Volodymyras Zelenskis

Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas turėjo keturis planus, kaip priversti Ukrainą pasiduoti, skelbia „Wall Street Journal“, rašo UNIAN. Du iš jų jau žlugo. Tačiau du vis dar galioja – ir gali pasiteisinti dar iki 2027 m. pavasario. Pirmasis žlugęs planas buvo viltis, kad Ukrainos kariuomenė palūš. Antrasis – viltis, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas „privers“ Kyjivą pasiduoti.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis apžvelgė pagrindinius Abu Dabyje vykusių derybų rezultatus, tarp kurių – didžiausi karo belaisvių mainai, susitarimas tęsti derybas ir Europos atstovų įtraukimas į derybų procesą. Valstybės vadovas tokiomis pastabomis pasidalijo trumpame pareiškime po Dubline vykusio susitikimo su JAV prezidento Donaldo Trumpo specialiaisiais pasiuntiniais Steve‘u Witkoffu ir Jaredu Kushneriu, praneša „Ukrinform“ korespondentas.

JAV pasiuntiniai ketvirtadienį Dubline susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, kad informuotų jį apie derybas su Vladimiru Putinu, Rusijos lyderiui leidus suprasti, jog Maskva nesileis į jokius kompromisus dėl griežtų savo reikalavimų nutraukti beveik penkerius metus trunkantį karą.

Per naktinę Rusijos ataką Kyjive apgriauta Nacionalinei medicinos mokslų akademijai priklausanti gydymo įstaiga, sužeisti trys pacientai....

Lietuva turi būti atstovaujama galimose derybose dėl taikos Ukrainoje, o Europos Sąjunga (ES) turėtų užtikrinti bendrą valstybių interesų atstovavimą, teigia užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys. „Geriausia, kad prie derybų stalo sėdėtų tie, kurių interesus tiesiogiai tai veikia (…). Lietuva, būdama visiškai pakraštyje, turėdama sieną tiek su Rusija, tiek su Baltarusija, privalo būti atstovaujama“, – ketvirtadienį LRT televizijoje kalbėjo ministras.

ELTA glaustai pristato svarbiausius lapkričio 12 d. įvykius Lietuvoje ir pasaulyje. Seimas išplėtė pagalbinio apvaisinimo paslaugų prieinamumą, o Lietuvos ir Kinijos diplomatai aptarė galimybes atkurti diplomatinį atstovavimą. Tuo metu Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyba gavo naują skundą dėl premjero Mindaugo Sinkevičiaus disertacijos.

Europos Komisija pranešimus apie JAV palydovinio interneto „Starshield“ veikimo sutrikimus Ukrainoje pavadino keliančiais itin didelį susirūpinimą. Jeigu pranešimai pasitvirtintų, tokie sutrikimai būtų nepriimtini, pareiškė Komisijos atstovas, kuriuo remiasi agentūra „dpa“. Pasak jo, bendrovė „SpaceX“, teikdama paslaugas Ukrainai, privalo laikytis nuoseklios pozicijos.

Rusijos vadovas Vladimiras Putinas ketvirtadienį leido suprasti, kad Maskva nesileis į kompromisus dėl savo griežtų reikalavimų karui Ukrainoje užbaigti, tačiau per Kremliuje vykusį susitikimą su JAV pasiuntiniais pasiūlė trumpalaikes paliaubas viename svarbiame pafrontės mieste. Rusijos vadovas pareiškė neketinantis švelninti savo teritorinių reikalavimų dėl Ukrainos regionų, kuriuos Rusija teigia aneksavusi, kontrolės.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad penktadienį bus aptariamas Europos mandatas ir tai, kas atstovaus jai galimose derybose dėl taikos Ukrainoje. Šalies vadovas tikisi, kad šios diskusijos padės pasiekti konkretų rezultatą. „Penktadienį turėsime galimybę aptarti mandatą ir tai, kas atstovaus Europai tokio pobūdžio derybose.

Šalies vadovas Gitanas Nausėda prieš Europos politinės bendrijos (EPB) susitikimą ketvirtadienį Dubline susitiko su Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininku António Costa. Kaip pranešė Prezidentūra, susitikimo metu jie aptarė Lietuvos pirmininkavimą Europos Sąjungos (ES) Tarybai 2027 metų pirmąjį pusmetį bei naująją ES daugiametę finansinę programą. Susirinko daugiau kaip 40 Europos šalių lyderiai Taip pat diskutuota apie pasirengimą EPB ir EVT susitikimui.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad ES turi kuo greičiau susitarti, kas jai atstovaus taikos derybose dėl Ukrainos, ir neatmeta, jog šį vaidmenį galėtų atlikti Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Antonio Costa. „Tikriausiai Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Antonio Costa turi tokį valstybių narių lyderių suteiktą mandatą.

