Volodymyras Zelenskis

JAV Demokratų partija pagal Kongreso tarpinių rinkimų rezultatus gavo reikalingą vietų skaičių Senatui ir Atstovų rūmams kontroliuoti. Tačiau demokratų pergalė nebūtinai pakeis Donaldo Trumpo politiką Maskvos ir Kyjivo atžvilgiu. D. Trumpui tęsiant suartėjimą su Rusija, didės spaudimas Kyjivui, mano ekspertai.

Rusija nesustos ties Ukraina. Ji toliau masiškai plečia savo karinę infrastruktūrą, kurią galėtų nukreipti prieš Europą, pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Berlyno saugumo konferencijoje. Ukrainos prezidentas paragino europiečius atidžiau pažvelgti į Rusijos karinės infrastruktūros plėtros mastą. „Pažvelkite į karinę infrastruktūrą, kurią Rusija pastaraisiais metais stato. Ar visa tai skirta tik Ukrainai?“ – klausė jis.

Rusija nebetiki, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas sugebės priversti Ukrainą priimti taikos susitarimą Maskvai palankiomis sąlygomis, todėl po JAV rinkimų planuoja suintensyvinti smūgius Ukrainai. Apie tai, remdamasis informuotais šaltiniais, rašo „Bloomberg“. Leidinio duomenimis, jei po kadencijos vidurio rinkimų susilpnės D. Trumpo pozicijos, tai gali reikšmingai paveikti Rusijos karo prieš Ukrainą eigą.

Buvusi Volodymyro Zelenskio atstovė spaudai, tapusi viena aršiausių Ukrainos lyderio kritikių, kaltinama valstybės išdavyste, antradienį pranešė prokurorai. Julija Mendel V. Zelenskio spaudos sekretore dirbo nuo jo išrinkimo 2019 m. iki 2021 m., likus keliems mėnesiams iki Rusijos invazijos į Ukrainą.  Užsienyje gyvenanti 40-metė vėliau ėmė atvirai kritikuoti savo buvusį viršininką ir apkaltino jį korupcija bei vis labiau ryškėjančiu autoritarizmu.

33 žmonės žuvo, o dar daugiau nei 50 gali būti įstrigę po griuvėsiais praėjus dienai po kelių Rusijos smūgių Ukrainos kaimui, antradienį Berlyne pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir pavadino tai viena baisiausių Maskvos atakų per visą karą. Rusija pirmadienį ir antradienį atakavo Ukrainą po to, kai savaitgalį baigėsi retos kariaujančių šalių paliaubos. Smūgiai sumenkino viltis pasiekti proveržį kitą savaitę Abu Dabyje vyksiančiose JAV vadovaujamose derybose.

Pradėdamas vizitą Berlyne, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino suteikti jo šaliai paramą oro gynybos ir energetikos srityse. Šios dvi temos yra „šiandienos pokalbių Berlyne prioritetai“, antradienį atvykęs į Vokietijos sostinę socialiniame tinkle „X“ rašė V. Zelenskis. Pasak jo, šiais klausimais būtinas „diplomatinis koordinavimas“. „Visi esame suinteresuoti saugumu, stabilumu ir taisyklėmis grindžiamos tarptautinės tvarkos apsauga“, – rašė Ukrainos prezidentas.

Artimiausiais mėnesiais karas Ukrainoje bus baigtas, IV Minsko tarptautinėje Eurazijos saugumo konferencijoje pareiškė Baltarusijos vadovas Aleksandras Lukašenka. Tokią nuomonę jis išsakė likus savaitei iki trišalio JAV, Rusijos ir Ukrainos atstovų susitikimo.  „Karas Ukrainoje artimiausiais mėnesiais bus baigtas. Tai mano asmeninė nuomonė. Viskas: jėgų nėra ir išteklių nėra, visi pavargo. Kai kalbu apie išteklius, – tai nereiškia, kad kur nors trūksta kokių nors išteklių.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino Vašingtoną daryti didesnį spaudimą Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, o ne Ukrainai, Maskvai tęsiant plataus masto invaziją į Ukrainą, praneša leidinys „Kyiv Post“. „Geriau stipriau spausti Putiną, o ne mane.

