vaistai

Bendradarbiaujant su kolegomis šveicarais, Vilniuje įsikūrusi įmonės „Northway Biotech“ teigia sukūrusi vaistą nuo koronaviruso, ketvirtadienį pranešė LNK Žinios. „Atidavėme šveicarams klinikiniams tyrimams. Taip, kad [į klausimą], ar Lietuvoje yra padarytas vaistas nuo koronaviruso, galiu pasakyti taip, padarytas iki tokio lygio, kad dabar yra klinikiniuose tyrimuose“, – teigė džiaugėsi „Northway Biotech“ valdybos pirmininkas Vladas Bumelis.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sako, kad priimti sprendimai jau netrukus leis vykdyti COVID-19 vakcinaciją ir vaistinėse. „Siekdami pagerinti gyventojų skiepijimo prieinamumą ir didinti skiepijimo apimtis įteisinome išplėstinės praktikos vaistininkų galimybę teikti vakcinacijos nuo COVID–19 paslaugas.

Toliau skinasi kelią siekis koreguoti daug pacientų pasipiktinimo sulaukusią vadinamąją pigiausio vaisto skyrimo tvarką. Siūloma leisti rinktis ne vien pigiausią, bet ir kitą kompensuojamųjų vaistų sąraše esantį preparatą pacientui primokant kainos skirtumą, o ir kainyną kaitalioti rečiau. Tam pritarimą trečiadienį išreiškė Vyriausybė. Siūlomu įstatymo projektu įtvirtinama galimybė pacientui rinktis ne tik pigiausią „Pirmo pasirinkimo“ preparatą.

Net ir laisvėjant karantinui bei greitėjant vakcinacijai nuo COVID-19, žmonių nerimo lygis nemažėja – neužtikrintumas dėl ateities išlieka, žmonės baiminasi naujų koronaviruso atmainų, sunkiai tvarkosi su chroniškai patiriamu stresu. Tai rodo ir padidėjusi nervų sistemai skirtų vaistų bei maisto papildų paklausa. Vaistininkė Inga Norkienė sako, kad nuolat girdi klientų skundus dėl jaučiamos įtampos, nerimo, pervargimo, o su miego sutrikimais į vaistinę ateina bene kas antras klientas.

Visuomenėje netylant diskusijoms apie šalutinį skiepų nuo Covid-19 poveikį, medikai teigia, kad šalutinis poveikis aktualus bet kokius vaistus vartojantiems žmonėms. Tačiau dažnai jis yra nepelnytai sureikšminamas ir net tampa kliūtimi sėkmingam gydymui. „Šalutinis poveikis yra reakcija, kurią gali sukelti bet koks vaistas, arba pacientas galvoja, kad jį sukėlė vaistas.

Šių metų balandžio mėnesį, palyginti su kovu, gyventojai iš vaistinių lentynų šlavė kur kas daugiau priemonių nuo peršalimo ligų. Vaistinių tinklo „Gintarinė vaistinė“ atstovų teigimu, šio gana neįprasto pakilimo priežastys gali būti kelios, viena iš jų – karantino atlaisvinimas. Vaistinių tinklo duomenimis, prekių nuo peršalimo pardavimai šių metų sausio-vasario mėnesiais buvo daugiau nei 2 kartus mažesni palyginti su įprastu 2020 metų sezonu.

Už kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones (MPP) pernai Lietuvos vaistinėse iš viso buvo sumokėta 377 mln. eurų. Didžioji dalis šios sumos – 348 mln. eurų  buvo kompensuota iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų. Gyventojai papildomai sumokėjo 22 mln. eurų. Tačiau priemokoms jie išleido 1,3 mln. eurų mažiau nei 2019-aisiais ir  net 36 mln. mažiau nei 2016 metais, rodo ligonių kasų duomenys.

Šalies vaistinėse iš gyventojų kasmet surenkama tonų tonos pasibaigusio galiojimo ir nebereikalingų vaistinių preparatų. Tą daryti vaistines įpareigoja Farmacijos įstatymas. Tačiau nėra jokios statistikos, kiek piliulių ir tablečių patenka į komunalinių atliekų konteinerius, į šiukšlynus ir teršia gamtą, o žmonėms gresia apsinuodijimu.