Rusija pradėjo išjungti dronų „Shahed“ variklius paskutinę akimirką prieš ataką, perspėja Ukrainos prezidento patarėjas Serhijus Beskrestnovas šaukiniu „Flash“, rašo UNIAN. Buvo pasirodžiusi informacija, kad „Shahed“ dronuose rusai įrengė antrus variklius, skirtus tyliam skrydžiui. Vis dėlto, S. Beskrestnovas pažymi, kad tokių variklių rusai neturi, tačiau ėmė taikyti naują taktiką – prieš smūgį išjungia reaktyvinį variklį, o tai leidžia smogti tyloje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kategoriškai atmetė JAV spaudimą padaryti teritorinių nuolaidų Donbase ir pakartojo, kad Kyjivas neatsisakys savo suverenios teritorijos mainais į Rusijos karo užbaigimą.

Nuolat girdime šūkį „Slava Ukraini! Heroyam slava!“. O po šiais žodžiais slypi tikrų žmonių istorijos. Didvyrių titulą pelno ne tik fronte likę vyrai – šeimos vedlės moterys vertos tiek pat pagarbos. Prieš trejus metus dvi ukrainietės metė viską ir atvyko į Lietuvą tik su vaikais ir močiute. Šios moterys didvyrės pasakojo tv3.lt savo istoriją, kaip perėjo ugnį ir vandenį, kad pasiektų saugią šalį. Prisiminkime jų žodžius.

Ukraina keletą dienų fiksuoja didelius „Starshield“ sistemos sutrikimus, sako Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Apie tai jis pranešė savo „Telegram“ kanale po pokalbių su Ukrainos gynybos ministru ir Ukrainos gynybos pajėgų vadu.

Programišiai nusitaikė į Ukrainos valstybinę naujienų agentūrą „Ukrinform“ ir jos internetinės svetainės pagrindiniame puslapyje paskelbė antiukrainietiškus vaizdus bei įsilaužė į jos paskyrą platformoje „X“, trečiadienį pranešė pati agentūra, informuoja „The Kyiv Independent“. „Ukrinform“ oficialiame pareiškime nurodė, kad specialistai tiria ataką, vertina jos padarinius ir stengiasi atkurti agentūros paslaugas.

Europai nereikia rinkti naujo pasiuntinio Ukrainos ir Rusijos deryboms, trečiadienį naujienų agentūrai AFP pareiškė Estijos ministras pirmininkas Kristenas Michalas, Kyjivui ir Vašingtonui paraginus Bendriją išsirinkti atstovą. Ši tema Europoje tapo dar aktualesnė po dvi dienas Abu Dabyje vykusių derybų dėl karo Ukrainoje, tačiau šis klausimas taip pat suskaldė Europos Sąjungos (ES) valstybes nares.

Trečiadienį dronai daugiau kaip aštuonias valandas puolė Rusijos Omsko miestą, kuriame veikia didžiausia šalies naftos perdirbimo gamykla, pranešė vietos pareigūnai ir stebėsenos kanalai. Apie tai rašo „Kyiv Independent“. Sibiro miestas yra maždaug už 2 500 kilometrų nuo rytinės Ukrainos sienos.

Lapkričio 12 d. Rusija atakavo Ukrainos nacionalinės naftos ir dujų bendrovės „Naftogaz“ objektus Černihivo ir Dnipropetrovsko srityse. Apie tai pranešė bendrovės spaudos tarnyba.

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį su darbo vizitu lankysis Dubline, kur Europos lyderiai aptars saugumo stiprinimą, paramą Ukrainai ir dirbtinio intelekto (DI) plėtrą. Šalies vadovas lapkričio 11–13 dienomis dalyvaus Europos politinės bendrijos (EPC) ir neformaliame Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikimuose.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė žinutę po susitikimo su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda. Joje V. Zelenskis pranešė, apie ką kalbėjo su G. Nausėda ir padėkojo Lietuvai. Žinute jis pasidalijo savo „Telegram“ kanale. „Susitikau su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda. Kiek įmanoma, deriname savo veiksmus visais klausimais, susijusiais su mūsų pastangomis siekti taikos. Papasakojau Gitanui apie susitikimus, kurie pastarosiomis dienomis vyko Abu Dabyje.

