vakcina

Pirmieji skiepų ir mažėjančio sergamumo vaisiai: Lietuvos ligoninės džiaugiasi, kad jų kolektyvuose formuojasi vis stipresnis imunitetas prieš COVID-19. Mažėjant COVID-19 pacientų skaičiui, vis daugiau ligoninių planuoja operacijas bei kitas paslaugas. Gydytojai jau sudarinėja ir pacientų eiles. Lietuvoje šiuo metu skiepijami ne tik vyriausieji senjorai, bet ir prasideda mokytojų vakcinavimas.  Klaipėdoje įsibėgėja skiepijimas.

Rusijoje sukurtos vakcinos nuo COVID-19  „Sputnik V“ veiksmingumas siekia 91,6 procento, rodo ketvirtadienį žurnale „The Lancet“ paskelbtos išvados, anot nepriklausomų ekspertų, sklaidančios nerimą dėl Maskvos masiniam skiepijimui jau naudojamos vakcinos kūrimo nepakankamo skaidrumo.

JAV farmacijos milžinės „Pfizer“ ir Vokietijoje įsikūrusios įmonės „BioNTech“ sukurtos vakcinos nuo COVID-19 pardavimai 2021 metais gali siekti iki 15 mlrd. JAV dolerių ar netgi dar daugiau, jei „Pfizer“ pasirašys papildomas tiekimo sutartis, antradienį pranešė amerikiečių bendrovė. „Pfizer“ prognozuoja, kad 2021 metais visų bendrovės pardavimų suma sieks 59,4–61,4 mlrd. JAV dolerių, o tai reiškia, kad maždaug ketvirtadalis visų pajamų iš pardavimų bus gauta iš vakcinos nuo COVID-19 pardavimų.

Visame pasaulyje suleista jau mažiausiai 100 mln. įvairių vakcinų nuo COVID-19 dozių, rodo antradienį paskelbti naujienų agentūros AFP kaupiami duomenys iš oficialių šaltinių. Tačiau nė viena iš 29 skurdžiausių pasaulio šalių oficialiai dar nepradėjo masinio skiepijimo, o daugiau nei du trečdalius vakcinų išplatino turtingiausios valstybės. Šiuo metu pirmauja Izraelis, kur bent viena doze buvo paskiepyti jau 37 proc. gyventojų, o mažiausiai penktadaliui piliečių buvo suleista ir antroji dozė.

Lietuvoje spartėjant COVID-19 vakcinacijos tempams, atitinkamai koreguojamas bei pildomas prioritetinių grupių sąrašas. Siekiant kaip įmanoma greičiau grįžti prie įprasto vaikų ugdymo proceso, visoje šalyje prioritetine tvarka pradedami skiepyti švietimo darbuotojai. Tarp jų pirmenybė teikiama tiems, kurie ir per karantiną turi tiesioginį kontaktą su auklėtiniais. Nuo vakcinacijos pradžios Kaune paskiepyta beveik 9,8 tūkst. žmonių.

Vakcinų nuo COVID-19 daugės jau vasario mėnesį, o kovo ir balandžio mėnesiais kas savaitę Lietuvą pasieks po kelis šimtus tūkstančių vakcinų, sako prezidento patarėjas Simonas Krėpšta.  „Vakcinų daugės vasario mėnesį, tai akivaizdu, 50 tūkst. naujų „AstraZeneca“ vakcinų, kurios pradės atvykti antrąją vasario savaitę ir tai reikš, kad paskutines kelias vasario savaites turėsime du kartus daugiau vakcinų nei gaudavome vidutiniškai kiekviena sausio savaitę“, – Žinių radijui sakė S. Krėpšta.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel pirmadienį gynė Europos Sąjungos lėtesnį nei kai kuriose šalyse skiepijimą nuo koronaviruso ir sakė, kad tam yra „gerų priežasčių“. Derybos užtruko, nes ES norėjo, kad farmacijos bendrovės prisiimtų „pakankamą“ teisinę atsakomybę, sakė ji. Be to, kanclerės teigimu, ES nusprendė neaukoti duomenų apsaugos – ne taip, kaip Izraelis, kuris pasiūlė duomenis apie savo skiepijimo kampaniją mainais į „BioNTech“ ir „Pfizer“ vakcinos dozes.

