vaikų sveikata

Mokyklinio amžiaus vaikų turintys tėvai žino, kad rugsėjo 15-oji yra ta data, iki kurios mokyklas turėtų pasiekti galiojančios moksleivių sveikatos pažymos. Tvarka numato, kad jos neturinčiam vaikui negalima leisti dalyvauti ugdymo procese. Lietuvos progimnazijos asociacijos atstovė teigia, kad tokia priemonė – jau kraštutinė, tačiau neslepia, kad piktybiškų tėvų pasitaiko.

Naujų mokslo metų pradžia – jau visai ant nosies, kartu artėja ir terminas, iki kada ugdymo įstaigoms reikia pateikti galiojantį mokinio sveikatos pažymėjimą. Dalis gydytojų neslepia, kad šiuo metu tenka suktis kaip bitėms, mat į poliklinikas plūsteli iki paskutinės akimirkos laukiantys pacientai. Deja, jiems gali tekti „nusvilti“, mat pažymos iškart gauti gali ir nepavykti.

Vienas svarbesnių rūpesčių artėjant naujiems mokslo metams tėvams būna pasirūpinti kasmetine vaiko sveikatos patikra. Ji reikalinga ne tik siekiant įvertinti vaiko sveikatos būklę – nepateikus šios pažymos gali būti apribotas jo dalyvavimas ugdymo procese. Tiesa, nuo lapkričio 1 dienos laukia pokyčiai – pažymos ne visais atvejais kaip iki šiol galios visus metus.

Nors mokslo metai baigiasi ir kitų pradžia dar atrodo tolima, medikai ragina nedelsti – privaloma moksleivio sveikatos pažyma patariama pasirūpinti nelaukiant rudens. Kitu atveju galima ne tik įstrigti eilėse – gali būti apribotas vaiko dalyvavimas ugdymo procese. Moksleivio sveikatos pažymą privaloma atnaujinti ir pateikti kiekvienais metais iki rugsėjo 15 d. Pažyma galioja vienerius metus, o ją atlikus gydytojo duomenys automatiškai patenka į E. sveikatos sistemą.

Lietuvos sporto universiteto mokslininkų atlikti tyrimai rodo, kad mažėja vaikų fizinis aktyvumas, silpnėja raumenynas, nuo ko silpsta ir širdis, taip pat, vis daugiau vaikų tunka. Natūralu, kad ieškome būdų, kaip šiuos rodiklius pagerinti.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) primena, kad be mokinio sveikatos pažymos vaikas negalės ne tik mokytis, bet ir lankyti būrelių. Deja, atlikti tyrimai rodo, kad dėl fizinio aktyvumo stokos, ilgo sėdėjimo ir nekokybiško maisto moksleivių sveikata prastėja. Kita vertus, yra viena gera žinia – šiuolaikinis jaunimas turi geresnę pusiausvyrą nei jų tėvai ar seneliai.  Nuo 1992 metų kas 10 m. atliekami mokinių fizinio pajėgumo tyrimai.

Mažiau virusų, streso ir mažesnės eilės pas gydytojus – štai kodėl vidurvasarį puikus laikas atlikti profilaktinius vaikų sveikatos patikrinimus, primena Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Ši kasmetinė procedūra yra būtina ne tik tam, kad vaikas ar paauglys galėtų lankyti ugdymo įstaigą: lopšelį-darželį, darželį, mokyklą. Mokinio sveikatos pažymėjimo reikia ir planuojant dalyvauti būrelių veiklose, vykstant į stovyklas.

Lietuvos moksleivių sveikatos būklę beveik nuo pat Nepriklausomybės atkūrimo stebintis profesorius Arūnas Emeljanovas perspėja, kad jaunų žmonių sveikata prastėja. Pasak biomedicinos mokslų daktaro, vis daugiau jaunuolių patiria stresą, dažniau susiduria su fizinio pajėgumo bei kitomis sveikatos problemomis.  Pastaruosius tris dešimtmečius Lietuvos moksleivių sveikatos būklę tiriantis prof. dr.

Šįkart „Tėvai paprastai“ tinklalaidėje – tema, kuri aktuali kiekvienai mamai – vaikų ligos ir jų poveikis šeimos kasdienybei. Aktorė Valda Bičkutė, beveik penkerių metų Marijos mama, ir vaikų ligų gydytoja rezidentė, tinklaraščio „Ir vėl sloga“ autorė Elena Bukauskienėdiskutuoja apie motinystės atsakomybę, visuomenės spaudimą ir emocinę naštą, kurią kartais tenka nešti dėl vaikų sveikatos.