Telefonuose skambantys perspėjimai ir gatvės aidinčios sirenos, pranešančios apie rusų dronų ar raketų grėsmę ukrainiečiams toli gražu nebe naujiena. Tačiau sekmadienio naktį perspėjimo sistema pateikė kai ką, kas privertė juos suklusti. Ukrainos gyventojus pasiekė pranešimas apie neva artėjančius branduolinius smūgius, cheminius išpuolius bei susirėmimus Kyjivo gatvėse, rašo BBC. Tačiau daugelis šalies gyventojų į juos nežiūrėjo rimtai ir abejojo pranešimų tikrumu.

Po to, kai pietuose be pažeidimų baigėsi lokalios paliaubos, Rusijos smūgiai humanitarinę pagalbą dalijusiai mokyklai pražudė mažiausiai 26 žmones ir sužlugdė trapias viltis dėl „pažangos siekiant taikos“, pirmadienį pareiškė Ukraina. Kyjivo teigimu, pasibaigus ugnies nutraukimui Chersono srityje – ilgiausiam kaimyninių šalių kare nuo 2022 metų Rusijos invazijos pradžios, – Maskva atnaujino smūgius šiame pietiniame regione.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad per trišales derybas Abu Dabyje JAV ketina aptarti saugumo garantijas ir Ukrainos atkūrimo paketą. Ukraina taip pat norėtų aptarti paliaubas, apimančias energetikos objektus, laivybos Juodojoje jūroje atblokavimą, apsikeitimą žmonėmis ir pasirengimą Ukrainos, JAV bei Rusijos vadovų susitikimui.

Jungtinių Amerikos Valstijų vidurio kadencijos rinkimuose – prastos prognozės Donaldo Trumpo respublikonams. Rinkimų laikotarpiu pakito ir užsienio politika, vis daugiau kritikos sulaukia Volodymyras Zelenkskis. Atsižvelgiant į svyruojančią JAV poziciją, kokios taikos Ukrainoje perpsektyvos? Laidoje situaciją pakomentavo buvusi krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė ir buvęs užsienio reikalų ministras Antanas Valionis.

Ukrainai gresia didžiausia finansinė krizė nuo pat Rusijos invazijos pradžios. Šalies biudžete žioji apie 43 mlrd. Eurų skylė. Rusija nuo vasaros sistemingai naikina svarbiausius Ukrainos ekonomikos sektorius. Rusai beveik paralyžiavo šalies plieno gamybą, o atakos Juodojoje jūroje neleidžia ukrainiečiams išvežti didelių kiekių žemės ūkio produkcijos. Europa turi būti pasiruošusi vis didesnėms karo Ukrainoje išlaidoms.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Rusijos smūgiai kaimui Ukrainos pietryčių Zaporižės srityje pirmadienį nusinešė mažiausiai 18 žmonių gyvybes, teigė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, pavadinęs šį išpuolį „visiškai siaubingu“....

Per susitikimą su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis aptarė galimybę surengti taikos derybas Turkijoje, pranešė Ukrainos prezidentas. Volodymyras Zelenskis tai pareiškė per spaudos konferenciją Stambule, praneša „Ukrinform“ korespondentas. „Šiuo metu ruošiamės lapkričio pirmojoje pusėje surengti trišales derybas, kuriose dalyvautų Ukraina, Jungtinės Valstijos ir Rusija.

Estijos ministras pirmininkas Kristenas Michalas transliuotojui ERR pareiškė, kad Rusija žudo moteris ir vaikus, todėl jis nevaržys savęs kalbėdamas apie Rusijos grėsmę. Naujienų agentūra „Reuters“ penktadienį, remdamasi keliais anoniminiais šaltiniais, pranešė, kad JAV paprašė Baltijos šalių sušvelninti savo retoriką apie Rusiją ir viešuose pareiškimuose mažiau akcentuoti Rusijos keliamą grėsmę.

JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija penktadienį uždegė žalią šviesą 500 „Patriot“ raketų pardavimui Ukrainai, pranešė Valstybės departamentas, tačiau Ukrainos prezidentas įspėjo, kad tiekimas gali užtrukti kelerius metus. Šis sprendimas, kurį dar vertins Kongresas, buvo priimtas po kelias savaites skambėjusių Ukrainos pareigūnų nusiskundimų, kad turimos perimančiųjų raketų atsargos senka.

