uogos

Vasarą prisirpsta vyšnios ir trešnės, noksta serbentai, braškės ir mėlynės, todėl kasdien galime mėgautis šiais natūraliais vitaminų šaltiniais. Deja, uogų sezonas netrunka visus metus, todėl neužtenka jų prisikirsti iki soties, bet svarbu ir pasiruošti žiemai. Maisto ekspertė Aistė Rasmussen atskleidžia gudrybes, kaip meistriškai užsaldyti uogas, kad jos neprarastų tikrojo skonio, kvapo ir maistingųjų savybių. Paruoškite uogas šaldymui Kaip sakoma, gera pradžia – pusė darbo.

Atėjus vasarai vis nekantriau dairomės į turgaus prekystalius – kada juos nuguls taip lauktos šviežios uogos ir vaisiai. Deja, tačiau nesusimąstome, kad šie, nors natūralūs ir sveiki produktai, vis dėlto turi be galo daug fruktozės, su kuria organizmui tenka susidoroti. „Žvėryno natūralios medicinos centro“ gydytoja Jelena Tulčina teigia, kad viską gyvenime reikia naudoti su saiku, tik tuomet savo mitybą galėsime laikyti sveika ir lengvai pasiekti trokštamų sveikatos ar figūros rezultatų.

Jei naktimis sapnuojate saulėtą pajūrį, o jūsų darbo kompiuterio ekranas puošiasi gėlių peizažais.. Jei nekantriai dirsčiojate tai į saulę, tai į termometrą ir ilgitės atostogaujančio miesto atmosferos, tai turime deserto receptą kaip tik Jums. Tam, kad mėnuo iki spalvingiausio metų laiko neprailgtų, prekybos tinklo kepyklų vadovė Nijolia Juchnevič siūlo greitai paruošiamą saldžių uogų malonumą: Jums reikės: lavašo duonos, maskarponės sūrio, rudojo cukraus.

Dabar Agnė Grigaliūnienė yra komunikacijos agentūros vadovė, džiaugiasi neseniai įkurtos vaikų parduotuvės sėkme ir šeimos laime. Vis dėlto retas jaunuolis prisimena, jog visuomenėje garsi moteris savo karjerą pradėjo... ant scenos. Net du albumus išleidusios, su muzikos grandais dirbusios Agnės balsą galėjai girdėti populiariausiose radijo stotyse, o muzikos apdovanojimuose 2001 m. buvo nominuota „Metų atlikėja“. Apie sprendimą pasitraukti ir vis dar neužgęstantį norą dainuoti.

 Prasidėjus spanguolių sezonui vis daugiau žmonių susiruošia į mišką, kad iš prisirinktų uogų galėtų žiemai išsivirti gardžios ir sveikatą stiprinančios uogienės. Kad uogavimo sezonas įsisiūbavęs, išduoda ir turgaus prekystalius su pilnomis pintinėmis miško gėrybių nugulę uogautojai. Čia mėlynes jau pakeitė raudonšonės bruknės ir spanguolės. Šiuo metu miškuose pats brukniavimo įkarštis, o spanguolių dar nėra daug, jos dar žalios.

Lietuviško kraštovaizdžio puošmena tapę pakelių prekiautojai uogomis bei grybais išgyvena ne pačius geriausius laikus. Po šalį alinusios kaitros jie pilnomis pintinėmis mėlynių ar voveraičių pasigirti negali. Miško gėrybėms negailestingos oro sąlygos privertė pakelti kainas. Prekybininkų taip pat tyko ir pavojai – teršalų ir dulkių sukeltos ligos bei neatsakingi vairuotojai. Penkerius metus miško gėrybėmis prekiaujanti Aldona atvirauja – uogų miškai šiemet nedosnūs. Taigi kainas teko pakelti.

