Volodymyras Zelenskis

Rusija ir JAV kalbasi apie įvairius naujus bendrus projektus, penktadienį pranešė Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino patikėtinis Kirilas Dmirijevas, rašo „Reuters“. K. Dmitrijevas pareiškė, kad JAV sankcijos kelia rimtų kliūčių ir sukritikavo praėjusį mėnesį JAV prezidento Donaldo Trumpo pasirašytą Grahamo sankcijų įstatymą, kurio tikslas – sumažinti Rusijos pajamas iš energetikos sektoriaus.

JAV prezidento Donaldo Trumpo buvo paklausta, ar jis prisimena, kad karą prieš Ukrainą pradėjo Vladimiras Putinas. „Norite, kad Zelenskis pasitrauktų. Ar pamiršote, kad prezidentas Putinas pradėjo karą?“ – paklausta JAV prezidento. „Žinau detales, gerai? Ir kažkada paviešinsiu detales. Man nerūpi niekas, tik kad šis karas pasibaigtų“, – atsakė D. Trumpas. Pastaruoju metu JAV didina spaudimą Ukrainai ir mažina spaudimą Rusijai.

Europos Sąjungos (ES) lyderiai vienbalsiai sukritikavo JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimą laikinai panaikinti sankcijas Rusijos dyzelinui ir įspėjo, kad ekonominis spaudimas Maskvai neturėtų būti mažinamas, kol tęsiasi jos karas prieš Ukrainą.

Eižėjant Vašingtono ir Kyjivo santykiams, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda Europą ragina koncentruotis į tai, ką pačios žemyno valstybės gali padaryti, kad Ukraina atlaikytų tolesnius karo veiksmus. „Nesižvalgykime dabar, kiek kiti padarys – tiek padarys, bet padarykime pirmiausia kaip Europa daugiau, kad Ukraina ne tik šią žiemą atlaikytų, bet atlaikytų ir tolesnius karo veiksmus“, – Briuselyje penktadienį vykstančiame Europos Vadovų Tarybos susitikime žurnalistams sakė prezidentas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis perspėjo, kad Rusijai laimėjus karą į Europą gali pasitraukti iki 20 mln. ukrainiečių. Tai jis pareiškė penktadienį Briuselyje vykstančiame Europos Sąjungos vadovų susitikime bendraudamas su žurnalistais, rašo „Politico“. Pasak Ukrainos prezidento, Rusijos smūgiai verčia žmones palikti šalį, o Maskva nerodo jokio noro nutraukti karą. „Rusija mus žudo“, – pareiškė V. Zelenskis, pabrėždamas, kad ukrainiečiai yra išstumiami iš savo šalies.

Donaldas Trumpas neprašė sumažinti „Starshield“ paslaugų Ukrainai, penktadienį teigė vienas JAV pareigūnas, nors technologijų milijardierius Elonas Muskas anksčiau tvirtino, jog bet kokius šios ryšio sistemos apribojimus galiausiai lemia JAV prezidentas. Kyjivas trečiadienį pranešė apie bendrovės „SpaceX“ teikiamos paslaugos apribojimus, kuriuos laiko itin svarbiais atremiant Maskvos invaziją.

JAV prezidento Donaldo Trumpo susitarimas su Rusija dėl dyzelino gali atverti kelią tolesniam Maskvai paskelbtų sankcijų sušvelninimui, penktadienį pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Apie tai rašo ukrainiečių portalas „The Kyiv Independent“.  V. Zelenskis įspėjo, kad sankcijų sušvelninimas galiausiai gali lemti santykių su Maskva normalizavimą, nepaisant to, kad Rusija nerodo jokio noro sutikti net su paliaubomis Ukrainoje.

Prezidentas Gitanas Nausėda abejoja, kad Rusijos vadovo Vladimiro Putino tikslas kare prieš Ukrainą apsiriboja Donbaso užėmimu. Šalies vadovo teigimu, Maskva siekia gerokai daugiau, o reikalavimai dėl Ukrainos teritorijų gali būti tik pretekstas vilkinti taikos derybas. „Man tikrai kyla labai rimtų abejonių, ar V. Putino tikslas tikrai yra Donbasas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, penktadienį paklaustas, ar Donaldas Trumpas verčia jį atpirkimo ožiu dėl problemų Jungtinėse Valstijose, tik iškalbingai nusišypsojo ir nieko nepasakė. Po jo susitikimo su Europos Sąjungos (ES) lyderiais surengtoje konferencijoje Briuselyje susirinkusiems žurnalistams prapliupus juoku, jis galiausiai ištarė: „Tai ir yra mano atsakymas.

