Volodymyras Zelenskis

Buvusi Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio atstovė spaudai trečiadienį pranešė, kad jai buvo uždrausta kalbėti Europos Parlamente dėl sankcijų, kurias V. Zelenskis jai pritaikė vos prieš kelias dienas.  Julija Mendel ėjo V. Zelenskio atstovės spaudai pareigas nuo jo išrinkimo 2019 m. iki 2021 m. – likus keliems mėnesiams iki Rusijos invazijos į Ukrainą.  Nuo to laiko 40 metų J. Mendel tapo atvira savo buvusio vadovo kritike.

Ukrainos ir JAV komandos dirba siekdamos surengti prezidentų Volodymyro Zelenskio ir Donaldo Trumpo susitikimą Niujorke bei rengia jo turinį. Apie tai trečiadienį, rugsėjo 16 dieną, per spaudos konferenciją pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas Heorhijus Tychyjus, praneša „Ukrinform“ korespondentas. „Komandos šiuo metu iš tiesų dirba ties galimybe surengti Ukrainos ir JAV prezidentų susitikimą bei jo turiniu, kad jis būtų kuo turiningesnis.

Rusija turi „padėti ant stalo“ objektų, kurių Ukrainos kariuomenė neturėtų atakuoti pagal energetinių paliaubų susitarimą, sąrašą, pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Esame pasirengę energetinėms paliauboms, tačiau turime suprasti, ką tai reiškia Ukrainai. Putinui energetika – tai naftos ir dujų pardavimas. Mums energetika – tai elektra ir dujos mūsų žmonėms“, – interviu „CBS News“ sakė V. Zelenskis.

Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas pats gali tapti kita savo karo auka, sako „The Times“ apžvalgininkas Roger Boyes. „Saugokitės grįžtančio kario – neįgalaus ir kupino apmaudo“, – savo naujausiame komentare V. Putiną perspėja jis. Putino laukiantis išbandymas Jau šį savaitgalį V. Putino laukia tam tikras išbandymas – vyksta Valstybės Dūmos rinkimai. Jie gali atskleisti Rusijoje vyraujantį karo nuovargį ir paties V. Putino, kaip strateginio vado, nesėkmes.

Ukrainos Konstitucija, rinkimų teisės aktai ir saugumo padėtis neleidžia rengti rinkimų Ukrainoje karo metu.  Apie tai, pasak „Ukrinform“, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė interviu JAV televizijos kanalui „CBS News“. „Esu pasirengęs juos (rinkimus – aut.) surengti nors ir rytoj, bet jei karas tęsiasi, to padaryti negalima – nei pagal Konstituciją, nei pagal rinkimų įstatymus, o visų pirma dėl saugumo padėties.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad Rusija neseniai dukart taikėsi į jo lėktuvą. Šią informaciją V. Zelenskis antradienį atskleidė interviu amerikiečių televizijai „CBS News“. Volodymyras Zelenskis sako, kad Rusija dukart taikėsi į jo lėktuvą virš Moldovos „Moldovoje buvo mano prezidentinis lėktuvas, todėl jie atakavo Moldovą. Kai keliavome namo, vėl per Kišiniovą, jie padarė tą patį“, – sakė jis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pažadėjo sustiprinti šalies geležinkelių saugumą po Rusijos atakų serijos. Geležinkelių infrastruktūra ir stotys ne kartą tapo Rusijos atakų taikiniais. Viena iš tokių atakų įvyko sekmadienį, kai kovinis dronas netoli Lenkijos sienos smogė į keleivinį traukinį, važiavusį iš Kyjivo į Varšuvą.

Šiame kare negali būti „pergalingos“ situacijos nė vienai iš šalių, pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Apie tai jis kalbėjo „CBS News“, rašo UNIAN. Anot jo, tai buvo aišku nuo pirmosios Rusijos invazijos dienos. „Svarbiausia pergalė visiems – ne Ukrainai ir Rusijai, o visiems, visam pasauliui. Tai taika, kuri sustabdys šį karą. Ir tai yra pergalė žmonių gyvybių labui“, – sako jis. V. Zelenskis taip pat pastebėjo, kad JAV pradėjo geriau suprasti karą Ukrainoje.

