Volodymyras Zelenskis

ELTA glaustai pristato svarbiausius spalio 7 d. įvykius Lietuvoje ir pasaulyje. Iš Seimo traukiasi ilgametė parlamentarė konservatorė Agnė Bilotaitė. Ją parlamente turėtų pakeisti partijos kolega Kęstutis Masiulis. Vyriausybė Lietuvos kalėjimų tarnybos (LKT) direktoriui Mindaugui Kairiui skyrė papeikimą. Tuo metu per tarnybą kontrabandininką nušovusį pasienietį Karolį Ilgevičių siūloma pripažinti kaltu ir jam skirti laisvės apribojimo bausmę dvejiems metams be intensyvios priežiūros.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad karas Ukrainoje artėja prie pabaigos. Pasak Baltųjų rūmų vadovo, taikus sprendimas „iš tiesų tampa vis artimesnis“. „Mes dar nebaigėme karo tarp Rusijos ir Ukrainos. Aš dirbu šiuo klausimu. Maniau, kad tai bus man lengviausias uždavinys. Mes užbaigėme aštuonis karus. Ir šis taip pat baigsis gana greitai. Šiame kare miršta daug žmonių, o tai yra beprasmiška. Beprasmiška, kas vyksta.

Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas gimtadienio proga nusiųstame laiške Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui pažadėjo „nekintamą paramą“ Maskvai, trečiadienį pranešė valstybinė žiniasklaida.

Ukraina yra pasirengusi dirbti ieškant sprendimų taikai pasiekti ir kartu su partneriais rengia penkis skirtingus paliaubų formatus, per spaudos konferenciją pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas Heorhijus Tychyjus.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukraina turi didinti pajėgumus, leidžiančius veidrodiniu principu atsakyti į Rusijos smūgius, be kita ko, aprūpinti Gynybos pajėgas tolimojo nuotolio dronais.

Rusijai atakuojant prekybinius laivus ir trikdant Ukrainos grūdų eksportą, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys teigia, kad Maskvos veiksmai Juodojoje jūroje kelia grėsmę pasaulinei prekybai ir tarptautinių maisto rinkų stabilumui. „Rusijos agresijos karas persimeta į Juodąją jūrą. Civiliniai prekybiniai laivai neturi tapti kariniais taikiniais.

Rusija rengiasi galimiems Ukrainos gynybos pajėgų balistiniams smūgiams ir stiprina svarbiausių tiltų apsaugą, „Telegram“ kanale pranešė partizanų judėjimas ATEŠ. Judėjimo agentai, dirbantys Rostovo srities kelių valdyboje, pranešė, kad civilinė ir karinė valdžia gavo Rusijos Pietų karinės apygardos štabo nurodymą skubiai parengti logistikos centrus galimiems Ukrainos gynybos pajėgų smūgiams.

Pietų Korėja gavo Ukrainos pranešimą su atsiprašymu, tačiau pareišė, kad atsiprašymas neatitiko Seulo lūkesčių, rašo Pietų Korėjos agentūra „Yonhap“. Seulas ir Kyjivas įsivėlė į diplomatinį ginčą Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui praėjusį mėnesį Jungtinių Tautų (JT) Generalinėje Asamblėjoje paskelbus, kad Ukraina perdavė Pietų Korėjai du Šiaurės Korėjos karo belaisvius, paimtus į nelaisvę jiems kovojant Rusijos pusėje.

Kalbėdamas su Vokietijos žiniasklaida, Lietuvos ministras pirmininkas Mindaugas Sinkevičius paragino NATO parengti konkretų reagavimo į Rusijos hibridines atakas planą ir perspėjo, kad Maskva yra pasiryžusi išbandyti Aljansą, tokiems incidentams plintant už Europos rytinio flango ribų. „Likusi Europa pamažu pripažįsta, kad negalime ignoruoti to, kas vyksta Leipcige, Danijoje ir kitur“, – Vokietijos leidiniui „Die Welt“ sakė M. Sinkevičius.

Nepaisant suintensyvėjusių Rusijos atakų prieš jo šalį, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tikisi, kad netrukus bus atnaujintos derybos dėl karo pabaigos. „Tikiuosi, kad Amerikos pusei pavyks spalį surengti trišalį susitikimą“, – savo vakariniame vaizdo kreipimesi sakė jis. Ukrainos derybų komanda yra pasirengusi. „Dabar tokį pasirengimą turi parodyti ir Rusija“, – pridūrė jis.