 Ūkininkai raitojasi rankoves ir skina pirmąjį lietuviškų šilauogių derlių. Dėl permainingų orų ir sausos vasaros uogos šiemet gerokai smulkesnės, ir jų bus mažiau nei pernai. Skaičiuojami ir dėl sausros patirti nuostoliai. Tačiau ūkininkai pabrėžia, kad ne itin palankūs orai šilauogių nepabrangins. Karališka uoga praminta šilauogė kainuos maždaug tiek pat kiek ir pernai.

Sušilus orams ir truputį palijus, panevėžiečiai jau gali mėgautis pirmuoju gausesniu miško gėrybių derliumi. Pirkėjai išsiilgę ne tik uogų, bet ir grybų. Tačiau grybautojai sako, kad be voveraičių, rimtesnių grybų miškuose dar teks palaukti. Dėl sauso pavasario giriose nedygsta nei baravykai, nei raudonviršiai, nei lepšiukai. Pirmosios voveraitės šiuo metu turguje kaip ir mėlynės turi kaina.

Keliaudami po Dzūkiją, gamtoje galite pamatyti ne tik grybų ar uogų, bet ir itin retai sutinkamų vėžlių. Kauno zoologijos sodas išaugino ir į laisvę paleido per septyniasdešimt tokių nedidelių roplių. Šitaip tikimasi išsaugoti sparčiai nykstančią balinių vėžlių populiaciją. Mūsų šalyje laukinėje gamtoje jų suskaičiuojama apie keturis šimtus. Pasak specialistų, vėžlių populiacija jau senokai ėmė mažėti dėl masinės melioracijos ir nykstančios smulkiosios žemdirbystės.

Prasideda braškių sezonas. Turguose ant prekystalių lietuviškos uogos vilioja geru skoniu ir aromatu, o lenkiškos – perpus mažesne kaina. Ūkininkai skundžiasi, kad šiemet palankus metas braškėms, tad jų uogienes lietuviai virs pusvelčiui. Kaunietis ūkininkas Arturas Liaudinskas savo šiltnamyje jau raško braškes. Čia šios uogos prisirpo bene anksčiausiai visoje Lietuvoje. Kaunietis lietuviškas braškes veža į didžiųjų miestų turgus, ten jos konkuruoja su atvežtinėmis iš Lenkijos.

Senovėje miškas žmogui buvo betarpiškas maisto ir kitų gėrybių šaltinis. Neveltui liaudies patarlė byloja: „Jei ne grybai ir ne uogos, dzūkų mergos būtų nuogos.“ Šiuolaikiniame pasaulyje žmogus sugrįžta į mišką atsipalaiduoti ar pamedituoti. Tačiau kokią realią naudą, kurios kartais nematome, teikia miškas? O kokią grėsmę mūsų gamtai ir klimatui kelia miškų kirtimas ir niokojimas? Nyksta Žemės plaučiai Miškų plotų mažėjimas – viena iš priežasčių, sukeliančių klimato kaitą.

Pavasaris žmogaus organizmui – itin komplikuotas laikotarpis. Šaltojo sezono metu nualintos ląstelės šaukte šaukiasi pagalbos – lūžinėjantys plaukai, nagai bei visos kitos bėdos laukia tų, kurie dėl vienų ar kitų priežasčių neatsako į organizmo siunčiamus signalus. Tad norėdami aprūpinti savo organizmus trūkstamomis medžiagomis bei elementais, žmonės puola ieškoti tam skirtų priemonių. Viena jų – maisto papildai.

Verslininkai teigia, kad šiemet bus prasčiausias miško uogų derlius per 15-20 metų - mėlynių, žemuogių geriausiu atveju tikimasi surinkti mažiau nei dešimtadalį įprasto kiekio, daugiau nesunoks ir spanguolių, bruknių, lauko aviečių. Lietuvoje vidutiniškai per metus superkama apie 1 tūkstantį tonų mėlynių, o šiemet geriausiu atveju jų tikimasi supirkti 100 tonų.