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį Dubline su Ukrainos vadovu Volodymyru Zelenskiu aptarė bendrą bepiločių orlaivių gamybą, ilgalaikę finansinę paramą Kyjivui ir diplomatines pastangas siekiant užbaigti Rusijos karą prieš Ukrainą. Lietuvos vadovas pabrėžė, kad susitarimas dėl bendros dronų gamybos turi būti kuo greičiau paverstas konkrečiais rezultatais, skelbia Prezidentūra.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį atvykęs į Airiją, kur ketvirtadienį turėtų susitikti su JAV pasiuntiniais, grįšiančiais iš Maskvos, pareiškė, kad iki 2027 m. gali atsiverti „galimybių langas“ proveržiui derybose dėl karo su Rusija užbaigimo. „Šiandien iš tiesų turime tokią galimybę, tokį galimybių langą, kai visi šiuo metu derybų procese dalyvaujantys asmenys iš tikrųjų nori pasiekti rezultatą iki 2027 metų“, – sakė V. Zelenskis.

JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiuntinys, jo žentas Jaredas Kushneris pareiškė, kad „būtų puiku“, jei Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas surengtų susitikimą akis į akį, rašo „Ukrainska Pravda“. Apie tai jis kalbėjo po trišalių (Ukrainos, JAV ir Rusijos) derybų Abu Dabyje. Anot jo, „rusai pareiškė, kad norėtų matyti didesnę pažangą, prieš tam įvykstant“. „Manau, būtų nuostabu, jei jie tai padarytų bet kuriuo metu. Manau, tai būtų gerai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė esąs patenkintas pasikeitusiu JAV tarpininkų požiūriu į Abu Dabyje vykstančias derybas su Rusija, kurios trečiadienį bus tęsiamos antrą dieną, tačiau pabrėžė būtinybę užtikrinti Ukrainai saugumo garantijas. Kyjivo ir Maskvos atstovai antradienį Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) sostinėje pradėjo pirmąsias nuo vasario derybas. Žiemą derybos atsidūrė aklavietėje, o Vašingtono dėmesį nukreipė karas su Iranu.

Ukraina atmetė naują JAV pasiūlymą dėl sienų pakeitimo, kuriuo siekiama išjudinti taikos derybas su Rusija, praneša „The Telegraph“. JAV prezidento Donaldo Trumpo atstovai, tarpininkaujantys taikos derybose, pasiūlė kompromisinį variantą: Rusija gauna visišką kontrolę prie fronto linijos Donbase, o Kyjivas išlaiko šio regiono miestus, kurie lieka jo kontrolėje. Pažymima, kad JAV pastangos pasiekti karo pabaigą iš esmės atsidūrė aklavietėje dėl Rusijos reikalavimų perduoti jai apie 5 tūkst.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pareiškė, kad JAV tarpininkaujamose Ukrainos ir Rusijos derybose Abu Dabyje rengiamasi galimam didelio masto apsikeitimui belaisviais. „Rengiamas tam tikras plataus masto apsikeitimas“, – žurnalistams sakė jis ir pridūrė, kad JAV pareigūnai vyks į Rusiją toliau aptarti šio klausimo. „Norėčiau apsikeisti tūkstančiu į tūkstantį, galbūt pusantro tūkstančio į pusantro tūkstančio“, – sakė V. Zelenskis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį perspėjo Europos lyderius atsargiai vertinti Jungtinių Valstijų ir Rusijos diskusijas dėl naujos žemyno saugumo sistemos.

Po susitikimų Abu Dabyje JAV pasiuntiniai Steve‘as Witkoffas ir Jaredas Kushneris gali vykti į Maskvą ir Kyjivą, skelbia „Axios“. Apie tai leidiniui pranešė JAV pareigūnas. JAV pasiuntiniai gali siekti tiesiogiai pasikalbėti su Rusijos režimo lyderiu Vladimiru Putinu ir Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Šalių pozicijos tebėra labai skirtingos, ypač dėl galimų Ukrainos teritorinių nuolaidų.

Tanklaivis su rusišku dyzelinu, kuris anksčiau plaukė į JAV, apsisuko maždaug už 740 km nuo Niujorko, remdamiesi „Bloomberg“, rašo UNIAN. Laivas „Agioi Fanendes“ gabena apie 40 tūkst. tonų dyzelinio kuro. Tanklaivis pradėjo tolti nuo rytinės JAV pakrantės. Nuo pirmadienio jis plaukia zigzaginiais maršrutais, neturėdamas aiškaus kurso.