Spalio 6-osios vakarą Juodojoje jūroje netoli Sočio kilo didelis gaisras civiliniame laive, kuris, kaip įtariama, buvo atakuotas jūrų bepiločiais orlaiviais.

Ukrainos energetikos ekspertas Serhijus Kujunas perspėjo Ukrainos vairuotojus, kad šie turėtų 2–3 savaičių degalų atsargų, t.y. 50–70 litrų. Pasak jo, dėl Rusijos atakų prieš degalų infrastruktūrą kai kuriuose regionuose gali laikinai sutrikti degalų tiekimas.

Indija siekia didesnio vaidmens tarpininkaujant Rusijos ir Ukrainos karo užbaigimo procese, sekmadienį pareiškė užsienio reikalų ministras Subrahmanyamas Jaishankaras, Naujajam Deliui stiprinant ryšius su abiem pusėmis. „Mūsų pozicija dėl šio konflikto yra labai aiški – norėtume, kad šis konfliktas baigtųsi, ir manome, jog tam reikės dialogo ir diplomatijos“, – Miuncheno saugumo konferencijos renginyje Naujajame Delyje sakė S. Jaishankaras.

Netrukus po Vokietijos kanclerio Friedricho Merzo atvykimo į Ukrainą sekmadienį per Rusijos ataką apgadintas vienas Kyjivo tiltas, pranešė miesto meras Vitalijus Klyčko. „Pataikyta į Šiaurinio tilto kelio dangą. Į įvykio vietą vyksta gelbėjimo tarnybos“, – socialiniame tinkle „Telegram“ parašė meras. Kiek anksčiau kaukė oro pavojaus sirenos, įspėjusios apie link miesto artėjančius dronus. Kiek anksčiau kaukė oro pavojaus sirenos, įspėjusios apie link miesto artėjančius dronus.

Ukrainai raginant blokuoti naująją Rusijos palydovinio interneto sistemą „Rassvet“, buvęs Rusijos vadovas Dmitrijus Medvedevas sekmadienį perspėjo dėl galimo „plataus masto karo kosmose“. Šiuo metu Rusijos Saugumo Tarybos pirmininko pavaduotojo pareigas einantis D. Medvedevas pagrasino atsakomaisiais veiksmais, jei būtų mėginama sutrikdyti šios sistemos veikimą.

Atsakydama į naują Maskvos oro smūgių kampaniją, kuria siekiama priversti žmones palikti Kyjivą ir kitus miestus, Ukraina sustiprins smūgius Rusijos naftos perdirbimo gamykloms, pareiškė prezidentas Volodymyras Zelenskis. Apie tai rašo ukrainiečių portalas „Ukrainska pravda“, remdamasis ukrainiečių lyderio interviu agentūrai „Reuters“. Prezidento teigimu, Ukraina reaguos į Maskvos taktikos pakeitimą, tačiau neatsakys tuo pačiu ir nesmogs bet kokiai pasitaikiusiai civilinei infrastruktūrai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis įsitikinęs, kad Rusijos vadovas Vladimiras Putinas stiprins oro atakas prieš Kyjivą tuo metu, kai Jungtinėse Valstijose vyks tarpiniai Kongreso rinkimai, numatyti lapkričio pradžioje. Rusijos okupantų tikslas – priversti gyventojus išvykti iš Kyjivo.

Ukraina gavo pasiūlymus dėl ugnies nutraukimo iš keturių šalių: Indijos, Turkijos, Egipto ir JAV. Apie tai pranešė Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha ir pabrėžė, kad Ukraina yra pasirengusi įvairiems paliaubų formatams, tačiau tik su sąlyga, kad ugnies nutraukimas apims ir energetikos sritį, ir Juodąją jūrą, rašo „European Pravda“. „Turime keturis pasiūlymus. Plačiausias – Indijos pasiūlymas. Esame pasirengę energetikos ir Juodosios jūros paliauboms. Bet tik tokiu deriniu.

JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija perskirstė daugiau kaip 52 mln. dolerių karinės paramos lėšų, kurių didžioji dalis buvo patvirtinta pagal papildomos pagalbos Ukrainai paketą, skelbia „The Washington Post“. Pinigai bus nukreipti iš Europos ir Artimųjų Rytų valstybių į keturias Lotynų Amerikos šalis.

Pietų Korėjos prezidentas Lee Jae Myungas penktadienį pareiškė, kad Seulas imsis „papildomų priemonių“, jei Ukraina viešai neatsiprašys dėl, jo teigimu, vienašališko Šiaurės Korėjos karo belaisvių perdavimo Pietų Korėjai paviešinimo. Seulas griežtai sureagavo į Ukrainos atskleistą informaciją apie dviejų karių, paimtų į nelaisvę kovojant Rusijos pusėje, perdavimą ir įspėjo, kad Pchenjanas gali imtis veiksmų prieš jų šeimas.