Šeimos biudžeto planavimas – daugeliui opus klausimas. Nors sveikata yra viena iš prioritetinių sričių, kurios sąskaita nerekomenduojama taupyti, vis dėlto net ir šioje srityje įmanoma sumažinti išlaidas nekeliant grėsmės savo savijautai. Vaistininkė Irena Garuckienė pateikia 6 naudingus ir piniginei draugiškus patarimus, kurie padės per daug neišlaidaujant įsigyti būtinų medikamentų.

Seimo darbo partijos frakcija ketvirtadienį, balandžio 8-ą dieną, pateikė siūlymus dėl Pridėtinės vertės mokesčio įstatymų pakeitimų – siūloma nustatyti 5 proc. PVM tarifą nereceptiniams vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms. „Šiuo metu nereceptiniai vaistai gyventojams parduodami su 21 proc. PVM tarifu, kadangi jiems PVM lengvata nenumatyta.

Pandemijos akivaizdoje Lietuvos gyventojai yra labiau linkę užsiimti savigyda – tiek bijodami gydymo įstaigoje užsikrėsti koronavirusu, tiek galvodami, kad šiuo metu pas gydytoją patekti nėra galimybių. Vaistininkas Saulius Gečys pastebi, kad vis dažniau įvairiomis tabletėmis savijautą pagerinti bandantys žmonės daro aibę klaidų, kurios būseną gali pabloginti.

Seimas priėmė svarstyti naują pacientų vaistų priemokų skaičiavimo tvarką. Jei jai bus pritarta, nuo liepos keisis kompensuojamų vaistų išdavimo pacientams reikalavimai dėl mažiausios priemokos. Už tai, kad pataisas Seimas pradėtų svarstyti balsavo 87 Seimo nariai, prieš – 16, o 12 susilaikė. Toliau pataisas Seimas svarstys balandžio 22-ąją.

Besilaukiančioms moterims dažnai kyla klausimų, ar saugu vartoti vaistus ir kokius medikamentus reikėtų rinktis. Kauno klinikų gydytojas klinikinis farmakologas Vaidotas Galaunė teigia, kad šiuo laikotarpiu nereikėtų užmiršti ligų, kuriomis moterys serga. „Svarbiausia pasikonsultuoti su gydytoju ir kartu su juo susidėlioti gydymo planą – kokius vaistus reikės pakeisti, o kokių medikamentų vartojimą galima tęsti.

Seimas imasi keisti vaistų kompensavimo tvarką. Gyventojams atsirastų galimybė rinktis ir brangesnius, ne pačius pigiausius vaistus. Už juos pacientas turėtų susimokėti priemoką. Vaistus perkantys tautiečiai neslepia, prie vaistinėse siūlomų pačių pigiausių vaistų dar neįprato, o laisvės rinktis tikrai nori. Pirkdami pirmo paskyrimo valstybės kompensuojamus vaistus iki šiol tautiečiai gauna tik pigiausius.

Nuo liepos siūloma keisti kompensuojamų vaistų išdavimo pacientams reikalavimus dėl mažiausios priemokos.    Seime penktadienį registruotos tai numatančios aštuonių parlamentarų Farmacijos įstatymo pataisos. Seimui jas numatyta pateikti kitą ketvirtadienį.

Prasidėjus skausmui, karščiavimui ar uždegimui, rankinėje ar namų vaistinėlėje ieškome to paties gerai pažįstamo vaisto. Tačiau ar tikrai viską apie jį žinome, mokame tiksliai dozuoti ir gebame nuspręsti apie šio medikamento vartojimą konkrečioje situacijoje? „Camelia“ vaistininkė Vida Banionienė pataria, į ką derėtų atsižvelgti renkantis priemonę nuo skausmo.

Seimas svarstys Sveikatos draudimo įstatymo pataisas, kuriomis numatoma leisti daugiau žmonių kompensuojamus vaistus įsigyti nemokamai. Projektu siūloma asmenims, sulaukusiems 70 metų amžiaus (šiuo metu galiojančiame įstatyme nustatyta – 75 metų amžiaus) ir vyresniems, kompensuoti 100 proc.

