valdyk savo pinigus

Prasidėjus naujiems mokslo metams šeimų išlaidos gali gerokai išaugti – tenka pasirūpinti ne tik mokyklinėmis priemonėmis, bet ir kitais vaikų poreikiais. Tačiau dalį šios finansinės naštos gali palengvinti valstybės parama, o skirtingomis jos formomis gali pasinaudoti tiek mažesnes pajamas gaunančios, tiek ir kitos vaikus auginančios šeimos. Vis dėlto valstybės parama šeimoms neapsiriboja vien pagalba prasidėjus mokslo metams.

Užlietas būstas, ant automobilio užvirtęs medis ar po elektros sutrikimo sugedusi buitinė technika gali atsieiti šimtus ar net tūkstančius eurų. Tačiau po nelaimės itin svarbu ne tik įvertinti patirtus nuostolius – vienas skubotas veiksmas gali vėliau gerokai apsunkinti bandymą atgauti pinigus.

Netikėtai sugedo automobilis, netekote darbo ar atsirado kitų nenumatytų išlaidų – tokiais atvejais gelbėti gali iš anksto sukauptos santaupos, vadinamoji finansinė pagalvė. Tačiau kiek pinigų iš tiesų reikėtų turėti „juodai dienai“? ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto lektorė dr. Asta Klimavičienė naujienų portalo tv3.lt laidoje „Valdyk savo pinigus“ paaiškino, nuo ko priklauso reikalingas finansinės pagalvės dydis ir kokią klaidą žmonės daro bandydami jį apskaičiuoti.

Nuo rugpjūčio 1-osios pirmąjį būstą perkantiems gyventojams atsirado galimybė jį įsigyti sukaupus mažesnį pradinį įnašą. Vietoje anksčiau taikytų 15 proc. dabar tam tikrais atvejais gali pakakti 10 proc. būsto vertės. Pavyzdžiui, perkant 200 tūkst. eurų kainuojantį būstą, skirtumas siekia 10 tūkst. eurų. Toks pokytis gali būti ypač svarbus gyventojams, kuriems būtent santaupų pradiniam įnašui sukaupimas iki šiol buvo didžiausia kliūtis įsigyti nuosavą būstą.

Būsto kainoms išliekant aukštoms, dalis gyventojų gali svarstyti, ar dabar tinkamas metas įsipareigoti keliems dešimtmečiams, ar geriau dar palaukti. Ypač kai būsto įperkamumas didžiuosiuose miestuose skiriasi. Tačiau sprendžiant, ar pirkti būstą dabar, svarbi ne vien jo kaina. Reikėtų įvertinti ir tai, kiek laiko jame planuojama gyventi. Tuo metu rinkoje kainos nebūtinai visur juda vienodai.

Oficiali statistika rodo tūkstančius laisvų darbo vietų, tačiau paprastiems ieškotojams durys atsidaro toli gražu ne taip lengvai, kaip anksčiau. Darbdaviai tyliai kelia kartelę, o reikalavimų sąrašuose šalia profesinio diplomo vis dažniau atsiranda universalūs įgūdžiai bei gebėjimas valdyti dirbtinį intelektą. Tuo metu darbo rinkoje ryškėja ir kita tendencija – vienų specialistų darbdaviai ieško itin aktyviai, o už rečiausias kompetencijas yra pasirengę mokėti ir 6–7 tūkst.

Darbdavys siūlo vietoje darbo sutarties registruoti individualią veiklą, nes taip abiem pusėms liks daugiau pinigų? Iš pirmo žvilgsnio toks pasiūlymas gali atrodyti patrauklus. Tačiau pakeistas sutarties pavadinimas darbo santykių nepanaikina. Jeigu žmogus ir toliau dirba vienam vadovui, jo nustatytomis sąlygomis ir naudojasi įmonės suteiktomis priemonėmis, Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) gali vertinti ne dokumento pavadinimą, o tai, kaip darbas vyksta iš tikrųjų.

Lietuvos darbo rinkoje darbuotojų poreikis išlieka didelis – vien birželį 4,3 tūkst. darbdavių paskelbė 15,6 tūkst. laisvų darbo vietų. Kai kuriose srityse darbuotojų trūkumas ypač ryškus – pavyzdžiui, pavasarį gamybos sektoriuje laisvų darbo vietų skaičius du mėnesius iš eilės viršijo 3 tūkst. Vis dėlto didelė darbo pasiūla nereiškia, kad kiekvieną patraukliai atrodantį skelbimą verta vertinti vienodai.

Lietuvos darbo rinkoje jaunų žmonių poreikis tik auga – šiuo metu kas trečias dirbantis žmogus šalyje yra 50–64 metų amžiaus. Prognozuojama, kad ateityje vyresnių darbuotojų dalis dar didės, todėl, specialistų teigimu, jaunimo atėjimas į darbo rinką tampa ne tik pageidautinas, bet ir būtinas. Darbo pasiūlymų jau dabar netrūksta – vien birželį 4,3 tūkst. darbdavių paskelbė 15,6 tūkst. laisvų darbo vietų.