JAV Valstybės departamentas pranešė, kad pritarė galimam 500 „Patriot“ raketų pardavimui Ukrainai. Ši žinia, tikriausiai, bus palankiai sutikta Kyjive, kur jau kelis mėnesius jaučiamas raketų trūkumas. Sandorio vertė, kaip apskaičiuota, siektų 2,1 mlrd. JAV dolerių, o pagrindinis rangovas būtų „Lockheed Martin“. Skelbiama, kad pirkimą finansuos Kanada, Vokietija, Norvegija ir ES remiami Ukrainos fondai.

Rusų apsiaustą Oleškų miestą pasiekė humanitariniai autobusai, prasideda žmonių evakuacija. O rusų propaganda stengiasi parodyti, neva dauguma žmonių norėtų išvykti į Rusiją. Tuo pat metu baigėsi kitos – neoficialios paliaubos. Donaldo Trumpo administracijos spaudžiama Ukraina – dvi savaites nelietusi rusų naftos perdirbimo gamyklų – šį rytą atsigriebė su kaupu. Surengė vieną didžiausių dronų atakų, smūgiuodama naftos perdirbimo gamyklai Samaros srityje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukrainos smūgių giliai Rusijos teritorijoje pajėgumai yra viena iš šalies „ilgalaikių saugumo garantijų“, rašo „Sky News“. V. Zelenskis džiaugėsi Ukrainos gebėjimu smogti giliai už sienos su Rusija. Pastaraisiais mėnesiais Ukraina pasiekė didelę sėkmę vykdydama dronų kampaniją, nukreiptą prieš Rusijos naftos infrastruktūrą, dėl jos Rusijoje kilo degalų trūkumas.

Rinkimams Izraelyje pasiekus finišo tiesiąją, vis garsiau kalbama apie Benjamino Netanyahu eros pabaigą, tačiau politinis neapibrėžtumas šalį gali įstumti į dar gilesnę krizę. Tuo pat metu JAV artėjantys vidurio kadencijos rinkimai žada rimtų išbandymų Donaldui Trumpui – prognozuojama rekordinė respublikonų nesėkmė. Politologė įvertino, kokių pokyčių tikėtis galima Artimuosiuose Rytuose ir kodėl D. Trumpas pratrūko prieš Volodymyrą Zelenskį.

Vilniuje iš Vidurio Azijos atvykęs pavežėjas išprievartavo 21-erių metų merginą – tokią informaciją vakar paskelbė portalas „Lrytas.lt“. Jo teigimu, praėjusį savaitgalį, po vakarienės su draugais mergina įsėdo į taksisto automobilį ir išvyko namo, tačiau artimųjų taip ir nepasiekė. Skelbiama, kad mergina galėjo būti ir apsvaiginta. Tačiau prokuratūra šiandien pareiškė, kad paviešinta įvykių versija neatitinka ikiteisminio tyrimo medžiagoje turimų duomenų.

Ukraina po trumpos pertraukos atnaujino atakas prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas, penktadienį pareiškė Rusijos vicepremjeras. Ukraina šio pareiškimo kol kas nekomentavo. Rusija teigia, kad Ukraina atnaujino smūgius Rusijos naftos perdirbimo gamykloms JAV prezidentas Donaldas Trumpas kelias savaites spaudė Kyjivą nutraukti tokias atakas, teigdamas, kad dėl jų kyla dyzelino kainos.

Ukrainos kariuomenė laikinai nutraukė atakas prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas (NPG) po kelias savaites trukusio JAV prezidento Donaldo Trumpo spaudimo. Neoficiali pauzė gali tęstis iki JAV kadencijos vidurio rinkimų pabaigos arba net ilgiau – iki lapkričio pabaigos.