Nuo kovo 1 dienos Lietuvoje didėja rūkalų akcizai, tačiau pinga vaistai nepasiturintiems pensininkams ir neįgaliesiems.  Akcizų didėjimas yra paskutinis pagal 2019–2021 metų tabako gaminių akcizų planą.  Cigarečių pakelis nuo pirmadienio turėtų brangti apie 13 centų, pakelis cigarilių ar cigarų – apie 17 centų (jei pakelyje yra 20 gramų apmokestinamo produkto), o 30 gramų rūkomojo tabako – apie 42 centais.

Vartoti pasenusius vaistus gali būti kenksminga organizmui. Tačiau retas žino, kad vaistus išmetus į konteinerį ar išpylus į kanalizaciją galima padaryti dar daugiau žalos. Per metus vaistinės sako sulaukiančios tonų pasenusių vaistų, bet specialistai džiaugtis neskuba. Gali būti, kad gyventojai suvartoja netinkamus kiekius vaistų, tad daugiau ir grąžina. Kaupti pasenusius vaistus gali būti kenksminga ne tik sveikatai, bet ir gamtai.

Apie probiotikų trūkumą dažnai įspėja įvairūs sveikatos sutrikimai, tačiau, pasak vaistininkų, lietuviai probiotikus linkę vartoti tik tada, kai pasijunta prasčiau. Kitose valstybėse, ypač Jungtinėse Amerikos Valstijose, probiotikai populiarūs ir vartojami ir profilaktiškai. Probiotikai, dažnai vadinami gerosiomis bakterijoms, naudingi tinkamai žarnyno mikroflorai.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno apskr. VPK) Kauno rajono policijos komisariato pareigūnai sulaikė vyrą, įtariamą suklastojusį mažiausiai kelias dešimtis receptų psichotropiniams vaistams įsigyti. Iš vienos Kauno vaistinės gavus pranešimą apie tai, kad peržiūrint praėjusių metų gruodžio mėnesio psichotropinių vaistų receptus ir kilus įtarimams dėl galimai per didelio įsigytų vaistų kiekio, buvo pradėtas tyrimas.

22 metų amžiaus studentė, dilgčiojimą rankose ir kojose nurašiusi stresui dėl egzaminų, vėliau išgirdo reto ir nepagydomo stuburo vėžio diagnozę. Vėliau ji per kelias savaites surinko tyrimams reikiamą 55 000 £ sumą, norėdama padėti savo likimo draugams. Paskutiniame verslo psichologijos kurse Didžiojoje Britanijoje studijuojanti Emily Parsons, svajojanti tapti pradinių klasių mokytoja, galvojo, kad viskas jai dar prieš akis.

Maisto papildai nervų sistemai, imunitetui, potencijai, vaistai nuo nagų grybelio, antibiotikai ir kiti dažniausiai vaistinėse parduodami preparatai nugula ir ant turgaus prekystalių. O dabar atsirado ir socialiniuose tinkluose. Gydytojo teigimu nuo tokių, neaiškios kilmės vaistų, galime net apkursti. Kauno miesto poliklinikos šeimos gydytojas Deividas Jurevičius pasakoja, kad net ir dabar tenka sulaukti pacientų nelegaliai gavusių ir pradėjusių vartoti antibiotikus.

Kad ir kaip vilioja būti pasiruošus visoms gyvenimo situacijoms, vaistininkai pastebi, kad vis daugiau klientų pirmenybę teikia namų vaistinėlei, kurioje būtų tik baziniai ir būtiniausi vaistai ar medicinos priemonės. Vaistininkė Jovita Juodsnukytė dalinasi 6 patarimais, ką naudinga žinoti komplektuojant namų vaistinėlę. 1. Pasirinkite Jums tinkamas priemones žaizdų dezinfekcijai ir jų tvarstymui.