Tėtis Simonas ir „Tėvai paprastai“ kviečia pokalbio su beveik 40 tūkst. sekėjų instagrame turinčiu vaikų chirurgu Benediktu Jonuška ir operos solistu Jonu Sakalausku. Benediktas dalijasi savo ilgamete patirtimi gydant vaikus po sunkių traumų ir atskleidžia šokiruojančias tiesas, kaip kai kurių pavojų galima išvengti. Jis išsamiai paaiškina, kodėl tėvai dažnai nepastebi grėsmių kasdienėse situacijose ir kaip gali laiku reaguoti į pirmuosius traumos požymius.

Vaikų imunitetas – tema, kuriai tėvai skiria daug dėmesio. Tėtis Simonas Urbonas šį kartą „Tėvai paprastai“ studijoje kalbasi su šeimos klinikos P9 Vilniuje šeimos gydytoja Emile Tilindyte-Muliuoliene ir šokių trenere bei mama Gintare Slausgalviene.   Atvirame pokalbyje apie vaikų sveikatą pašnekovės dalijasi patirtimi, kaip valdyti situacijas, kai vaikai suserga, bei aptaria natūralius metodus, kurie padeda stiprinti vaikų imunitetą.

Daug kritikos strėlių būdamas sveikatos apsaugos ministru sulaukęs Arūnas Dulkys savo paskutiniu darbu iš pediatrų bendruomenės sulaukė didžiulės padėkos. Politikų nubrėžti planai, kad nuo 2027 m. vaikų ligų gydytojų neliktų pirminėje grandyje, buvo pakeisti.  Lietuvos pediatrų draugijos pirmininko prof. dr. Vaidoto Urbono teigimu, tai – labai svarbus žingsnis ir sveiko proto ženklas. „Ką tik kaip tik turėjome didelę pediatrų konferenciją.

Pirmoji savaitė sugrįžus į mokyklą gali tapti iššūkių kupinu laikotarpiu tiek vaikams, tiek tėvams. Viena dažniausiai pasitaikančių problemų – sutrikęs vaikų miego režimas. „Eurovaistinės“ vaistininkė Toma Gečienė dalinasi naudingais patarimais, kaip tėvai gali padėti vaikams susigrąžinti saldų ir gilų miegą. „Per vasaros atostogas daugelis vaikų eina miegoti ir keliasi vėliau, todėl staigus perėjimas prie ankstesnio miego grafiko gali sukelti sunkumų.

Vasariški orai džiugina daugelį, tačiau šoktelėjus termometrų stulpeliams, karštis gali tapti labai pavojingas. „Eurovaistinės“ vaistininkė Toma Gečienė teigia, kad net sveikiausi žmonės karštomis dienomis gali patirti perkaitimą, saulės smūgį, dehidrataciją bei širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimus. Šiomis dienomis karščio ypatingai turėtų saugotis senjorai ir vaikai.

Ekrano laiko ribojimas vaikams – neretai tik iliuzija. Mažųjų noras tęsti kovas įtraukiančiuose žaidimuose, žiūrėti „TikTok“ filmukus ar tiesiog susirašinėti su bendraamžiais dažnai nugali įrenginiuose įjungtus virtualius „sargus“. Vaiko teisių gynėjai sako, kad perteklinis laikas prie ekranų gali rodyti trūkstamą santykį su artimaisiais ir vesti į vaikų vienišumą, o „Telia“ ekspertai atkreipia dėmesį į populiariausias mažylių gudrybes ir pataria, kaip nuo jų apsisaugoti.

Sveikatos specialistai siunčia priminimą – profilaktinėmis moksleivių sveikatos pažymomis raginama rūpintis jau dabar, kad vėliau netektų pakliūti į didelę eilę. Nors įsibėgėjus balandžiui retai kas galvoja apie pasiruošimą naujiems mokslo metams, sveikatos specialistus ragintų tą padaryti.  Jie pataria kasmet iki rugsėjo 15 d. į ugdymo įstaigas turima pristatyti sveikatos pažyma pradėti rūpintis dar pavasarį.