Rusijos kariuomenė smogė Charkivui valdomosiomis aviacinėmis bombomis. Per ataką visiškai sugriautas gyvenamasis namas, yra 2 žuvusieji ir sužeistieji. Apie tai pranešė miesto meras Ihoris Terechovas.

Karo studijų instituto (ISW) duomenų naujienų agentūros AFP analizė rodo, kad per kontrpuolimą Donecko srityje Ukrainos kariai atkovojo dalį teritorijos. Operacija „Vivaldi“ pradėta rugsėjį, siekiant atstumti Rusijos pajėgas nuo Slovjansko ir Kramatorsko miestų. Ukrainos kariuomenė iš Rusijos atkovojo nedidelius teritorijos plotus – iš viso Donecko srityje atkovota 172 kv. km, o tai yra daugiau nei 1,5 karto didesnis plotas už Paryžių.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Rimantas Sinkevičius teigia, kad šiuo metu grėsmės lygis Lietuvai nėra padidėjęs. Vis dėlto, anot jo, nerimą kelia tam tikri Rusijos veiksmai, tarp jų – galima arba jau pradėta papildoma mobilizacija. „Grėsmės lygis šiai dienai nėra padidėjęs, jis visada yra. (...) Yra tam tikri žingsniai, kurie gal neramina. Pavyzdžiui, galima arba jau pradėta papildoma mobilizacija Rusijoje.

Maskvai intensyvinant savo oro smūgių kampaniją prieš Kyjivą, Rusijos vadovas Vladimiras Putinas ketvirtadienį atmetė tolimojo nuotolio smūgių paliaubų su Ukraina galimybę.

Pietų Korėjos žvalgybos agentūra mano, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis galėjo paviešinti dviejų Šiaurės Korėjos karo belaisvių perdavimą, siekdamas padidinti Pietų Korėjos visuomenės paramą ginklų tiekimui Ukrainai, trečiadienį sakė vienas parlamentaras.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pranešė apie naujus Rusijos smūgius Sumams ir Kyjivui bei paskelbė apie papildomą Vakarų karinę paramą Ukrainai. Savo „Telegram“ kanale V. Zelenskis teigė, kad Sumams buvo smogta keturiomis aviacinėmis bombomis. „Šiandien rusai surengė visiškai šlykštų smūgį Sumams – tiesiog gyvenamajam rajonui“, – rašė Ukrainos prezidentas.

Prieš kelis mėnesius JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiuntinys Rytų Europoje Johnas Coale’as kreipėsi į jį su pasiūlymu, kaip išjudinti iš aklavietės Vašingtono ir Maskvos santykius. Jis pasiūlė panaikinti dalį Rusijai taikomų sankcijų mainais į Kremliaus politinių kalinių paleidimą. Apie tai žurnale „The Atlantic“ rašo jo autorius Simonas Shusteris. Jo teigimu, kol kas ši iniciatyva dar yra ankstyvoje stadijoje.

Pietų Korėja pirmadienį iškvietė Ukrainos pasiuntinį Seule, kad išreikštų rimtą susirūpinimą dėl Kyjivo atskleistos informacijos, jog du Šiaurės Korėjos karo belaisviai buvo perkelti į Pietų Korėją.

Rusija faktiškai jau pradėjo vykdyti papildomą mobilizaciją. Kremlius didina žmonių, įvairiais būdais verbuojamų į kariuomenę, skaičių. Apie tai praneša „RBC-Ukraina“, remdamasi Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pareiškimu. Šalies vadovas papasakojo apie Vyriausiosios žvalgybos valdybos ataskaitą dėl tolesnių Rusijos planuojamų veiksmų. „Faktiškai rusai jau pradėjo papildomą mobilizaciją – jie didina žmonių, kuriuos įvairiais būdais verbuoja, skaičių.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pranešė apie naujus Rusijos smūgius Kyjivui. Pasak jo, per tiesioginį smūgį į Mokslų akademijos pastatą žuvo vienas žmogus, dar šeši buvo sužeisti. Apie tai V. Zelenskis pranešė savo „Telegram“ kanale. „Skubiosios tarnybos toliau dirba Kyjive, tiesioginio smūgio į Mokslų akademijos pastatą vietoje. Deja, šiuo metu žinoma apie vieną žuvusį žmogų ir šešis nukentėjusiuosius, tarp jų – tris vaikus“, – rašė Ukrainos prezidentas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sureagavo į naujausius Rusijos smūgius Ukrainai. Pirmadienį rusai smogė Ukrainos mokslų akademijos pastatui. „Šiuo metu vyksta gelbėjimo operacija, gesinamas gaisras, ieškoma žmonių, kurie galėjo būti pastate. Į operaciją įtrauktos visos tarnybos“, – praneša V. Zelenskis.