Motinai, kuriai buvo duota gyventi mažiau nei metus, suteiktas „stebuklingas“ vaistas, galintis pratęsti jos gyvenimą. Natalie Sanders (30) iš Šiaurės Lanarkšyro pernai buvo pasakyta, kad ji įveikė vėžį, tačiau po mėnesio jis grįžo dar agresyvesne ir nepagydoma forma.

Vakcinacijai nuo COVID-19 ligos šalyje vis labiau įgaunant pagreitį, Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) atkreipia dėmesį, kad virtualioje erdvėje privatūs asmenys jau pradėjo siūlyti įsigyti neaiškios kilmės preparatų, neva apsaugančių nuo koronaviruso. Susigundžiusieji tokiais siūlymais gali rimtai pakenkti savo sveikatai. VVKT primygtinai ragina žmones nepirkti neaiškios kilmės produktų, pristatomų kaip vakcinos ar vaistai bei neužsiimti savigyda.

Vyriausybei pritarus nukeliama eksministro Aurelijau Verygos patvirtinta tvarka dėl sudėtinių vaistų priemokų ir jų įtraukimo į kompensuojamųjų vaistų sąrašą. Buvusiam ministrui A. Verygai kovojant su farmacijos kompanijomis ir raginant sumažinti sudėtinių vaistų kainas nuo Naujųjų pacientai baiminosi liksę be gydymo, mat šie medikamentai galėjo „iškristi“ iš kompensuojamųjų vaistų sąrašo.

Nuolat kankinantis nerimas, nemiga, neužtikrintumo jausmas – tai tik keletas signalų įspėjančių, kad turėtume skirti daugiau dėmesio savo psichologinei būsenai. Vaistininkai pastebi, kad vis daugiau klientų vaistinėje ieško raminančiai veikiančių priemonių, tam naudingi ir įvairūs vaistiniai augalai. Pandemijai vis dar koreguojant daugeliui įprastą kasdienybę, vaistininkai pasakoja, kad klientai dažniau teiraujasi, kaip įveikti nerimą ir jo sukeliamus psichologinės būsenos sutrikimus.

Nauja valdžia – nauja ir vaistų politika. Valdantieji ruošiasi naikinti Aurelijaus Verygos vaistų reformas ir ruošia naują vaistų kompensavimo tvarką. Valdantieji žada daugiau vaistų kompensuoti ir naikinti A. Verygos įvestą tvarką, kai kompensuojamas pirmasis pigiausias vaistas. Tačiau buvęs ministras abejoja naujosios tvarkos nauda ir pažadais atpiginti vaistus. Esą vaistų gamintojams ir pardavėjams sumažės paskatos konkuruoti dėl kainų.

Reaguodamas į rytoj Vyriausybės planuojamą atidėti sudėtinių vaistų kompensavimo tvarkos įsigaliojimą buvęs ministras Aurelijus Veryga aiškino, kad yra plona riba tarp palengvinimo pacientui ir gydytojui bei būdo pasipinigauti. Socialiniame tinkle eksministras išsamiai dėstė, kad sudėtiniai vaistai kartais turi ir kitą tikslą nei patogumas pacientui. „Kam naudingi tie pakeitimai? Galbūt paklausti reikėtų kiek kitaip.

Nuo kovo 1 d. plečiamas vaistų ir jų priemokų kompensavimą nepasiturintiems neįgaliesiems ir pensininkams. Tam ketvirtadienį 120 parlamentarų balsavus už, 1 susilaikius pritarė Seimas. Prezidento Gitano Nausėdos inicijuotos Sveikatos draudimo įstatymo pataisos nurodo, kad pajamų rodiklis, pagal kurį padengiamos priemokos už kompensuojamus vaistus ar medicinos priemones, didėja penkiais punktais.  Prezidentas pasiūlė taikyti 100 proc. (vietoje 95 proc.

Seimas ketvirtadienį balsuos, ar nuo kovo 1-osios, kaip siūlo prezidentas Gitanas Nausėda, dar labiau išplėsti vaistų ir jų priemokų kompensavimą nepasiturintiems neįgaliesiems ir pensininkams. Numatoma penkiais punktais padidinti pajamų rodiklį, pagal kurį padengiamos priemokos už kompensuojamus vaistus ar medicinos priemones. Prezidentas siūlo taikyti 100 proc. (vietoje 95 proc.

