veja

Ruduo džiugina savo gėrybėmis ir spalvingais medžių lapais, tačiau vis vėsesni rytai primena apie artėjančią žiemą. Kol gamta dar tik ruošiasi poilsiui, kiemuose laukia paskutiniai vejos priežiūros darbai. Ką svarbu atlikti, kad pavasarį ji vėl pasitiktų sodria žaluma, rašoma Linas Agro pranešime žiniasklaidai.

Rudenį veja ne visada atrodo taip gražiai, kaip norėtųsi. Po vasaros karščių, sausros ir dažno vaikščiojimo žolė gali pagelsti, išretėti, o kai kuriose vietose atsirasti plikų plotų. Vis dėlto specialistai ragina neskubėti nerimauti – spalį veją dar galima sustiprinti ir padėti jai pasiruošti žiemai. Tam nebūtina imtis sudėtingų darbų ar naudoti brangių priemonių. Pakanka reguliariai atlikti vieną paprastą užduotį – pašalinti nuo vejos nukritusius medžių lapus.

Atėjus rudeniui ir vis dažniau lyjant, vejos priežiūra tampa sudėtingesnė – žolė auga lėčiau, o drėgmė sudaro palankias sąlygas samanoms plisti. Pastebėję jas vejoje, sodininkai neretai skuba griebtis grėblio ir bando samanas pašalinti dar prieš žiemą. Vis dėlto toks sprendimas spalį gali ne padėti, o dar labiau pabloginti situaciją. Vejos priežiūros specialistai įspėja, kad šiuo metų laiku žolei gali pritrūkti laiko atsigauti po intensyvesnių darbų.

Rugsėjį sodas pamažu ruošiasi šaltajam sezonui, tačiau tai dar nereiškia, kad visus darbus reikėtų atidėti iki pavasario. Būtent dabar verta atidžiau pažvelgti į veją ir įvertinti, kaip ji atlaikė vasaros karščius, sausesnius orus bei intensyvų vaikščiojimą. Jei žolėje atsirado išretėjusių ar visiškai plikų vietų, rudenį jas dar galima nesunkiai atkurti. Tam nereikia sudėtingų priemonių – pakanka atlikti vieną svarbų darbą ir tinkamai paruošti veją.

Atvėsus orams darbai sode dar nesibaigia – dėmesio reikia ir vejai. Nuo to, kaip ji bus paruošta žiemai, gali priklausyti jos būklė ateinantį pavasarį. Vienas svarbiausių rudens darbų – paskutinis vejos pjovimas, tačiau jį atlikti per anksti ar per vėlai nereikėtų. Netinkamai nupjauta veja gali būti silpnesnė ir prasčiau atlaikyti šaltąjį sezoną. Specialistai taip pat rekomenduoja nepamiršti kitų rudens darbų – tręšimo, lapų grėbimo, skarifikavimo ir aeravimo, rašoma fakt.pl.

Atnaujinamos gatvės, tiesiami dviračių takai ir tvarkomi šaligatviai miestą keičia, tačiau vykstant darbams gyventojų dėmesį neretai patraukia visai kitas vaizdas – ant vejos stovinti sunkioji technika, purve paliktos gilios provėžos ar apgadinta danga. Pamačius tokį vaizdą tikriausiai ne vienas pagalvoja ar iš tiesų leidžiama važiuoti ten, kur paprastam vairuotojui tai būtų laikoma pažeidimu.

Po vasaros veja pagaliau atrodo taip, kaip jos šeimininkai tikėjosi: sodri, tanki ir ryškiai žalia. Todėl rugsėjį lengva pagalvoti, kad didieji darbai jau baigti. Tačiau būtent dabar priimami sprendimai gali nulemti, ar pavasarį kieme rasime žalią veją, ar iššutusius ir ligų pažeistus plotus. Ilgametę agronominę patirtį sukaupęs „Sprendimai vejai“ įkūrėjas Valdemaras Mediekša sako, kad rugsėjis nėra vejos sezono pabaiga.

Rudeniui įsibėgėjant, gamta ima ruoštis žiemos poilsiui, tačiau sode darbymetis dar nesibaigia. Kol šalnos ir sniegas nepaslėpė kiemo, svarbu pasirūpinti veja ir tinkamai paruošti ją artėjančiam šaltajam sezonui. Profesionalaus agronomo ir kraštovaizdžio specialisto Tautvydo Gursko teigimu, jei orai palankūs, prižiūrėta veja savo žaluma gali džiuginti iki pat rudens pabaigos.