Gydytojai stebi prastas tendencijas – ilgas prie ekranų praleidžiamas laikas, prasta mityba ir mažas fizinis aktyvumas augina ligotų vaikų skaičių. Nerimą kelia ir kylanti autizmo epidemija, mažėjančios skiepijimo apimtys bei apskritai užmojis iki 2027 m. pertvarkyti vaikų sveikatos priežiūrą. Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vaikų ligų klinikos profesoriaus, gydytojo gastroenterologo dr.

Daugelis šeimų susiduria su vaikų vidurių užkietėjimu ir su juo susijusiomis komplikacijomis. Skaičiuojama, kad per paskutinį dešimtmetį iš visų apsilankymų pas vaikų ligų gydytojus net 3–10 proc. yra susiję su šia būkle. Kauno klinikų Vaikų chirurgijos klinikos gydytoja vaikų chirurgė Jurgita Gailienė atkreipia dėmesį, kad jis pasireiškia skirtingu etapu kas trečiam vaikui. „Būdingi trys vaiko gyvenimo laikotarpiai, kai dažniausiai pasireiškia vidurių užkietėjimas.

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) planas nuo 2027 m. atsisakyti vaikų ligų gydytojų pirminėje grandyje vėl kelia sumaištį. Nors nuplanuota, kad tiek vaikų, tiek suaugusiųjų sveikatos priežiūra turėtų rūpintis tik šeimos gydytojai, patys pediatrai sako nežadantys nuleisti rankų. Jie tikina, kad ministrą greičiausiai pavyks įtikinti, jog įsigaliojęs ruošiamas modelis tik atsisuktų kitu galu.

Kiek kartų vaikystėje girdėdavome, kad vaikas, kuriam sunku susikaupti, nusedėti vietoje ar ilgai atlikti tam tikrą užduotį – yra neklaužada? Šiandien galime tik pasidžiaugti, kad tokius vaikus matome kitomis akimis ir ieškome būdų, kaip jiem padėti. Ir ne tik jiems. Šiandieniniame kontekste ypatingai daug dėmesio skiriama ir būsimų mamų sveikatai – ne tik fizinei, bet ir emocinei.

Poliklinikose – pats karštymetis: iki rugsėjo 15 d. pažymas dėl vaiko sveikatos į mokyklas ir darželius turintys pristatyti tėvai apgulė gydytojus. Nors patikrinti vaikų sveikatą iki numatyto termino dėl išaugusių eilių turbūt spės ne visi – ką jau kalbėti apie vizitą pas akių gydytoją, kurio gali tekti laukti ir pusę metų, – medikai vaikų savijautą ragina atidžiai stebėti kiaurus metus.

Judėjimas vaiko gyvenime yra vienas iš pagrindinių būdų pažinti juos supantį pasaulį. Vaiko augimui ir vystymuisi fizinis aktyvumas rekomenduojamas jau nuo pirmųjų gyvenimo dienų. Fizinis aktyvumas padeda lavinti socialinius įgūdžius, palaikyti optimalią fizinę ir psichologinę pusiausvyrą. Atliekant fizinės mankštas gaminasi cheminiai junginiai darantys įtaką tiek fizinei vaiko būklei, tiek emocinei būsenai.

Nors neretai pasitaiko išgirsti, kad šiandien vaikams esą viskas galima, tačiau jų pareigos pamirštamos, prof. Dainius Pūras ragina mesti iš galvos tokius mitais patapusius teiginius. Garsus specialistas pažymi, kad suaugusiųjų pareiga kaip tik sukurti ribas ir išmokyti vaikus elgtis atsakingai, tačiau tą daryti be smurto.

Vienas iš dešimties mokinių kasdien rūko tabako gaminius, kas penktas – elektronines cigaretes, auga nelaimingų vaikų skaičius, prastėja higienos įgūdžiai ir mityba, mažėja fizinio aktyvumo, rodo naujausias Lietuvos moksleivių gyvensenos ir sveikatos (HBSC) tyrimas.  Anot vieno iš pagrindinių tyrimo organizatorių šalyje Kastyčio Šmigelsko, tyrimo metu vertinamos keturios dimensijos – gyvensena, psichikos sveikata ir gerovė, rizikinga elgsena ir socialiniai gerovės aspektai.