Jūratė Anilionytė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Įsibėgėja mėlynių rinkimo sezonas. Nors Dzūkijos miškuose šiemet daug mėlynojų nušalo, Aukštaitijoje – pats rinkimo sezonas. Tuo metu ūkininkai skina paskutinį braškių derlių. Dėl šalnų gegužę ir vėsių birželio naktų, šįmet braškių derlius buvo mažesnis, o uogos – brangesnės. Paskutinių braškių kilogramas – devyni litai. Ūkininkai sako, uogų šįmet mažiau maždaug trečdaliu, tad pirkėjų netrūko visą sezoną.

Mėgautis šviežiomis uogomis, o ypač iš savo daržo – didelis malonumas. Visi gerai žinome bei vertiname šiuos puikius maisto produktus, išsiskiriančius savo skoninėmis savybėmis bei maistine verte. Uogose nemažai vitaminų (A, E, B grupės, PP, C), mineralinių medžiagų (natrio, magnio, fosforo, kalio, kalcio, geležies, cinko, jodo), skaidulinių medžiagų, daug celiuliozės ir pektino.

Vytenis Radžiūnas, LRT.lt Po gero mėnesio Lietuvos pakelėse matysime prekeivius su stiklainiais uogų. Tiesa, gali būti, jog mėlynių šiemet bus kur kas mažiau nei pernai, nes dalis jų iššalo. „Tikimės maždaug iki 30 proc. praėjusių metų derliaus“, – skaičiuoja Lietuvos miško grybų ir uogų verslininkų asociacijos prezidentas Virginijus Varanavičius. Gamtininkas Selemonas Paltanavičius sako, jog mėlynės iššalo ne visuose regionuose.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja, kad vykdomas skubus tyrimas dėl rinkoje išplatintų galimai nesaugių šaldytų uogų. Skubių pranešimų apie nesaugų maistą ir pašarus sistema RASFF informaciją pateikusios Suomijos atsakingos institucijos specialistai nustatė, kad Lenkijoje pagamintos ir Suomijos tiekėjo keliose Europos valstybėse išplatintos šaldytos avietės ir šaldytų uogų mišiniai užteršti noro virusu.

Zenonas Gipiškis, LRT radijas, LRT.lt Lietuviai turguose ėmė pirkti mažiau bulvių, bet daugiau uogų, gerokai ūgtelėjo prekyba namų ūkio reikmenimis. Pusėje apskričių turgaus prekyba per metus išaugo maždaug dešimtadaliu. Tokius duomenis skelbia Statistikos departamentas. Apyvarta Lietuvos turgavietėse trečiąjį šių metų ketvirtį pasiekė daugiau kaip 285 mln. litų. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, labiausiai – daugiau kaip 60 proc.

Siekdama nuslėpti apie 50 tūkst. litų mokėtinų mokesčių, Lietuvos bendrovė nurodė, kad vidutiniškai vienas latvis per sezoną jai surinkdavo per dvi tonas uogų. Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (Vilniaus AVMI) informuoja, kad nustatė Lietuvos sostinėje įsikūrusią bendrovę, kuri, siekdama išvengti mokesčių valstybei, imitavo miško uogų pirkimo sandorius su Latvijos Respublikos piliečiais.

Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt Šviežių ir skanių uogų į turgavietę užsukusiam pirkėjui tenka nusivilti, kai jį pasitinka neišvaizdi, neskani produkcija. Anot Lietuvos verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“ vadovo Dariaus Kviklio, kartais taip nutinka dėl to, kad prekybininkai lietuviškomis pavadina lenkiškas uogas, kurių pervežimo ypatumai lemia prastesnį jų skonį. Savo ruožtu lietuviška produkcija ne visada yra tinkamai išauginama.

Lietuviai vertina savo krašte išaugintas gėrybes. Mielai pirktų ir lietuviškas uogas, bet jų pasiūla nedidelė. Jų savotišku būdu pagausina apsukrumo nestokojantys turgaus prekeiviai, prisidengiantys vietos augintojų vardu. Nepalankūs mokesčiai „Turguje buvo pilna Dembavos medelyno braškių, turbūt ir trešnių, nors mes jų neauginame“, – juokėsi Dembavos medelyno direktorė Vitalija Kuliešienė.