Rudenį vejai tenka atlaikyti ne vieną išbandymą – trumpėjančias dienas, vėsesnius orus ir vis daugiau drėgmės. Būtent šiuo metų laiku sodininkai neretai pastebi, kad tarp žolės pradeda plisti samanos. Po sausesnės ir karštesnės vasaros žolė gali būti nusilpusi, todėl samanoms atsiranda daugiau erdvės įsitvirtinti. Nors pirmoji mintis gali būti griebtis stiprių samanų naikinimo priemonių, jos ne visada yra geriausias pasirinkimas nusilpusiai vejai.

Net ir kruopščiai prižiūrima veja gali greitai prarasti sodrią spalvą, išdžiūti ir pasidengti rudomis dėmėmis. Nors pirmiausia tokiu atveju svarbu pasirūpinti tinkamu laistymu, specialistai dalijasi ir kitomis gudrybėmis. Viena jų gali nustebinti – vejai siūloma panaudoti Epsom druską, kuri dažniausiai parduodama kaip priemonė vonioms. Vyraujant permainingiems vasaros orams visiškai natūralu, kad žolė ima atrodyti prasčiau.

Nors dar mėgaujamės vasariškais orais, gamtoje jau pamažu ryškėja pirmieji artėjančio rudens ženklai. Trumpėjančios dienos ir vėsesnės naktys verčia sodininkus susimąstyti apie sezoninius darbus bei vejos paruošimą šaltesniam laikotarpiui. Rudenėjant dirvožemis pamažu vėsta, todėl žolė natūraliai pradeda augti lėčiau, tačiau prieš užklumpant žiemiškiems orams veją dažniausiai dar verta nupjauti paskutinį kartą.

Jei vasarą jūsų veja išretėjo, atsirado rudų dėmių vejoje ar žolė auga netolygiai, yra paprastas būdas atgaivinti jos išvaizdą. Tam tereikia vieno dalyko – vejos sėklų. Sodininkystės ekspertas Geoffas Hodge'as, rašantis „Richard Jackson Garden“, teigia, kad profesionalūs stadionų ir golfo aikštynų prižiūrėtojai dažnai naudoja metodą, vadinamą atsėjimu. Jis padeda užpildyti išretėjusias vietas, sutankinti veją ir suteikti jai sodresnę žalią spalvą, rašoma express.co.uk.

Vasarą vejos būklę gali paveikti ne tik ilgai trunkanti sausra, bet ir permainingi orai, stipri saulė bei staigiai kylanti oro temperatūra. Ilgesnį laiką negaunant pakankamai drėgmės, žolė gali pradėti gelsti, džiūti ir prarasti gyvybingumą. Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad tinkama priežiūra gali padėti išsaugoti gerą vejos būklę ir pasiruošti sausesniems bei šiltesniems vasaros laikotarpiams.

Samanos vejoje nebūtinai yra kenksmingos, tačiau daugeliui namų savininkų jos atrodo nepageidaujamos – ypač tiems, kurie svajoja apie tankią, žaliuojančią veją. Skirtingai nei žolė, samanos geriausiai auga pavėsyje, drėgnoje dirvoje. Jų atsiradimas dažnai signalizuoja apie kitas problemas – prastą vandens nutekėjimą, netinkamą dirvožemio rūgštingumą (pH) ar nusilpusią veją, rašoma thisoldhouse.com.

Tvarkinga, sodriai žaliuojanti veja – daugelio sodininkų pasididžiavimas, tačiau ne viskas priklauso vien nuo reguliaraus pjovimo. Net ir kruopščiai prižiūrima veja gali pradėti gelsti, atsirasti rudų dėmių ar nelygių plotų, jei darbai atliekami netinkamu metu. Sodininkystės specialistai pabrėžia, kad svarbus ne tik pjovimo dažnumas ar vejapjovės aukštis, bet ir paros metas, kada imamasi šio darbo.

Įsikėlimas į naujus namus dažniausiai siejamas su džiugiomis emocijomis, nauja pradžia ir ateities planais. Tačiau ne visiems pirmosios savaitės naujoje vietoje būna tokios, kokių tikėtasi. Viena Jungtinėje Karalystėje gyvenanti pora dar nespėjo iki galo įsikurti savo naujuose namuose, o jau susidūrė su nemalonia kaimynystės problema. Namo savininkai teigia, kad jų kaimynė reguliariai vaikšto per jiems priklausančią veją ir leidžia savo šunims ten atlikti gamtinius reikalus.