Britų ir švedų bendrovė „AstraZeneca“ vasarį į Lietuvą pristatys apie 50 tūkst. COVID-19 vakcinos dozių, teigia sveikatos apsaugos viceministrė Živilė Simonaitytė. „Šiandien, kelių valandų bėgyje, gavome tikslius jų duomenis apie artimiausius du jų tiekimus, numatytus vasario mėnesį (...) Mes čia kalbame apie skaičius, kurie nesieks 50 tūkst. dozių“, – laidoje „LRT forumas“ pirmadienį sakė viceministrė.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) artimiausiu metu žada priimti sprendimą dėl vyresnių nei 55 metų žmonių skiepijimo nuo COVID-19 britų ir švedų bendrovės „AstraZeneca“ vakcina. „Sprendimas bus priimtas šios savaitės pradžioje“, – BNS pirmadienį sakė sveikatos apsaugos ministro atstovė spaudai Aistė Šuksta. Europos vaistų agentūra praėjusią savaitę leido naudoti „AstraZeneca“ vakciną skiepijant suaugusius Europos Sąjungos šalių piliečius.

„BioNTech“ ir „Pfizer“ pirmadienį paskelbė, kad padidins savo vakcinos nuo COVID-19 tiekimą Europos Sąjungai, ir pažadėjo pavasarį Bendrijai atsiųsti iki 75 mln. papildomų vakcinos dozių. „Pfizer“ ir „BioNTech“ toliau dirba siekdamos padidinti tiekimą nuo vasario 15-ąją [prasidėsiančios] savaitės, užtikrinant, kad pirmąjį ketvirtį mes pristatysime visas vakcinos dozes, kurias turime pristatyti pagal kontraktą, o antrąjį ketvirtį – iki 75 mln.

Pirmoji britų ir švedų bendrovės „AstraZeneca“ sukurtos vakcinos nuo koronaviruso siunta Lietuvą turėtų pasiekti vasario 7 dieną, artimiausią sekmadienį, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija. „Turime patvirtintus grafikus prieš savaitę. Pirmos siuntos galėtume tikėtis vasario 7 dieną, jei niekas nepasikeis“, – LRT radijui pirmadienį sakė Sveikatos apsaugos ministerijos kanclerė Jurgita Grebenkovienė.

Britų ir švedų farmacijos bendrovė „AstraZeneca“ Europos Sąjungai (ES) pristatys 30 proc. daugiau vakcinos nuo COVID-19 dozių, nei pažadėjo praėjusią savaitę, sekmadienį pranešė Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen. Bendrovė pažadėjo pristatyti 9 mln. papildomų dozių bei „pristatymą pradėti savaite anksčiau, nei buvo numatyta“, – tviteryje parašė EK vadovė. Vokietijos transliuotojui ZDF duotame interviu U. von der Leyen pažymėjo, jog šis skaičius yra 30 proc.

Sekmadienio vakarą furgonu iš Belgijos į Lietuvą atgabenta antroji farmacijos kompanijos „Moderna“ sukurtos vakcinos nuo COVID-19 siunta. Joje – 3600 vakcinos dozių, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Vakcina nuvežta į Ekstremalių sveikatai situacijų centro (ESSC) sandėlius ir bus saugoma -20°C temperatūroje.  Anot SAM, kitą savaitę 2400 dozių bus išdalytos devynioms šalies savivaldybėms pirmajam skiepui.

Kilus įtampai dėl „AstraZeneca“ vakcinos nuo koronaviruso tiekimo, Vokietijos vyriausybė sekmadienį pagrasino ieškiniais laboratorijoms, kurios nesilaiko vakcinų nuo koronaviruso pristatymo į Europos Sąjungą (ES) tvarkaraščių. „Jeigu paaiškės, kad bendrovės nesilaikė savo įsipareigojimų, turėsime spręsti dėl teisinių pasekmių“, – dienraščiui „Die Welt“ pareiškė ekonomikos ministras Peteris Altmajeris.

Izraelyje tyrinėjama, kiek efektyvi yra pirmoji „Pfizer“ vakcinos nuo koronaviruso dozė. Pasirodo, kad pasiskiepijus viena vakcinos doze, šansas užsikrėsti sumažėja 33 proc. Gydytojas Nachmanas Ashas, vienas iš pagrindinių gydytojų, vadovaujančių koronaviruso krizės valdymui Izraelyje, sakė, kad pasiskiepijimas pirmąja vakcinos doze, nesumažino naujų užsikrėtimų skaičiaus tiek, kiek jis tikėjosi.

