vakcina

Praeitą savaitę visoje Lietuvoje prioriteto tvarka pradėti skiepyti ikimokyklinio ir pradinio ugdymo pedagogai bei švietimo įstaigų darbuotojai, turintys sąlytį su šios amžiaus grupės vaikais. Sprendimas pagreitinti ikimokyklinio ir pradinio ugdymo švietimo darbuotojų skiepijimą priimtas tikintis, kad vakcinacija leis anksčiau sugrąžinti moksleivius į mokyklas. Tačiau Kaune stebima situacija verčia sunerimti, jog pedagogų vakcinacija gali ir nebūti tokia sklandi, kaip visiems norėtųsi.

Vengrija penktadienį tapo pirmąja Europos Sąjungos nare, pradėjusia skiepyti gyventojus Rusijoje pagaminta vakcina nuo pandeminio koronaviruso, pranešė šalies vyriausioji medicinos pareigūnė. „Šiandien pradedame skiepyti vakcina „Sputnik V“; tai vyksta numatytose vakcinavimo stotyse“, – per kasdienę spaudos konferenciją sakė pareigūnė Cecilia Muller.

Nuo COVID-19 jau paskiepyta 4,1 tūkst. mokytojų, o beveik penktadalis pedagogų, ištirtų dėl koronaviruso, turi antikūnų. Apie tai BNS ketvirtadienį informavo Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Iš viso vakcinuoti 4108 ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo darbuotojai, skiepijimas šiuo metu vyksta visose savivaldybėse. SAM teigia nerenkanti duomenų apie skiepo atsisakiusius pedagogus.

Australams gali būti uždrausta lankytis restoranuose, parduotuvėse ir biuruose, jei jie atsisakys pasiskiepyti nuo koronaviruso. Naudodamosi visuomenės sveikatos įstatymais, valstijos ir teritorijos gali reikalauti žmonių pasiskiepyti, kad jie galėtų vykdyti tam tikrą veiklą ir dirbti savo darbą, pavyzdžiui, vakcinuotis gali reikėti senyvo amžiaus slaugos darbuotojams.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) vakcinų ekspertai trečiadienį paskelbė, kad bendrovės „AstraZeneca“ ir Oksfordo universiteto sukurta vakcina nuo COVID-19 gali būti suleidžiama vyresniems nei 65 metų žmonėms ir naudojama tose vietose, kur plinta koronaviruso atmainos.

Prieš atsiveriant verslams sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys ragino saugoti tiek save, tiek kitus ir eiti išsitirti, tačiau pažymėjo, kad testavimas, kaip ir vakcinacija, yra savanoriškas sprendimas.  Ministras pažymėjo, kad norintiems sugrįžti į darbus siūloma nemokama galimybė išsitirti jokiu būdu nėra privaloma. „Jau nuo rytojaus savanoriškam COVID-19 tyrimui galima registruotis dviem būdais – tinklapyje 1808 arba skambinant šiuo numeriu.

Vyriausybė per trečiadienio posėdį pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos siūlymui įsigyti 10 tūkst. papildomų COVID-19 vakcinos dozių iš farmacijos kompanijos „Moderna“. Gamintojas šias vakcinas turėtų pristatyti šių metų antroje pusėje, rašoma pranešime spaudai. Europos Sąjungos šalims išsidalijus gamintojo siūlomą vakcinų kiekį, liko neišdalytų dozių, todėl Europos Komisija paragino valstybes nares solidarizuotis ir įsigyti minimalų kiekį vakcinų, t. y. 10 tūkst. dozių.

Lietuvoje įsibėgėja vakcinacija nuo COVID-19, vaistininkai kasdien sulaukia vis daugiau klausimų, dėl galimų šalutinių skiepo simptomų – padidėjusios temperatūros, galvos skausmo ar slogos. Po skiepo atsiradusį nepageidaujamą poveikį rekomenduojama malšinti vaistais nuo skausmo ir uždegimo bei poilsiu. Paskiepijus gydytojus ir kitus sveikatos priežiūros srityje dirbančius specialistus, vakcinacija pradedama vykdyti ir kitoms visuomenės grupėms.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) ruošiasi surašyti administracinių nusižengimų protokolus asmenims, atsakingiems už skiepijimo nuo COVID-19 pažeidimus Šilalės rajone. Kaip BNS informavo NVSC, specialistai vertino, ar į planuojamų skiepyti asmenų sąrašą įtraukti tokią teisę turintys asmenys ir, ar tai padaryta pagal prioritetų sąrašą bei nustatyti keturi pažeidimų atvejai.

