vaikų sveikata

Sveikatos specialistai siunčia priminimą – profilaktinėmis moksleivių sveikatos pažymomis raginama rūpintis jau dabar, kad vėliau netektų pakliūti į didelę eilę. Nors įsibėgėjus balandžiui retai kas galvoja apie pasiruošimą naujiems mokslo metams, sveikatos specialistus ragintų tą padaryti.  Jie pataria kasmet iki rugsėjo 15 d. į ugdymo įstaigas turima pristatyti sveikatos pažyma pradėti rūpintis dar pavasarį.

Gydytojai stebi prastas tendencijas – ilgas prie ekranų praleidžiamas laikas, prasta mityba ir mažas fizinis aktyvumas augina ligotų vaikų skaičių. Nerimą kelia ir kylanti autizmo epidemija, mažėjančios skiepijimo apimtys bei apskritai užmojis iki 2027 m. pertvarkyti vaikų sveikatos priežiūrą. Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vaikų ligų klinikos profesoriaus, gydytojo gastroenterologo dr.

Daugelis šeimų susiduria su vaikų vidurių užkietėjimu ir su juo susijusiomis komplikacijomis. Skaičiuojama, kad per paskutinį dešimtmetį iš visų apsilankymų pas vaikų ligų gydytojus net 3–10 proc. yra susiję su šia būkle. Kauno klinikų Vaikų chirurgijos klinikos gydytoja vaikų chirurgė Jurgita Gailienė atkreipia dėmesį, kad jis pasireiškia skirtingu etapu kas trečiam vaikui. „Būdingi trys vaiko gyvenimo laikotarpiai, kai dažniausiai pasireiškia vidurių užkietėjimas.

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) planas nuo 2027 m. atsisakyti vaikų ligų gydytojų pirminėje grandyje vėl kelia sumaištį. Nors nuplanuota, kad tiek vaikų, tiek suaugusiųjų sveikatos priežiūra turėtų rūpintis tik šeimos gydytojai, patys pediatrai sako nežadantys nuleisti rankų. Jie tikina, kad ministrą greičiausiai pavyks įtikinti, jog įsigaliojęs ruošiamas modelis tik atsisuktų kitu galu.

Kiek kartų vaikystėje girdėdavome, kad vaikas, kuriam sunku susikaupti, nusedėti vietoje ar ilgai atlikti tam tikrą užduotį – yra neklaužada? Šiandien galime tik pasidžiaugti, kad tokius vaikus matome kitomis akimis ir ieškome būdų, kaip jiem padėti. Ir ne tik jiems. Šiandieniniame kontekste ypatingai daug dėmesio skiriama ir būsimų mamų sveikatai – ne tik fizinei, bet ir emocinei.

Poliklinikose – pats karštymetis: iki rugsėjo 15 d. pažymas dėl vaiko sveikatos į mokyklas ir darželius turintys pristatyti tėvai apgulė gydytojus. Nors patikrinti vaikų sveikatą iki numatyto termino dėl išaugusių eilių turbūt spės ne visi – ką jau kalbėti apie vizitą pas akių gydytoją, kurio gali tekti laukti ir pusę metų, – medikai vaikų savijautą ragina atidžiai stebėti kiaurus metus.

Judėjimas vaiko gyvenime yra vienas iš pagrindinių būdų pažinti juos supantį pasaulį. Vaiko augimui ir vystymuisi fizinis aktyvumas rekomenduojamas jau nuo pirmųjų gyvenimo dienų. Fizinis aktyvumas padeda lavinti socialinius įgūdžius, palaikyti optimalią fizinę ir psichologinę pusiausvyrą. Atliekant fizinės mankštas gaminasi cheminiai junginiai darantys įtaką tiek fizinei vaiko būklei, tiek emocinei būsenai.

Nors neretai pasitaiko išgirsti, kad šiandien vaikams esą viskas galima, tačiau jų pareigos pamirštamos, prof. Dainius Pūras ragina mesti iš galvos tokius mitais patapusius teiginius. Garsus specialistas pažymi, kad suaugusiųjų pareiga kaip tik sukurti ribas ir išmokyti vaikus elgtis atsakingai, tačiau tą daryti be smurto.

Vienas iš dešimties mokinių kasdien rūko tabako gaminius, kas penktas – elektronines cigaretes, auga nelaimingų vaikų skaičius, prastėja higienos įgūdžiai ir mityba, mažėja fizinio aktyvumo, rodo naujausias Lietuvos moksleivių gyvensenos ir sveikatos (HBSC) tyrimas.  Anot vieno iš pagrindinių tyrimo organizatorių šalyje Kastyčio Šmigelsko, tyrimo metu vertinamos keturios dimensijos – gyvensena, psichikos sveikata ir gerovė, rizikinga elgsena ir socialiniai gerovės aspektai.