Be tikslingai paskirtų tyrimų nebus ir tinkamo gydymo. Tačiau ne viskas taip paprasta, kai kalbame apie vaikus. Jiems paskyrus endoskopinius tyrimus tėvams kyla įvairių klausimų ir neretai nerimo, kaip jie bus atliekami, ar neskaudės. Kartu gydytojai ragina itin atidžiai prižiūrėti mažuosius, mat šių tyrimų gali prireikti ir skubos tvarka traukiant mažylio prarytus, sveikatai pavojingus svetimkūnius.

Vaiko raidos klinika – ne pelno siekianti viešoji įstaiga teikianti tikslines paslaugas vaikams, kuriant saugią, jaukią ir padedančią stiprėti aplinką bei paslaugas koncentruotas į kiekvieną vaiką individualiai.

  Šiais laikais vis dažniau susiduriame su įvairiais vaikų kalbos raidos sutrikimais. Kiekvienas vaikas yra unikalus ir gali turėti skirtingas kalbos ir kalbėjimo vystymosi ar komunikacijos problemas.

Tarpdisciplininė Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakulteto Psichologijos instituto ir Medicinos fakulteto Vaikų ligų klinikos mokslininkų komanda dvejus metus tyrė ilgalaikį ekranų poveikį 2–14 metų Lietuvos vaikų psichikos ir fizinei sveikatai. Rezultatai rodo: laiko prie ekranų trukmė reikšmingai siejasi su vaikų ir paauglių raida, pažintiniais gebėjimais, noru mokytis ir mokymosi pasiekimais.

Vėsiuoju metų laiku didžiąją dienos dalį praleidžiame uždarose patalpose, o vaikai ne išimtis. Darželių grupėse ir mokyklų klasėse mokinių kiekis vienoje patalpoje dažnai būna gausus, todėl patalpose greitai susidaro drėgna ir šilta aplinka, kuri puikiai tinka virusų plitimui.

Gera vaiko savijauta – tėvų prioritetas. Siekiant stebėti atžalos vystymąsi bei užkirsti kelią galimoms ligoms, mokslo metų pradžią lydi privaloma vaikų sveikatos patikra. Šeimos gydytoja Rasita Kybartienė teigia, jog kasmetinės patikros esmė ne vertinti peršalimo ligas, dėl kurių šaltuoju sezonu kreipiamasi dažniausiai, o bendrą vaiko būklę.

Pirmo tipo cukrinis diabetas, celiakija – klastingos ir vis dažniau vaikus užklumpančios ligos. Pasak Kauno klinikų endokrinologijos klinikos Vaikų endokrinologijos skyriaus vadovės dr. Editos Jašinskienės, susergančių pirmojo tipo cukriniu diabetu vaikų skaičius Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, didėja. „Anksčiau didžiausias susirgimų skaičius buvo ankstyvoje paauglystėje, dabar vis dažniau suserga vaikai iki 5 metų“, – sako gydytoja.

Tai, kad rugsėjis su naujais mokslo metais – ant nosies, itin gerai savo kailiu pajunta šeimos gydytojai. Nors esama tėvelių, kurie vaiką sveikatos patikrinimui atveda ir kitais mėnesiais, vis tik nemaža dalis laukia paskutinės akimirkos. Gydytojai primena, kad tiek eilėmis pas gydytojus besipiktinančių tėvelių nebūtų, jei iš anksto pasirūpintų vaiko sveikata.   Vilnietė Inga (tikrasis vardas ir pavardė žinomi, – aut. past.

Nors ypač po pandemijos ir ilgai trukusių karantinų gydytojai stvėrėsi už galvos dėl visokeriopai suprastėjusios vaikų sveikatos, profesorius Vaidotas Urbonas kaip didžiausią blogybę šiandien įvardija ekranų epidemiją. Jo teigimu, besaikis sėdėjimas prie įvairių ekranų sukuria virtinę kitų vaiko sveikatos problemų. Gydytojas teigia, kad per ilgas panirimas į virtualų pasaulį vaikams nieko gero neatneša – dėl to tiek auga svoris, prastėja mityba, mažėja fizinis aktyvumas, veikiama jų psichika.