Pedagogai pirmieji Lietuvoje išbando ,,AstraZeneca“ vakciną. Kol kas ja gali pasiskiepyti tik švietimo įstaigų darbuotojai iki 55 metų. Tiesa, ne visi sostinės pedagogai vakcina patenkinti, mat norėtų rinktis iš kelių variantų. O kilus aršioms diskusijoms dėl ,,AstraZeneca“ efektyvumo, ekspertų taryba toliau bando išsklaidyti gandus ir skelbia, kad vakcina efektyvi, ja galima skiepyti ir vyresnio amžiaus žmones.

Britų ir švedų bendrovės „AstraZeneca“ vakcina galima skiepyti ir vyresnius žmones, antradienį pranešė Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT). Ji tokią rekomendaciją priėmė, remdamasi Europos vaistų agentūros (EVA) atliktu vertinimu bei jos ekspertų išvada. „Toks vakcinos „AstraZeneca“ naudojimas yra įtvirtintas preparato charakteristikų santraukoje (PCS)“, – rašoma pranešime. Vaistų kontrolės tarnybos teigimu, šios vakcinos atliktų klinikinių tyrimų metu buvo analizuojami 23 tūkst.

Antradienį Lietuvą pasiekė aštuntoji „BioNTech“ ir „Pfizer“ vakcinos nuo COVID-19 siunta – 22 tūkst. 230 dozių, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija. Gautas vakcinų kiekis paskirstytas pagrindinėms šalies ligoninėms ir bus skirtas onkologinių ligonių, sergančiųjų ŽIV, taip pat ir švietimo darbuotojų vakcinacijai nuo koronaviruso. Pasak ministerijos, švietimo darbuotojai bus skiepijami tokia vakcina, kokia jų atvykimo metu bus naudojama konkrečioje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje.

Ligonių kasos ragina gyventojus ir karantino metu nepamiršti tiek vaikams, tiek suaugusiesiems būtinos vakcinacijos. Planinių skiepų, padedančių išvengti užkrečiamųjų ligų protrūkio, svarbą sudėtingu pandemijos metu akcentuoja Pasaulio sveikatos organizacija, žinomi Lietuvos medikai bei epidemiologai. Koronaviruso plitimas, gyventojų vengimas lankytis gydymo įstaigose, klaidingas įsitikinimas, kad medicinos pagalba šiuo metu sunkiai prieinama, lėmė ir sumenkusį planinės vakcinacijos mastą.

Nepriklausomų ekspertų patariamoji taryba, vasario 9 d. posėdyje aptarusi šalies gyventojų vakcinacijos eigą ir prioritetus, konstatavo, kad vyresnio amžiaus gyventojai turėtų būti vakcinuojami kuo įmanoma greičiau. Pirmąja SARS-CoV-2 vakcinos doze jau paskiepyta apie 80 tūkst., visiškai vakcinuota daugiau kaip 45 tūkst. gyventojų. 77 proc. asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų ir 72 proc.

Taip greitai nuo įsiplieskusios pandemijos pradžios sukūrus skiepus dalį visuomenės vis dar lydi nerimas dėl naujoviškos vakcinos saugumo. Visgi net ir su šalutiniais reiškiniais jau susidūrusieji ragina skiepytis, nors to, ką patyrė po skiepo, niekam nelinkėtų. Atsakingos institucijos savo ruožtu ramina, kad pagal fiksuojamas nepageidaujamas reakcijas Lietuva niekuo iš kitų šalių neišsiskiria.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Lietuva nepirktų rusiškos vakcinos „Sputnik V“, net jei ją patvirtintų Europos vaistų agentūra. Antradienį interviu paklausta apie tokią galimybę, ministrė pirmininkė teigė, kad bendri Europos Sąjungos pirkimai užtikrins pakankamą Vakaruose gaminamų vakcinų tiekimą Lietuvai, todėl „nėra jokio reikalo“ svarstyti apie rusiškos vakcinos pirkimą.

Įsibėgėjant vakcinavimui nuo Covid-19, vis dažniau pasipila skundai dėl skiepų šalutinio poveikio. Kiek pagrįsti nuogąstavimai bei abejonės, ar verta skiepytis, kalbame su Vaistų kontrolės tarnybos patarėja Rugile Pilviniene. Laba diena, praėjusią savaitę išgirdome skaičius, kiek žmonių kreipėsi į jūsų tarnybą dėl gautų šalutinių poveikių po skiepo. Kokia situacija dabar, galbūt daugėja skundų?  Norėčiau pastebėti, kad tai nėra skundai.