Pirmadienį ryte Ukrainos dronai atakavo geležinkelio infrastruktūrą Rusijos Briansko srityje, pranešė laikinai regiono vadovo pareigas einantis Jegoras Kovalčiukas, rašo „The Moscow Times“. Jis praneša, kad ruože Diatkovas–Liudinovas sugriuvo dalis geležinkelio tilto, 10 vagonų nuvažiavo nuo bėgių. Skelbiama, kad taip pat buvo atakuotas geležinkelis Unečos rajone. Dėl to nuo bėgių nuvažiavo 18 tuščių pusvagonių. Navlino rajone dronas apgadino geležinkelio kelio dangą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį griežtai pasmerkė naujausias Rusijos atakas prieš Kyjivą ir kitus šalies miestus. Atakos prieš vaikų darželius, mokyklas ir gyvenamuosius namus visame pasaulyje būtų laikomos terorizmu, socialiniame tinkle „X“ rašė V. Zelenskis. „Deja, per jas žuvo ir žmonių“, – teigė jis. Tarp apgadintų pastatų buvo ir Saudo Arabijos ambasadoriaus Kyjive rezidencija.

Kremliaus spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas pagrasino JAV milijardieriui Elonui Muskui, skelbia „Moscow Times“. Kremliaus ruporas pareiškė, kad „Starlink“ suteikimas Ukrainos pajėgoms gali turėti pavojingų pasekmių. Kaip skelbta anksčiau, per liepos 28 d. už uždarų durų Baltuosiuose rūmuose vykusias derybas Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paprašė Donaldo Trumpo leisti Ukrainai naudoti „Starlink“ sistemą Rusijos teritorijoje smūgiams balistinių raketų paleidimo įrenginiams.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad paprašė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pristabdyti smūgius Rusijos naftos perdirbimo gamykloms. D. Trumpas pareiškė, kad tai yra didelė problema. „Tai iš tikrųjų nėra Artimųjų rytų problema, tai yra daugiau Rusijos problema, kad Ukraina ir Rusija į tai įsitraukė. Ukraina sprogdina dyzelio gamyklas Rusijoje, nes jie daug gamina. Tai tikrai labai įdomu.

Pietų Korėjos prezidentūra pareikalavo Ukrainos atsiprašyti už tai, kad ši paneigė susitarimą neviešinti dviejų Šiaurės Korėjos karo belaisvių perdavimo Seului.

Jei Ukraina iš JAV gautų licenciją gaminti „Patriot“ sistemoms skirtas raketas, būtų prasminga tokią gamyklą statyti Lenkijoje, saugioje teritorijoje, pareiškė Lenkijos gynybos viceministrė Magdalena Sobkowiak-Czarnecka. Apie tai pranešė DW. Pasak jos, tokiu atveju gamyba vyktų saugioje vietoje. Ji pridūrė, kad procesas, per kurį Varšuva siekia įkurti techninės priežiūros centrą ir ilgainiui pradėti raketų „Patriot“ gamybą, nepriklauso nuo padėties Ukrainoje.

Jungtinių Tautų užkulisiuose Vokietijos užsienio reikalų ministras netikėtai susitiko su Rusiją atstovaujančiu Sergejumi Lavrovu. Berlynas sako, kad vokiečių ministras sutiko su juo susitikti todėl, kad tokį Rusijos norą perdavė kelių šalių ministrai, kuriems rūpi atnaujinti laivybą Juodojoje jūroje. Tačiau po 20 min. trukusio susitikimo S. Lavrovas pareiškė, kad susitikti neprašė, kad susitikime neišgirdo nieko naujo ir kad Europa tik trukdo baigti karą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad per šią savaitę visuose aktyvių kovos veiksmų fronto ruožuose Ukrainos pajėgos nukovė arba sužeidė 10 660. Rusijos karių. „Mūsų kariai pasiekė svarbių rezultatų Donecko srities Lymano kryptimi vykdydami operaciją „Vivaldi“, taip pat Desantinių šturmo pajėgų grupuotė per dar vieną mūsų aktyviosios gynybos operaciją. Okupantai ir toliau naikinami, o nustatytos užduotys įgyvendinamos.