Kol Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio santykiai su Vašingtonu išgyvena permainingą laikotarpį, Briuselyje jį pasitiko visai kitokia atmosfera. Atvykęs į Europos Sąjungos (ES) lyderių viršūnių susitikimą, Ukrainos vadovas sulaukė šilto dėmesio – jį asmeniškai pasitiko aukščiausi ES pareigūnai, o susitikimo salėje netrūko apkabinimų ir bučinių.

Apie tai, kas turi būti Ukrainos prezidentu, turi spręsti ne Donaldas Trumpas, o Ukrainos tauta. Savo nuomonę netikėtai pareiškė Aliaksandras Lukašenka, komentuodamas neseną JAV prezidento pareiškimą. „Norite iš manęs kaip iš politiko gauti atsakymą, ar iš esmės? Jei iš esmės – tai mano kredo – tai ne Trumpo reikalas. Kas bus Ukrainos prezidentu, nuspręs Ukrainos tauta“, – pareiškė A. Lukašenka.

Europos Sąjungos (ES) lyderiai penktadienį svarstė, kaip sumažinti Ukrainos priklausomybę nuo palydovinio ryšio sistemos „Starlink“, naudojamos per karines operacijas. Kyjivas susidūrė su JAV priklausančios sistemos veikimo sutrikimais. ES užsienio politikos vadovė Kaja Kallas, atvykusi į ES viršūnių susitikimą, kuriame šiam klausimui bus skiriama daug dėmesio, pareiškė, kad Europa šiuo metu neturi alternatyvos Elono Musko bendrovės „SpaceX“ valdomai technologijai.

Ukrainoje su darbo vizitu lankęsis krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas tikina gavęs patvirtinimą, jog kol kas Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) žvalgybos informacija ir toliau pasiekia Kyjivą. Vis dėlto, anot jo, dėl palydovinio ryšio „Starlink“ ribojimų Ukraina susiduria su iššūkiais.   „Vienas iš pagrindinių klausimų, kuriuos aš norėjau išsiaiškinti, – tai kaip yra su ta žvalgybos informacija.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Antonio Costa patikino, kad Ukraina gali tikėtis tolesnės ES paramos, ir pabrėžė, kad dabar ne laikas švelninti sankcijas Rusijai. Tai jis pareiškė Briuselyje prieš prasidedant antrajai Europos Sąjungos valstybių narių lyderių susitikimo dienai, kartu su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu bendraudamas su žurnalistais, praneša „Ukrinform“. „Mūsų žinia prezidentui Zelenskiui labai paprasta: Europos Sąjungos parama Ukrainai išlieka tokia pat tvirta.

JAV sustabdė šaudmenų pardavimą sąjungininkėms ir leis juos įsigyti tik tada, kai papildys savo atsargas. Apie tai Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė interviu televizijos kanalui „Newsmax“. Jis apkaltino buvusį prezidentą Joe Bideną perdavus Ukrainai daug „Patriot“ ir „Tomahawk“ raketų bei kitos ginkluotės, už kurią, anot jo, niekas nesumokėjo. D. Trumpas taip pat priminė pareikalavęs, kad Europos šalys sumokėtų už Kyjivui tiekiamą ginkluotę.

Į Lietuvą atvyksta nauja JAV karių rotacija – šalyje planuojama dislokuoti du amerikiečių batalionus, iš viso daugiau kaip tūkstantį karių. Nors jų buvimas Lietuvoje stiprina šalies saugumą, Donaldo Trumpo sprendimai dėl Rusijos ir Ukrainos sulaukia kritikos. JAV prezidento sprendimą panaikinti sankcijas rusiškam dyzelinui, spaudimą Ukrainai ir vienašališkai paskelbtas energetines paliaubas sukritikavo ir Lietuvos vadovai.