Europos vaistų agentūra masiniam naudojimui Europos Sąjungoje patvirtinto trečiąją švedų ir britų farmacijos milžinės „AstraZeneca“ vakciną. Ja skiepyti leista visus vyresnius nei 18-os metų asmenis. Tiesa, šios vakcinos patvirtinimą ir toliau seka nemalonumui. Įpykęs dėl mažesnių nei žadėti busimo vakcinos kiekių, Briuselis pranešė įvedantis eksporto kontrolės schemą. Jeigu Briuselio nuomone farmacininkai gudraus – jiems iš Europos vakcinos išvežti nebus leidžiama.

Į Šilalę atkeliavo miestelio ligoninės medikams bei privačios greitosios pagalbos stoties darbuotojams skirta antroji vakcina nuo koronaviruso. Į ją pretenduoja apėjęs eilę ir pirmuoju skiepu pasiskiepijęs vilnietis, šios stoties vadovas su šeimos nariais bei dar vienas verslininkas. Klausimas, vakcinuoti juos, ar ne Šilalę suskaldė į dvi stovyklas. Sprendimo neranda ir vietos valdininkai.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen penktadienį pranešė, kad Europos Sąjungos rinkoje buvo leista naudoti britų ir švedų bendrovės „AstraZeneca“ ir Oksfordo universiteto sukurtą vakciną nuo koronaviruso, praėjus kelioms valandoms po to, kai Europos vaistų agentūra (EVA) paskelbė atitinkamą rekomendaciją.

Šveicarijos farmacijos milžinė „Novartis“ penktadienį pranešė, jog pasirašė pradinį susitarimą padėti gaminti „Pfizer-BioNTech“ vakciną nuo COVID-19, šalims siekiant padidinti vakcinos tiekimą. Dviejų dozių vakcinos, paremtos informacinės ribonukleino rūgšties (iRNR) metodu, veiksmingumas siekia 95 proc. Jos platinimą patvirtino Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ir dar maždaug 50 šalių.

Lietuvoje medikus skiepijant antrąja vakcinos nuo koronaviruso doze, kai kurie gydytojai skiepų taip ir nesulaukė. Klaipėdos gydytojų bendruomenę apskriejo žinia apie keturių medikų mirtis nuo koronaviruso, Covid-19 Panevėžyje pasiglemžė ir Krekenavos ambulatorijos gydytojo gyvybę. Iš viso nuo pandemijos pradžios Lietuvoje koronavirusas pražudė 28-nis sveikatos priežiūros specialistus.

„Johnson & Johnson“ vienos dozės vakcinos nuo koronavirusinės infekcijos COVID-19 veiksmingumas siekia 66 proc., penktadienį paskelbė bendrovė, remdamasi trečiojo bandymų etapo, kuriame dalyvavo beveik 44 tūkst. žmonių daugybėje šalių, rezultatais. Tačiau šis skaičius JAV siekė 72 proc., o Pietų Afrikoje, kur dominuoja labiau užkrečiamas viruso variantas, jis buvo 57 procentai.

Europos vaistų agentūrai paskelbus sprendimą dėl „AstraZeneca“ vakcinos, sveikatos apsaugos viceministrė sako, kad sprendimas, ar ja bus skiepijami ir vyresnio amžiaus žmonės, bus priimtas detaliai išanalizavus rekomendacijas ir vakcinos specifikacijas. Europos vaistų agentūra penktadienį paskelbė, kad leidžia britų ir švedų farmacijos bendrovės sukurtą vakciną naudoti visiems suaugusiems žmonėms.

Tyrimo dėl skiepijimo COVID-19 vakcina Žalgirio klinikoje komisijoje šios klinikos darbuotoją ir Vilniaus universiteto (VU) Odontologijos instituto direktorę Vilmą Brukienę keičia kitas universiteto atstovas.

Vengrija penktadienį tapo pirmąja Europos Sąjungos nare, patvirtinusia Kinijos gamybos vakciną nuo koronavirusinės infekcijos „Sinopharm“, pranešė šalie medicinos vyriausioji pareigūnė Cecilia Muller. „Šiandien Nacionalinis farmacijos ir mitybos institutas (OGYEI) suteikė patvirtinimą vakcinai „Sinopharm“, – sakė ji.