Liepos–rugsėjo mėnesiais į Sakartvelą, Armėniją ir Serbiją vyko rekordiškai daug Rusijos piliečių, besibaiminančių, kad Kremlius gali paskelbti naują mobilizacijos bangą karui Ukrainoje, praneša naujienų portalas „TVP World“. Per tris mėnesius užfiksuota daugiau kaip 1,1 mln. kelionių į šias tris šalis – tai didžiausias atitinkamo metų ketvirčio rodiklis per 17 metų.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pareiškė, kad pirmąją tiesioginių Ukrainos ir Rusijos derybų Abu Dabyje dieną buvo aptarti humanitariniai klausimai ir saugumo garantijos. Derybas jis pavadino ypatinga akimirka ir sakė, kad jo komanda Jungtiniuose Arabų Emyratuose (JAE) jį informavo apie pirmąją JAV tarpininkaujamų Ukrainos ir Rusijos derybų dieną.

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio antradienį JAV tarpininkaujamas Rusijos ir Ukrainos derybas Abu Dabyje pavadino labai produktyviomis ir pareiškė, kad diskusijos turėtų būti išplėstos, į jas įtraukiant ir europiečius. „Manome, kad trišalis (formatas) ilgainiui turėtų įtraukti prie stalo ir mūsų partnerius Europoje, nes jie yra šios problemos ilgalaikio sprendimo dalis“, – sakė jis Paryžiuje, pasibaigus pirmajai derybų dienai Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) sostinėje Abu Dabyje.

Jungtiniuose Arabų Emyratuose antradienį prasidėjo trišalės Rusijos, Ukrainos ir Jungtinių Valstijų derybos. Tiesa, apie 14.30 val. Lietuvos laiku Ukrainos žiniasklaida pranešė, kad šiandienos pokalbiai baigėsi. Iš visos derybos truko beveik penkias valadas. Pažymima, kad pokalbiai turėtų tęstis rytoj. Vašingtonas ėmėsi naujų pastangų užbaigti karą, kilusį Maskvai prieš beveik penkerius metus pradėjus plataus masto invaziją į kaimyninę šalį.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis interviu leidiniui „Nyheder“ pareiškė, kad pagalbos Ukrainai nutraukimas gali turėti rimtų pasekmių visai Europai. Rusija gali sustiprinti hibridines atakas prieš Europos šalis arba bandyti išplėsti savo įtaką buvusios Sovietų Sąjungos teritorijose. Ukrainos vadovas pabrėžė, kad skeptiškas požiūris į paramą Ukrainai neatitinka Europos šalių interesų.

JAV siekia sukurti naują Ukrainos, Rusijos ir Europos saugumo tvarką, kuri užtikrintų taiką, antradienį Abu Dabyje prasidėjus kariaujančių šalių deryboms pareiškė JAV pasiuntinys Jaredas Kushneris.

JAV administracija siekia galutinai užbaigti Rusijos pradėtą karą Ukrainoje. Šiuo tikslu trišaliuose derybose Abu Dabyje planuojama aptarti ne tik karo veiksmų nutraukimo sąlygas, bet ir naują saugumo architektūrą tarp Rusijos ir Europos. Tuo tarpu Europos pareigūnai baiminasi, kad Vašingtonas gali padaryti didelių nuolaidų Maskvai. Apie tai praneša „The Guardian“, remdamasis JAV administracijos atstovais ir Europos pareigūnais.

Ukrainos nuolatinis atstovas prie Jungtinių Tautų (JT) Andrijus Melnykas pareiškė, kad Ukrainos prezidentas yra pasirengęs susitikti su Rusijos diktatoriumi Vladimiru Putinu ir įvardijo tam tinkamas progas, rašo „Unian“.  „Ukrainos prezidentas pasirengęs susitikti su Putinu, kai tik atsiras pirmoji proga – gruodį Floridoje, vykstant G20 viršūnių susitikimui, arba bet kurioje kitoje pasaulio vietoje, jei prireiks, net Antarktidoje – kur tik norima, bet ne Maskvoje“, – pareiškė A. Melnykas.

Lietuvoje vėlų lapkričio 10-osios vakarą buvo paskelbtas geltonas pavojus dėl galimos oro atakos. Tuo pat metu Ukrainos pajėgos surengė masyvią ataką Rusijos vakarinėje dalyje esančiame Smolensko regione – oro erdve virš regiono į karinės paskirties objektus Rusijoje skrieja šimtai dronų.

