Volodymyras Zelenskis

Estijos ministras pirmininkas Kristenas Michalas transliuotojui ERR pareiškė, kad Rusija žudo moteris ir vaikus, todėl jis nevaržys savęs kalbėdamas apie Rusijos grėsmę. Naujienų agentūra „Reuters“ penktadienį, remdamasi keliais anoniminiais šaltiniais, pranešė, kad JAV paprašė Baltijos šalių sušvelninti savo retoriką apie Rusiją ir viešuose pareiškimuose mažiau akcentuoti Rusijos keliamą grėsmę.

JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija penktadienį uždegė žalią šviesą 500 „Patriot“ raketų pardavimui Ukrainai, pranešė Valstybės departamentas, tačiau Ukrainos prezidentas įspėjo, kad tiekimas gali užtrukti kelerius metus. Šis sprendimas, kurį dar vertins Kongresas, buvo priimtas po kelias savaites skambėjusių Ukrainos pareigūnų nusiskundimų, kad turimos perimančiųjų raketų atsargos senka.

JAV Valstybės departamentas pranešė, kad pritarė galimam 500 „Patriot“ raketų pardavimui Ukrainai. Ši žinia, tikriausiai, bus palankiai sutikta Kyjive, kur jau kelis mėnesius jaučiamas raketų trūkumas. Sandorio vertė, kaip apskaičiuota, siektų 2,1 mlrd. JAV dolerių, o pagrindinis rangovas būtų „Lockheed Martin“. Skelbiama, kad pirkimą finansuos Kanada, Vokietija, Norvegija ir ES remiami Ukrainos fondai.

Rusų apsiaustą Oleškų miestą pasiekė humanitariniai autobusai, prasideda žmonių evakuacija. O rusų propaganda stengiasi parodyti, neva dauguma žmonių norėtų išvykti į Rusiją. Tuo pat metu baigėsi kitos – neoficialios paliaubos. Donaldo Trumpo administracijos spaudžiama Ukraina – dvi savaites nelietusi rusų naftos perdirbimo gamyklų – šį rytą atsigriebė su kaupu. Surengė vieną didžiausių dronų atakų, smūgiuodama naftos perdirbimo gamyklai Samaros srityje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukrainos smūgių giliai Rusijos teritorijoje pajėgumai yra viena iš šalies „ilgalaikių saugumo garantijų“, rašo „Sky News“. V. Zelenskis džiaugėsi Ukrainos gebėjimu smogti giliai už sienos su Rusija. Pastaraisiais mėnesiais Ukraina pasiekė didelę sėkmę vykdydama dronų kampaniją, nukreiptą prieš Rusijos naftos infrastruktūrą, dėl jos Rusijoje kilo degalų trūkumas.

Rinkimams Izraelyje pasiekus finišo tiesiąją, vis garsiau kalbama apie Benjamino Netanyahu eros pabaigą, tačiau politinis neapibrėžtumas šalį gali įstumti į dar gilesnę krizę. Tuo pat metu JAV artėjantys vidurio kadencijos rinkimai žada rimtų išbandymų Donaldui Trumpui – prognozuojama rekordinė respublikonų nesėkmė. Politologė įvertino, kokių pokyčių tikėtis galima Artimuosiuose Rytuose ir kodėl D. Trumpas pratrūko prieš Volodymyrą Zelenskį.

Vilniuje iš Vidurio Azijos atvykęs pavežėjas išprievartavo 21-erių metų merginą – tokią informaciją vakar paskelbė portalas „Lrytas.lt“. Jo teigimu, praėjusį savaitgalį, po vakarienės su draugais mergina įsėdo į taksisto automobilį ir išvyko namo, tačiau artimųjų taip ir nepasiekė. Skelbiama, kad mergina galėjo būti ir apsvaiginta. Tačiau prokuratūra šiandien pareiškė, kad paviešinta įvykių versija neatitinka ikiteisminio tyrimo medžiagoje turimų duomenų.