Kai kuriose šalyse medlieva auginama plantacijose. Lietuvoje šis augalas, liaudiškai vadinamas amelianka, nepelnytai primirštas. Tačiau vis daugiau sodininkų, sužinoję apie vertingas šių augalų uogas, domisi, kur jų įsigyti ir kaip juos auginti. Nereiklus augalas Medlieva – erškėtinių šeimos, obelinių pošeimio krūmas arba neaukštas medis. Šiaurės Amerikoje, iš kur medlieva kilusi, ji labai populiari, vertinama ir auginama pramoniniu būdu.

„Kadangi daug dirbu ir neturiu kada sveikai maitintis, organizmą kartais stiprinu papildais ir vitaminais. Ar reikia jų vartoti vasarą, ar šiuo sezonu užtenka iš uogų ir vaisių gaunamų vitaminų?“ – klausia Irma iš Raseinių. Atsako Privačios ligoninės ir poliklinikos „Kardiolita“ gydytoja dietologė Lina Viniarskaitė. Vitaminus ir papildus reikia vartoti apdairiai ir tik tuomet, kai jų tikrai trūksta organizme. Šis trūkumas turi būti nustatytas atlikus tyrimus.

Feliksas GRUNSKIS Vasara mus dosniai vaišina įvairiausiomis uogomis. Sveikatos žinovai tvirtina, kad uogas valgyti sveika. Uogomis sustiprinamas organizmas. Peršalus, pradėjus kosėti ar čiaudėti reikia kibti į uogas, kurios turi kuo daugiau vitamino C. Šis vitaminas stiprina imuninę sistemą. Braškės Braškės – vienos skaniausių uogų. Ištirta, kad braškėse yra daug antioksidantų. Jos – puikus vaistas nuo širdies ir kraujagyslių ligų, nes gerina širdies darbą. Kraujagyslės tampa elastingesnės.

Karštis – tikras išbandymas mūsų organizmui. Didelis karštis gali būti dirglumo, koncentracijos ir miego sutrikimų ar net išsekimo priežastimi. Šie nepageidaujami simptomai pasireiškia ne tik todėl, kad karštomis dienomis gausiai prakaituojame ir organizmui ima trūkti skysčių, bet ir dėl to, kad su prakaitu netenkame dalies mineralinių medžiagų – kalio, magnio ir kt.

Salomėja Pranaitienė, LRT televizijos naujienų tarnyba Miškuose gana gausu žemuogių, pasirodė ir pirmosios voveraitės, baravykai. Aplinkosaugininkai primena, kad nevalia rinkti pernelyg mažų grybų, o uogaujant svarbu nedraskyti uogienojų. Už tokius pažeidimus numatytos administracinės baudos. Varėnos miškų pakelės vėl mirguliuoja nuo siūlančiųjų vasaros gėrybių. Pirmosios žemuogės, pasak dzūkų, prisirpo prieš gerą savaitę, kaip įprastai.

Neabejotina tiesa, kad valgyti vaisius, uogas ir daržoves – labai sveika, nes juose gausu įvairių vitaminų ir mikroelementų. Kai kuriuose jų yra širdies ir kraujagyslių būklę gerinančių medžiagų, kiti daržo produktai saugo mus nuo vėžio. Tačiau, valgant neplautas uogas ir daržoves tiesiai iš lysvės, kartu su sveikatą gerinančiomis medžiagomis galima gauti ir sveikatą žalojančių kirminų, bakterijų, virusų ir pirmuonių.

Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (Vilniaus AVMI) pranešė, kad močiutės ir kiti asmenys, parduodantys pačių užaugintas uogas, gali būti ramūs – mokesčių inspektoriai jų netikrins. „Prievolė mokėti mokesčius atsiranda tik tiems pardavėjams, kurių savų braškių pardavimas viršija 155 tūkst. litų ribą.