ISW paviešintas karo scenarijus, kuomet Rusija tariamai užpuola Estiją, Zelenskio pažadai atskristi į Maskvą ant raketos ir turinio suaugusiems kūrėjos Bonnie Blue sprendimas parduoti vaiko vardą. Tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ aptarėme įdomiausius šios savaitės įvykius, o taip pat tai, kas liko už visiems matomų antraščių ar mažiau pastebima.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas šeštadienį Jungtinėse Tautose pareiškė, kad Kremlius pasieks savo karinius tikslus Ukrainoje bet kokia kaina.

Susitikimo Niujorke metu JAV prezidentas Donaldas Trumpas paragino Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį vykti į Maskvą susitikti su Rusijos diktatoriumi Vladimiru Putinu, nepaisydamas ankstesnių Ukrainos atsisakymų, praneša naujienų agentūra „Bloomberg“, remdamasi šaltiniais. V. Zelenskis atmetė šį pasiūlymą, o su jo pozicija susipažinę „Bloomberg“ šaltiniai teigė, kad jis buvo nusiminęs dėl to, kad D. Trumpas iškėlė šį klausimą.

Rusijos okupantai penktadienį Ukrainoje smogė į JAV korporacijos „McDonald’s“ sandėlį, pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Šiandien taip pat buvo smūgių dronais į sandėlį, kurį naudoja „McDonald’s“. Smogiamasis dronas nukreiptas prieš įprastus produktus. Rusai nuolat plečia savo atakų taikinių sąrašą: JAV ir kiti verslai, duomenų centrai, interneto tiekėjai – visi įprasti kasdienybes aspektai Rusijai yra tiesiog taikinai“, – pabrėžė jis.

Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino dukra, „Innopraktika“ fondo vadovė Katerina Tichonova (jauniausia diktatoriaus dukra) ir baleto choreografas Igoris Zelenskis augina 8 metų dukrą. Mergaitės vardas – Elza Igorevna Tichonova, rašo „Proekt“ žurnalistai. V. Putino anūkė gavo motinos pavardę, kuri yra išgalvota, tačiau jai buvo paliktas tėvo tėvavardis. Pažymima, kad Igoris Zelenskis nėra susijęs su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

Kremliaus diktatorius Vladimiras Putinas nesugeba pakreipti situacijos mūšio lauke savo naudai, tad Rusija perėjo prie „visiško karo“ prieš Ukrainos ekonomiką. Ukrainiečių laukia sunkiausias laikotarpis, rašo „The New York Times“ (NYT). Leidinys pažymi, kad ekonominiai nuostoliai dėl Rusijos smūgių jau siekia milijardus dolerių. Išsekimo karas tarp Rusijos ir Ukrainos plečiasi, smogdamas abiejų šalių ekonomikai.

Trišalis Ukrainos, Rusijos ir JAV atstovų susitikimas gali įvykti artimiausiu metu. Tai pareiškė Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, praneša portalas „Zerkalo“, remdamasis laikraščiu „Kommersant“. Kremliaus atstovas patvirtino, kad galimybė surengti tokį susitikimą buvo aptarta per Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir JAV prezidento Donaldo Trumpo pokalbį telefonu. „Šalys kalbėjo apie tai, kad toks susitikimas galėtų įvykti artimiausiu metu“, – sakė D. Peskovas.

Didelė dalis Ukrainos 27 mlrd. JAV dolerių biudžeto deficito yra susijusi su išlaidomis gynybai, įskaitant bepiločių orlaivių ir raketų gamybą, rugsėjo 25 d. pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Pasirodžius pranešimams apie galimą naują mobilizaciją, rusai ėmė aktyviau ieškoti būsto užsienyje. Viena paklausiausių krypčių tapo Tailandas: 2026 metų sausio–rugpjūčio mėnesiais Rusijos piliečiai šioje šalyje įsigijo 1050 nekilnojamojo turto objektų už bendrą 123,5 mln. JAV dolerių (apie 105 mln. eurų) sumą, remdamasis bendrovės „Sunway Estates“ tyrimu, rašo leidinys „Vedomosti“. Sandorių skaičius buvo 38 proc. didesnis nei tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Jungtinės Valstijos pasiūlė surengti trišalį Ukrainos, JAV ir Rusijos susitikimą techniniu lygmeniu. Kyjivas laukia amerikiečių pasiūlymų dėl susitikimo datos, o jo vieta Vašingtonas pasiūlė Jungtinius Arabų Emyratus.