valstybinė darbo inspekcija

Šiais metais iš užfiksuotų 16 nelaimingų atsitikimų statybų sektoriuje net pusė jų, t. y. 8, įvyko darbuotojui darbo vietoje nukritus iš aukštai. Net 6 atvejai pasibaigė mirtimi, 4 iš jų vėlgi – kryčiai iš aukštai. Ką tai reiškia? Neatsargumas darbo vietoje lemia didžiausią riziką gyvybe – visais atvejais darbuotojai krito iš aukštai ir užsimušė darbo vietose – statybvietėse, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Lietuva Europos kontekste išsiskiria itin dideliu mirtingumu darbo vietoje – 2021 m. Lietuva tarp 27 Europos valstybių užėmė antrą vietą po Latvijos – pasitaikė 37 mirties atvejai. Nors praėjusiais metais mirties atvejų pasitaikė mažiau, iki lyderių dar toli – tokiose šalyse kaip Vokietija, Švedija ar Suomija mirtinų nelaimingų atsitikimų darbo vietoje gali ir nepasitaikyti. Kaip ir anksčiau, mirčių atvejų daugiausiai pasitaiko statybų sektoriuje.

Bent dalis darbdavių Lietuvoje ilgai laikėsi nuostatos, kad su savo darbuotojais gali elgtis kone bet kaip ir netgi nemokėti sutartos algos. Esą, jei nepatinka, niekas darbe nelaiko – už durų yra eilė pretendentų į tavo vietą. Nuolankesni darbuotojai su tuo dažniausiai taikstėsi ir negynė savo teisių galvodami, kad gal neverta, nepavyks, susigadins savo reputaciją ar pan. Tačiau padėtis, panašu, gerokai keičiasi.

Rugpjūčio 15-oji yra Žolinė arba Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų dieną. Darbo kodekse (DK) ji įteisinta kaip šventinė diena, per kurią paprastai nedirbama. Be to, darbo dieną, kuri eina prieš šventinę, t.y. tokią, kaip rugpjūčio 14 d., dirbama trumpiau. Jeigu tektų dirbti antradienį, jums už tai turėtų mokėti dvigubai.

Priverstinio darbo ar psichologinio smurto darbe atvejai – vieni sudėtingiausių, o jų aukomis gali tapti bet kurios šalies gyventojai. Su tokiais pažeidimais susiduriantys Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) specialistai pastebi, kad šiuolaikinė prekyba žmonėmis nebūtinai pasižymi grubia jėga, bet kur kas subtilesniais būdais. Todėl neretai darbuotojai kenčia vergiškas sąlygas iš bejėgiškumo ar bijodami prarasti darbą.

Nuo rugpjūčio 1 d. įsigalioja Vyriausybės nutarimo pakeitimas, pagal kurį keičiasi dienpinigių reguliavimas. Maksimali dienpinigių suma, mokama komandiruotės Lietuvoje metu, didėja nuo 15 iki 28 eurų. Tačiau taisyklė, kad dienpinigiai mokami tik kai komandiruotė Lietuvoje trunka daugiau kaip vieną darbo dieną, lieka galioti. Minėtu Vyriausybės nutarimo pakeitimu buvo pakeistos ir jau įsigaliojo kai kurios kitos taisyklės, patikslinančios dienpinigių mokėjimo tvarką, vykstant į užsienį.

Per metus nuo skaidriai dirbančiojo identifikavimo kodo (ID) įvedimo nelegaliai statybose dirbančių asmenų skaičius smarkiai sumažėjo, teigia Valstybinė darbo inspekcija. Inspekcijos neteisėtos veiklos priežiūros skyriaus patarėjas Gediminas Noreika teigia, jog mažėjo ir nelegaliai dirbančių lietuvių, ir užsieniečių.