Sena patarlė sako: „Ką pasėsi, tą ir pjausi“. Ar norite, kad jūsų organizmas būtų sveikas ištisus metus? Kad jūsų imunitetas visada būtų toks, kad „nepriliptų“ jokia infekcija? Žemiau pateikiame dešimt produktų, kurie jums suteiks puikią sveikatą ir kuriuos siūlo „naturalblaze.com“. 1. Spalvotos daržovės. Tikriausiai jūs girdėjote, kad jų reikia valgyti kuo daugiau. O ar žinote, kodėl? Žalios, geltonos ir oranžinės spalvos daržovės turi nepaprastai daug karotinoidų, tokių kaip beta karotinas.

Teisiamas Vidmantas Laukaitis žadėjo gerą atlygį ir darbo sąlygas norintiems užsidirbti dokumentuose nurodydamas neegzistuojančios įmonės rekvizitus. Vilniaus miesto Antrosios apylinkės teismas skyrė V. Laukaičiui ketverius metus kalėti už tai, kad apgaulės būdu siekdamas asmeninės naudos įdarbindavo žmones neegzistuojančioje įmonėje. Atvykę į vietą lietuviai turėjo gyventi palapinėse, o uogas ir grybus rinkdavo miške, kur buvo daug gyvačių.

Šių metų lapkričio 13 d. Valstybės sienos  apsaugos tarnybos Varėnos rinktinės Šalčininkų   kontrolės punkte buvo patikrintas krovininis automobilis iš Baltarusijos, kuriame buvo gabenamas voveraičių krovinys. Pasieniečių punkte esanti stacionari radiacinės kontrolės įranga užfiksavo  automobilio skleidžiamą padidintą radiaciją.

Gal šermukšnių uogos ir savotiško skonio, užtat nepaprastai sveikos ir gali padėti išgydyti daugybę ligų. Kaip seniai žmonės pastebėjo šermukšnius turint gydomųjų savybių, sunku pasakyti – mokslininkų nuomonės šiuo klausimu skiriasi. Tačiau faktas, kad mūsų protėviai ne vieną šimtmetį šias uogas naudojo maistui, konservavo ir, svarbiausia – gamino iš jų vaistus.

Įspūdingi augalai puošia ir džiugina, tačiau kai kurie sodininkai mano, kad geriau ką nors pasisodinus turėti ir naudos. Kultūrinės bruknės, sausmedžiai ir putinai vis dažniau auginami prie namų ar soduose. Vis labiau domimasi naujais sodo augalais, kurių vaisiuose yra daug žmogaus organizmui naudingų savybių. Apie tai kalbėjomės su Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo Pomologijos mokslo sektoriaus mokslininke dr. Laima Česoniene.

Jau nuo seno vasarą ir rudenį šeimininkės stengdavosi sukaupti kuo daugiau ir įvairesnių atsargų žiemai. Vienas iš labiausiai paplitusių konservavimo būdų yra džiovinimas, kadangi žiemą turėti džiovintų vaisių, daržovių, uogų yra labai pravartu. Vakarais patys galite pasiruošti džiovintų vaisių ar daržovių mišinių, kuriuos teliks įberti į makaronus, sultinius ar kitokį jums mėgstamą patiekalą.

Prasidėjus rugsėjui verslininkai skaičiuoja miško gėrybių derlių. Voveraičių derlius nenuvylė, jos renkamos ir dabar. Prognozuojama, kad rugsėjį dar dygs baravykai, šilbaravykiai ir žaliuokės. Mėlynių derlius šiemet buvo rekordinis, o spanguolių prastas – uogos mažos ir dar kol kas neprinokusios. Valstybės saugomame Čepkelių raiste spanguoliauti leidžiama tik su specialiais leidimais.