Rusija atakuoja Ukrainos tiltus ir energetikos tinklus, siekdama atskirti šalį abipus Dniepro upės ir kuo labiau apsunkinti žmonių gyvenimą, pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, rašo UNIAN. Jis pirmadienio vakarą pranešė, kad dalyvavo susitikime su prie fronto esančių regionų atstovais, kurio metu buvo aptariamos Rusijos smūgių pasekmės. „Mes išsamiai aptarėme iššūkius, susijusius su Rusijos operacija prieš mūsų tiltus ir energetikos tinklus.

Pirmą kartą nuo vasario mėnesio Rusijos, Ukrainos ir JAV derybininkai rengiasi susitikti aptarti beveik penkerius metus trunkančio plataus masto karo užbaigimo. Pagrindinis derybų klausimas bus saugumo garantijos.

Jau lapkričio 10–11 d. Abu Dabyje vyks trišalės taikos derybos tarp Ukrainos, Rusijos ir JAV. Tačiau susitikime nebus aptariamas laikino ugnies nutraukimo klausimas, skelbia „The New York Times“....

Paviešinti vaizdo įrašai, kaip buvo sulaikytas nusikaltėlis, surengęs mirtinas šaudynes Krokuvoje. Viename vaizdo įraše matyti, kad nusikaltėlis sustojo prie sankryžos, išlipo iš automobilio, o netrukus iš kito automobilio išlipo du pareigūnai. Vaizdo įraše matyti, kad buvo apsikeista šūviais. Panašu, kad pašauti abu vaizdo įraše užfiksuoti pareigūnai. Galiausiai pašautas ir nusikaltėlis. Jis krito ant žemės.

Po kraupaus išpuolio Krokuvoje, Lenkijos teisingumo ministras Waldemaras Zurekas paragino Krokuvoje esančius žmones neiti iš namų. „Šiuo metu vyksta įvykio vietos apžiūra. Todėl norėčiau kreiptis su didžiuliu prašymu į Krokuvos gyventojus ir turistus – likime savo namuose [...] Taip pat raginu šiek tiek nurimti ir nusiraminti emocijas. Šiandien situacija yra visiškai suvaldyta. Tarnybos jau yra vietoje, sistema sureagavo labai greitai“, – sako jis.

Naujausiais duomenimis, per šaudynes Krokuvoje žuvo šeši žmonės, 15 buvo sužeisti, pranešė Lenkijos pareigūnai. Krokuvos policijos atstovė spaudai Katarzyna Cisło pranešė, kad šeštadienį Krokuvoje šaudęs vyras veikė vienas ir yra Lenkijos pilietis. Lenkų leidinys „Onet“ skelbia liudininkų pasakojimus. Liudininkų pasakojimai apie kruviną šeštadienį Krokuvoje „Buvome labai arti vietos, kur vaizdo įrašuose matyti sužeistas kaltininkas.

Po mirtinų šaudynių Krokuvoje, žinutę socialiniuose tinkluose parašė ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Pasaulis išreiškia paramą Lenkijai. „Krokuvoje įvykdytas šokiruojantis nusikaltimas. Ukrainos žmonių vardu ir savo asmeniniu vardu reiškiu nuoširdžią užuojautą aukų šeimoms ir artimiesiems. Šiam išpuoliui negali būti jokio pateisinimo, ir tikime, kad kaltininkas bus nubaustas pagal įstatymą.

Po Putino pasiuntinio ir Donaldo Trumpo susitikimo Baltuosiuose rūmuose rusofašistai atakuoja Kyjivą: paleido daugiau kaip 170 dronų ir virš 30 balistinių raketų. Atakų fone Kyjivo lyderiai su europiečiais derina Jungtinių Valstijų, Rusijos ir Ukrainos susitikimo Abu Dabyje detales. Ukraina atmeta, kad leisis į kompromisus dėl šalies gynybos pajėgumų ar integracijos Europoje. Tuo metu Rusija tęsia terorą prieš Europą: vien penktadienį gauta 14 grasinimų dėl sprogmenų keleivIniuose lėktuvuose.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį pareiškė, kad Rusija naktį į Ukrainą paleido Šiaurės Korėjos raketų, smogdama vienam iš svarbiausių šalies energetikos objektų. Ši ataka įvykdyta karo nualintai šaliai ruošiantis artėjančiai žiemai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis surengė skubų posėdį dėl Rusijos smūgių padarinių likvidavimo, elektros tiekimo atkūrimo ir padėties regionuose. Sudėtingiausia padėtis išlieka Kyjive, kur gyventojai ir įmonės susiduria su ilgalaikiais elektros ir vandens išjungimais. „Prasčiausia padėtis – Kyjive: žmonėms ir bendrovėms ilgam išjungiama elektra ir vanduo, o problemos labai rimtos.