Europos Komisijos vadovė pirmadienį sakė, jog paragino Europos Sąjungos valstybes nares paaukoti kažkiek savo vakcinų nuo COVID-19 dozių Ukrainai, bandančiai pradėti vakcinavimo kampaniją. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo šalyje sulaukė kritikos, kad nesugebėjo apsirūpinti Vakarų gamybos vakcinomis, ir ragino ES šiuo klausimu padėti Ukrainai.

Dėl prastų oro sąlygų į Lietuvą iš Vokietijos kol kas neatskraidinta aštuntoji „BioNTech“ ir „Pfizer“ vakcinų siunta. „Šiuo metu gabentojas ieško dar galimybių ir laukia gero oro, kad galėtų atskraidinti vakciną dar šiandien vėlyvą vakarą, tačiau tikėtina, jog oro sąlygoms nepasikeitus vakcina bus pristatyta rytoj (antradienį – BNS)“, – pirmadienį BNS informavo sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio atstovė spaudai Aistė Šuksta.

Į Lietuvą atkeliavo pirmoji „AstraZeneca“ vakcinų siunta. Tačiau skiepijimas ja vyks kitaip nei „Pfizer“ ar „Modernos“ vakcinomis. Nei Lietuva, nei kitos Europos šalys dar tiksliai nežino, ar „AstraZeneca“ efektyviai nuo koronaviruso apsaugo ne tik jaunus, bet ir vyresnio amžiaus žmones. Todėl mūsų šalyje „AstraZeneca“ skiepų bent kol kas sulauks ne senjorai, o jaunesni nei 55-erių metų pedagogai. Daugiau aktualiausių Lietuvos ir pasaulio naujienų – TV3 Žiniose viršuje.

Viešojoje erdvėje pradėjus sklisti informacijai, kad Lietuvoje vyresni žmonės nebus skiepijami vakcina „AstraZeneca“, nes neva trūksta duomenų apie jos saugumą, Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) atkreipia dėmesį, kad ši žinia yra neatitinkanti tikrovės. Taip pat pabrėžia, kad vakcina yra registruota Europos vaistų agentūros. Tai reiškia, kad ji yra saugi, efektyvi ir atitinka visus Europos Sąjungos kokybės standartus.

Britų ir švedų farmacijos milžinė „AstraZeneca“ pripažino, kad jos vakcina nuo koronaviruso, sukurta bendradarbiaujant su Oksfordo universitetu, suteikia tik ribotą apsaugą nuo Pietų Afrikos Respublikoje (PAR) aptiktos atmainos sukeliamos lengvos COVID-19 formos. Kaip pranešė „The Financial Times“, tai parodė PAR ir Didžiosios Britanijos mokslininkų atlikti tyrimai.

Šeštadienį vakare į Ekstremalių sveikatai situacijų centro sandėlį atgabenta pirmoji farmacijos kompanijos „AstraZeneca“ vakcinų siunta – 12 tūkst. vakcinos dozių. Jos bus paskirstytos visų savivaldybių gydymo įstaigoms Lietuvoje ir naudojamos švietimo įstaigų darbuotojų vakcinacijai. Vakcinos į Lietuvą buvo atgabentos furgonu iš Belgijos, lydint policijos ekipažui. Pirmadienį ir antradienį jas planuojama išvežioti šešiasdešimčiai savivaldybių.

Kinijos farmacijos priežiūros tarnybos suteikė „sąlyginį“ leidimą platinti šalyje sukurtą antrąją vakciną nuo koronavirusinės infekcijos – bendrovės „Sinovac“ skiepus „CoronaVac“, šeštadienį pranešė gamintoja. Sprendimas suteikti leidimą grindžiamas keliais vakcinos klinikiniais bandymais Kinijoje ir užsienyje, įskaitant Braziliją ir Turkiją, nors „veiksmingumo ir  saugumo rezultatus dar reikės toliau patvirtinti“, sakoma „Sinovac“ pareiškime.

Sveikatos apsaugos ministerija teigia, kad britų ir švedų bendrovės „AstraZeneca“ sukurta vakcina nuo koronaviruso kol kas bus skiepijami žmonės iki 55 metų, tačiau galutinis sprendimas dėl amžiaus ribos bus priimtas vėliau. „Ministerija kol kas priėmė sprendimą vadovautis saugiausia vakcinavimo schema – pirmoji siunta bus naudojama skiepyti pedagogus iki 55 metų“, – BNS sakė sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio atstovė spaudai Aistė Šuksta.