Iki mokslo metų liko mažiau nei pora savaičių, tad natūralu, kad pačiame pasiruošimo įkarštyje tėvams kai kas gali pasimiršti. O už kampo laukiantis šaltasis sezonas su virusais priešakyje reikalauja papildomo dėmesio. Todėl farmacijos specialistė Renata Mardosienė primena – ruošiantis mokyklai svarbu pasirūpinti ne tik mokyklinėmis priemonėmis, bet ir visapusiška vaiko sveikata.

Daugėja nutukusių vaikų, prastėja jų rega ir laikysena – tokią išvadą daro gydytojai, pas kuriuos prieš mokslo metus tėvai veda atžalas sveikatos patikrai. Medikai sako, kad jau antrus metus iš eilės mažamečių sveikata blogėja ir dėl to kaltina pandemiją. Mat per ją vaikai laiką leido įnikę į telefonus ir kompiuterius, mažai judėjo gryname ore. Gydytojai ypač akcentuoja prastą vaikų psichologinę sveikatą – kai kuriems mokyklinukams sunku grįžti į kolektyvus ir net susirasti draugų.

Kartais matome, kad vaikui tikrai kažką skauda, tačiau nežinome nei skausmo intensyvumo, nei priežasčių, nei lokacijos. Kodėl vaikų skausmas – kur kas sudėtingesnė sritis? Ką reikėtų žinoti apie vaikų skausmo malšinimą? Kokių vaistinių medžiagų dažniausiai skiriama, norint numalšinti vaikų skausmą? Apie tai ir dar daugiau – šiame straipsnyje.

Pandemija baigiasi, tačiau jos pagimdytos ar pagilintos bėdos nesitraukia. Suprastėjusi fizinė sveikata ir psichologinė būklė, dar didesnis įnikimas į telefonus ir, svarbiausia, – kritusios kalendorinių skiepų vakcinacijos apimtys kaip reikiant verčia nerimauti vaikų gydytojus. Profesorius Rimantas Kėvalas ypač nuogąstauja dėl to, kad tėvai atsisako vaikus skiepyti nuo seniai žinomų, bet mirtinai pavojingų ligų.

Visuomenėje vyrauja mitas, kad vaikai serga lengviau nei suaugusieji. Tačiau Kauno klinikų Retų ir nediagnozuotų ligų koordinacinio centro vadovė, Vaikų ligų klinikos vaikų ligų gydytoja doc. dr. Lina Jankauskaitė pabrėžia, kad toks įsitikinimas yra neteisingas. „Vaikai serga taip pat, kaip ir suaugusieji, kartais net ir sunkiau, – sako ji. – Pediatrija dažnai nėra prioritetinė sritis sveikatos sistemoje, todėl ypatingai svarbu kalbėti apie mažųjų pacientų saugą.

Maždaug dešimtadalis ikimokyklinukų ir ketvirtadalis moksleivių yra nutukę, rodo Higienos instituto penktadienį paskelbti duomenys. Institutas pirmą kartą skelbia ne tik mokinių, bet ir ikimokyklinio amžiaus vaikų sveikatos rodiklius, kurie susisteminti remiantis 2020–2021 metų Mokinio sveikatos pažymėjimo duomenimis.  Pranešime teigiama, kad apie 63 proc. ikimokyklinukų ir mokyklinio amžiaus vaikų buvo normalaus kūno svorio.

Medikai įspėja, kad metai karantino ir nuotolinio mokymosi gali turėti negrįžtamų pasekmių vaikų sveikatai. Per mažas fizinis aktyvumas, suprastėjusi mityba, pakrikęs miego režimas – tai ne tik didina nutukimo riziką, bet ir gimdo puokštę kitų ligų. „Mums rūpi, kas su žmogumi bus po 20, 30, 40 metų, o kai problemos jau išsivysto vaikystėje, taip sugadinama vaiko ateities sveikata“, – sako vaikų gydytojas prof. dr. Vaidotas Urbonas.

Dar nespėjus įsibėgėti profilaktiškai sveikatą turinčių pasitikrinti vaikų srautui, gydytojai jau konstatuoja per nuotolinio ugdymo metus stipriai pablogėjusią vaikų sveikatą. Ypač daug nerimo kelia moksleivių akių sveikata. Medikai perspėja – jei vaikai rudenį negrįš į mokyklas, pasekmės laukia labai liūdnos. Vaikų gydytojai įspėja, jog lygiagrečiai su COVID-19 pandemija vyksta didžiulė trumparegystės epidemija.