Rusija naudojasi maisto krize ir Juodosios jūros blokada kaip priemonėmis migrantų srautams skatinti bei Europai destabilizuoti, todėl Europos Sąjunga privalo apsaugoti Ukrainos eksportą ir kartu kovoti su Rusijos hibridinėmis kampanijomis, platformoje „X“ pareiškė užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha.

Rusija per pastarąsias savaites du kartus mėgino dronais atakuoti lėktuvą, kuriuo skrido Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Apie tai jis antradienį papasakojo interviu „CBS News“. „Mano prezidentinis lėktuvas buvo Moldovoje – būtent todėl jie ir atakavo Moldovą, – sakė V. Zelenskis. – Kai grįžome namo, vėl per Kišiniovą, jie padarė tą patį.“ Pasak V. Zelenskio, grįžtant vienas ar du dronai įskrido į Moldovos oro erdvę. Apie tai anksčiau nebuvo skelbta.

Kare žuvo Rusijos vadovui Vladimirui Putinui apie Kostiantynivkos „užėmimą“ raportavęs ir prieš dvi savaites Rusijos didvyrio „Auksine žvaigžde“ apdovanotas generolas majoras Antonas Grunis, skelbia „Telegram“ kanalai. Apie Kazanės Suvorovo karo mokyklos absolvento Antono (KPK48 laida) žūtį rugsėjo 14 dieną pranešė „Telegram“ kanalas „Suvorovo brolija“. Prie įrašo buvo pridėta 4-osios atskirosios motorizuotųjų šaulių brigados vado, generolo majoro Antono Grunio nuotrauka.

Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas laiške Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui pažadėjo „nuolatinę paramą“ jo šaliai, teigdamas, kad Rusijos tęsiamas karas yra „šventas“, antradienį pranešė valstybinė žiniasklaida. Nuo 2022 metų, kai Rusija pradėjo didelio masto invaziją į Ukrainą, Šiaurės Korėja tapo svarbia Kremliaus sąjungininke, siunčiančia karius remti Maskvos karo pastangų mainais į ekonominę naudą ir karines technologijas, teigia analitikai.

Ukraina sėkmingai išbandė dar vieną naikintuvą, skirtą kovoti su rusiškais reaktyviniais dronais, pranešė prezidentas Volodymyras Zelenskis....

Rusofašistai Ukrainos ir Lenkijos pasienyje smūgiavo keleiviniam traukiniui – galimai taikėsi į sąstatą, kuriuo riedėjo buvęs britų premjeras Borisas Johnsonas, buvęs Amerikos žvalgybos vadas ir kiti buvę aukšti Europos lyderiai. Aiškėja, kad lyderių traukinys iš stoties pajudėjo anksčiau grafiko, o dronas smogė tuoj po jų keliavusiam sąstatui. Varšuva Rusijos smūgį pasienyje vadina didele eskalacija ir perspėja, kad iš Rusijos artimiausiu metu galima tikėtis dar daugiau.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį atleido šalies generalinį prokurorą, kuris yra kaltinamas kyšininkavimu. Apie Ruslano Kravčenkos atleidimą V. Zelenskis pranešė vyriausybės dekretu. R. Kravčenka kaltinimus neigia.

Rusijos smūgiai Ukrainos geležinkelių tinklui kas savaitę darosi vis stipresni, pirmadienį naujienų agentūrai AFP pareiškė valstybinės operatorės vadovas, savaitgalį netoli sienos su Lenkija įvykus atakai prieš traukinį, kuriuo dažnai naudojasi diplomatai. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis apkaltino Rusiją bandymu „suluošinti ekonomiką ir sugriauti žmonių gyvenimus“ stiprėjančiais smūgiais civilinei infrastruktūrai, įskaitant geležinkelius.