Estijoje įvykdytas išpuolis prieš vyriausybei pandemijos klausimais patarinėjantį profesorių, Šiaurės Estijos regioninės ligoninės vyriausiąjį gydytoją. Prie ligoninės į profesorių žmogus šliūkštelėjo šlapimo. Pareigūnai tirdami išpuolį sulaikė šalyje gerai žinomą karantino suvaržymų priešininką. Išpuolis prieš Estijos vyriausybei pandemijos suvaldymo klausimais patariantį profesorių Peepą Talvingą įvykdytas Šiaurės Estijos regioninės ligoninės automobilių stovėjimo aikštelėje.

„AstraZeneca“ vakcinos nuo koronaviruso kūrėjai penktadienį nurodė, kad jų preparatas pasirodė veiksmingas prieš praėjusių metų pabaigoje Britanijoje atrastą viruso atmainą. Šie rezultatai yra panašūs į paskelbtus kitų vakcinų gamintojų, įskaitant „Pfizer“ ir „Moderna“. Vakcinos „AstraZeneca“ kūrime dalyvavęs Oksfordo universiteto mokslininkas Andrew Pollardas nurodė, jog skiepas taip pat veikiausiai sumažina viruso kiekį COVID-19 užsikrėtusių žmonių organizme.

Lietuva Rusijos sukurtos „Sputnik V“ vakcinos įsigyti neplanuoja, teigia premjerė Ingrida Šimonytė. Ji pažymėjo, kad ši vakcina kol kas nėra registruota jokioje Europos Sąjungos šalyje. Neseniai „The Lancet“ žurnale paskelbta, kad Rusijoje sukurtos „Sputnik V“ vakcinos nuo koronaviruso efektyvumas siekia 91,6 proc., o kai kurios Europos šalys jau ruošiasi įsigyti šios vakcinos.

Pradėjus masinį pedagogų testavimą prie mobiliojo patikros punkto Vilniuje susidarė eilės. Jose kai kuriems sostinės mokytojams minusinėje temperatūroje teko praleisti keletą valandų, nepavyko išvengti ir būriavimosi. Vilniaus miesto savivaldybė atsiprašo dėl nemalonios situacijos ir tikina, kad sklandi veikla jau atstatyta.

Pamažu Lietuvą pasiekia vis daugiau vakcinų nuo COVID-19. Nors skiepijimas ja įsibėgėja labai pamažu, netyla klausimai, kokioms visuomenės grupėms viena ar kita vakcina nėra tinkama, kokie galimi vakcinos šalutiniai padariniai ir ar tai turėtų būti stabdis skiepijimui.  Anot gydytojo infektologo prof. Arvydo Ambrozaičio, nors ir asmenų, kurie dalyvavo vakcinų klinikiniuose tyrimuose, amžius turi ribas, iš esmės rekomenduojama skiepytis bet kokio amžiaus žmonėms.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narė, Sveikatos reikalų komiteto narė Jurgita Sejonienė ir Druskininkų savivaldybės Tarybos narys nuo TS-LKD Konstantinas Rečkovas kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją prašydami atlikti tyrimą dėl Druskininkų savivaldybės galimų savavališkų veiksmų vykdant skiepijimą COVID-19 ligos vakcina ir imtis veiksmų, užtikrinant sklandų skiepijimo procesą pagal sveikatos apsaugos ministro įsakymą, rašoma pranešime.

Lietuvą pasiekiant vis daugiau COVID-19 vakcinų, Vilnius ruošiasi tolesnių prioritetinių grupių vakcinacijai. Artimiausioje eilėje nuo vasario 9-osios – švietimo sektoriaus darbuotojai, vėliau bus skiepijami senjorai, pradedant nuo pačių vyriausiųjų, rašoma pranešime spaudai. Pirmiausia bus skiepijami 80 m. ir vyresni vilniečiai, vėliau – 75–79 m., po jų 70–74 m. ir paskutiniai iš senjorų – 65–69 m. gyventojai.  Vilniuje šiuo metu gyvena 104 600 vyresnių nei 65 m. gyventojų.