Sėkmingai baigėsi pensinio amžiaus sutuoktinių paieškos Joniškio rajono Juodeikių kaime esančiame Tyrelio miške, į kurį jie šeštadienį išėjo uogauti ir pasiklydo, rašo „Šiaulių kraštas“. Bruknes Joniškio rajono miške rinkę ir temstant pasiklydę kuršėniškiai 77-erių Ona K. bei dvejais metais vyresnis moters sutuoktinis Anicetas K. patys mobiliojo ryšio telefonu susisiekė su artimaisiais ir pranešė neberandantys kelio. Tai, kad miške pasiklydo uogautojai, policijai šeštadienį apie 21 val.

Pats tinkamiausias laikas miške ieškoti raudonskruosčių bruknių. Apie šių uogų naudą sveikatai turbūt girdėjote ne kartą. Jos ne tik pagerins regėjimą, bet ir padės gintis nuo peršalimo ligų žiemą. Bruknės renkamos ne anksčiau kaip rugsėjo mėnesį, kai gerai prinoksta. Jas rinkti labai lengva, nes vos prisilietus uogos pačios byra į saują. Nereikėtų bruknių rinkti pusžalių. Nuskintos jos prisirpsta, tačiau netenka pusės savo vertės.

Paprastai braškių sezonas trunka apie 3–4 savaites, tačiau pagreitinant ankstyvų braškių derėjimą pridengus jas daržo danga, auginant vidutinio ankstyvumo bei vėlyvas veisles, jų sezonas tęsiasi pakankamai ilgai. Roberto Šerpyčio  ūkyje braškių skanauti galima nuo birželio pradžios iki rugpjūčio. Šiais metais iš vieno hektaro vidutiniškai priskinta apie 18–20 t kvapnių braškių. Specializacija pasiteisino „Uogas auginame švarioje aplinkoje, arti nėra magistralinių kelių.

Taip jau įprasta, kad iš vaisių ir uogų yra verdamos uogienės. Tačiau kodėl gi nepasimėgavus ir džemu? Be to, džemas palyginus su uogiene, turi ir daugiau privalumų. Pats svarbiausias iš jų – tai tirštumas, ir dėka jo labai lengva šį produktą naudoti kepiniuose. Kaip gaminti džemą, receptų yra labai daug. Dabar apie juos atskirai nekalbėsime, tik patarsime kaip palengvinti džemo gaminimą. 1. Svarbu išsirinkti teisingus indus.

Dėl blogo uogų derliaus augant įtampai Jevlės mieste Švedijoje savaitgalį susipešė dvi uogų rinkėjų grupės, praneša „The Local“. Pasak policijos, peštynėse šeštadienį vakare dalyvavo apie 70 žmonių iš dviejų konkuruojančių uogų rinkėjų grupių. Pranešama, kad muštynių dalyviai apdalijo vienas kitą smūgiais ir spyriais. Vienam 43 metų amžiaus bulgarui teko kreiptis į ligoninę.

Liepos pabaiga ir rugpjūčio pradžia — pats metas raškyti agrastų uogas. Jei jų turite daug ir neįstengiate visų suvalgyti, pasigaminkite iš agrastų gaiviųjų gėrimų ar pasirūpinkite atsargomis žiemai. Agrastuose gausu žmogaus organizmui naudingų medžiagų: fruktozės, gliukozės, sacharozės, pektinų, organinių rūgščių, kalio, cinko, geležies, fosforo ir kt. Uogose daug vitamino P, kuris stiprina kraujagysles.

Pernai rekordiškai išbrangusių juodųjų serbentų atgimimas truko neilgai – šiemet šias uogas žadama supirkti perpus pigiau. Ankstyvą derlių doroti pradėjusiems Lietuvos juodųjų serbentų augintojams, puoselėjusiems didelius lūkesčius, teko patirti ir pakilimų, ir nuosmukių. Maždaug prieš keturiolika metų uogininkystės perspektyvomis patikėję žemdirbiai javus iškeitė į juoduosius serbentus.