Kad ir kaip kruopščiai išravėtumėte piktžoles, dažnai pakanka vos kelių dienų, kad jos vėl pasirodytų tarp trinkelių ar terasoje. Dėl to daugelis ieško paprastų ir saugesnių būdų, kaip jų atsikratyti nenaudojant cheminių herbicidų. Pasirodo, viena veiksminga priemonė dažniausiai atsiduria tiesiog kriauklėje po vakarienės gaminimo.

Svajojantys apie tankią, sodriai žalią veją šią vasarą gali nustebti sužinoję, kad tam nebūtina išleisti didelių sumų brangioms trąšoms. Sodininkystės ekspertai vis dažniau atkreipia dėmesį į priemonę, kurią daugelis jau turi savo virtuvėje – paprastą baltąjį cukrų. Pasak specialistų, tinkamai ir saikingai naudojamas jis gali pagerinti dirvožemio būklę, paskatinti vejos augimą ir net padėti kovoti su piktžolėmis.

Po šaltojo sezono daugelis sodininkų susiduria su ta pačia problema – veja atrodo pavargusi, pilna samanų, žolė išretėjusi. Nors iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad veją išgelbėti sudėtinga, garsus sodininkystės ekspertas Alanas Titchmarshas tikina, kad sprendimas yra paprastesnis, nei daugelis mano. Pasak jo, tinkamai pašalinus samanas ir negyvą žolę, veja gali greitai atsigauti ir tapti vešli bei žalia.

Gegužė sodininkams – vienas svarbiausių mėnesių visame sezone. Šiuo metu sodai pradeda sparčiai augti, žydėti ir ruoštis vasaros karščiams, todėl tinkama priežiūra gali lemti, kaip jūsų kiemas atrodys artimiausiais mėnesiais. Nors daugelis jau pasodino augalus ar sutvarkė gėlynus, darbų sąrašas dar tikrai nesibaigė. Specialistai įspėja, kad dabar padarytos klaidos gali kainuoti nusilpusią veją ir prastesnį augalų augimą vasarą.

Pavasariui įsibėgėjant, vis daugiau žmonių imasi vejos priežiūros darbų, tikėdamiesi džiaugtis sveika žole visą sezoną. Tačiau specialistai pabrėžia, kad svarbus ne tik pjovimo dažnumas, bet ir tikslus paros laikas, kada žolė pjaunama. Netinkamai pasirinktas metas gali ne tik sugadinti vejos išvaizdą, bet ir susilpninti jos šaknis. Dėl to žolė gali pradėti gelsti, prarasti atsparumą sausrai ar tapti jautresnė ligoms.

Samanos gali atsirasti net ir prižiūrėtoje vejoje, o dažniausiai tai reiškia, kad dirvožemis yra suspaustas ir blogai praleidžia vandenį. Jei veja netolygi, per daug minkšta ar apaugusi samanomis, kartais pakanka vieno paprasto pokyčio priežiūroje, kad situacija iš esmės pagerėtų, rašo express.co.uk. Kodėl vejoje atsiranda samanos? Samanos dažniausiai įsitvirtina ten, kur žolė silpsta. Tai ženklas, kad dirvožemis per daug suspaustas ir neleidžia vandeniui nutekėti.

Daugelio sodininkų svajonė – tanki, sodriai žalia veja be samanų, piktžolių ar pageltusių plotų. Tačiau po žiemos veja dažnai atrodo pavargusi, o jos atgaivinimas gali pareikalauti nemažų išlaidų trąšoms ar specialioms priemonėms. Specialistai tikina, kad kartais veiksmingiausios priemonės slypi visai šalia – net virtuvės spintelėje. Viena iš tokių netikėtų, bet vis dažniau aptariamų gudrybių – paprasto cukraus naudojimas vejos būklei pagerinti, rašoma express.co.uk.

Net ir patyrusiems sodininkams gali būti sudėtinga išlaikyti veją vešlią ir žalią, tačiau vejos specialistas vieną natūralų produktą vadina tikru išsigelbėjimu, kuris palengvina šį darbą. Yra keletas veiksnių, dėl kurių jūsų veja gali neturėti ryškiai žalios spalvos. Pirmiausia – dirvožemyje trūksta svarbių maistinių medžiagų. Azotas atlieka esminį vaidmenį žolės augime, o jo trūkumas gali lemti lėtą augimą ir šviesesnę žalią spalvą.