JAV viceprezidentas J. D. Vance'as ir JAV prezidento specialieji pasiuntiniai Steve'as Witkoffas bei Jaredas Kushneris pastaraisiais mėnesiais kreipėsi į Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, prašydami nerengti smūgių Rusijos naftos perdirbimo gamykloms.

JAV ir Ukrainos santykių krizė tapo rimčiausia nuo praėjusiais metais Ovaliajame kabinete kilusio skandalo ir toliau gilėja. Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir JAV vadovo Donaldo Trumpo santykiai paaštrėjo dėl smūgių Rusijos naftos perdirbimo gamykloms. Kaip rašo CNN, šis naujas konfliktas atskleidžia skaudžią realybę, su kuria susiduria Ukraina: D. Trumpo siekis sumažinti išlaidas energijai apsunkina Ukrainos galimybes laimėti karą ir daro šią užduotį pavojingesnę.

Ukrainai praktiškai nebeliko raketų, skirtų oro gynybos sistemoms „Patriot“, intensyvėjant Rusijos atakoms. Apie tai, remdamasis savo šaltiniais, rašo „The Washington Post“. „Spalio 7 dieną buvo likę vos 10 raketų, tačiau jos buvo panaudotos per atakas. Šiuo metu likusios tik kelios“, – leidiniui sakė vienas Ukrainos pareigūnas.

Ketvirtadienio, spalio 15-osios, vakarą Ukrainos Chmelnyckio srityje per ataką kilo gaisras naftos bazės teritorijoje Šepetivkos rajone, „Telegram“ kanale pranešė Chmelnyckio srities karinės administracijos vadovas Serhijus Tiurinas. S. Tiurinas pažymėjo, kad priešas ne kartą atakavo Chmelnyckio sritį bepiločiais orlaiviais. „Dėl atakos Šepetivkos rajone esančios naftos bazės teritorijoje kilo gaisras“, – rašoma jo pranešime.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį Briuselyje vykstančiame viršūnių susitikime siekia sutelkti Europos sąjungininkus. Tai vyksta po jo pareiškimo, kad Kyjivas nebepaisys JAV prezidento Donaldo Trumpo reikalavimų nesmūgiuoti į Rusijos naftos perdirbimo gamyklas. Kyjivo ir Vašingtono santykiai pašlijo praėjusią savaitę, kai D. Trumpas sušvelnino sankcijas Rusijai mainais į tai, kad Maskva į pasaulines rinkas patiektų didelį kiekį dyzelino.

Rusija tikisi ateinančią žiemą priversti Ukrainą kapituliuoti, sužlugdydama šalies energetikos sistemą ir, be kita ko, palikdama tris didžiausius šalies miestus – Kyjivą, Charkivą bei Odesą – be elektros, šildymo ir vandens.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį paskelbtame interviu atnaujintus Ukrainos smūgius Rusijos naftos perdirbimo gamykloms pavadino „gėda“. „Na, manau, kad tai gėda“, – transliuotojo „Newsmax“ paklaustas apie atnaujintus Ukrainos smūgius sakė D. Trumpas, pridurdamas, kad dėl šių atakų kyla pasaulinės energijos išteklių kainos.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu derėtis sunkiau nei su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu, vaizduodamas jį kaip kliūtį užbaigti karą Ukrainoje. Ketvirtadienį duodamas interviu itin konservatyviam JAV transliuotojui „Newsmax“ D. Trumpas leido suprasti, kad taikos susitarimas būtų įmanomas tik be Ukrainos lyderio. „Zelenskis nėra tinkamas žmogus mums derėtis“, – sakė jis. „Jis nenori susitarti.

Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen perspėjo, kad jeigu kristų Ukraina, Rusijai būtų atvertos durys veržtis į kitas Europos valstybes, skelbia „Clash Report“. „Jei leisime Ukrainai žlugti, manau, kad atversime duris rusams įsiveržti į kitas Europos dalis“, – pareiškė ji. M. Frederiksen pridūrė, kad Ukrainą reikia laikyti Europos gynybos linija. „Jei tas domino nukris, manau, atsivers durys tolesniems išpuoliams“, – sako ji. „Deja, Rusija nenori taikos su mumis.