Ukraina po trumpos pertraukos atnaujino atakas prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas, penktadienį pareiškė Rusijos vicepremjeras. Ukraina šio pareiškimo kol kas nekomentavo. Rusija teigia, kad Ukraina atnaujino smūgius Rusijos naftos perdirbimo gamykloms JAV prezidentas Donaldas Trumpas kelias savaites spaudė Kyjivą nutraukti tokias atakas, teigdamas, kad dėl jų kyla dyzelino kainos.

Ukrainos kariuomenė laikinai nutraukė atakas prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas (NPG) po kelias savaites trukusio JAV prezidento Donaldo Trumpo spaudimo. Neoficiali pauzė gali tęstis iki JAV kadencijos vidurio rinkimų pabaigos arba net ilgiau – iki lapkričio pabaigos.

Evakuoti Ukrainos Oleškų gyventojai, lydimi Ukrainos delegacijos, vyksta į Rusijos miestą Anapą, iš kurios skris į Baltarusiją, o vėliau autobusais keliaus į Ukrainą. JAV pirmoji ponia Melania Trump paskelbė žinutę apie evakuaciją iš Ukrainos Oleškų. Anot jos, prioritetas evakuacijos metu yra gyvybių gelbėjimas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad ukrainiečių žvalgyba turi informacijos apie tai, jog Rusija planuoja naujus balistinius smūgius, rašo UNIAN. „Šiuo metu turime žvalgybos informaciją apie tai, kad rusai rengiasi naujiems balistiniams smūgiams. Mums reikia pajėgų, kad galėtume numušti visą tą rusišką blogį. Laukiame atitinkamų sprendimų. Noriu padėkoti visiems, kurie mums tikrai padeda! Prašau, saugokite save“, – skelbia jis.

JAV veiksmai Rusijos atžvilgiu stiprina Kremliaus pozicijas ir tolina taikaus karo su Ukraina sprendimo perspektyvą. Apie tai rašo Prancūzijos leidinys „Le Monde“, skelbia UNIAN. Vienas iš pagrindinių Vašingtono ir Maskvos santykių atšilimo požymių tapo susitarimas dėl rusiško dyzelinio kuro tiekimo į JAV rinką. Spalio 23 d. pirmasis tanklaivis su 40 tūkstančių tonų kuro išplaukė į Niujorką.

Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas pareiškė, kad Rusija yra pasirengusi karui su Europa, skelbia TASS. V. Putinas pareiškė, kad Rusija „karo nenori“. „Daugelis Europoje ruošiasi karui su Rusija iki 2030 metų, o Rusija yra pasirengusi, tačiau karo nenori“, – cituojamas V. Putinas.

Siekdamas paskatinti dvišalę dronų gamybą, Vilnius išsiuntė Kyjivui „lūkesčių laišką“, kuriame įvardijami potencialūs partneriai Lietuvoje, pramonės potencialas ir apimtys. „Mūsų ambicijos iki šiol bent jau deklaruotos buvo, sakyčiau, neleidžiančios Ukrainos partneriams žiūrėti į mus kaip rimtus partnerius. Tiesiog apimtis buvo tokia, kad dėl jos neapsimoka tokios gamybos pradėti“, – po Valstybės gynimo tarybos posėdžio sakė šalies vadovas.

Spalio 29 d. dieną Rusijos kariuomenė surengė virtinę smūgių į civilinius objektus Dnipre, Černihive, Kremenčuke ir Zaporižioje. Per atakas žuvo ir buvo sužeista dešimtys žmonių, tarp jų – vaikų, rašo „RBC-Ukraine“. Spalio 29 d. apie 11 val. ryto priešas reaktyviniu dronu smogė Dnipro geležinkelio stočiai, kur stovėjo įprastas elektrinis traukinys ir keleivinis traukinys. Smūgis teko peronui, kuriame stovėjo keleivinis traukinys Nr.

Rusijos okupantai ketvirtadienį, spalio 29 d., dronu smogė geležinkelio stočiai Dnipre. Šiuo metu pranešama apie 13 žuvusiųjų. „Siaubingas Rusijos smūgis geležinkelio stočiai Dnipre. Rusai dronu atakavo peroną, kuriame stovėjo įprastas priemiestinis elektrinis traukinys ir reguliariai kursuojantis keleivinis traukinys. Deja, šiuo metu žinoma apie 13 žuvusiųjų. Reiškiu užuojautą jų artimiesiems“, – nurodė valstybės vadovas.