Ar kada pagalvojote, kad išėję į darbą galite iš jo niekada nesugrįžti? Deja, kartais taip nutinka – vien pernai Lietuvoje darbe žuvo 23 žmonės. Aktyvūs ir tikslingi Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) veiksmai jau duoda pirmuosius rezultatus – per beveik visą šių metų pirmąjį pusmetį Lietuvoje darbe žuvo 4 žmonės, t. y. dvigubai mažiau nei pernai tuo pačiu laikotarpi (9 žuvusieji). Tačiau įvairių darbo teisės bei darbuotojų saugos ir sveikatos pažeidimų fiksuojama dar labai daug, vien pernai –...

Siekiant sumažinti nelegalaus darbo atvejų statybų sektoriuje, pernai buvo įteisintas reikalavimas visiems statybvietėse statybos darbus atliekantiems asmenims turėti „Sodros“ išduodamą skaidriai dirbančiojo identifikavimo (ID) kodą.

Kiekvienas darbuotojais su darbdaviu paprastai aptaria, kaip bus atliekamos paskirtos užduotys. Tačiau darbuotojų atstovai pripažįsta, kad retas įmonės vadovas leidžiasi į kalbas dėl geresnių darbo sąlygų ar nuotolinio darbo. Nors susikalbėti ir gali būti sunku, yra būdų, kaip pagrįsti savo reikalavimus darbdaviui būtų galima paprasčiau. Tiesa, darbuotojai turi neužmiršti ir savo pareigų, mat kai kuriais atvejais gresia rimti nemalonumai.

Praėjusiais metais Valstybinė darbo inspekcija (VDI) vykdė kampaniją „Vizija nulis“, kuria siekta atkreipti dėmesį į augantį tragiškų nelaimių darbe skaičių. Tačiau iki visiškų nulių šioje srityje Lietuvoje dar labai labai toli. Per 2022-uosius iš darbo į namus negrįžo 23 žmonės. Mirčių darbo vietose pernai neišvengta ir pajūryje. Kiekvienų metų balandžio 28-ąją yra minima Pasaulinė darbuotojų saugos ir sveikatos diena.

Kovo 11-oji yra Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena. Darbo kodekse (DK) ji įteisinta kaip šventinė diena, per kurią paprastai nedirbama. Be to, darbo dieną, kuri eina prieš šventinę, t.y. tokią, kaip kovo 10 d., dirbama trumpiau. Jeigu tektų dirbti šeštadienį, jums už tai turėtų mokėti dvigubai.

Lietuvos nacionalinis dramos teatras (LNDT) ir režisierius Oskaras Koršunovas pirmadienį sudarė taikos sutartį ginče dėl jo atleidimo iš įstaigos pernai gruodį. Tai BNS patvirtino Valstybinė darbo inspekcija (VDI). Anot įstaigos, susitarime taip pat numatyta viešai nekomentuoti jo salygų. „Šalys pasirašė taikos sutartį. (...) Sutarties sąlygos šalių sutarimu nėra atskleidžiamos“, – sakė VDI atstovė Jolanta Bielskienė. O. Koršunovas BNS teigė esantis patenkintas sutarties sąlygomis.