NATO vadovas Markas Rutte ketvirtadienį pareiškė, kad su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu aptarė paliaubų su Rusija energetikos srityje įgyvendinimo svarbą. Anot jo, taip pat buvo kalbėta apie JAV ginklų tiekimo Kyjivui palaikymą. „Kalbėjomės apie paliaubų energetikos srityje įgyvendinimo svarbą, taip pat apie nuolatinę NATO sąjungininkų paramą Ukrainai“, – parašė M. Rutte internete po susitikimo su V. Zelenskiu Briuselyje.

JAV prezidento Donaldo Trumpo susitarimas dėl rusiško dyzelino tiekimo sulaukė kritikos ir tapo savotiška pergale Vladimirui Putinui. Tuo metu Ukrainai gresia dar vienas smūgis – galimas JAV žvalgybinės informacijos teikimo ribojimas, kuris gerokai apsunkintų šalies gynybą. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo „Atlantic Council“ ekspertė dr. Agnia Grigas ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovas Briuselyje, ambasadorius Eitvydas Bajarūnas.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako esantis įsitikinęs, jog nesutarimai tarp sąjungininkų – Vašingtono ir Kyjivo – bus išspręsti. „Įvairūs klausimų sprendimai, išsiskiriančios nuomonės, nesutarimai, mes matėm praeityje, kaip yra sprendžiami. Dėl to aš neturiu pagrindo manyti, kad šįsyk bus kažkaip tai kitaip. Tai yra, kad nepavyks išspręsti. Pavyks išspręsti. Ukrainiečiai žino, ką daryti.

Rusijos dyzelinis kuras jau pradėjo patekti į pasaulio rinkas, tačiau jo poveikis bendrai situacijai bus ribotas. Tai pareiškė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, praneša „RBK-Ukraina“. „Šiuo metu į rinką išleidžiami gana dideli dyzelinio kuro kiekiai. Šis kuras jau pradėjo patekti į pasaulio rinkas ir tai turės tam tikrą teigiamą poveikį stabilizuojant naftos rinkas. Vis dėlto visiškai jų stabilizuoti nepavyks. Tai taip pat reikia suprasti“, – pareiškė D. Peskovas.

Rusija surengė masinę dronų ataką prieš Ukrainą, per kurią, prezidento Volodymyro Zelenskio duomenimis, buvo paleista daugiau kaip 850 bepiločių orlaivių „Shahed“. Smūgiai suduoti daugeliui šalies regionų, žuvo mažiausiai šeši žmonės. Ukrainos vadovas apkaltino Maskvą pasinaudojus sušvelnintomis sankcijomis ir spaudimu Kyjivui bei kreipėsi į Jungtines Valstijas, ragindamas palaikyti ne agresorių, o Ukrainą.

NATO pajėgų Europoje vyriausiasis vadas generolas Aleksas Grinkevičius pareiškė, kad Rusijos agresijos atveju Aljansas smūgiuotų ne tik puolančioms karinėms pajėgoms, bet ir jų vadavietėms. Ekspertų teigimu, tokia retorika rodo besikeičiančią NATO laikyseną. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo „Atlantic Council“ ekspertė dr. Agnia Grigas ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovas Briuselyje, ambasadorius Eitvydas Bajarūnas.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karinės jūrų pajėgos, panaudojusios raketų kompleksą „Neptun“, sunaikino šešis bombonešius Su-34M Rusijos Voronežo srityje esančiame Borisoglebsko kariniame aerodrome. Kaip praneša „Ukrinform“, apie tai Ukrainos karinės jūrų pajėgos paskelbė socialiniame tinkle „Facebook“. Zelenskis atskleidė milžiniškus Rusijos nuostolius Šiuo metu Rusija kare prieš Ukrainą per mėnesį netenka apie 43 tūkst. žmonių, pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Technologijų milijardierius Elonas Muskas trečiadienį paragino Volodymyrą Zelenskį pasitraukti iš Ukrainos prezidento pareigų. Tai įvyko Ukrainai suabejojus JAV parama karo nualintai šaliai. Ukraina šią savaitę apkaltino JAV padedant Rusijai, nes šalis neįspėjo Kyjivo apie artėjančius Maskvos raketų smūgius ir apsunkino Kyjivo karinį atsaką, pakeitusi E. Musko palydovinę sistemą, kurią šalis naudoja ryšiams palaikyti.