JAV Pentagonas atsisakė tirti sistemų „Starlink“ ir „Starshield“ veikimo apribojimus Ukrainoje, nors tokio tyrimo prašė abiejų partijų atstovai Senate. Kaip rašo „The Washington Post“, devyni senatoriai – keturi respublikonai ir penki demokratai – kreipėsi į Pentagoną, prašydami išsiaiškinti, kieno nurodymu buvo apribotas „Starlink“ ir „Starshield“ veikimas Ukrainos kariuomenei.

Kito trišalių derybų dėl Rusijos karo prieš Ukrainą nutraukimo priklauso nuo padėties Artimuosiuose Rytuose. Tokį pareiškimą, kaip pranešė „Reuters“, pateikė Kremliaus diktatoriaus Vladimiro Putino padėjėjas užsienio politikos klausimais Jurijus Ušakovas. Kaip pažymėjo leidinys, jo žodžiai verčia abejoti, ar susitikimas įvyks lapkritį, kaip buvo siūlyta anksčiau. J. Ušakovas pažymėjo, kad Kremlius kol kas nepasiūlė konkrečios derybų datos.

Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas asmeniškai „labai norėjo“, kad JAV pirmoji ponia Melania Trump tarpininkautų dėl ugnies nutraukimo Rusijos okupuotame Oleškų mieste, esančiame Chersono srityje, skelbia „Kyiv Independent“. Apie tai leidiniui pranešė M. Trump patarėjas Marcas Beckmanas. „Prezidentas Putinas labai norėjo, kad ji dalyvautų, ir net parašė oficialų laišką, kuriame paaiškino, kad ji… būtų pripažinta kaip išskirtinė tarpininkė iš Rusijos pusės“, – cituojamas jis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis įvardijo datą, kada turėtų vykti derybos tarp JAV, Rusijos ir Ukrainos. Apie tai jis kalbėjo interviu „The Sun“. Tikimasi, kad susitikimui Abu Dabyje vadovaus JAV delegacija. Iš pradžių susitikimas buvo numatytas lapkričio pabaigoje, tačiau V. Zelenskis pareiškė, kad jis galėtų įvykti jau lapkričio 10 d. Kyjivas nori, kad derybos įvyktų kuo greičiau, ir pasiūlė jas surengti šį sekmadienį, tačiau palauks, kol JAV baigsis rinkimai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis bendraudamas su žurnalistais antradienį pirmą kartą pripažino būtinumą suteikti Rusijai saugumo garantijas taikaus karo sureguliavimo rėmuose, pranešė „Financial Times“. Tai žymi esminį Kyjivo pozicijos poslinkį JAV diplomatinėms pastangoms atnaujinti taikos derybas tarp Kyjivo ir Maskvos suaktyvėjimo fone, pažymi leidinys.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį paskelbtuose komentaruose perspėjo, kad planuojamas Rusijos, JAV ir Kinijos lyderių susitikimas gali tapti proga perskirstyti įtakos sferas, panašiai kaip po Antrojo pasaulinio karo. „Tikrai nenorime, kad tai virstų „Jalta nr. 2, 3, 4“, kai būtų perskirstomos įtakos sferos“, – sakė jis, turėdamas galvoje 1945 m. vykusį Sovietų Sąjungos, JAV ir Jungtinės Karalystės lyderių susitikimą, kuriame buvo sprendžiama dėl pokarinės pasaulio tvarkos.

Suomijos ir Norvegijos lyderių pokalbis telefonu su Rusijos diktatoriumi sukėlė įtampą tarp Europos šalių, remiančių Ukrainą, o tai labai pradžiugino Vladimirą Putiną. Apie tai rašo „The Telegraph“. Kiti Europos lyderiai sukritikavo Alexanderį Stubbą ir Joną Gahrą Støre už tai, kad šie „veikė savarankiškai“, nesiekdami bendro Europos sutarimo. Tuo metu Rusija pareiškė, kad tai buvo tiesiog bandymas atlikti tam tikrą vaidmenį derybų procese.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad lapkričio pradžioje planuojamas trišalis Ukrainos, Rusijos ir JAV techninių komandų susitikimas priklauso nuo amerikiečių pusės. Apie tai jis kalbėjo bendraudamas su žurnalistais, praneša „Ukrinform“. V. Zelenskio teigimu, susitikimas Abu Dabyje priklauso nuo JAV. „Maždaug taip pat, kaip buvo su susitikimu Briuselyje. Rusai patvirtino, mes patvirtinome. Mano nuomone, šiandien tai jau priklauso ne nuo rusų ir ne nuo mūsų.