Į naujienų portalą tv3.lt kreipusis skaitytoja teigia susidūrusi su problema ir ieško sprendimo būdų – nutirpus sniegui, ant vejos pasirodė voratinklius primenantys dariniai.

Dar visai neseniai laukai ir namų kiemai baltavo nuo sniego kalnų, bet jau netrukus akis džiugins žaliuojanti žolė. Pokyčiai gamtoje reiškia viena: metas imtis vejos paruošimo darbų. Vis dėlto, sodo priežiūros ekspertai pirmiausia pataria neskubėti, rašoma pranešime žiniasklaidai. Kaip pasakoja Linas Agro regiono agronomė, „Edotnuvaseeds.

Lietuvoje nutirpus sniegui, ant žolės pasimatė neestetiškos dėmės, primenančios voratinklius. Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi skaitytoja, pasidalinusi nuotrauka ir iškėlusi esminį klausimą, aktualų daugeliui lietuvių – kaip gelbėti veją, ką daryti, kad veja augtų graži ir vešli? Naujienų portalui nuotrauką, užfiksuotą Vilniaus rajone, atsiuntusi skaitytoja Marija teigė nežinanti, ko griebtis – tokį vaizdą matanti pirmą kartą.

Graži ir sveika veja ne tik puošia kiemą, bet ir suteikia malonumą vaikštant basomis ar leidžiant laiką gamtoje. Tačiau dažnai netikėta problema – samanos – gali greitai užgožti veją ir pakenkti jos augimui. Šios drėgnos ir tamsios aplinkos mėgėjos mėgsta įsitvirtinti ten, kur žolė silpna ar prastai prižiūrima. Norint išlaikyti sodrią, tankią veją, būtina laiku imtis priemonių prieš samanų plitimą.

Po žiemos pagaliau atėjo meteorologinis pavasaris, o tai reiškia švelnesnius ir šviesesnius orus. Šiuo metu sodai pamažu bunda po žiemos ramybės, todėl atsiranda daugybė darbų – vienas jų yra vejos priežiūra. Paprastai žolė po žiemos vėl pradeda augti kovo pradžioje ar viduryje, kai dirvos temperatūra pasiekia apie 5–6 °C. Šylant pavasario dienoms veja pradeda žaliuoti, rašoma express.co.uk. Kovas taip pat laikomas pirmuoju metų mėnesiu, kai galima pradėti pjauti veją.

Po žiemos veja dažnai atrodo pavargusi – vietomis pageltusi, priplota sniego, atsiranda samanų ar plikų vietų. Tai normalu. Svarbiausia pavasarį atlikti kelis pagrindinius darbus, kurie padės vejai greitai atsistatyti ir vėl tapti tankiai žaliai. Tinkama vejos priežiūra pavasarį leidžia ne tik pagerinti vejos išvaizdą, bet ir sustiprinti jos šaknų sistemą bei paruošti ją visam sezonui.

Sodininkystės ekspertas Monty Donas įspėjo apie vejos pjovimą kovo mėnesį. Pavasaris pagaliau atėjo, jau pasirodė ir malonesni orai. Nespėsime nė mirktelėti ir pradės žydėti gėlės, skleistis medžių lapai. Nors sodininkai nori kuo greičiau pradėti darbus kiemuose, svarbu atsižvelgti į oro sąlygas ir nekartoti vienos žolės pjovimo klaidos. Daugelis kelis mėnesius nesirūpino savo veja, todėl dabar nori kuo greičiau ją sutvarkyti.

Veja po žiemos dažnai būna labai nusilpusi ir apaugusi samanomis, tačiau yra paprastas būdas suteikti žolei postūmį be didelių pastangų – sulaistyti ją vandeniu su vienu produktu, kuris padeda atsikratyti samanų vejoje. Pamažu atkeliaujant tikram pavasariui, veja pradeda busti, tačiau sodininkams reikia veikti dabar, kol samanos dar neįsivyravo. Ankstyvas pavasaris – palankiausias metas samanoms sparčiai plisti, nes po atšiaurių žiemos mėnesių žolė dar išlieka jautri.

Nutirpus sniegui ir atėjus pavasariui daugelis pastebi tą pačią problemą – samanas vejoje. Vis tik yra keli paprasti darbai, kuriuos atlikus atšilus orams galima ne tik atsikratyti samanų, bet ir užkirsti kelią jų sugrįžimui visam sezonui. Samanos vejoje nėra tik estetinė problema – jos rodo, kad veja auga ne pačiomis geriausiomis sąlygomis, rašoma carlsmower.com. Dažniausiai jų atsiradimą lemia per didelė drėgmė, pavėsis, prastas drenažas arba per rūgštus dirvožemis.

