tremtis

Istorija kartojasi, o karas ir vėl bando tapti kasdienybe Lietuvos kaimynystėje, šeštadienį perspėjo Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis. Taip jis kalbėjo Seime minint Gedulo ir vilties dieną, skirtą sovietų vykdytiems trėmimams prisiminti bei pagerbti jų aukas. „ilgą laiką galvojome, kad tokie žodžiai kaip tremtis, okupacija, agresija liko istorijos vadovėliuose. Deja, šiandien matome, kad tai nėra tik praeitis.

„Aš prisimenu tą birželio siaubą ir ilgiausią savo gyvenimo kelionę“, – taip jautriai savo tragišką gyvenimo istoriją filme „Tarp pilkų debesų“ pasakoja pagrindinė veikėja, lietuvaitė Lina. Tačiau mažai kas žino, kad didžiulio dėmesio susilaukęs lietuvių kurtas filmas yra paremtas tikra, dabar jau 97-erių metų sulaukusios kaunietės Irenos Saulutės Valaitytės-Špakauskienės, šeimos istorija. Filmą „Tarp pilkų debesų“ žiūrėkite šiandien 22.00 val. per TV3 televiziją.

Šiandien – ypatinga diena: Gedulo ir vilties diena. Žmonės yra kviečiami pagerbti tremtyje žuvusius lietuvius. 1941 m. birželio 14 d. 3 val. nakties enkavedistai pradėjo masinius lietuvių areštus. Lietuviai ištisomis šeimomis buvo tremiami į Sovietų Sąjungos gilumą, Sibirą. Šiandien – ypatinga diena Per savaitę iš Lietuvos išvežta 30 tūkst. Lietuvos piliečių. Iki šiol tiksliai nenustatyta tikslaus ištremtųjų ir žuvusiųjų pakeliui į tremtį skaičiaus.

Tris kartus Pakistano premjeru buvęs Nawazas Sharifas šeštadienį grįžo į Pakistaną po ketverių metų savo sprendimu pasirinktos tremties, prieš rinkimus planuodamas sugrįžti ir į politiką. Ši Pietų Azijos šalis susiduria su keliomis krizėmis vienu metu: saugumo, ekonomikos ir politikos, rinkimus jau kartą nukėlus į 2024 metų sausį, o N. Sharifo pagrindiniam oponentui, itin populiariam Imranui Khanui (Imranui Kanui) sėdint kalėjime.

Jungtinės Tautos penktadienį paragino Baltarusiją persvarstyti dekretą, kuriuo šalies ambasadoms įsakoma nutraukti pasų išdavimą, ir įspėjo, kad tai gali pažeisti tūkstančių tremtyje gyvenančių baltarusių teises. Iš Baltarusijos – artimos Maskvos sąjungininkės – pabėgo dešimtys tūkstančių baltarusių po to, kai autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka 2020 metais žiauriai numalšino masinius protestus prieš jo valdymą.

Varėnos rajone ketvirtadienį bus minimos 1940–ųjų sovietinės invazijos į Lietuvą pirmosios aukos, pasienio policijos pareigūno Aleksandro Barausko, 83-iosios žūties metinės. Kaip pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT), Ūtos sargybos viršininką A. Barauską užpuolikai nužudė 1940 metų birželio 15 dieną. Kaip ir kasmet VSAT organizuoja šiai datai paminėti skirtus renginius. Varėnos Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčioje ketvirtadienį bus aukojamos šv. mišios.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen apgailestauja, kad sovietų nusikaltimai nesulaukė tokio griežto Europos ir pasaulio pasmerkimo kaip nacizmas.

Šiandien, birželio 14-ąją, minima kiekvienam lietuviui itin jautri ir svarbi diena – Gedulo ir vilties diena, kurią paminimi tremtyje žuvę lietuviai.  Prieš 82 metus, 1941-aisiais, birželio 14 dieną, 3 valandą nakties NKVD pareigūnai pradėjo masinius lietuvių areštus. Lietuviai ištisomis šeimomis buvo tremiami į Sovietų Sąjungos gilumą – į patį Sibirą. Žmonės buvo tremiami krovininių traukinių vagonuose.

Pažymą apie tremtį Lietuvos piliečiai nuo šiol galės gauti tiesiogiai iš Lietuvos ypatingojo archyvo, trečiadienį pranešė Vidaus reikalų ministerija (VRM). Iki šiol tremties faktą patvirtinančius dokumentus išduodavo VRM. Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad ministerija šios funkcijos nebeatliktų. „Lietuvos piliečiai, patyrę tremtį ir skaudžius išgyvenimus, negali tapti perteklinių biurokratinių procedūrų įkaitais.

Šri Lankos nuverstasis prezidentas Gotabaya Rajapaksa (Gotabaja Radžapakša) siekia grįžti namo iš tremties Tailande ir parašo savo įpėdinio užtikrinti jo saugumą, penktadienį pranešė jo partija. G. Rajapaksa buvo priverstas bėgti iš šalies ir atsistatydinti praėjusį mėnesį, kai po kelis mėnesius trukusių protestų dėl precedento neturinčios ekonomikos krizės šalyje dešimtys tūkstančių įpykusių demonstrantų užėmė jo oficialią rezidenciją.