Apie smūgių naftos perdirbimo gamykloms atnaujinimą, nepaisant JAV prezidento Donaldo Trumpo reikalavimų, ketvirtadienį publikuotame interviu laikraščiui „Financial Times“ paskelbė Vladimiras Zelenskis. Ketvirtadienio rytą masinės dronų atakos sulaukė Rusijos Riazanės sritis. Per antskrydį kilo gaisras Riazanės naftos perdirbimo gamyklos teritorijoje, pranešė gubernatorius Pavelas Malkovas.

Pirmadienį, spalio 12 d., Jungtinės Valstijos pagrasino Ukrainai nutraukti žvalgybos duomenų teikimą, jei Ukrainos kariuomenė surengs naujų smūgių Rusijos energetikos objektams. Apie tai pranešė „The Washington Post“. Su šiuo klausimu susipažinusio šaltinio teigimu, pirmadienį JAV grasino nutraukti žvalgybos duomenų teikimą Ukrainai.

Baltieji rūmai pareiškė neturintys nieko bendra su palydovinio ryšio sistemos „Starlink“ veikimo apribojimais Ukrainoje ir pabrėžė, kad nekontroliuoja bendrovės „SpaceX“, rašo „Axios“. Dviejų šaltinių teigimu, trečiadienį pagrindiniai Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjai susisiekė su kolegomis Baltuosiuose rūmuose ir pasiteiravo, ar buvo priimtas sprendimas sustabdyti „Starlink“ paslaugų teikimą ir ką būtų galima padaryti siekiant išspręsti susidariusią situaciją.

Ukraina atnaujina smūgius Rusijos naftos perdirbimo gamykloms. Draudimas rengti tokias atakas panaikintas kilus problemų dėl žvalgybos duomenų ir sutrikus „Starlink“ ryšiui per masines Rusijos atakas. Apie tai praneša „RBK-Ukraina“, remdamasi Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio interviu leidiniui „Financial Times“. „Draudimas (smogti naftos perdirbimo gamykloms) panaikintas. Mums jau gana“, – pareiškė V. Zelenskis.

Ukrainos gynybos pajėgų greitaeigiai dronai neteko ryšio po netikėtai įvestų „Starlink“ apribojimų. Kaip leidiniui „Politico“ pasakojo kariškiai, sutrikimai paveikė daugelį karinių operacijų. „Tai prilygsta branduoliniam smūgiui prieš mus. Visos operacijos sustabdytos. Daugeliui mūsų tai kainuos gyvybes“, – sakė vienas karininkas, vadovaujantis vidutinio nuotolio smogiamųjų bepiločių orlaivių padaliniui pietryčių Ukrainoje.

Ukrainai baigėsi „Patriot“ priešlėktuvinės gynybos raketos, skelbia CNN, remdamiesi „su situacija susipažinusiu“ šaltiniu. Dėl to Ukraina tapo pažeidžiamesnė Rusijos atakoms.

JAV milijardierius Elonas Muskas, kuriam priklauso „SpaceX“, kad pareiškė, kad „Starlink“ negali būti naudojamas puolamiesiems veiksmams, o „Starshield“ sistemą kontroliuoja JAV kariuomenė ir prezidentas, o ne pats „Startlink“. Tai E. Muskas pareiškė „X“ platformoje komentuodamas buvusio Ukrainos gynybos ministro Mychailo Fedorovo įrašą. „„Starshield“ sistemas valdo ir kontroliuoja JAV vyriausybė.

Jungtinėje Karalystėje viešintis Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis davė interviu britų televizijos žurnalistui Piersui Morganui laidoje „Piers Morgan Uncensored“. Laidos metu britų žurnalistas kreipėsi į JAV prezidentą Donaldą Trumpą ir paragino jį „remti Zelenskį“, o Rusijos diktatorių Vladimirą Putiną palygino su Hitleriu. „Prezidente Trumpe, pasielkite teisingai. Stoti į Putino, o ne Zelenskio pusę yra neteisingas poelgis. Remkite Zelenskį.