NATO neturėtų sutikti su Rusijos reikalavimais, kol ši tęsia karą prieš Ukrainą. Tai žurnalistams pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, praneša „RBC-Ukraine“. Pasak valstybės vadovo, JAV ir Rusijos susitarimas dėl dyzelino tiekimo parodė, kad ateityje gali būti imtasi įvairių veiksmų, kuriuos šiuo metu sunku prognozuoti. Jis taip pat priminė, kad Kremlius ne pirmą kartą viena ar kita forma grįžta prie saugumo garantijų suteikimo pagal savo sąlygas klausimo.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį pareiškė, kad Rusijos vadovo Vladimiro Putino ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio susitikimas bus surengtas labai greitai. „Susitikimas bus surengtas labai greitai ir, manau, galėtų būti pasiekta didelė pažanga“, – žurnalistams sakė D. Trumpas, kalbėdamas apie diplomatines pastangas užbaigti Rusijos karą prieš Ukrainą.

Rusija per dvi savaites į Ukrainos sostinę Kyjivą ir aplinkinį regioną paleido daugiau kaip 100 balistinių raketų, antradienį pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Darome viską, kas įmanoma, kad apsaugotume savo energetikos sektorių, infrastruktūrą ir logistiką. Tai nepaprastai sunki užduotis. Deja, yra ir aukų“, – sakė jis savo vakariniame kreipimesi.

Rusija stato dar vieną dronų paleidimo aikštelę prie Milerovo karinio aerodromo Rostovo srityje, skelbia Ukrainos žvalgyba. Rusai plėtoja infrastruktūrą, skirtą dronų paleidimui į Ukrainos miestus.

Lenkija antradienį pareiškė, kad šalyje bus įkurtas JAV gamybos oro gynybos sistemų „Patriot“ techninės priežiūros centras, o vyriausybė tai pavadino svarbiu žingsniu į priekį bendradarbiaujant su Vašingtonu gynybos srityje. „Istorinis sprendimas!“ – paskelbdama apie centrą, socialiniame tinkle „X“ parašė Lenkijos gynybos viceministrė Magdalena Sobkowiak ir pridūrė, kad tai yra „daugelio mėnesių derybų“ rezultatas.

Suomijos prezidentas Aleksanderis Stubbas ir Norvegijos ministras pirmininkas Jonas Gahras Støre antradienį kalbėjosi su Vladimiru Putinu. „Financial Times“ skelbia, kad didžiąją pokalbio laiko dalį V. Putinas skyrė pamokslavimui. Tai buvo pirmasis kartas, kai Rusijos režimo lyderis kalbėjosi su kuriuo nors iš Ukrainos Europos sąjungininkų nuo praėjusių metų liepos, kai V. Putinas kalbėjosi su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu.

Į Jungtines Valstijas plaukia trys tanklaiviai, gabenantys rusišką dyzeliną, antradienį pranešė laivų sekimo platformos, patvirtinusios ankstesnį Maskvos, kurios susitarimas su Vašingtonu sukėlė aršią Ukrainos ir Europos reakciją, pranešimą.

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas įvardijo datą, kada turėtų vykti Ukrainos, Rusijos ir JAV derybos. Jis pareiškė, kad derybos tarp Ukrainos, Rusijos ir JAV delegacijų preliminariai numatytos lapkričio 4 d. Jo teigimu, susitikimas, greičiausiai, vyks Abu Dabyje, remdamiesi „The Guardian“ rašo UNIAN.