Sodininkystės ekspertas atskleidė, kada paskutinį kartą reikia pjauti žolę – įsidėmėkite ir žinokite tai visiems laikams. Daugelis apie paskutinį metų vejos pjovimą turi savo nuomonę, tačiau ne vienas nežino, kad šis darbas priklauso nuo temperatūros už lango. Jei pjausite veją nepalankiu laiku, veja gali užmirkti ir susilpnėti.

Kai lapai pradeda kristi, o termometras vis dažniau rodo vienženklę temperatūrą, metas pagalvoti ne tik apie šiltus drabužius, bet ir apie savo kiemą. Vos keli nesudėtingi darbai, atlikti rudenį, gali nulemti, ar pavasarį džiaugsitės tvarkingu, gyvu sodu ar teks taisyti šalčio padarinius, rašoma pranešime spaudai. Kaip pasiruošti žiemai, kad sniegas ir šalčiai nesukeltų nemalonių siurprizų? 1. Sutvarkykite veją ir augalus „Vejai reikia poilsio taip pat, kaip ir žmonėms.

Nors ruduo jau įsibėgėjęs, derlius nuimtas, į pabaigą darbai ir darže, tačiau jie dar nebaigti. Ekspertė ragina nepamiršti dabar pasirūpinti savo šiltnamiu – jį plauti ir dezinfekuoti, kad jis būtų ne tik švarus, bet ir apsaugotas nuo ligų bei kenkėjų.

Atėjus rudeniui, daugelio namų kiemai pasipuošia ryškiais gelsvais, oranžiniais ir rudais lapais. Vieniems tai – nuostabi gamtos dekoracija, kitiems – papildomas darbas su grėbliu rankose. Socialiniuose tinkluose ir sodininkų bendruomenėse kasmet kyla ta pati diskusija: ar lapus reikia sugrėbti, ar visgi geriau palikti juos ant vejos, kad gamta atliktų savo darbą? Nors lapų grėbimas dažnai laikomas tvarkingo kiemo ženklu, ekspertai primena, kad šis klausimas nėra toks paprastas.

Rudenį pasirodančios samanos gali padaryti daug žalos vejai, tačiau yra paprastas būdas jas greitai sunaikinti ir kartu sustiprinti žolę, kad ji išliktų žalesnė ir sveikesnė. Spalis – itin svarbus mėnuo vejai, kad ji taptų atsparesnė prieš artėjantį šaltį, bet būtent šiuo metu samanos gali trukdyti žolei tinkamai pasiruošti žiemai, rašoma express.co.uk.

Įpusėjus rudeniui, sodininkai vis dažniau suka galvas, kaip tinkamai paruošti savo žaliąsias erdves artėjantiems šaltiems mėnesiams. Artimiausiomis savaitėmis laukia daug darbų – nuo sėklų rinkimo iki augalų apsaugos nuo šalčio. Tačiau vienas svarbiausių klausimų, kasmet iškylantis daugybei sodininkų, lieka tas pats: kada paskutinį kartą pjauti žolę? Į šį klausimą atsakė sodininkystės legenda Monty Donas, pasidalijęs savo spalio mėnesio darbų sąrašu ir keliais ypač vertingais patarimais.

Ruduo – metas, kai dauguma sodininkų atsikvepia po intensyvių vasaros darbų, tačiau būtent šiuo laikotarpiu veja reikalauja ypatingo dėmesio. Po karštų dienų žolė dažnai atrodo nusilpusi, vietomis pakeitusi spalvą ar net būna su dėmėmis. Jeigu tinkamai neprižiūrėsime dabar, pavasarį gali laukti nemalonios staigmeno.

Atėjęs ruduo su savimi atsineša ir vėsesnius, drėgnesnius orus, tačiau darbai sode ir kieme nesibaigia. Vienas jų – žolės pjovimas, kurių, greičiausiai, dar laukia ne vienas. Tačiau ne vienam kyla klausimas: kada paskutinį kartą pjauti žolę?  Lapų grėbimas ir augalų, nuo kurių jau nuimtas derlius, rovimas ir kompostavimas – vieni iš pagrindinių rudens darbų, tačiau jau metas pagalvoti ir apie kitą svarbų klausimą – kada nustoti pjauti žolę, rašo express.co.uk.