Birželio 1-ąją minėsime tarptautinę vaikų gynimo dieną. Ta proga, laida „Sveikata.lt“ ragina jus daugiau pasidomėti vaikų sveikata, kokia situacija su vaikų sveikatos priežiūra yra Lietuvoje. Kviečiame susipažinti, kuo skiriasi pediatras nuo šeimos gydytojo ir kaip geriau pasirinkti gydytoją, kuris prižiūrės jūsų mažylį.

Vaikų sveikatą karantino metu vaikų gydytojas prof. Rimantas Kėvalas prilygina karo zonose gyvenančiųjų psichikos būklei. Kaip teigia jis, pandemijos ir karantino metu mokyklos uždaromos turėtų būti paskutinės, o atidaromos pirmos. Anot mediko, dabar gi sunkiai suvokiama, kai laisvinant verslus jos Lietuvoje jau uždarytos 35 savaites. Išanalizavus 87 šalių ir 25 mln. susirgusių COVID-19 infekcija žmonių duomenis vidutiniškai vaikai sirgo apie 11 proc.

Lietuvoje kas antras vaikas iki trejų jau turi sugedusių dantų, o pasiekus ikimokyklinį amžių, dantų ėduonies sukeltų problemų turi jau 94 proc. šios amžiaus grupės vaikų. Vaikų burnos sveikatos situacija Lietuvoje yra viena prasčiausių ES, ir tai yra bendro aplaidumo – tiek valstybės, tiek tėvų ar globėjų – pasekmė, teigia burnos sveikatos ekspertai.

Nors Covid-19 infekcija vaikams tiesiogiai pavojinga labai retai, specialistai įspėja apie ne mažiau pasekmių galinčius turėti šalutinius pandemijos reiškinius. Kalbama ne tik apie sumažėjusias sveikatos profilaktikos apimtis, bet ir smurto artimoje aplinkoje riziką. Kaip pasakojo Kauno klinikų Vaikų klinikos vadovas, prof. Rimantas Kėvalas Covid-19 infekcija vaikams absoliučia dauguma atvejų nėra labai pavojinga ir pasireiškia lengvais simptomais arba praeina visai be jų.

Ir toliau plintanti COVID-19 pandemija kelia vis daugiau klausimų. Dėmesys atkreipiamas ir į mūsų mažuosius – kaip virusas paliečia vaikus ir kokios ilgalaikės pasekmės jiems gresia, TV3 televizijos laidoje „Būk sveikas“ atsakė prof. Rimantas Kėvalas. Koronaviruso pandemiją lydi įvairios teorijos ir mitai. Vienas jų teigia, kad būtent vaikai yra pirminis viruso šaltinis. „Vaikai pirminiu COVID-19 infekcijos šaltiniu būna labai retai, tik iki 2-3 procentų.

Dėl pandemijos sumažėjusios kitų sveikatos paslaugų apimtys gali prišaukti ne mažesnę už Covid-19 bėdą. Kaip įspėjo vaikų ligų gydytojas Rimantas Kėvalas, jau dabar esama ženklų dėl gresiančio tymų protrūkio.   Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos vadovas Seimo sveikatos reikalų komitete pasakojo, kad bent kitų šalių rodikliai jau dabar itin verčia suklusti. „Norėtųsi atkreipti dėmesį, ką šiuo metu kalba ekspertai. Už Covid-19 pandemiją dar blogiau gali būti prasidėjęs tymų protrūkis.

Nors karantino metu dėl ribojimų patekti pas gydytojus reikalavimas turėti galiojantį moksleivio sveikatos pažymėjimą buvo atšauktas, visgi dalis tėvų dabar jau turėtų paskubėti pas gydytojus, norėdami ją pristatyti laiku. Paskelbus, kad mokslo metai moksleiviams prasidės įprastu laiku, būtina nepraleisti terminų, kada reikia pristatyti vaiko profilaktinio patikrinimo pažymą.

Pasaulio šalims atsigaunant po pirmosios COVID-19 bangos ir nekantriai laukiant žinios apie vakcinos nuo šio viruso sukūrimą, pandemijos pasekmes analizuojantys ekspertai griežti – kai kuriais atvejais padaryta žala sunkiai išmatuojama. Vienas tokių – netiesioginės pandemijos pasekmės vaikų sveikatai.