Ukrainos generalinis prokuroras Ruslanas Kravčenko pirmadienio naktį išvyko į užsienį tarnybiniu automobiliu, praneša leidinys „Ukrajinska Pravda“ (UP), remdamasis šaltiniais Ukrainos teisėsaugos institucijose. Anot šaltinių, R. Kravčenko išvyko į užsienį 2.30 val. nakties tarnybiniu automobiliu. Šaltinių teigimu, R. Kravčenko pasinaudojo komandiruote į Lietuvą kaip pretekstu kirsti sieną.

Kanada ketina prisijungti prie Europos Sąjungos 90 mlrd. eurų paskolos Ukrainai, pranešė „Financial Times“ (FT) remdamasi gerai informuotais šaltiniais. Anot šaltinių, Otava ir Briuselis ketina susitarti dėl Kanados įnašo dydžio iki spalio mėnesį Monrealyje vyksiančio ES viršūnių susitikimo pradžios. Taigi Kanada taps antrąja šalimi už Europos Sąjungos ribų, kuri dalyvaus paskolų programoje Kyjivui. Anksčiau prie jos prisijungė Jungtinė Karalystė.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad degalų kainos auga tariamai dėl Ukrainos smūgių Rusijos naftos perdirbimo gamykloms. Jis teigia, kad paprašė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio nutraukti šiuos smūgius, rašo „RBC-Ukraine“. „Mano problema su Ukraina ir Rusijos Federacija yra ta, kad šiuo metu labai kyla dyzelino kainos. Didžioji jo dalis tiekiama iš Rusijos. O Rusijos įmonės patiria Ukrainos smūgius.

Ukraina yra pasirengusi susilaikyti nuo smūgių į energetikos objektus Rusijoje, jei nebus puolami Ukrainos energetikos objektai, kritinė infrastruktūra ar maisto tiekimo grandinės, „Telegram“ kanale pareiškė prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Rusijos dronas sekmadienį smogė į keleivinį traukinį, važiavusį iš Kyjivo į Varšuvą, tačiau niekas nenukentėjo, pranešė Varšuva ir Kyjivas, o Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis nurodė, kad buvo atakuojami vakariniai regionai. Ukraina teigė, kad smūgis buvo suduotas vos už 2 kilometrų nuo sienos su NATO nare Lenkija, pataikyta į keleivinio traukinio lokomotyvą, o V. Zelenskis pažymėjo, jog Maskva į jį smogė tyčia. Lenkija sakė, kad dar vienas dronas smogė netoli pasienio punkto.

Ukraina tikisi, kad Jungtinių Valstijų tarpininkaujamos derybos su Rusija dėl taikos susitarimo bus atnaujintos kitą mėnesį, šeštadienį pareiškė prezidento Volodymyro Zelenskio kanceliarijos vadovas. „Ruošiamės spaliui“, – žurnalistams sakė Kyryla Budanovas, patvirtindamas, kad derybos vyks trišaliu formatu. Jis neįvardijo tikslios susitikimų datos ar vietos.

Kiek daugiau nei 23 mlrd. eurų gynybos biudžeto deficitas, kurį Ukraina nori padengti padedama sąjungininkų, sukėlė nerimą Europos pareigūnams, rašoma „The New York Times“. Tai liudija, kad karo kaina auga, pažymi laikraštis. Ir taip neįtikėtinai brangiai kainuojančio karo kaina šiais metais ženkliai išaugo ir Maskvai, rodo Rusijos biudžeto duomenys. Ukrainos gynybos biudžeto deficitą Volodymyras Zelenskis viešai įvardijo rugpjūčio pabaigoje vykusiame „Norinčiųjų koalicijos“ posėdyje.

Rusijos vadovo Vladimiro Putino ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio susitikimas G20 viršūnių susitikime Majamyje yra „neįmanomas“ – šeštadienį Naujajame Delyje agentūrai AFP pareiškė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, atmesdamas Ukrainos vadovo pasiūlymą. „Tai neįmanoma“, – sakė D. Peskovas, pakartodamas Maskvos reikalavimą, kad susitikimas gali įvykti tik Rusijos sostinėje.

