vadovų taryba

Kol Briuselyje Europos Sąjungos ministrai tariasi dėl energetikos kainų, mūsų šalies vadovai pešasi, kas turėtų važiuoti į Europos Vadovų Tarybą ir bando kratytis atsakomybės už prastą Lietuvos padėtį. Buvęs prezidento Valdo Adamkaus patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Albinas Januška TV3 žinių „Dienos komentare“ aiškino, kad Gitanas Nausėda savo vaidmenį galėjo atlikti ir ankščiau.

Prezidentas Gitanas Nausėda raštu atsakė premjerei Ingridai Šimonytei, kad į Europos Sąjungos (ES) šalių vadovų susitikimus toliau vyks pats, nes tai jo konstitucinė pareiga, trečiadienį pranešė naujienų portalas 15min.lt. Anksčiau I. Šimonytė parašė laišką šalies vadovui, kur pasiūlė nustatyti tvarką, kad kartais į Europos Vadovų Tarybą vyktų prezidentas, o kartais – ji pati, priklausomai nuo aptariamų temų.

Europos Sąjungos lyderiai naująja Europos Komisijos pirmininke antradienį išrinko Vokietijos gynybos ministrę Ursulą von der Leyen. Šią kandidatūrą dar turės patvirtinti Europos Parlamentas. Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė po Europos Sąjungos viršūnių susitikimo sakė, kad „Europos Parlamente bus įvairių reakcijų ir diskusijų“. Ji teigė, kad Vokietijos politikė svarbiausiame ES poste būtų naudinga Lietuvai.

Europos šalių lyderiams ketvirtadienį nepavyko sutarti dėl kandidatų užimti svarbiausius Briuselio postus ir ateinančius penkerius metus vadovauti pastangoms reformuoti Europos Sąjungą. Lyderiai sprendimą šiuo klausimu atidėjo mažiausiai savaitei. 28 Bendrijos valstybių vadovai susitiko spręsti šio klausimo, Europos Parlamento frakcijoms nesutarus dėl paramos konkrečiam kandidatui į Europos Komisijos – pagrindinės Europos Sąjungos vykdomosios valdžios institucijos – vadovo postą.

Europos Vadovų Taryba pirmadienį nusprendė dar vieneriems metams – iki 2018-ųjų vasario – pratęsti tebegaliojančias sankcijas Baltarusijai. Briuselyje išplatintame pareiškime rašoma, kad nuspręsta pratęsti prekybos ginklais embargą, banko aktyvų įšaldymą ir draudimą įvažiuoti į Europos Sąjungą keturiems asmenims, susijusiems su neišaiškintu dviejų opozicionierių, verslininko bei žurnalisto dingimu 1999-2000 metais.

  Europos Sąjunga pirmadienį pratęsė dar šešiems mėnesiams ekonomines sankcijas Rusijai dėl jos intervencijos Ukrainoje.   Europos Sąjungos lyderiai per viršūnių susitikimą praėjusią savaitę sutarė pratęsti sankcijas, kurios buvo paskelbtos 2014 metais; 28 ES narėms atstovaujanti Europos Vadovų Taryba šį sprendimą patvirtino pirmadienį. „Taryba pratęsė ekonomines sankcijas specifinėms Rusijos ekonomikos šakoms iki 2017-ųjų liepos 31 dienos“, – nurodoma Tarybos pranešime.

Europos Sąjunga ketvirtadienį ėmėsi sankcijų dar prieš 10 aukščiausio rango Sirijos pareigūnų dėl jų dalyvavimo „žiauriose represijose“ prieš civilius gyventojus. „Šie asmenys ... yra aukšto rango kariuomenės pareigūnai ir su režimu susiję aukšto rango veikėjai“, – nurodoma pranešime. Praėjusią savaitę ES lyderiai susitarė griežtinti sankcijas Sirijos prezidento Basharo al Assado režimui dėl antro didžiausio šalies miesto Alepo puolimo.

  Europos Sąjunga penktadienį oficialiai dar pusmečiui pratęsė ekonomines sankcijas Rusijai, kurios jai buvo įvestos už vaidmenį Ukrainos konflikte, rašoma Bendrijos paskelbtame pareiškime.   „2016 metų liepos 1 dieną (Europos Vadovų) Taryba pratęsė ekonomines sankcijas konkretiems Rusijos ekonomikos sektoriams iki 2017 metų sausio 31 dienos“, – rašoma pareiškime.

Europos Sąjunga (ES) penktadienį dar vieniems metams pratęsė sankcijas, kurios buvo įvestos dėl Rusijos 2014 metais įvykdytos Krymo aneksijos, kurią blokas smerkia ir atsisako pripažinti. „Europos Vadovų Taryba iki 2017 metų birželio 23-iosios pratęsė ribojamąsias priemones, priimtas reaguojant į nelegalią, Rusijos (įvykdytą) Krymo ir Sevastopolio aneksiją“, – sakoma pareiškime.