Evakuoti Ukrainos Oleškų gyventojai, lydimi Ukrainos delegacijos, vyksta į Rusijos miestą Anapą, iš kurios skris į Baltarusiją, o vėliau autobusais keliaus į Ukrainą. JAV pirmoji ponia Melania Trump paskelbė žinutę apie evakuaciją iš Ukrainos Oleškų. Anot jos, prioritetas evakuacijos metu yra gyvybių gelbėjimas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad ukrainiečių žvalgyba turi informacijos apie tai, jog Rusija planuoja naujus balistinius smūgius, rašo UNIAN. „Šiuo metu turime žvalgybos informaciją apie tai, kad rusai rengiasi naujiems balistiniams smūgiams. Mums reikia pajėgų, kad galėtume numušti visą tą rusišką blogį. Laukiame atitinkamų sprendimų. Noriu padėkoti visiems, kurie mums tikrai padeda! Prašau, saugokite save“, – skelbia jis.

JAV veiksmai Rusijos atžvilgiu stiprina Kremliaus pozicijas ir tolina taikaus karo su Ukraina sprendimo perspektyvą. Apie tai rašo Prancūzijos leidinys „Le Monde“, skelbia UNIAN. Vienas iš pagrindinių Vašingtono ir Maskvos santykių atšilimo požymių tapo susitarimas dėl rusiško dyzelinio kuro tiekimo į JAV rinką. Spalio 23 d. pirmasis tanklaivis su 40 tūkstančių tonų kuro išplaukė į Niujorką.

Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas pareiškė, kad Rusija yra pasirengusi karui su Europa, skelbia TASS. V. Putinas pareiškė, kad Rusija „karo nenori“. „Daugelis Europoje ruošiasi karui su Rusija iki 2030 metų, o Rusija yra pasirengusi, tačiau karo nenori“, – cituojamas V. Putinas.

Siekdamas paskatinti dvišalę dronų gamybą, Vilnius išsiuntė Kyjivui „lūkesčių laišką“, kuriame įvardijami potencialūs partneriai Lietuvoje, pramonės potencialas ir apimtys. „Mūsų ambicijos iki šiol bent jau deklaruotos buvo, sakyčiau, neleidžiančios Ukrainos partneriams žiūrėti į mus kaip rimtus partnerius. Tiesiog apimtis buvo tokia, kad dėl jos neapsimoka tokios gamybos pradėti“, – po Valstybės gynimo tarybos posėdžio sakė šalies vadovas.

Spalio 29 d. dieną Rusijos kariuomenė surengė virtinę smūgių į civilinius objektus Dnipre, Černihive, Kremenčuke ir Zaporižioje. Per atakas žuvo ir buvo sužeista dešimtys žmonių, tarp jų – vaikų, rašo „RBC-Ukraine“. Spalio 29 d. apie 11 val. ryto priešas reaktyviniu dronu smogė Dnipro geležinkelio stočiai, kur stovėjo įprastas elektrinis traukinys ir keleivinis traukinys. Smūgis teko peronui, kuriame stovėjo keleivinis traukinys Nr.

Rusijos okupantai ketvirtadienį, spalio 29 d., dronu smogė geležinkelio stočiai Dnipre. Šiuo metu pranešama apie 13 žuvusiųjų. „Siaubingas Rusijos smūgis geležinkelio stočiai Dnipre. Rusai dronu atakavo peroną, kuriame stovėjo įprastas priemiestinis elektrinis traukinys ir reguliariai kursuojantis keleivinis traukinys. Deja, šiuo metu žinoma apie 13 žuvusiųjų. Reiškiu užuojautą jų artimiesiems“, – nurodė valstybės vadovas.

JAV Pentagonas atsisakė tirti sistemų „Starlink“ ir „Starshield“ veikimo apribojimus Ukrainoje, nors tokio tyrimo prašė abiejų partijų atstovai Senate. Kaip rašo „The Washington Post“, devyni senatoriai – keturi respublikonai ir penki demokratai – kreipėsi į Pentagoną, prašydami išsiaiškinti, kieno nurodymu buvo apribotas „Starlink“ ir „Starshield“ veikimas Ukrainos kariuomenei.