Vakarų šalys ir pati Ukraina jau vienareikšmiškai nusiteikė tam, kad karas vyks mažiausiai iki kito pavasario, skelbiama „Bloomberg“: Vladimiras Putinas nedemonstruoja jokio pasirengimo jį baigti ir jau perėjo prie eskalacijos, stiprindamas Ukrainos miestų bombardavimą.

Rusija yra pasirengusi derėtis su Kyjivu, tačiau tuo pačiu metu nesiruošia skelbti ugnies nutraukimo kare su Ukraina, teigė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, šeštadienį pranešė Rusijos propagandinė naujienų agentūra „TASS“. Rusijos vyriausybei netrūksta geros valios, sakė S. Lavrovas Naujajame Delyje vykstančiame BRICS šalių viršūnių susitikime, kurio dalyvės save laiko atsvara Vakarams.

Europos šalių karių įvedimas į Ukrainos teritoriją reikštų karą su Rusija, pareiškė Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas. „Dabar jie kalba apie tai, kad svarsto, kaip įvesti kariuomenę į Ukrainos teritoriją. Tai reiškia karą su Rusija“, – TASS cituoja jį. Tačiau būtent Rusija pradėjo plataus masto karą prieš Ukrainą dar 2022 m. vasarį. Rusija nuolat bando pateisinti savo kruviną agresiją prieš Ukrainą. Vakarų šalys remia Ukrainą.

JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija dėl pastarojo meto mirtinų smūgių Ukrainoje turėtų jau dabar įvesti naujas sankcijas Rusijai, penktadienį pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Sankcijos turi būti įvestos dabar“, – Jaltos Europos strategijos (YES) forume sakė V. Zelenskis. „Atvirai kalbant, kartais nesuprantu, kodėl sprendimai negali būti priimami greitai“, – pridūrė jis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pagrasino Rusijai dėl jos planų nutraukinėti elektrą Ukrainoje, rašo UNIAN. „Ukraina išmoko rasti būdų, kaip oriai atsakyti į Rusijos smūgius. Aš to nelyginu su tomis humanitarinėmis katastrofomis, kurias jie šiandien sukelia. Ukraina to nedaro. Vis dėlto Ukraina yra pajėgi atsakyti Rusijai į bet kokią jos operaciją. Rusija žino, kad jei jie smogs – o jie ruošiasi žiemą smogti mūsų energetikos sistemai – Rusija gaus tą patį.

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad Rusija tikisi, jog artimiausioje ateityje su Ukraina ir JAV galės surengti trišales derybas, rašo TASS. „Tikimės, kad, kaip buvo sutarta su JAV derybininkais, jau artimiausioje ateityje mums pavyks vėl susitikti trise ir tęsti dialogą. Kita vertus, sunku numatyti, kokie bus šio dialogo rezultatai, nes su kiekvienu kartu situacija Ukrainoje ukrainiečiams tampa vis blogesnė“, – nepateikdamas įrodymų pareiškė jis.

Volodymyro Zelenskio lėktuvas ir vėl atsidūrė Kremliaus pasiųsto „Shahedo“ radare. Tuo metu, kai Ukrainos prezidentas ruošėsi pakilti iš Kišiniovo, agresorės bepilotis kirto Moldovos oro erdvę. Dronas nukrito už 160 kilometrų nuo oro uosto, kuriame stovėjo V. Zelenskio lėktuvas. Moldovos valdžia aiškinasi, ar tai buvo pasikėsinimas į V. Zelenskį. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže. Ukrainos prezidentinis lėktuvas Kanadoje Kalgario oro uoste rieda kilimo ir tūpimo taku.

Rusijos okupantai rengia teroro aktus laikinai okupuotose teritorijose, kad galėtų apkaltinti Ukrainą ir pateisinti represijas prieš Ukrainos gyventojus. Apie tai praneša Ukrainos užsienio žvalgybos tarnyba.

