vainikai

Birželio 24-ąją minime vieną gražiausių vasaros švenčių – Jonines, dar vadinamas Rasų švente arba Kupolinėmis. Apie šios šventės reikšmę ir papročius pasakojusi etnologė Eglė Valentė sako, kad ši šventė itin sena – jos ištakų nė neįmanoma atsekti ir ji, greičiausiai, minima nuo pat tada, kai Žemėje atsirado žmonės.  Joninės Kupolinėmis vadinamos neatsitiktinai – šis žodis reiškia kupėjimą, kupą, vešėjimą.

Lietuviai perka vis mažiau puokščių ir vainikų – parduotuvių atstovai sako, kad tą daryti skatina ne tik taupymas, bet ir ekologija. Šiais metais gėlės pabrango 20–30 proc., pirkėjų srautai sumažėję, bet pašnekovai nežino, ar prie to prisidėjo vasara, prasidėję mokslo metai ar populiarėjantis tvarumas. Jie pastebi, kad žmonės vis dažniau kvietimuose prašo nedovanoti puokščių, o pinigus skirti kam nors tikrai naudingam. Dėl to vis mažėja žmonių, išleidžiančių dideles sumas proginėms gėlėms.

Iki Kalėdų likus vos trims savaitėms, žinomos mamos išsiruošė į ypatingą renginį. Šventinė nuotaika namuose neįsivaizduojama be kalėdinio advento vainiko, šį kartą mamos juos gamino kartu su savo dukterimis. Magiškame vakare netrūko šilumos ir juoko.

Nuo seno Mirusiųjų atminimo diena buvo ypatinga šventė. Žmonės ant kapo degdavo žvakutes, velionio amžinojo poilsio vietą puošdavo gėlėmis. Dabar žmonės vis dažniau ieško ypatingesnio vainiko, originalesnės puokštės, kuri įamžintų mirusio atminimą. Anot TV3 laidų vedėjos bei floristikos dizainerės Kristinos Rimienės, vainiko pasirinkimas neturėtų būti paliktas paskutinei dienai – kompozicija turi būti kuo artimesnė velioniui.

Nuo pat senovės mirusįjį palydėti anapilin norėta ypatingai – gausiomis gėlių puokštėmis, didžiausiais vainikais, žvakėmis. Pastaruoju metu į laidotuves artimieji vis dažniau prašo nenešti gėlių, o jas keičia žvakės ar dosni finansinė parama. Apie laidotuvių tendencijas papasakojo laidojimo ceremonijų organizatoriai.

Joninių išvakarėse pynėjai kibo į darbą. Į turgų varduvininkams gėlių ir vainikų ieškoti traukiantys pirkėjai kaip ir kasmet turi iš ko pasirinkti. Nuo tradicinių ąžuolų vainikų iki pintų skrybėlių iš liepų žiedų ar klevų lapų. Kai kas ąžuolinius vainikus pynė pernakt. Panevėžio turguje už prekystalių verda tikras pynėjų darbas. Vieną prie kitos kruopščiai rišamos ąžuolų šakelės netrukus virs tradiciniu galvos ar kaklo papuošalu. Vainikai Jonams ir Janinoms šiuo metu ieškomiausia prekė.

Iki šv. Kalėdų liko beveik mėnuo ir vis dažniau sukame galvas dėl to, kaip papuošti namus, kada statyti eglutes, kokius žaisliukus jai parinkti ar ką padėti po ja artimiesiems. Kai kuriems karantinas leido ramiau apgalvoti visą tai, o panevėžietė Akvilė Tomkevičiūtė-Olšauskienė ilgais rudens vakarais ruošiasi Kalėdoms.

Birželio 24-ąją minime Joninių dieną, dar kitaip vadinamą Rasų švente. Apie pačias seniausias Joninių tradicijas, pagrindinius papročius ir jų reikšmę pasakoja etnologė Eglė Valentė. Moteris patikina, kad jeigu vakar naktį nespėjote atlikti visų senovinių papročių, juos atlikti galite bet kurį vakarą iki pat birželio 29-osios. Na, o šiandien reikėtų nepamiršti dar kartą susikurti laužo ir pajusti bendrą ryšį su visa savo šeima.

Vainiko simbolika yra giliai įsišaknijusi lietuviškoje kultūroje ir be jų neįsivaizduojamos įvairios šventės: Kalėdos, Velykos, Joninės ir kitos progos. Dabar vis dažniau žmonės vainikus renkasi ir kaip paprastą namų puošybos elementą. Gargžduose gyvenanti medikė Ilona Slušnienė savo laisvalaikį leidžia kurdama įvairius vainikus, kurie papuoš namus ir džiugins savo ilgaamžiškumu.