Vakcina nuo koronaviruso, sukurta Vokietijos bendrovės „BioNTech“ kartu su JAV farmacijos milžine „Pfizer“, nėra susijusi su paskiepytų asmenų mirtimis, apie kurias buvo pranešta; be to, iki šiol preparato gavusiems asmenims nepasireiškė joks naujo pobūdžio šalutinis poveikis, penktadienį paskelbė Europos Sąjungos farmacijos rinkos priežiūros tarnyba, remdamasi pirmaisiais skiepijimo kampanijos duomenimis.

Situaciją dėl galimo skiepijimo pažeidimo COVID-19 vakcina Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikoje tirsiančioje komisijoje dirbs ir Vilniaus universiteto Odontologijos instituto vadovė Vilma Brukienė. Ji taip pat yra Žalgirio klinikų Vaikų odontologijos poskyrio vadovė. Galimi skiepijimo pažeidimai siejami ir su dalies VU Odontologijos instituto dėstytojų skiepijimais, kurie pirmojo vakcinavimo metu neturėjo darbo sutarčių su Žalgirio klinika.

Penktadienį virtualiame renginyje atidarytas naujas „Thermo Fisher Scientific“ gamybos pastatas. Teigiama, kad naujajame pastate bus gaminami komponentai, reikalingi Covid-19 vakcinos gamybai. Naujosios patalpos pavadintos Andriaus Sniadeckio – Vilniaus universiteto profesoriaus, mediko, biologo ir pirmojo biochemijos vadovėlio autoriaus, vardu. Per 3,5 mėnesio pastatytos patalpos, kuriose bus gaminami mRNR tipo vakcinų komponentai.

Masinį visuomenės nuo koronaviruso vakcinavimą Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) planuoja pradėti liepą, o iki tol tikimasi paskiepyti žmones, esančius keliose dešimtyse skirtingų prioritetinių grupių. Tai numatyta penktadienį paskelbtame skiepijimo plane. Gruodžio pabaigoje Lietuvoje pradėjus skiepyti su COVID-19 pacientais dirbančių ligoninių medikus, anot ministerijos, jų vakcinavimas – tiek pirma, tiek antra doze – šiuo metu yra bebaigiamas.

Nors Sveikatos apsaugos ministerija yra nustačiusi skiepijimo nuo COVID-19 prioritetų tvarką ir masinė gyventojų vakcinacija numatyta II–III ketvirčiais, kai kurios poliklinikos jau dabar kviečia užsirašyti į eilę. Kauno miesto poliklinika pranešė, laukianti pacientų įsitraukimo į eilę COVID-19 vakcinacijai.  „Informuojame, kad vadovaujantis LR Sveikatos apsaugos ministro 2020 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr.

Europoje aistros toliau kaista dėl koronaviruso vakcinų tiekimo. Kilus skandalui dėl bendrovės „AstraZeneca“ sprendimo Europos Sąjungai stipriai nurėžti tiekiamos vakcinos apimtis, Briuselis reikalauja, kad trūkumas būtų kompensuotas iš Jungtinėje Karalystėje veikiančių gamyklų. Londonas atkerta, kad vakcina dalinsis tik tada, kai patenkins visus savo poreikius. „AstraZeneca" gamyklose Briuselyje pradėtas patikrinimas.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pradėjo tyrimą dėl skiepų Žalgirio klinikoje, kur nuo COVID-19 paskiepyta apie 20 asmenų, kurie nebuvo klinikos darbuotojai. STT teigimu dėl to valstybė galėjo patirti didžiulę neturtinę žalą. Įtampai dėl skiepų didėjant visoje Europoje, Prezidentūra viliasi, kad jau vasario pabaigoje Lietuva gaus apie 200 tūkstančių koronaviruso vakcinos dozių. O tuomet skiepytis nuo COVID-19 galės ir senjorai, ir pedagogai.

Pastaruoju metu vis daugiau pasigirsta pranešimų apie esą audringą pašalinį poveikį po antrosios skiepo dozės. Kiek pavojingos tokios organizmo reakcijos ir kam tas šalutinis poveikis labiau tikėtinas kalbame su biomedicinos mokslų daktaru, Nacionalinio vėžio instituto onkoimunologu Mariumi Strioga. Pastaruoju metu girdim, kad vis daugiau žmonių kreipiasi į medikus dėl atsiradusio pašalinio poveikio po antro skiepo nuo koronaviruso.