Vasario 16-oji yra Lietuvos valstybės atkūrimo diena. Darbo kodekse (DK) ji įteisinta kaip šventinė diena, per kurią paprastai nedirbama. Jame taip pat numatyta, kad darbo dieną, kuri eina prieš šventinę, t.y. tokią, kaip vasario 15 d., dirbama trumpiau. Kaip informuoja Valstybinė darbo inspekcija, DK numato, kad švenčių dienų išvakarėse darbo dienos trukmė sutrumpinama viena valanda, išskyrus pagal sutrumpintą darbo laiko normą dirbančius darbuotojus.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena, kad lanksčios darbo sąlygos – tai galimybė darbuotojams efektyviau ir produktyviau dirbti, derinant darbą ir asmeninį gyvenimą, pasirenkant labiausiai tinkamas darbo formas. Darbo kodeksas reglamentuoja teisę į ne visą darbo laiką, nuotolinį darbą, darbo laiko režimą, darbo sutarčių įvairovę, nemokamą laisvą laiką šeimos poreikiams, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Baigiantis metams neretai darbdaviai nori paskatinti gerai dirbančius darbuotojus. Taigi jiems kyla klausimų, kaip darbo teisėje reglamentuojama premijų darbuotojams mokėjimo tvarka. Na, o darbuotojams kyla klausimų, ar premijų skyrimas yra darbdavio geranoriškumo išraiška, ar darbdavys yra teisiškai įpareigotas mokėti metines premijas. Valstybinė darbo inspekcija atsako, kada darbdavys turi sumokėti šventines premijas darbuotojams.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) informuoja, kad dažniausiai pasitaikantys pažeidimai tarp jaunų darbuotojų – nelegalus darbas, darbo laiko reglamento nepaisymas, neišmokamas darbo užmokestis, netinkamos darbo sąlygos, piktnaudžiavimas darbo ir poilsio laiku, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Daugelis darbuotojų už komandiruotėje patirtas išlaidas gali gauti dienpinigius. Vis dėlto, ne visi darbuotojai žino, kaip dienpinigiai skirstomi, apskaičiuojami ar kada išmokami. Valstybinė darbo inspekcija savo pranešime žiniasklaidai atsako į pagrindinius klausimus, susijusius su dienpinigiais.

Vilniaus miesto apylinkės teismas buvusį Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus patarėją – vyriausiąjį darbo inspektorių R. T. pripažino kaltu dėl kyšininkavimo ir prekybos poveikiu ir skyrė jam 7 tūkst. eurų baudą. Kaip penktadienį pranešė ikiteisminį tyrimą atlikusi Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), teismas patenkino Vilniaus apygardos prokuratūros pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu.

Buvęs Viešojo saugumo tarnybos (VST) vadovas Ričardas Pocius sako prašymą atleisti abiejų šalių sutarimu ministerijai pateikęs po to, kai ministerija aiškiai pademonstravo, kad dirbti čia jis nebegali. Dėl tokių veiksmų Seimo narys Saulius Skvernelis kreipėsi į Generalinę prokuratūrą ir, kaip atskleidė naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“, Darbo inspekciją.

Ukrainietis Oleksandras (tikrasis vardas ir pavardė žinomi – aut. past.) apie 3 mėnesius dirbo vienoje Lietuvos statybviečių, kurios vadovas taip pat ukrainietis, tačiau už triūsą taip ir negavo nė cento. Paaiškėjo, kad nesąžiningas darbdavys vyrui nesumokėjo 3,5 tūkst. eurų darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas. Tiesa, Oleksandras nukentėjo ne vienas – pinigų nesulaukė ir kiti jo bendradarbiai iš Ukrainos.

Lietuvoje dirba tūkstančiai darbuotojų iš Ukrainos. Pastaruoju metu jie vis dažniau prašo darbdavių išleidžiami ginti tėvynės, praneša Valstybinė darbo inspekcija (VDI). VDI sulaukia klausimų dėl susiklosčiusios situacijos Ukrainoje ir įdarbintų Ukrainos piliečių, t. y., kaip išleisti iš darbo atlikti pareigų valstybei dėl karo veiksmų.

Lietuvoje duoną užsidirbantys užsieniečiai neretai pakliūva į išnaudotojų pinkles. Su nežmogiškomis darbo sąlygomis susiduria tūkstančiai imigrantų, kurių pagalbos šauksmas – vos girdimas. Deja, Lietuvos teisinė sistema nepajėgi nubausti žmonių išnaudotojų – ikiteisminiai tyrimai dažnai nutraukiami, o už grotų atsiduria tik vienetai. Žmogaus teisių forumo diskusijoje buvo kalbama apie Lietuvoje gajų darbuotojų ir užsienio išnaudojimą.

