valdonė savulionytė

Likus pusmečiui iki Ignalinos atominės elektrinės (IAE) uždarymo, pramonės atstovai nori išgirsti atsakymus, iš kur kitąmet Lietuva gaus elektros energijos. Raminama, kad be elektros mūsų kraštas tikrai neliks - užsienio rinkos jos gali pasiūlyti gerokai daugiau, nei reikia Lietuvai. "Mes nežinome, iš kokių valstybių, kokį kiekį ir už kokią kainą Lietuva rengiasi gauti elektros energijos, kai bus uždaryta IAE, laiko liko maždaug pusmetis.

Patenkinti savo ekonominių poreikių iš Lietuvos į kitus kraštus patraukę žmonės tėvynę tebevertina kaip menkų galimybių valstybę, o ne saugų uostą, nors svetur jų mažai kas telaukia. Šiuo Europos Sąjungos (ES) ūkiui sunkiu metu, net ir tapę kitų valstybių darbo rinkos aukomis, lietuviai ekonomiškai saugesni jaučiasi ne Lietuvoje. Bet kur, tik ne namo.

Naujo banko atėjimo į Lietuvą laukiantis verslas Ekonomikos skatinimo planą vadina imitacija. Valdžios atstovai teigia turintys pasirinkti - padėti verslui ar numarinti valstybę. Vakar Lietuvos pramonininkų konfederacijoje (LPK) skirtingų ūkio šakų atstovai susitikę su valdžia neslėpė nusivylimo pastarosios pastangomis skatinti verslą.

Ilgai lauktas susitarimas dėl elektros kabelio su Švedija maršruto Lietuvoje įžiebė naujų vilčių. Europos Parlamente (EP) pasigendama konkretumo dėl šio projekto įgyvendinimo. Dabar, kai jau susitarta dėl elektros tilto su Švedija maršruto, tikimasi, kad pasikeis Lietuvos kaip energetinės salos padėtis, ji net galėtų tapti elektros tranzito šalimi, kitos valstybės rimčiau nei anksčiau mąstytų apie investavimą į energetiką mūsų krašte, o gyventojams tokiu atveju atsirastų naujų darbo vietų.

Lietuvoje pabrangus stipriajam alkoholiui vis konkurencingesnė tampa naminukė. Provincijos parduotuvėse stipriojo alkoholio pardavimas nuo metų pradžios smunka, užtat iš lentynų šluojamas cukrus. Prekybininkai nuo metų pradžios stebi didėjantį cukraus pardavimą, nors dažniausiai jo pardavimas padidėdavo rudeniop. Iki obuolių ir uogų derliaus nuėmimo dar ankstoka, tad veikiausiai cukrus naudojamas ne uogienėms virti, o naminukei gaminti.

Svečiuose kraštuose be darbo likę Lietuvos piliečiai ne visuomet pasirūpina tuo, kad grįžus į tėvynę jiems priklausytų nedarbo draudimo išmoka. Kiti dėl didesnių išmokų pasilieka toli nuo namų. Anksčiau darbo emigranto keliu Lietuvos gyventojai sukdavo dėl didesnių atlyginimų, dabar to kelio jie nemeta dėl svetur gaunamų didesnių socialinių ir nedarbo pašalpų. Pasitaiko atvejų, kad grįžusieji iš emigracijos dėl tam tikrų priežasčių netenka teisės gauti bedarbio pašalpą Lietuvoje.

Lietuvos Vyriausybė nesugebėjo deramai pakeisti mokesčių sistemos ir apsunkino tiek gyventojų, tiek verslo padėtį. Su pinigų stygiumi susidūrusi Lietuva būtų įstumta į dar didesnę duobę, jei skolintųsi vartojimui skatinti. Tokias įžvalgas apie krašto ūkį Lietuvos pramonininkų konfederacijoje (LPK) surengtame susitikime įvairių verslo sektorių atstovai išgirdo iš Dalios Grybauskaitės, vienos kandidačių į Lietuvos prezidentus. Ji negailėjo kritikos tiek dabartinei, tiek buvusiai krašto valdžiai.

Pradėję taupyti gyventojai iš bankomatų grynuosius pinigus ima mažesnėmis sumomis ir vis dažniau nerimauja, ar jų kortelių duomenys yra saugūs. Bankai teigia, kad kortelių naudojimas didėja. "Kuo daugiau grynųjų turiu piniginėje, tuo daugiau jų išleidžiu smulkmenoms arba ten, kur nėra galimybės atsiskaityti kortele. Aplink visiems kalbant tik apie taupymą, nusprendžiau, kad reikia sumažinti išlaidas atsitiktiniams pirkiniams, todėl iš bankomato imu dvigubai mažesnes sumas nei anksčiau.

Mokesčių reformos Lietuvoje laimėjimas - kad mokesčius slėptų visi, kurie moka, o nemokantieji to išmoktų. Šalies valdžia ir toliau nesiliauja linčiuoti mokesčius mokančio verslo ir mažesnes pajamas gaunančių gyventojų. Reformatoriai ramūs - atsakomybė jiems negresia. Jau pirmaisiais 2009 metų mėnesiais, po mokesčių reformos, valstybės biudžetui nepavyko įvykdyti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ir pelno mokesčio pajamų surinkimo planų.