Ukrainos pranešimai apie JAV palydovinio interneto sistemos „Starlink“ naudojimo apribojimus atskleidė, kaip stipriai Kyjivas priklausomas nuo šios technologijos tiek puolamosiose, tiek gynybinėse operacijose, kovodamas su Rusijos invazija, teigia analitikai ir stebėtojai. Vienas aukšto rango Ukrainos pareigūnas, prašęs neskelbti jo pavardės, trečiadienį AFP sakė, kad buvo „apribota“ „Starlink“ duomenų perdavimo sparta.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pripažino pasijutęs išduotas, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė apie susitarimą dėl dyzelino tiekimo su griežtų sankcijų dėl karo sulaukusia Maskva. Žurnalisto Pierso Morgano paklaustas, ar jaučiasi išduotas, V. Zelenskis atsakė: „Tiesą sakant, taip, atvirai kalbant, bet viskas yra kiek sudėtingiau nei vien mano emocijos ar jausmai.

Jungtinėje Karalystėje viešintis Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis davė interviu britų televizijos žurnalistui Piersui Morganui laidoje „Piers Morgan Uncensored“. Jo metu jis pasiuntė žinią JAV milijonieriui Elonui Muskui ir pareiškė, kad Ukrainos įvesti „Startlink“ ribojimai yra „didžiulė klaida“, rašo „Clash Report“. Britų žurnalistas paklausė Ukrainos prezidento, kokią žinią šis norėtų perduoti E. Muskui. „Tai didžiulė klaida.

Rusija trečiadienį nurodė, kad pirmosios dyzelino tiekimo Jungtinėms Valstijoms sutartys bus pasirašytos artimiausiomis dienomis. Tai vyksta po JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimo sušvelninti sankcijas rusiškam dyzelinui. „Viskas įvyks per artimiausias kelias dienas“, – Rusijos naujienų agentūros citavo Kremliaus specialųjį pasiuntinį ekonominio bendradarbiavimo klausimais Kirilą Dmitrijevą.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas žaidžia „rusišką ruletę“ likus trims savaitėms iki Kongreso rinkimų, statydamas viską ant Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino, kurio nemėgsta net paties JAV prezidento rinkėjai, rašo „Axios“. Po penktadienio, spalio 9 d., pokalbio su V. Putinu D. Trumpas, panašu, pradėjo penkių dienų kampaniją, kurios metu darė diplomatines nuolaidas Maskvai ir viešai gynė Rusiją.

Po atakų prieš Rusijos bendrovės „Yandex“ duomenų centrus reikšmingų Kremliaus dezinformacijos sklaidos pokyčių Lietuvoje neužfiksuota, teigia Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC). „Lietuvos tarpinstitucinės analitikų komandos stebėsenos duomenimis, po spalio 8 ir 11 dienomis Rusijoje įvykdytų atakų prieš „Yandex“ duomenų centrus reikšmingų prieš Lietuvą nukreipto informacinio spaudimo pokyčių nenustatyta.

Artėjant JAV vidurio kadencijos rinkimams, Donaldas Trumpas vėl imasi iniciatyvos dėl karo Ukrainoje pabaigos. Po susitarimo su Vladimiru Putinu dėl dyzelino tiekimo JAV prezidentas prabilo apie energetines paliaubas, nors Rusija ir toliau atakuoja Ukrainą. Apie tai laidoje kalbėjo Mykolo Romerio universiteto politologas Alvydas Medalinskas.

Kremlius pateikė savotišką paaiškinimą dėl JAV prezidento Donaldo Trumpo siūlytų energetinių paliaubų. Rusijos vadovo atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad paliaubų sąlygos nebuvo aiškiai apibrėžtos, todėl esą negalima kaltinti Maskvos jų nesilaikymu, skelbia „Telegram“ kanalas „Nexta“. D. Peskovas aiškino: „Trumpo pasiūlytos energetinės paliaubos nebuvo konkrečiai apibrėžtos, todėl negalima teigti, kad Rusija jų nesilaiko.