Seimas nusiteikęs nuo šių metų kovo 1-osios išplėsti vaistų ir jų priemokų kompensavimą nepasiturintiems neįgaliesiems ir pensininkams. Seimas antradienį po svarstymo bendru sutarimu pritarė tokioms prezidento Gitano Nausėdos inicijuotoms Sveikatos draudimo įstatymo pataisoms. Jos numato penkiais punktais padidinti pajamų rodiklį, pagal kurį padengiamos priemokos už kompensuojamus vaistus ar medicinos priemones. Prezidentas pasiūlė taikyti 100 proc. (vietoje 95  proc.

Dažnai pacientui atsidūrus ligoninėje artimieji jaudinasi ne tik dėl jo sveikatos, bet nerimauja ir dėl to, ar brangiam žmogui yra suteikiama tinkama priežiūra. TV3 laidai „Prieš srovei“ dvi seserys teigė, kad jų mama, gulinti Vilkaviškio ligoninėje, naktimis yra raminama vaistais. Moterų teigimu, pacientei teikiami nebūtini vaistai tik todėl, kad ligoninės personalas naktį galėtų tinkamai pailsėti.

Kaip vieną tikslų naujoji Vyriausybė kelia norą peržiūrėti vaistų politiką ir kreipti paciento sveikatos priežiūros individualizuotos medicinos kryptimi. Pirmieji pokyčiai pacientų laukia jau iškart po Naujųjų. Kalbėdamas apie ruošiamus pokyčius sveikatos apsaugos sistemoje Seimo sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas pabrėžė, kad viena svarbių krypčių, kurios ketinama siekti – personalizuota medicina.

Seimui nepritarus senosios valdžios siūlymui nuo sausio 1 dienos neleisti vaistininkų padėjėjams dirbti be vaistininko priežiūros, vaistininkų padėjėjai gali lengviau atsikvėpti, nes be darbo jie neliks, bent jau kurį laiką. Tiesa, sprendimą leisti vaistininkų padėjėjams be vaistininkų priežiūros darbuotis dar 2,5 metų kritikuoja opoziciniai valstiečiai. Jie prašo Prezidento, kad šis įstatymą vetuotų.

Vienas Lietuvos gyventojas per metus vidutiniškai įsigyja apie 26 vaistų pakuotes ir šis skaičius kasmet auga. 2019 m. šalyje buvo parduota beveik 78 mln., 2018 m. – apie 75 mln. vaistų pakuočių, rodo Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos vaistų suvartojimo ataskaita. Medikų teigimu, vaistai yra būtinas ir dažnai vienintelis įrankis, galintis kontroliuoti lėtines ligas, tačiau tablečių kiekis ne visada lemia gydymo sėkmę.

Europos vaistų agentūra (EVA) pirmadienį paskelbė, kad jos ekspertų komitetas rekomendavo suteikti sąlyginį leidimą platinti Europos Sąjungoje bendrovių „BioNTech“ ir „Pfizer“ sukurtą vakciną nuo koronavirusinės infekcijos COVID-19. Pastarosiomis savaitėmis leidimas platinti šią vakciną buvo suteiktas Jungtinėje Karalystėje ir JAV.

Nuo seno įvairiose kultūrose medicinos tikslais naudojamos kanapės šiandien atsiduria tiek medikų, tiek politikų ir kitų visuomenės grupių diskusijų centre. Vaistai tai ar narkotikas? Kaip ir ar turėtų būti spendžiamas jų legalizavimo klausimas? Apie tai pasakoja Ženevos universiteto profesorė Barbara Broers.

Lėtinėmis ligomis sergantys pacientai turi kovoti ne tik dėl savo sveikatos, bet ir dėl galimybės įsigyti jiems tinkamus vaistus – žmonėms po organų transplantacijos reikalingų vaistų priemoka gali siekti net ir 250 eurų, o pigiausio generinio vaisto tiekimas – sutrikęs. Nors nuo šių vaistų priklauso žmonių gyvybė, kol kas jie palikti nežinioje. Ruslana jau 10-imt metų gyvena su persodintu inkstu.

Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) įspėja, kad peršalus ir nusprendus paieškoti medikamentų namų vaistinėlėje, reikėtų itin atsargiai.  Vienas tokių vaistų – visiems gerai žinomas paracetamolis, slopinantis karščiavimą, mažinantis vidutinį ir sunkų skausmą.  Visgi suvartojus per didelę jo dozę galima apsinuodyti ir dėl to atsirasti rimtų kepenų pažeidimų. Vartojant alkoholį arba sergant kepenų ligomis net ir gydomoji paracetamolio dozė gali sukelti sveikatos sutrikimų.

Laikinasis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga tęsia kovą su farmacijos kampanijomis – jas ragina sumažinti sudėtinių vaistų kainas. Kitu atveju nuo Naujųjų šių medikamentų nebeliks kompensuojamųjų vaistų sąraše. Vaistų gamintojai atkerta – ministerija juos spaudžia parduoti vaistus už tokią kainą, kuri balansuoja ant savikainos ribos ar net neša nuostolį.

Seimas spręs, ar nuo 2021 metų kovo 1-osios išplėsti vaistų ir jų priemokų kompensavimą nepasiturintiems neįgaliesiems ir pensininkams. Seimas ketvirtadienį priėmė svarstyti tokias prezidento Gitano Nausėdos inicijuotas pataisas: už balsavo 120 Seimo narių, o susilaikė du parlamentarai.  Pataisų svarstymas numatytas gruodžio 22-ąją, iki tol laukiama Vyriausynės išvados.

Aukštas kraujospūdis, arba arterinė hipertenzija, bei jį dažnai lydintis padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje yra vienos dažniausių Lietuvoje diagnozuojamų ligų. Šių ligų gydymą specialistai vadina procesu, reikalaujančiu tiek mediko dėmesio, tiek paciento įsitraukimo, o pastarąjį kartais sudėtinga užtikrinti dėl to, kad žmones išvargina kasdienis didelio medikamentų kiekio vartojimas.

Siekdama skatinti racionalų psichotropinių vaistinių preparatų skyrimą ir vartojimą bei išvengti neteisėto psichotropinių vaistinių preparatų įsigijimo klastojant popierinių receptų blankus, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) keičia šių vaistinių preparatų išrašymo ant popierinių receptų blankų tvarką.  Visi vaistai, išskyrus nustatytus išimtinius atvejus, turi būti išrašomi elektroniniuose receptuose.

Nuo Naujųjų metų įsigaliosiančią tvarką, kad vaistinės darbo metu turi dirbti bent vienas vaistininkas, universitetai siūlo keisti atidedant pataisų įsigaliojimą bent pusmečiui. Šiuo metu baiminamasi, kad jei viskas paliks, kai numatyta, nuo kitų metų dalis vaistinių turės užsidaryti ar trumpinti darbo laiką, nes stokojama vaistininkų, kurie dirbtų vaistinėse.

Vaistų gamintojai kreipėsi į ministrę pirmininkę bei valdančiosios koalicijos partnerius su raginimu keisti nuo sausio 1-osios įsigaliojančią naują vieno gamintojo sudėtinių vaistų kompensavimo tvarką. Pasak jų, įsigaliojus naujajai tvarkai keisis galimai net 210 tūkst. pacientų gydymas, o valstybei tai kainuos papildomus 2,5 mln. eurų.

Nors kol kas oficialiai nepatvirtinta nė viena vakcina, Lietuva iš penkių gamintojų jau sutarė įsigyti net 7 milijonus vakcinos dozių – gerokai daugiau nei reikia visai populiacijai paskiepyti. Atsisakyti šių vakcinų jau nebegalima, tačiau jų perteklių bus galima padovanoti ar perparduoti kitoms šalims. Pirmosios vakcinos dozės Lietuvą pasiekti turėtų po Naujųjų, tačiau masinis skiepijimas prasidės gerokai vėliau. Specialistų klausėme, kada anksčiausiai ir kas gautų skiepą.