Ne­to­li pre­ky­bos cent­rų įsi­kū­rę tur­ge­liai klien­tų ne­sto­ko­ja. O pre­kiau­to­jai ne­skai­čiuo­ja dar­bo va­lan­dų – pa­si­tin­ka pir­kė­jus ir anks­ti ry­tą, ir va­ka­re. Miš­ke su­rink­tų avie­čių, švie­žiai spaus­to sū­rio, ką tik nu­skin­tų dar­žo­vių, švie­žio kar­vės ar ož­kos pie­no ga­li­ma įsi­gy­ti iš pir­mų ran­kų. Pir­kė­jai sa­ko tur­ge­liuo­se su­tau­pan­tys.

Štai ir atėjo metas, kai vitaminus galime valgyti saujomis ir pasigardžiuodami – noksta šviežios uogos, stalą puošia pirmosios daržovės. Ir, žinoma, nei maži, nei dideli negali atsispirti aromatingiems sodų karalienių – braškių – kerams. Šios uogos – ne tik skanėstas, bet ir tikrų tikriausias vitaminų lobynas bei vaistas. Braškių nauda Visų pirma braškės – nuostabus desertas. Tačiau jos naudojamos ir kosmetikai ar vaistams gaminti.

Ypač gausiai užderėjus miške mėlynėms, Labanoro gyventojai kasdien traukia į mišką uogauti. Norėdami užsidirbti uogautojai sako kenčiantys ir karštį, ir vabzdžių atakas. Pilnais krepšiais grįžta ir moterys, ir vyrai. Anksti ryte išskubėję per šešias, septynias valandas kai kurie priuogauja apie dvidešimt kilogramų mėlynių. Tačiau uogavimą jie vadina pragarišku darbu – karšta ir labai sunku atsiginti  vabzdžių.

Lietuvių pomėgis iš vasaros gėrybių virti uogienes, o rudenį ar žiemą jomis smaližiauti vis dar išlieka labai populiarus. Kas antras lietuvis (54 proc.) teigia, kad konservuoja uogienes. Tokius rezultatus parodė vokiečių maisto produktų priedų kompanijos UAB „Dr. Oetker Lietuva“ užsakymu šių metų birželio mėnesį viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai" atlikta Lietuvos gyventojų apklausa. 37 proc.

Miškuose pasirodžiusios mėlynės ir nedrąsiai iš po samanų dygstančios voveraitės jau masina ir šių gėrybių rinkėjus. Vieni mėlyniauja ir grybauja savo malonumui, kiti gi iš to užsidirba nemenką pinigą. Prieš keletą savaičių apsilankius Vilniaus turgavietėse, uogų ir grybų prekiautojų netrūko. Žemuoges jie pardavinėjo po 4–5 litus už stiklinę, mėlynes – po 8–10 litų už litrą. Pintinėmis atsivežtos voveraitės buvo dar visai nedidukės ir jų pasiūla mažesnė.

Šiaurės Suomijoje šiemet prognozuojamas rekordinis uogų rinkėjų antplūdis, kadangi planuojamas labai didelis mėlynių derlius. „Kiantama“, „Ber-Ex“ ir „Kainuum Tuote“ įmonės iš Kainuu miesto pasamdė daugiau nei 1000 uogų rinkėjų iš užsienio, kurie dirbs Kainuu, Koillismaa ir rytų Laplandijos regionuose, rašo naujienų portalas YLE.fi. Didžioji dalis uogų rinkėjų – tailandiečiai. Tačiau šiemet į Suomiją atvyks ir nemažai ukrainiečių.

Vasara  — vestuvių metas, todėl jei planuojate vestuves, tegul jos pavirsta pačia tikriausia švente! Kadangi mūsų šalyje turime galimybę vasarą mėgautis gardžiomis uogomis, tad nedvejokite ir įterpkite uogų temą ir į savo vestuves! Nežinote, kaip galima originaliai panaudoti uogas? Mes Jums padėsime! šampanas su braškėmis; jūsų nuotraukų rėmas iš uogų; kvietimai su uogelėmis; vietų ženklinimas iš įvairiaspalvių uogų; nuotakos puokštė su uogomis; jaunikio atlapo gėlelė su uogom...