Sąjungos himną.

Ne tik Vengrija, bet dar penkios Europos valstybės sąmoningai kenkia teisinės valstybės principui „beveik visais aspektais“, cituodamas nevyriausybinės organizacijos ataskaitą pirmadienį rašo britų leidinys „The Guardian“. Anot dienraščio, susirūpinimą kelia situacija Bulgarijoje, Italijoje, Kroatijoje, Rumunijoje ir Slovakijoje.  Europos pilietinių laisvių sąjunga (angl.

Vengrijos vyriausiasis diplomatas ketvirtadienį pažadėjo blokuoti Europos Sąjungos (ES) sankcijų Rusijos pareigūnams pratęsimą, tvirtindamas, kad tolesnis jų taikymas apsunkintų Vašingtono ir Maskvos derybas dėl taikos Ukrainoje.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys juokingais vadina Vengrijos argumentus, kuriais grindžiamas siekis stabdyti Europos Sąjungos (ES) sankcijų Rusijos pareigūnams pratęsimą. „Iš vienos valstybės mes nuolat matome ir stabdymus, ir trukdymus bendrų sprendimų dėl sankcijų ar dėl paramos Ukrainai. Aš labai tikiuosi, kad Vengrija nuims savo apribojimus ir mes galėsime Ukrainai perduoti 6,6 mlrd. eurų karinės paramos.

Vengrijos užsienio reikalų ministras pirmadienį pareiškė, esą Europos lyderiai, Paryžiuje susitinkantys aptarti Vašingtono politikos pokyčio dėl karo Ukrainoje, nori užkirsti kelią taikai. Aukščiausiojo lygio susitikimas rengiamas po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas be Kyjivo ir jo rėmėjų Europoje žinios paskambino savo kolegai Rusijoje Vladimirui Putinui, pasikalbėti apie derybų dėl karo užbaigimo pradžią.

Metų infliacija Vengrijoje sausį spartėjo iki 5,5 proc. nuo 4,6 proc. gruodį, antradienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Naujasis rodiklis – didžiausias nuo 2023-iųjų gruodžio. Anot pranešimo, vartotojų kainų indekso metinį prieaugį stipriausiai kilstelėjo nuo 5,4 proc. iki 6,0 proc. spartėjęs maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų brangimas. Prie to taip pat prisidėjo didėjęs metinis kainų prieaugis alkoholio ir tabako (iki 4,9 proc.), paslaugų (iki 8,5 proc.

Čekijoje griežtos kritikos sulaukė Vengrijos užsienio reikalų ministras Péteris Szijjártó, kuris ketvirtadienį surengė neskelbtą vizitą į šalį ir susitiko su didžiausios opozicinės partijos ANO lyderiu Andrejumi Babišu. Tai pranešė naujienų agentūra ČTK, kuria remiasi portalas „eurointegration“. Vizito metu P. Szijjártó teigė, jog dabartinė Čekijos vyriausybė nemano, kad svarbu palaikyti gerus Vengrijos ir Čekijos santykius.