Šių metų gruodis – paskutinis mėnuo, kai darbdavys darbo užmokestį darbuotojams galės išmokėti grynaisiais. Nuo ateinančių metų sausio 1-osios visi su darbo santykiais susiję mokėjimai turės būti išmokami į darbuotojų banko sąskaitas, praneša Valstybinė darbo inspekcija.

Galimybių paso turėjimas suteikia kur kas daugiau laisvių pandemijos metu. Visgi fiksuojama, kad ne visi darbdaviai laikosi taikomų apribojimų kontrolės.

Vadovės agresijos nebepakelianti lietuvė nebežino, kaip apsaugoti save ir neprarasti darbo vietos, tad sutiko istoriją paviešinti, tačiau prašo nenurodyti jos asmens duomenų. Teigiama, kad moteriai atsisakius skiepytis nuo koronaviruso, ji iš vadovės sulaukė akibrokšto parodyti neįgalumo pažymėjimą. Ką reiktų daryti tokiose situacijose, komentuoja Valstybinė darbo inspekcija.

Įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės politiką visuomenės, įskaitant ir darbuotojus jų darbo vietose, kolektyviniam imunitetui nuo COVID-19 pasiekti, Valstybinė darbo inspekcija (VDI) tikrins, ar darbdaviai laikosi taikomų apribojimų kontrolės, rašoma pranešime spaudai.

Darbo kodeksas leidžia darbuotojams, kurių darbas yra kilnojamojo pobūdžio arba dirbamas lauko sąlygomis, mokėti kompensacijas, kurios yra neapmokestinamos ir gali siekti iki 50 proc. nuo darbuotojo algos.

Psichologinio smurto darbe ar mobingo sąvokos nėra apibrėžtos nei Lietuvos Respublikos darbo kodekse, nei įstatymuose, nei visuotinai taikomuose poįstatyminiuose teisės aktuose, rašoma Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) pranešime žiniasklaidai. Nesant šių sąvokų apibrėžimų, atsakingų asmenų atžvilgiu yra sudėtinga taikyti atsakomybę – iš esmės ji galima tik dėl mobingo pasekmių: neteisėto atleidimo, nepagrįsto nušalinimo nuo darbo, darbo sąlygų pakeitimo ir kt.

Deja, istorijos, apie laiku atlyginimo negaunančius, gąsdinamus, neteisėtai atleidžiamus ar išnaudojamus darbuotojus Lietuvoje vis dar girdimos kasdieną. Darbuotojus ginančios profsąjungos pastebi, kad šios problemos labiausiai veši regionuose, kur įmonės mažos, o susirasti darbą gali būti sunkiau. Darbuotojų patirtys varijuoja nuo nesąžiningai mažų ar „juodų“ atlyginimų iki darbdavių grasinimų baudomis, kurios siekia ir 1000 eurų.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) pastebi atvejų, kai darbuotojai, pasirašydami darbo sutartis, kuriose numatyta kompensacija už darbą lauke, kilnojamojo pobūdžio darbą arba darbą, susijusį su kelionėmis ar važiavimu, nežino šio įrašo paskirties ir iš to kylančių pasekmių. Tai situacijos, kai realybėje darbuotojai nedirba tokio pobūdžio darbo, tačiau jų darbo sutartyje yra nustatoma kompensacija už specialias darbo sąlygas, skelbiama VDI pranešime žiniasklaidai.

Artėjant moksleivių vasaros atostogoms, įsibėgėja aktyvi sezoninių darbų paieška: jaunieji darbuotojai planuoja ir ieško laikinų įdarbinimo vietų, norėdami užsidirbti asmeninių lėšų, išbandyti save naujoje srityje. Darbdaviams toks darbo rinkos naujokas padeda užpildyti trumpalaikes sezonines darbo vietas, tačiau darbinantis sezonui gali kilti šiokių tokių pavojų, rašoma Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) pranešime žiniasklaidai.