Kito trišalių derybų dėl Rusijos karo prieš Ukrainą nutraukimo priklauso nuo padėties Artimuosiuose Rytuose. Tokį pareiškimą, kaip pranešė „Reuters“, pateikė Kremliaus diktatoriaus Vladimiro Putino padėjėjas užsienio politikos klausimais Jurijus Ušakovas. Kaip pažymėjo leidinys, jo žodžiai verčia abejoti, ar susitikimas įvyks lapkritį, kaip buvo siūlyta anksčiau. J. Ušakovas pažymėjo, kad Kremlius kol kas nepasiūlė konkrečios derybų datos.

Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas asmeniškai „labai norėjo“, kad JAV pirmoji ponia Melania Trump tarpininkautų dėl ugnies nutraukimo Rusijos okupuotame Oleškų mieste, esančiame Chersono srityje, skelbia „Kyiv Independent“. Apie tai leidiniui pranešė M. Trump patarėjas Marcas Beckmanas. „Prezidentas Putinas labai norėjo, kad ji dalyvautų, ir net parašė oficialų laišką, kuriame paaiškino, kad ji… būtų pripažinta kaip išskirtinė tarpininkė iš Rusijos pusės“, – cituojamas jis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis įvardijo datą, kada turėtų vykti derybos tarp JAV, Rusijos ir Ukrainos. Apie tai jis kalbėjo interviu „The Sun“. Tikimasi, kad susitikimui Abu Dabyje vadovaus JAV delegacija. Iš pradžių susitikimas buvo numatytas lapkričio pabaigoje, tačiau V. Zelenskis pareiškė, kad jis galėtų įvykti jau lapkričio 10 d. Kyjivas nori, kad derybos įvyktų kuo greičiau, ir pasiūlė jas surengti šį sekmadienį, tačiau palauks, kol JAV baigsis rinkimai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis bendraudamas su žurnalistais antradienį pirmą kartą pripažino būtinumą suteikti Rusijai saugumo garantijas taikaus karo sureguliavimo rėmuose, pranešė „Financial Times“. Tai žymi esminį Kyjivo pozicijos poslinkį JAV diplomatinėms pastangoms atnaujinti taikos derybas tarp Kyjivo ir Maskvos suaktyvėjimo fone, pažymi leidinys.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį paskelbtuose komentaruose perspėjo, kad planuojamas Rusijos, JAV ir Kinijos lyderių susitikimas gali tapti proga perskirstyti įtakos sferas, panašiai kaip po Antrojo pasaulinio karo. „Tikrai nenorime, kad tai virstų „Jalta nr. 2, 3, 4“, kai būtų perskirstomos įtakos sferos“, – sakė jis, turėdamas galvoje 1945 m. vykusį Sovietų Sąjungos, JAV ir Jungtinės Karalystės lyderių susitikimą, kuriame buvo sprendžiama dėl pokarinės pasaulio tvarkos.

Suomijos ir Norvegijos lyderių pokalbis telefonu su Rusijos diktatoriumi sukėlė įtampą tarp Europos šalių, remiančių Ukrainą, o tai labai pradžiugino Vladimirą Putiną. Apie tai rašo „The Telegraph“. Kiti Europos lyderiai sukritikavo Alexanderį Stubbą ir Joną Gahrą Støre už tai, kad šie „veikė savarankiškai“, nesiekdami bendro Europos sutarimo. Tuo metu Rusija pareiškė, kad tai buvo tiesiog bandymas atlikti tam tikrą vaidmenį derybų procese.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad lapkričio pradžioje planuojamas trišalis Ukrainos, Rusijos ir JAV techninių komandų susitikimas priklauso nuo amerikiečių pusės. Apie tai jis kalbėjo bendraudamas su žurnalistais, praneša „Ukrinform“. V. Zelenskio teigimu, susitikimas Abu Dabyje priklauso nuo JAV. „Maždaug taip pat, kaip buvo su susitikimu Briuselyje. Rusai patvirtino, mes patvirtinome. Mano nuomone, šiandien tai jau priklauso ne nuo rusų ir ne nuo mūsų.