Lietuvoje kasdien paskiepijama vis daugiau žmonių, tačiau yra ir atsisakančių skiepytis. Vienas žmogus Rokiškio rajone skiepo atsisakė ir netrukus mirė nuo koronaviruso. Rokiškio rajone Skemų socialinės globos namuose dar sausio viduryje nuo koronaviruso paskiepyta daugiau kaip 300 globotinių, tačiau vienas 67 metų gyventojas skiepo kategoriškai atsisakė. O susirgęs koronavirusu žadėjo gydytis pats.

Galimai apėję eilę ir pirmąją vakcina nuo koronaviruso pasiskiepije privačios greitosios pagalbos stoties vadovo šeimos nariai bei verslininkas gavo ir antrą vakciną. Tačiau vis dar nėra aišku, ar šie asmenys už tai bus nubausti. Sprendimą turintys padaryti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro darbuotai atsakymo dar neturi.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovai tvirtina, jog mokytojams, kurie nesutiks skiepytis nuo Covid-19, reikės reguliariai testuotis dėl užkrečiamų ligų. Nesutikus daryti ir to – gresia nušalinimas. Kai kurios pavienės savivaldybės jau pradėjo pedagogų vakcinavimą. Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, jau paskiepytų yra apie 1200. Sisteminis pedagogų skiepijimas prasidės pagal pačių savivaldybių nustatytus terminus.

Vienas Lietuvoje COVID-19 vakcina paskiepytas rizikos grupės pacientas po 7 dienų mirė, pranešė Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT). Visgi pabrėžiama, kad tai laikoma tik sutapimu, asmuo turėjo sunkių gretutinių ligų, o iškart po vakcinacijos jokių šalutinių reiškinių nepasireiškė.

Ketvirtadienį ryte į Šilalę antrosios skiepų nuo Covid-19 dozės atvyko penki asmenys, kurie sausio pradžioje galimai buvo paskiepyti be eilės. Tarp jų nebuvo pagrindinio į skandalą įsitraukusio žmogaus – bendrovės „Ambulansas“ generalinio direktoriaus Ričardo Ūselio, kuris dėl sveikatos problemų neatvyko. Aiškėja ir naujos detalės – į skiepijimo sąrašą šiuos asmenis įtraukusiai greitosios medicinos pagalbos vadovei galimai gresia baudos.

Vertinant pirmojo mėnesio vakcinavimo rezultatus pranešta apie 311 nepageidaujamų reakcijų į skiepus. Nors 13 jų buvo sunkios, pasitaikė ir neįprastų simptomų – veido, liežuvio tirpimas, specialistai pabrėžia, kad dauguma reakcijų nesunkios, būdingos ir po kitų vakcinų.

Šalies informacinę erdvę nuolat stebintys Lietuvos kariuomenės (LK) ekspertai atkreipia dėmesį, kad besitęsiant karantinui internetinės žiniasklaidos priemonių komentarų skiltyse ir socialiniuose tinkluose toliau skleidžiama klaidinanti informacija apie vakciną nuo koronaviruso. Analitikai pastebi vykstančias destruktyvias diskusijas ir tikslingas provokacijas, vyraujančius anoniminius neapykantos komentarus.

Kaune nuo COVID-19 paskiepijus apie 2 tūkst. pedagogų, Vilniuje ir Klaipėdoje šis procesas turėtų vykti kitą savaitę, ketvirtadienį pranešė LRT radijas. Pasak Vilniaus Antakalnio poliklinikos direktoriaus Evaldo Navicko, Vilnius atsilieka, nes, nors savivaldybės vakcinų gauna proporcingai, šiuo metu skiepijamos prioritetinės grupės Vilniuje yra didesnės. Ugdymo specialistus vakcinuoti čia planuojama pradėti kitą savaitę.

Rusija pasiūlė Vokietijos biotechnologijų įmonei „IDT Biologika“ išnagrinėti galimybes kartu gaminti vakciną nuo pandeminio koronaviruso „Sputnik V“, trečiadienį pranešė Vokietijos sveikatos apsaugos ministerija. Ši žinia buvo paskelbta praėjus parai po medicinos žurnale „The Lancet“ pasirodžiusio straipsnio, kuriame sakoma, kad vakcinos „Sputnik“ veiksmingumas apsaugant nuo COVID-19 siekia 91,6 procento, nors daugelis Vakarų šalių šį preparatą vertino skeptiškai.