Operacijos „Veles“, kurią vykdo Ukrainos nacionalinės gvardijos 2-asis korpusas „Chartija“, metu jau sunaikinta daugiau nei šimtas okupantų, dar daugiau nei 30 paimta į nelaisvę, sako Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Apie tai jis paraše savo „Telegram“ kanale, skelbia UNIAN. Kas žinoma apie operaciją „Veles“? Ukrainiečiai po žeme prasiveržė daugiau nei 15 km. „Svarbi yra mūsų operacija Kupjansko kryptimi.

JAV pirmoji ponia Melania Trump antradienio vakarą skelbia naują informaciją apie Ukrainos ir Rusijos paliaubas Oleškų mieste. Savo paskyroje platformoje „X“ ji pranešė, kad susitarimas įsigaliojo 2026 m. spalio 27 d. 4:00 Maskvos laiku. „Siekiant užtikrinti civilių gyventojų saugumą ir palengvinti kritiškai svarbios humanitarinės pagalbos pristatymą, paliaubos buvo paskelbtos dviem dienomis anksčiau nei planuota.

Norvegijos ir Suomijos vadovų pokalbis su Rusijos režimo lyderiu Vladimiru Putinu buvo suderintas su Ukraina, sako Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha, rašo UNIAN. „Mes aptarėme šįryt vykusius Norvegijos ir Suomijos vadovų pokalbius telefonu – pirmiausia su Putinu, o po to su prezidentu Zelenskiu. Mes palankiai vertiname tokį aktyvų mūsų diplomatinių pastangų ir taikos proceso rėmimą. Šis skambutis buvo suderintas su mumis, ir tai yra teisingas požiūris“, – cituojamas jis.

Po Suomijos prezidento ir Norvegijos ministro pirmininko pokalbio telefonu su Rusijos režimo lyderiu Vladimiru Putinu, pasisakė Kremlius. Kremlius skelbia, kad pokalbio paprašė Suomijos ir Norvegijos lyderiai. Anot Kremliaus, kalbėta apie karą Ukrainoje, NATO ir ES politiką, saugumą Baltijos regione ir Šiaurės Europoje.

Suomijos prezidentas ir Norvegijos ministras pirmininkas antradienį surengė pokalbį telefonu su Rusijos režimo lyderiu Vladimiru Putinu. Kai skelbia „Reuters“, remdamiesi šaltiniu, V. Putinas Europos lyderiams išsakė reikalavimą. Pokalbio metu Kremliaus šeimininkas V. Putinas pareiškė, kad Rusija neketina daryti jokių nuolaidų dėl savo tikslo užimti visą Ukrainos Donbaso regioną. Anot agentūros, europiečiai atsakė, jog reikalinga „teisinga“ taika.

Suomijos prezidentas ir Norvegijos ministras pirmininkas antradienį surengė „atvirą ir dalykišką“ pokalbį telefonu su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu apie pastangas užbaigti karą Ukrainoje, pranešė Šiaurės šalių lyderiai. Šį pokalbį sukritikavo Danijos ministrė pirmininkė. Norvegijos ir Suomijos lyderiai pabrėžė atstovavę tik savo šalims ir nekalbėję visos Europos vardu, tačiau Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen apgailestavo, kad jie veikė vieni.

Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas antradienį telefonu kalbėdamasis su Suomijos ir Norvegijos lyderiais sukritikavo Europos Sąjungos (ES) ir NATO šalis, pranešė Kremlius. Pasak V. Putino, šių šalių „konfrontacinė“ politika ilgina karą Ukrainoje. Pokalbio metu „atkreiptas dėmesys į konfrontacinę ES ir NATO šalių politiką, lemiančią karo veiksmų užsitęsimą“, teigiama Kremliaus pranešime.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį telefonu kalbėjosi su Suomijos prezidentu ir Norvegijos ministru pirmininku, šiems Šiaurės šalių vadovams telefonu pasikalbėjus su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, pranešė Kyjivas. Praėjusią savaitę V. Zelenskis Osle susitiko su Suomijos prezidentu Alexanderu Stubbu ir Norvegijos ministru pirmininku Jonu Gahru Støre. Po pokalbio su V. Putinu abu lyderiai jį apibūdino kaip atvirą ir dalykišką.