NATO neturėtų sutikti su Rusijos reikalavimais, kol ši tęsia karą prieš Ukrainą. Tai žurnalistams pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, praneša „RBC-Ukraine“. Pasak valstybės vadovo, JAV ir Rusijos susitarimas dėl dyzelino tiekimo parodė, kad ateityje gali būti imtasi įvairių veiksmų, kuriuos šiuo metu sunku prognozuoti. Jis taip pat priminė, kad Kremlius ne pirmą kartą viena ar kita forma grįžta prie saugumo garantijų suteikimo pagal savo sąlygas klausimo.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį pareiškė, kad Rusijos vadovo Vladimiro Putino ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio susitikimas bus surengtas labai greitai. „Susitikimas bus surengtas labai greitai ir, manau, galėtų būti pasiekta didelė pažanga“, – žurnalistams sakė D. Trumpas, kalbėdamas apie diplomatines pastangas užbaigti Rusijos karą prieš Ukrainą.

Rusija per dvi savaites į Ukrainos sostinę Kyjivą ir aplinkinį regioną paleido daugiau kaip 100 balistinių raketų, antradienį pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Darome viską, kas įmanoma, kad apsaugotume savo energetikos sektorių, infrastruktūrą ir logistiką. Tai nepaprastai sunki užduotis. Deja, yra ir aukų“, – sakė jis savo vakariniame kreipimesi.

Rusija stato dar vieną dronų paleidimo aikštelę prie Milerovo karinio aerodromo Rostovo srityje, skelbia Ukrainos žvalgyba. Rusai plėtoja infrastruktūrą, skirtą dronų paleidimui į Ukrainos miestus.

Lenkija antradienį pareiškė, kad šalyje bus įkurtas JAV gamybos oro gynybos sistemų „Patriot“ techninės priežiūros centras, o vyriausybė tai pavadino svarbiu žingsniu į priekį bendradarbiaujant su Vašingtonu gynybos srityje. „Istorinis sprendimas!“ – paskelbdama apie centrą, socialiniame tinkle „X“ parašė Lenkijos gynybos viceministrė Magdalena Sobkowiak ir pridūrė, kad tai yra „daugelio mėnesių derybų“ rezultatas.

Suomijos prezidentas Aleksanderis Stubbas ir Norvegijos ministras pirmininkas Jonas Gahras Støre antradienį kalbėjosi su Vladimiru Putinu. „Financial Times“ skelbia, kad didžiąją pokalbio laiko dalį V. Putinas skyrė pamokslavimui. Tai buvo pirmasis kartas, kai Rusijos režimo lyderis kalbėjosi su kuriuo nors iš Ukrainos Europos sąjungininkų nuo praėjusių metų liepos, kai V. Putinas kalbėjosi su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu.

Į Jungtines Valstijas plaukia trys tanklaiviai, gabenantys rusišką dyzeliną, antradienį pranešė laivų sekimo platformos, patvirtinusios ankstesnį Maskvos, kurios susitarimas su Vašingtonu sukėlė aršią Ukrainos ir Europos reakciją, pranešimą.

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas įvardijo datą, kada turėtų vykti Ukrainos, Rusijos ir JAV derybos. Jis pareiškė, kad derybos tarp Ukrainos, Rusijos ir JAV delegacijų preliminariai numatytos lapkričio 4 d. Jo teigimu, susitikimas, greičiausiai, vyks Abu Dabyje, remdamiesi „The Guardian“ rašo UNIAN.

Operacijos „Veles“, kurią vykdo Ukrainos nacionalinės gvardijos 2-asis korpusas „Chartija“, metu jau sunaikinta daugiau nei šimtas okupantų, dar daugiau nei 30 paimta į nelaisvę, sako Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Apie tai jis paraše savo „Telegram“ kanale, skelbia UNIAN. Kas žinoma apie operaciją „Veles“? Ukrainiečiai po žeme prasiveržė daugiau nei 15 km. „Svarbi yra mūsų operacija Kupjansko kryptimi.

JAV pirmoji ponia Melania Trump antradienio vakarą skelbia naują informaciją apie Ukrainos ir Rusijos paliaubas Oleškų mieste. Savo paskyroje platformoje „X“ ji pranešė, kad susitarimas įsigaliojo 2026 m. spalio 27 d. 4:00 Maskvos laiku. „Siekiant užtikrinti civilių gyventojų saugumą ir palengvinti kritiškai svarbios humanitarinės pagalbos pristatymą, paliaubos buvo paskelbtos dviem dienomis anksčiau nei planuota.