Pagal galiojančias taisykles, Lietuvoje darbuotojams draudžiama kiloti pakuotes, kurių svoris viršija nustatytą ribą. Tačiau realybėje merginos ir moterys jas vis tiek kiloja ir rizikuoja savo sveikata. Prekybininkai tikina, kad ja rūpinasi, bet Valstybinė darbo inspekcija sulaukia skundų iš daugelio prekybos tinklų darbuotojų.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) pastaruoju metu gauna daugiau paklausimų, susijusių su rizikomis kilti COVID-19 protrūkiams darbovietėse. Darbuotojai susirūpinę saugių darbo sąlygų užtikrinimu: ne tik dėl darbdavių taikomų prevencinių priemonių, bet ir dėl kolegų elgesio.

Lietuvai gyvenant karantino sąlygoms, dalis darbuotojų skundžiasi, kad jų darbdaviai neleidžia dirbti iš namų, nors tam yra visos galimos sąlygos. Tiesa, nors Valstybinė darbo inspekcija (VDI) patarėja komunikacijai Jurgita Kažukauskaitė-Sarnickienė tikina, kad tokių skundų yra, tačiau jų nėra daug, o kiekvienas atvejis yra skirtingas.  „Valstybinė darbo inspekcija sulaukia skambučių su klausimais apie tokias situacijas, tačiau jų nėra daug.

Įvedus visuotinį karantiną šalyje, vis daugiau įmonių skelbia prastovas. Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) duomenimis, šiuo metu prastovas darbuotojams yra paskelbusios 3699 įmonės. Galiojančiose prastovose yra per 30 tūkst. darbuotojų.

Nuo lapkričio 3 d. keičiasi Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) atliekamų patikrinimų, darbo ginčų nagrinėjimo, konsultavimo tvarka, siekiant tinkamai organizuoti inspekcijos veiklą dėl kai kuriose savivaldybėse paskelbto karantino, kartu apsaugant inspekcijos darbuotojus nuo užsikrėtimo COVID-19 liga.

Jau beveik metus atlyginimų negaunantys vienos sostinės įmonės darbuotojai priversti minti įvairių institucijų slenksčius. Tačiau pinigų atgauti vis nepavyksta. Įmonei netgi buvo iškelta bankroto byla, tačiau ji nei atleidžia darbuotojus, nei atsiskaito su jais. Į portalą tv3.lt kreipėsi žinomos šarvo durų bendrovės „Plieninis skydas“ darbuotojai ir jų interesams atstovaujanti Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) šiais metais gavo 19 prašymų nagrinėti darbo ginčus dėl psichologinio smurto darbe. Dauguma jų susiję su darbdavio spaudimu darbuotojui nutraukti darbo sutartį savo iniciatyva ir neteisėtu darbuotojo atleidimu iš darbo. Dėl patirto šoko ir baimės darbuotojai dažnai priima skubotus neteisingus sprendimus. Tačiau ir po tokių sprendimų darbuotojai gali ginti savo pažeistas teises, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) per pirmąjį pusmetį nustatė beveik 1,5 tūkst. pažeidimų ir už juos skyrė per 160 tūkst. eurų baudų – apie pusantro karto daugiau nei pernai sausį-birželį (111 tūkst. eurų).  Didžiausia bauda siekė per 12 tūkst. eurų, ji skirta už nelegalų darbą, pranešė inspekcija.  Didesnę baudų sumą lėmė ir nuo balandžio padidintos baudos už darbo teisės pažeidimus.

Darbo ginčų komisijos (DGK) prie Valstybinės darbo inspekcijos per 2020 m. I pusmetį gavo beveik 4000 prašymų nagrinėti darbo ginčus. Pranešime pažymima, kad darbo ginčuose dominuoja reikalavimai dėl darbo užmokesčio, atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, darbo sutarties sąlygų pakeitimo. Tam įtakos turėjo karantinas, stipriai paveikęs darbuotojų ir darbdavių santykius.