Rusijos karas prieš Ukrainą tęsiasi jau 1659 dienas, nors Vladimiras Putinas tikėjosi jį užbaigti per vieną ar dvi savaites. Dabar Rusijos vadovui lieka vis mažiau laiko ir galimybių pasiekti užsibrėžtus tikslus. Apie tai leidinio „The Hill“ skiltyje rašo į atsargą išėjęs JAV karinės žvalgybos karininkas Jonathanas Sweetas ir nacionalinio saugumo ekspertas Markas Tothas. Leidinys „The Economist“ anksčiau iškėlė prielaidą, kad V. Putinas nesėkmingą karo baigtį gali laikyti grėsme sau pačiam.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pareiškė, kad rugsėjo pabaigoje Niujorke planuoja susitikti su JAV vadovu Donaldu Trumpu, Vašingtonui siekiant atgaivinti ilgai įstrigusias derybas dėl karo Ukrainoje pabaigos. „Bet rugsėjo pabaigoje turėsime galimybę susitikti, manau, su amerikiečių komanda Niujorke, – spaudos konferencijoje Kanadoje sakė V. Zelenskis. – Ir manau, kad (...) po susitikimo Niujorke su prezidentu Trumpu galėsiu kalbėti atviriau.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, komentuodamas incidentą dėl drono netoli jo lėktuvo Moldovoje, pareiškė, kad Ukrainai vienas ar net šimtas dronų nėra problema – tikroji problema yra tūkstančiai greitaeigių bepiločių orlaivių per parą. Apie tai valstybės vadovas pranešė bendraudamas su žiniasklaidos atstovais Kanadoje, skelbia „Ukrinform“ korespondentas.

Jei Rusijos kariniai ir ekonominiai nuostoliai toliau augs dabartiniu tempu, Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas iki 2028 m. išeikvos Rusijos pajėgumus kariauti, interviu „The Times“ pareiškė Ukrainos žvalgybos vadovas generolas leitenantas Olehas Ivaščenko. Jis sausio mėnesį perėmė Ukrainos karinės žvalgybos tarnybos (GUR) vairą. „Rusija turi karinių ir ekonominių išteklių kitiems metams, tačiau, mūsų vertinimu, jie išseks 2028 m.“, – sako jis. Interviu vyko GUR būstinėje Kyjive.

„McDonald’s“ Ukrainoje laikinai mažina dalies restoranų meniu dėl tiekimo sutrikimų. Bendrovė savo „Instagram“ paskyroje pranešė, kad problemų kyla dėl dažnų ir ilgai trunkančių oro pavojaus signalų. Pasak „McDonald’s“, dėl susidariusios situacijos vėluoja produktų tiekimas į restoranus, todėl kai kuriose vietose nuspręsta laikinai siūlyti mažesnį patiekalų pasirinkimą. „Dėl dažnų ir ilgai trunkančių oro pavojaus signalų susiduriame su produktų tiekimo į restoranus vėlavimais.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis patvirtino, kad per parą buvo smogta net 8-iems Rusijos objektams. Apie tai jis pranešė savo „Telegram“ kanale. Tarp taikinių buvo naftos perdirbimo gamykla Jamalo Nencų autonominėje apygardoje, jūrų prekybos uostas Dagestane, taip pat infrastruktūros objektai Maskvos, Voronežo, Astrachanės ir Briansko srityse. „Rusija kasdien tęsia savo terorą prieš Ukrainą. Ir kasdien sulaukia teisingo atsako.

Maskva ir Vašingtonas turi daug ką aptarti, tačiau svarbu žodžius paversti veiksmais, Rytų ekonomikos forumo (EEF) kuluaruose pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova. „Žinote, tai labai įdomus klausimo formulavimas: ar dar yra apie ką kalbėtis? Žinoma, kad yra.