Ukraina pasirengusi aptarti visiškas arba dalines paliaubas, tačiau Rusijos pareigūnų pareiškimai rodo, kad Kremlius neketina keisti savo pozicijos. Apie tai praneša „RBC-Ukraine“, remdamasi Karo studijų instituto (ISW) ataskaita. Spalio 25 d. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis patvirtino, kad Ukraina pasirengusi nutraukti ugnį. Kalbama tiek apie visiškas paliaubas, tiek apie atskirus susitarimus, pavyzdžiui, moratoriumą smūgiams į energetikos infrastruktūrą arba Juodojoje jūroje.

JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiuntiniai Steve'as Witkoffas ir Jaredas Kushneris siūlė atnaujinti rusiškos naftos ir dujų tiekimą į Europą per Ukrainą, tai numatant kaip pokario ekonominio bendradarbiavimo dalį. Ukraina galėtų gauti pajamų už tranzitą, tačiau toks planas sukėlė Ukrainos delegacijos susirūpinimą dėl rizikos, kad šalis taptų dar labiau priklausoma nuo Rusijos. Apie tai rašoma Prancūzijos leidinio „Le Monde“ straipsnyje.

Prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžia, kad bet kokiose derybose dėl karo Ukrainoje užbaigimo privalo dalyvauti tiek pati Ukraina, tiek Europa. Šalies vadovo teigimu, susitikimai, kuriuose suverenių valstybių ateitis būtų sprendžiama joms nedalyvaujant, yra nepriimtini ir pavojingi. „Iš tikrųjų tokio pobūdžio formatai yra labai pavojingi. Pirmiausia jie yra nepriimtini, kad Europa nedalyvauja šiose derybose, kad Ukraina netgi nėra kviečiama į tokio pobūdžio susitikimą.

Nuolat gresiant Rusijos oro atakoms, dirbtinai vilkinant oro gynybos sistemų, skirtų Ukrainai apsaugoti, tiekimą tik skatinamas terorizmas. Apie tai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė socialiniame tinkle „Telegram“. „Rusijos balistinės raketos smogė vieno Kyjivo universiteto teritorijai ir jos prieigoms – iš esmės universiteto miesteliui, Kijoto parkui, teritorijai prie metro stoties ir gyvenamiesiems pastatams. Kol kas tiksliai nežinoma, kiek žmonių nukentėjo.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Rusijos karas prieš Ukrainą tęsis....

Pirmadienio vakarą Rusijos pajėgos atakavo Ukrainos sostinę Kyjivą, skelbia UNIAN. Rusai paleido balistines raketas. Miesto mero Kyjivo Klyčko duomenimis, yra septyni nukentėjusieji, šeši sužeistieji gydomi miesto ligoninėse. Užfiksuota mokymo įstaigos bendrabučio apgadinimas. Rusija atakavo Kyjivą Žinutę apie rusų ataką parašė ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis dar kartą atkreipė dėmesį į vėluojantį oro gynybos raketų tiekimą ir sukritikavo JAV gynybos sekretorių Pete'ą Hegsethą. „Visų pirma jau beveik mėnesį laukiame pono Hegsetho parašo dėl raketų sistemoms „Patriot“ ir NASAMS“, – socialiniuose tinkluose rašė V. Zelenskis. Jis teigė nurodęs dar kartą susisiekti su JAV puse.

Opozicinio judėjimo „Studentų sąrašas“ pergalė Serbijos parlamento rinkimuose žymi naują etapą šalies ir jos žmonių istorijoje, platformoje „X“ pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Serbijoje įvyko pokyčių – laimėjo „Studentų sąrašas“. Tai neabejotinai naujas etapas šalies ir jos žmonių istorijoje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad atkurti „Starlink“ sistemos veikimą reikiamu greičiu padėjo kilęs rezonansas dėl įvestų apribojimų. Ukrainos prezidentas apie tai kalbėjo interviu metu televizijai TSN. Paklaustas, ar po to, kai JAV įvedė „Starlink“ ir „Starshield“ veikimo apribojimus, kilęs rezonansas padėjo atkurti visavertį šių sistemų veikimą, V. Zelenskis atsakė: „Manau, kad būtent jis ir padėjo.