Pirmąjį metų pusmetį pranešta apie 14 mirtimi pasibaigusių incidentų darbe – tai 7 atvejais (33 proc.) mažiau nei pernai tuo pačiu metu, praneša Valstybinė darbo inspekcija (VDI).  Per pirmus šešis mėnesius gauti ir 58 pranešimai apie įvykius darbe, kurių metu buvo sunkiai pakenkta darbuotojų sveikatai. Šiemet daugiausiai mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų darbe įvyko transporto ir saugojimo, statybos, apdirbamosios gamybos srityse.

Dėl paskelbtos koronaviruso pandemijos nemaža dalis verslų išgyvena sudėtingus laikus, tačiau vien tai nėra priežastis atleisti darbuotojus. Visgi Vilniaus „Akropolyje“ įsikūrusio restorano „Dinner map“ darbuotoja susidūrė su nemalonia situacija: nesutikusi iš darbo išeiti savo noru, galiausiai ji vis tiek buvo atleista. Pati įmonė gavo beveik 10 tūkst. eurų subsidiją dėl prastovose esančių darbuotojų.

Šiuo metu visoje Lietuvoje Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) vykdo kontrolės priemones, susijusias su Užimtumo tarnybos teikiamomis subsidijomis dėl prastovų.

Per pirmuosius tris šių metų mėnesius Valstybinė darbo inspekcija (VDI) gavo 11 pranešimų apie mirtinus įvykius darbe, 30 darbuotojų buvo sunkiai sužaloti. Per šį laikotarpį trys darbuotojai žuvo eismo įvykiuose, darbuotojai žuvo, per sandėliavimo, transportavimo, pakrovimo, iškrovimo darbus įvyko du mirtini ir penki sunkūs nelaimingi atsitikimai.

Vilniaus miesto savivaldybė rekomenduoja direktoriams susitarti su darbuotojais, kad šie dabar pasiimtų dalį kasmetinių atostogų, nes ir taip jų trukmė yra 40 dienų. Taip būtų sutaupyta darbo užmokesčio. Darbuotojai tai laiko spaudimu ir jų teisių pažeidimu. Į portalo tv3.lt redakciją kreipėsi vieno sostinės darželio pedagogė Ieva (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinoma), kuri tapatybės nenorėjo viešinti, nes bijo netekti darbo.

Prieš dešimtmetį vykusios finansų krizės metu daugeliui darbuotojų buvo sumažinti atlyginimai, o nemaža dalis ir atleista. Koronavirusas sėja baimę dėl naujos krizės, tad kiekvienam pravartu žinoti savo teises. Nuo 2016 m. Lietuvoje veikia naujas Darbo kodeksas. Jame kitaip nei anksčiau reglamentuojas tiek atlyginimo mažinimas, tiek darbo sutarties nutraukimas.

Už darbo užmokesčio, darbo laiko ir saugumo reikalavimų nesilaikymą darbdaviams skiriamos baudos jau netrukus gali gerokai padidėti. Taip pat gali labiau atsirūgti darbuotojams, kurie darbe pasirodys neblaivūs. Tai numatančias Administracinių nusižengimų kodekso pataisas registravo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos Seime narys Tomas Tomilinas. Pataisų projektą parengė Valstybinė darbo inspekcija, joms taip pat pritaria Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) baigė KAYI Insaat Sanayi ve Ticaret Anonim Sirketi filialo „KAYI Construction“ ir statybos objekto „S. Dariaus ir S. Girėno“ stadionas“ patikrinimą, kuris buvo pradėtas viešoje erdvėje paskelbus informaciją, kad Turkijos įmonė nemoka atlyginimų darbuotojams, rašoma inspekcijos pranešime žiniasklaidai.