Plačiai paplitusi nuomonė, kad derybos, kuriomis siekiama išspręsti tarptautinius konfliktus, visada yra naudingos. Žiniasklaida, paskatinta pačių derybų dalyvių, dažnai sustiprina tokį požiūrį, kalbėdama apie pažangą derybose, spartėjantį jų tempą ar intensyvėjančias pastangas bei lūkesčius dėl būsimų susitikimų, straipsnyje „The Washington Post“ rašė 2018–2019 metais Baltųjų rūmų patarėju nacionalinio saugumo klausimais dirbęs Johnas Boltonas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad jo kolega iš Rusijos Vladimiras Putinas „nori sudaryti susitarimą“, siekdamas užbaigti karą Ukrainoje. Trečiadienį atsakydamas į žurnalisto klausimą apie savo pokalbį telefonu su V. Putinu, D. Trumpas sakė, kad jiedu „gerai pakalbėjo“. Trijų šalių susitikimas su V. Putinu ir Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu „yra įmanomas“, prieš išvykdamas į Respublikonų partijos suvažiavimą Dalase sakė D. Trumpas.

Ukraina rengia diplomatinę strategiją, kuri leistų pasiekti pirmuosius sprendimus dėl karo pabaigos dar prieš atšąlant orams, sako Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, rašo „Kanal 24“....

JAV prezidentas Donaldas Trumpas trumpai pakomentavo savo pokalbį su Rusijos režimo lyderiu Vladimiru Putinu. Jis su juo telefonu kalbėjosi anksčiau šią savaitę. „Turėjome gerą pokalbį, jis nori susitarti. Jei nori ir Zelenskis, tai būtų labai šaunu“, – sako jis. „Trukdo tai, kad yra du žmonės, kurie vienas kito nekenčia. Labiau nei bet kas kitas – du žmonės, kurie vienas kito nekenčia. Aš kalbuosi su žmonėmis, viskas ką darau, tai kalbuosi su žmonėmis visą savo gyvenimą, suprantu sandorius.

Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio lėktuvas vos nesusidūrė su dronu, pareiškė Norvegijos ministras pirmininkas Jonas Gahr Store, rašo „Reuters“. „Jo lėktuvo vos nekliudė dronas, kai jis ruošėsi pakilti iš Moldovos. Tokia yra realybė, su kuria jis susiduria“, – cituojamas jis. Norvegų premjeras neatskleidė, iš kur gavo šią informaciją, nei kaip arti buvo dronas.

Jungtinės Valstijos privalo nutraukti paramą Kyjivui, kad padėtų užbaigti Rusijos karą prieš Ukrainą, Rusijos valstybiniam transliuotojui VGTRK trečiadienį pareiškė Kremliaus patarėjas Jurijus Ušakovas.

Donaldas Trumpas bando įtikinti Vladimirą Putiną užbaigti karą – po savo pasiuntinių vizitų Maskvoje ir Kyjive D.Trumpas pirmas paskambino V. Putinui ir su juo kalbėjosi valandą. Pokalbio metu V. Putinas nepraleido progos papasakoti apie savo tariamas pergales fronte ir tikino, kad neketina pulti Europos šalių.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.  Už maždaug 500 kilometrų nuo Ukrainos sienos Novorosijsko gyventojams miegoti neleidžia oro pavojaus sirenos.

JAV Karo studijų institutas (ISW) įvertino, kuo Rusijai naudingi dronų incidentai NATO šalyse ir Moldovoje. Antradienį dronas pažeidė Rumunijos ir Moldovos oro erdvę. ISW sako neturintys priežasčių teigti, kad šis incidentas ir kiti panašūs būtų tyčiniai.

Naujieji Maskvos ilgojo nuotolio reaktyviniai dronai, skrendantys kelių kilometrų aukštyje ir beveik komercinio lėktuvo greičiu, kelia sumaištį ir yra didžiulis iššūkis labiau nei bet kada įtemptai Kyjivo oro gynybai.  Pastarosiomis savaitėmis Maskva surengė prieš Ukrainos sostinę smogiamųjų dronų bangas, beveik nuolatiniai perspėjimai apie oro pavojų paralyžiavo miestą.

Rusijos vadovas Vladimiras Putinas per rugsėjo 8 dieną vykusį telefoninį pokalbį su JAV prezidentu Donaldu Trumpu mėgino įtikinti jį iškreiptu situacijos fronte vaizdu ir tuo pasinaudoti, kad būtų sustiprintas spaudimas Ukrainai. Apie tai rašoma antradienio, rugsėjo 8 dienos, Karo studijų instituto (ISW) ataskaitoje.