Seimo narys Dainius Kepenis viešai propaguoja sveiką gyvenseną ir grūdinimąsi. Praėjusį antradienį jis savo „Facebook“ paskyroje paskelbė kvietimą žmonėms kreiptis į jį, jei jaučia prievartą skiepytis vakcina nuo Covid-19. Frakcijos kolega, buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga atsargiai vertina D. Kepenio siūlymus grūdintis ir jai nesižavi. D. Kepenis savo paskyroje „Facebook“ cituoja Lietuvos civilinį kodeksą, o tiksliau fizinio asmens neliečiamumą ginantį punktą.

Pasak Vilniaus miesto mero Remigijaus Šimašiaus, miestas šiuo metu yra pilnai pasiruošęs masiniam skiepijimui. Turint pakankamai vakcinos per dieną esant reikalui esą būtų galima paskiepyti ir keliolika tūkstančių gyventojų. Vilniaus miesto meras R. Šimašius ketvirtadienį susitiko su premjere Ingrida Šimonyte. Miesto mero teigimu, aptarti buvo ir pandemijos klausimai, vienas jų – masinis miesto gyventojų skiepijimas.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl skiepijimo COVID-19 vakcina Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikoje aplinkybių. Tarnyba ketvirtadienį pranešė, kad tikrinant gautame pranešime išdėstytas aplinkybes nustatyta, kad Žalgirio klinikoje pažeidžiant eiliškumą COVID-19 vakcina paskiepyta apie 20 asmenų, kurie nebuvo Žalgirio klinikos darbuotojai ir neatitiko gyventojų prioritetinės grupės.

JAV farmacijos milžinė „Pfizer“ ir Vokietijoje įsikūrusi įmonė „BioNTech“ ketvirtadienį paskelbė, kad jų sukurta vakcina nuo COVID-19 veiksmingai apsaugo nuo naujų koronaviruso, neseniai atrastų Didžiojoje Britanijoje ir Pietų Afrikoje.

Socialinės globos įstaigose baigėsi darbuotojų ir globotinių skiepijimas pirmąja COVID-19 vakcinos doze. Paskiepyta daugiau nei 6 000 globotinių ir virš 4 000 darbuotojų. Tai sudaro per 90 proc. globos įstaigose gyvenančių senolių ir žmonių su negalia ir apie 80 proc. darbuotojų. Kad susiformuotų visapusiškas imunitetas koronavirusui, skiepijimas antrąja doze bus pradėtas kitos savaitės pabaigoje. „Pirmasis vakcinacijos etapas socialinės globos įstaigose praėjo sklandžiai.

Lygiai prieš metus, sausio 27-toji, Vokietijoje, kaip ir daugelyje šalių, buvo niekuo ypatinga diena. Ir tai, kad tą dieną Bavarijoje buvo užfiksuotas pirmasis koronaviruso atvejis, niekam nerūpėjo. Praėjus metams koronaviruso atvejų skaičius pasaulyje perkopė jau 100 milijonų, o Vokietija svarsto tarptautiniams skrydžiams uždaryti savo oro uostus. Griežtinti patekimą į šalį žada ir Didžioji Britanija, o štai Portugalija įspėja, kad šalies sveikatos sektorius arti griūties.

Marijampolės ligoninėje vienai medikei iš karto suleistos penkios dozės vakcinos nuo koronaviruso. Įstaigos vadovybė sako, kad slaugytojai kolegė suleido visą buteliuką neskiestos vakcinos, kuri buvo skirta penkiems žmonėms. Taip esą įvyko per klaidą. Didelę dozę gavusiai medikei esą pakilo kraujo spaudimas, tačiau ryškesnių sveikatos pokyčių kol kas nėra. Marijampolės apskrities ligoninėje baigtas vidinis tyrimas dėl „Pfizer“ vakcinos perdozavimo.

Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos dalininkai trečiadienį neeiliniame susirinkime pavedė specialiai komisijai atlikti išsamų tyrimą dėl galimo skiepijimo COVID-19 vakcina pažeidimo šioje įstaigoje. Sveikatos apsaugos ministerija ir Vilniaus universitetas pavedė tą atlikti iki vasario 18 dienos, BNS informavo ministerija. Specialią komisiją sudarys po tris SAM ir VU atstovus, komisijai vadovaus ministerijos atstovas, jį pavaduos universiteto atstovas.

Prezidentas remia Vyriausybės siekį palaipsniui grįžti prie kontaktinio ugdymo, o prioritetine tvarka galėtų būti skiepijami ir egzaminus laikantys abiturientai, sako prezidento Gitano Nausėdos patarėja Jolanta Karpavičienė. „Prezidentas labai palaiko Vyriausybės siekį palaipsniui atnaujinti kontaktinį ugdymą, įvertinant epidemiologinę situaciją.