Trumpėjančios dienos ir vėstantys orai reiškia viena: įsibėgėja ruduo. Gamta po truputį pradeda pereiti į žiemos ir poilsio režimą, kuomet sulėtėja visi gyvybiniai procesai. Vis dėlto, rudenį dalis sodo darbų tęsiasi ir toliau, vienas kurių – vejos priežiūra, rašoma „Linas Agro“ pranešime žiniasklaidai. „Jei orai – palankūs, dar visą rudenį galima džiaugtis gražia, puikia veja. Tačiau ir jai teks žiemoti, kaip ir kitiems augalams.

Nors orai lauke vis dar primena vasarą, dienos kalendoriuje neišvengiamai signalizuoja apie rudens pradžią. Į tai turėtų atsižvelgti ir sodininkai, kurių laukia vienas svarbiausių rudens darbų – vejos sėja. Ji rudenį aktuali ir tvarkantiems esamą, ir naujai sėjantiems veją, rašoma pranešime spaudai. Dabar – pats laikas „Kiekvienas, kuris svajoja apie tobulą veją, turi suskubti ją pasėti: tai padaryti būtina iki rugsėjo 10, vėliausiai – iki 15 dienos.

Tobulai graži veja – siekiamybė kiekviename kieme, tačiau vos per vieną naktį visos pastangos gali sugriūti vejoje atsiradus duobutėms. Išvydus tokį vaizdą kyla vienintelis klausimas: kas tai padarė? Atsakymą laidoje „Svajonių sodai“ pateikė mokslų daktaras Algirdas Amšiejus, išvardijęs, kas gali iškapstyti duobes vejoje ir ką tai parodo.

Samanos – tai tylūs kenkėjai, kurie gali paversti žaliuojančią, vešlią veją į netolygų, lopais nusėtą kiemą. Nors kai kuriems sodininkams jos netrukdo, daugeliui tai – tikras galvos skausmas. Laimei, britų sodininkystės specialistai pasidalijo netikėtu, bet veiksmingu patarimu: samanų galima atsikratyti vos su dviem ingredientais – vandeniu ir indų plovikliu.

Vasara – metas ne tik pasimėgauti šiluma, bet ir kibti į darbus. Vienas pagrindinių – žolės pjovimas, tačiau ekspertas pastebi, kad nemažai žmonių pasirenka blogą laiką šiam darbui ir pataria, kada geriausia pjauti žolę. Vasarą aukštesnė temperatūra skatina spartesnį žolės augimą, todėl ją reikia pjauti dažniau. Vis tik ekspertas perspėja, kad pjovimas tam tikru paros metu gali būti pražūtingas jūsų vejai.

Jei jūsų veja virsta žaliu samanų kilimu – nepanikuokite. Vienas paprastas virtuvės daiktas, kurį turi kiekviena šeima, gali padėti amžiams atsisveikinti su nepageidaujamomis samanomis. Nors specializuotos priemonės dažnai yra brangios ir pilnos chemikalų, vienas pigus ir saugus sprendimas gali būti tiesiai po jūsų kriaukle. Vejos priežiūros ekspertai atskleidė efektyvų ir saugų metodą, kaip kovoti su samanomis naudojant paprastą indų ploviklį.

Vasara – tikras išbandymas vejai: vieną savaitę ji žaliuoja, o kitą jau gelsta nuo kaitros. Norint išlaikyti sodrią ir sveiką veją, svarbu ne tik laistyti, bet ir teisingai pasirinkti pjovimo aukštį. Kiek palikti žolės, kad ji ištvertų karščius ir atrodytų puikiai visą sezoną? Vasarą daugelis sodininkų traukia žoliapjoves ir pradeda tvarkyti savo žaliąją erdvę. Tačiau žolės pjovimo aukštis gali turėti didelės įtakos bendrai vejos sveikatai, sako specialistai.

Sodininkystės ekspertė Lucie Bradley pasidalijo keliais svarbiausiais patarimais, kurie padės sodams bei kiemams šią vasarą atrodyti dar geriau. Naminių gyvūnėlių savininkai buvo paraginti saugoti savo sodus ir padaryti vieną dalyką, kad veja būtų sveikesnė, rašo express.co.uk Sodininkystės ekspertė L. Bradley pasidalijo svarbiausiais patarimais sezoniniame „David Wilson Homes“ sodo vadove, tikėdamasi padėti sodams šią vasarą atrodyti kuo geriau.