vartojimo paskola

Ne paslaptis, kad norint surengti įsimintiną vestuvių šventę reikia nemažos sumos pinigų. Kai kurie žmonės susitaupo, kai kuriems padeda artimieji, o kiti pasinaudoja paskola vestuvėms ar vartojimo kreditu. Praėjusiais metais Lietuvoje oficialiai buvo registruota 15,6 tūkst. santuokų ir 7,1 tūkst. ištuokų, rodo Valstybės duomenų agentūros duomenys. Tačiau tokia statistika neatbaido jaunavedžių – didžiausiai gyvenimo šventei jie yra linkę netgi skolintis nemažas sumas.

Išgyvenę nelengvus pernykščius metus, šiemet natūraliai tikimės mažiau turbulentiškos aplinkos. Ekonomistai ir finansų rinkų ekspertai metų pradžioje mums turi ir gerų, ir blogų žinių, tad panašu, kad tai, kaip atskiri namų ūkiai gyvens šiemet, priklauso nuo jų gebėjimo tinkamai tvarkyti savo finansus.

Dažniausiai tokios situacijos, kuomet prireikia pinigų, yra nenuspėjamos. Juk niekada nežinome, kada suges skalbimo mašina, reikės keisti automobilio padangas arba skubiai apsilankyti pas odontologą. Todėl tokiomis situacijomis papildomų pinigų reikia greitai, čia ir dabar. Tokiu atveju lieka dvi išeitys – kreiptis pas artimuosius arba imti vartojimo paskolą.

Nepaisant padidėjusio neapibrėžtumo, palūkanų normų augimo ir karo keliamų rizikų, įmonės skolinasi sparčiau nei auga ekonomika, teigia Lietuvos bankas (LB). Be to, toliau sparčiai skolinasi ir gyventojai – tiek būsto įsigijimui, tiek vartojimui.  LB vertinimu, nominalus metinis paskolų įmonėms portfelio augimas siekia 21 procentą. „Tokį reikšmingą skolinimąsi pastaruoju metu sustiprina apyvartinių lėšų poreikis dėl didelio žaliavų, tarpinių prekių kainų augimo.

Lietuvoje daugėja bankrotų, per metus jų skaičius šoktelėjo daugiau nei trečdaliu. Tačiau ekonomistai skuba gesinti aistras: esą vyksta natūrali įmonių kaita, o bankrutuojančių įmonių skaičius šalyje vis dar pakankamai žemas. Pinigų trūksta ne tik daliai verslininkų, bet ir gyventojams, kurie beveik dvigubai dažniau gręžiasi į vartojimo kreditus, paskolas su didelėmis palūkanomis. Kovo 5 dieną Joniškyje įsikūręs „Virtienių restoranėlis“ minės 2 metų gimtadienį.

Retas gali sau leisti nusipirkti brangesnį daiktą ar nuosavą būstą be paskolos. Jų palūkanų dydis lemia, kiek papildomai turėsime sumokėti grąžinę pasiskolintą sumą. Nors šiuo metu Lietuvoje siūlomos bene mažiausios palūkanos per pastaruosius metus, jos gerokai didesnės nei vidutinės visoje Euro zonoje. Naujausiais Lietuvos banko duomenimis, rugpjūtį vartojimo paskolų vidutinė metinių palūkanų norma sudarė 7,78 proc.

Karantino metu sumenkusi vartojimo paskolų paklausa per vasarą grįžo į metų pradžios lygį – šiuo metu vartojimo paskolų suteikiama panašiai tiek pat, kiek ir sausį ar vasarį. Pusė besiskolinančiųjų vartojimo reikmėms šiuo metu tai daro apsidrausdami nuo netikėtų nelaimių ir rinkdamiesi kredito įmokų draudimą. Beveik visi vartojimo reikmėms pasiskolina neiškėlę kojos iš namų – internetu, rodo SEB banko duomenys.

Žiemos metu atvėsus orams, daugeliui iš mūsų norisi atnaujinti turimų drabužių, avalynės spintą. Tai tampa būtinybe, kai oro temperatūra lauke sumažėja ir prireikia šiltų drabužių: striukės, kailinių, pirštinių, šalikų, megztinių ir pan. Šilta avalynė, paltai, striukės ar kailiniai - viso to ir dar daugiau prireikia tiek vaikams, tiek suaugusiems.

Didesnių pirkinių kaip baldų, buitinės technikos, elektronikos prietaisų įsigijimas pareikalauja plačiai atverti piniginę. Tačiau dauguma šių daiktų yra neatsiejami nuo komfortiškos ir patogios kasdienybės namuose, paprasto maisto gaminimo proceso, o elektronikos priemonės kaip kompiuteriai, mobilūs telefonai, planšetės, jau seniai yra tapusios neatsiejamomis prekėmis kiekvienoje šeimoje.