Socialiniuose tinkluose plinta įrašas, kuriame teigiama, kad paskiepijus Marijampolės ligoninės medikus, šie iškrito it lapai. Sakoma, kad Covid-19 skyriuje net nebėra kam dirbti. Ligoninė teigia, kad šalutines reakcijas į skiepą patyrusių medikų buvo, tačiau jų skaičius yra itin menkas. Interneto vartotojams ramybės neduoda informacija apie nuo skiepo neva tai iškritusius Marijampolės ligoninės medikus.

Skiepijimas COVID-19 vakcina pradėtas praeitų metų pabaigoje. Tačiau vis dar kyla klausimų, kas tai per vakcina, kaip ji veikia ir kada galima tikėtis jos poveikio. Interviu apie tai – su gydytoja infektologe Monika Kulieše, kuri atsako į aktualiausius klausimus apie šiuo metu pasaulyje sukurtas vakcinas nuo SARS-CoV-2 viruso.

Olandiją trečią naktį iš eilės drebina riaušės dėl įvestų koronaviruso suvaržymų. Protestuodami prieš įvesta komendanto valandą šimtai kaukėtų riaušininkų siaubė ir padeginėjo parduotuves, susirėmė su policija ir gatvėse statė barikadas. Aistros verda ir Briuselyje, tačiau dėl vakcinų. Prieš 2 savaites apie tiekiamos vakcinos vėlavimus pranešė kompanija „Pfizer“ o dabar ir „Astra Zeneca“. Įpykęs Briuselis reikalauja atsakymų.

Artėjant masinei vakcinacijai vaistinės ruošia skiepų kabinetus ir vaistininkus, kurie galėtų gyventojus skiepyti ne tik nuo gripo, bet ir koronaviruso. Pasak vaistinių, jų negąsdina ir ultra žemos temperatūros reikalaujanti „Pfizer“ vakcina. Sveikatos apsaugos ministerija atšauna – pirmiausia Lietuvai reikia užsitikrinti pakankamą vakcinų tiekimą.

Marijampolės ligoninėje sausio pradžioje skiepijimo metu prarastas „Pfizer“ vakcinos buteliukas, o keturiems medikams net kelias dienas teko laukti skiepų. Paaiškėjo, kad dėl žmogiškosios klaidos ligoninės darbuotojai buvo suleistas visas buteliukas – penkios dozės – neskiestos „Pfizer“ vakcinos. Tai skelbia naujienų portalas 15min. Ligoninės direktorius Mantas Čėsna tikina, kad moteris jaučiasi gerai, jos būklė nuolat stebima. Pasak jo, dėl padarytos klaidos ligoninėje vyksta tyrimas.

Prieš mėnesį pirmąja koronaviruso vakcina paskiepyta prosenelė, nesulaukusi antrosios dozės, užkrėtė virusu. Medikai perspėjo, kad kai kur taikomas spartesnis skiepijimo būdas yra prieštaringai vertinamas. Eileen Davies (82) užsikrėtė virusu, kai bandė padėti ką tik iš ligoninės namo išsiųstai kaimynei. Kaimynei buvo atliktas koronaviruso testas, tačiau ji grįžo namo dar nežinodama rezultato.

Vakcinų gamintojai „AstraZeneca“ pareiškus, kad Europos Sąjungai skirs mažiau vakcinų, o Lietuvai jų sumažės 80 procentų, vis garsiau kyla kalbos, kad vakcinų mums nebus, nes esą jas perperka kitos šalys.  Ko gali Europos Sąjunga imtis kalbame su eurokomisaru Virginijumi Sinkevičiumi. Paskutinėmis dienomis tai vienos, tai kitos vakcinos gamintojos pareiškia, kad vakcinos vėluos.

Nerimaujant dėl po COVID-19 skiepo atsiradusių šalutinių reiškinių, Nacionalinio vėžio instituto gydytojas onkoimunologas Marius Strioga aiškina, kokia organizmo reakcija po vakcinos normali ir kam dažniau ji pasitaiko. Nuogąstavimų ypač atsirado įskiepijus antrąją vakcinos dozę, mat pasitaikė įvairių reakcijų: aukšta temperatūra, dideli galvos, rankos, sąnarių skausmai, padidėję kaklo, pažastų limfmazgiai.  „Kiek teko vakcinuotis, tokių pašalinių poveikių lyg ir nebūdavo.