Skiepijimas nuo COVID-19, nors ir lėtai, bet pamažu įsibėgėja – štai netrukus sulauksime ir trečiojo gamintojo – „AstraZeneca“ vakcinų. Vis dėlto dar daug kyla klausimų, ar turimos vakcinos yra tinkamos visoms visuomenės grupėms, kokios šalutinės skiepų reakcijos gali pasireikšti ir ar jos yra pavojingos. Jau sulaukta apie šimtas lietuvių skundų dėl vakcinų šalutinių reiškinių.

Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) paskelbus vakcinacijos nuo Covid-19 planą, kai kuriems žmonėms ėmė kilti klausimų dėl jame išdėstytų prioritetų. Diabetu sergantis vaikinas neslepia nusivylimo, jog savo vakciną jis gaus vienas paskutiniųjų, nors priklauso rizikos grupei. Pasak SAM, diskriminacijos čia nėra – planas sudarytas pagal ekspertų rekomendacijas. Į tv3.lt redakciją kreipėsi lėtine liga, diabetu, sergantis vaikinas Aurimas (vardas pakeistas – aut. past.

Siekdama paspartinti vakcinų tiekimą ir gyventojų vakcinaciją nuo koronaviruso (COVID-19), Vyriausybė trečiadienį pritarė vakcinų įsigijimui iš dar dviejų farmacijos kompanijų: „Novavax“ ir „Valneva“. Pirmasis gamintojas pradėti tiekimą galėtų jau antrąjį šių metų ketvirtį, skelbia Sveikatos apsaugos ministerija. Ruošiantis pradėti oficialias derybas su „Novavax“ ir „Valneva“, Europos Komisija apklausia valstybes nares dėl numatomų įsigyti vakcinų kiekio.

Lietuviai kreipiasi į Valstybinę vaistų kontrolės tarnybą ir skundžiasi šalutinėmis skiepo nuo koronaviruso reakcijomis. Iš viso nuo skiepijimo pradžios vaistų kontrolės tarnyba sulaukė apie šimtą tokių skundų dėl aukštos temperatūros, patinimų skiepo vietoje ar pykinimo. Tuo metu Lietuvą jau kitą savaitę turėtų pasiekti pirmoji ,,AstraZeneca“ vakcinos siunta, tačiau Europos Vaistų Agentūra rekomenduoja šia vakcina neskiepyti vyresnių nei 55-erių metų amžiaus žmonių.

Meksika trečiadienį tapo pirmąja Šiaurės Amerikos šalimi, įregistravusia rusišką vakciną nuo koronaviruso „Sputnik V“, pranešė Rusijos tiesioginių investicijų fondas (RTIF). „Sveikiname Meksikos reguliavimo institucijų sprendimą registruoti vakciną „Sputnik V“ ir įtraukti ją į nacionalinį preparatų nuo koronaviruso portfelį“, – pranešime spaudai cituojamas RTIF vadovas Kirilas Dmitrijevas. Preparatas buvo registruotas skubos tvarka, neatlikus šalyje jokių papildomų klinikinių tyrimų.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja apie per praėjusią parą Lietuvoje fiksuotus koronavirusinės infekcijos (COVID-19) protrūkius. Per praėjusią parą izoliuoti 1444 asmenys, iš viso izoliacijoje, įskaitant žmones, kuriems patvirtinta COVID-19 liga, šiuo metu yra 67 998 asmenys.

Britų farmacijos grupė „GlaxoSmithKline“ (GSK) ir vokiečių biotechnologijų firma „CureVac“ trečiadienį paskelbė planus bendrai kurti vakciną nuo COVID-19, kuri galėtų apsaugoti ir nuo naujų koronaviruso atmainų. „Kūrimo programa prasidės nedelsiant; siekiama pristatyti vakciną 2022 metais, priklausomai nuo reguliuotojų patvirtinimo“, – sakoma bendrame pareiškime. GSK šiemet taip pat rems iki 100 mln. „CureVac“ pirmos kartos vakcinos dozių gamybą, sakoma jame.

Ukrainoje per pastarąją parą patvirtinti 3 285 nauji koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejai, taip pat mirė 165 anksčiau užsikrėtę žmonės, trečiadienį pranešė sveikatos apsaugos ministras Maksymas Stepanovas. Ankstesnę dieną buvo skelbta apie 2 394 naujus užsikrėtimo atvejus ir 156 pacientų mirtį. M. Stepanovas socialiniame tinkle „Facebook“ nurodė, kad per pastarąją parą buvo hospitalizuoti 2 159 COVID-19 pacientai, o 10 101 žmogus pasveiko.