Vaikystė tremtyje, badas, aplinkinių mirtys ir nuolatinės patyčios – skaudų 1941-aisiais metais ištikusį likimą prisimena gydytoja, buvusi Seimo narė, visuomenės veikėja Vida Marija Čigriejienė. Praėjo 81-eri metai nuo lemtingos nakties, kai birželio 14-ąją daugiau nei 20 tūkst.

Lietuvoje antradienį minima Gedulo ir vilties diena – birželio 14-ąją prieš 81 metus šalį okupavę sovietai pradėjo masinius gyventojų trėmimus į Sovietų Sąjungos gilumą. Šiai datai minėti renginiai vyks Vilniuje ir kitose Lietuvos vietose. Seimo Kovo 11-osios Akto salėje organizuojamas iškilmingas minėjimas.  Likus minutei iki vidurdienio, 11.59 val., tylos minute visoje šalyje bus pagerbtos okupacijos aukos.

Dar prieš prasidedant karui Ukrainoje pasaulį stebino ir baugino žvalgybų pranešimai apie karo pradžios laiką bei tai, kad rusai sudarinėja ukrainiečių, kuriuos trems ir žudys, sąrašus. Žvalgybos buvo teisios – karas prasidėjo, bet tamsus rusų planas, primenantis Stalino laikus, išsipildė ne iki galo. Tiesa, pirmiausiai būtų nužudyti tų pačių profesijų žmonės, kaip ir prieš daugiau nei pusę šimto metų, o informacija apie juos, matyt, rinkta jau senokai.

Svetainėje kgbveikla.lt pirmąkart skelbiamos ištremtų Lenkijos kariškių, tarp kurių ir Vilniaus krašto bei pasaulio lietuviai, bylos. Pasak Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC), šie dokumentai parodo sovietinį brutalumą ir melą.

Į Lietuvą grįžo, ko gero, paskutinė nemišrios tremtinių lietuvių šeimos palikuonė iš Sibiro. Iš Tauragės apskrities kilusią Vandą sovietai gyvuliniu vagonu ištrėmė vos sulaukusią pilnametystės. Tad moteris Tėvynę išvydo pirmą kartą po 74-erių metų.  94-erių Vanda beveik negirdi, sunkiai mato bei kalba. Tačiau galva šviesi ir moteris šiuo metu yra labai laiminga.

Tremtyje gyvenanti baltarusių opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja trečiadienį paragino Prancūziją imtis „ryžtingų veiksmų“, siekiant išspręsti jos šalį ištikusią politinę krizę, taip pat ragino Vakarų valstybes ir toliau nepripažinti autoritarinio Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos.

Politiko Aloyzo Sakalo gyvenimas – tarsi Lietuvos istorijos atspindys: gimė nepriklausomoje tarpukario Lietuvoje, mokykloje buvo apkaltintas antitarybine veika, ragavo lagerio, jam priskiriama 16 išradimų puslaidininkių fizikos srityje, bet nepriklausomybės pradžioje fiziką jis iškeitė į politiką. Toks buvo tas laikmetis – nepriklausomybės siekis anuomet į politiką pašaukė daugelio profesijų žmones.

Gargžduose vyko Atminties eisena, kai nešini akmenukais žmonės prisimena Holokausto pradžią Lietuvoje. Prieš 80-metų ten, specialiu nacistinės Vokietijos nurodymu, buvo nužudyti du šimtai žydų, kurie tapo pirmosiomis šios tautos aukomis mūsų šalyje. Susikibę už rankų ir nešini akmenukais – taip tyloje žmonės Gargžduose žengė Atminties eisenoje. Žudynių vietoje sušaudyti žydai buvo pagerbiami tylos minute.

Šaltis ir badas, verkiantis kareivis bei gyvybę išgelbėjusios balandos. Tokiais prisiminimais dalijasi Sibiro lagerius ir tremtį išgyvenę žmonės ir jų artimieji. Lietuvoje minint 80-ąsias tremties metines, tremtiniai iki šiol neatsistebi, kaip smarkiai sovietai sugebėjo nužmoginti lietuvius ir kitų tuomet okupuotų šalių gyventojus. Visgi Gedulo ir vilties dieną tremtiniai bei šalies vadovai ragina galvoti būtent apie viltį. Ir – mokėti džiaugtis laisva ir nepriklausoma Lietuva.

Lietuvoje pirmadienį minima Gedulo ir vilties diena – birželio 14-ąją prieš 80 metų šalį okupavę sovietai pradėjo masinius gyventojų trėmimus į Sovietų Sąjungos gilumą. Šiai datai minėti renginiai vyks Vilniuje ir kitose Lietuvos vietose. Vidurdienį sostinėje, Lukiškių aikštėje, rengiama pilietinė akcija – tylos minutė okupacijos aukoms atminti.

Europarlamentarė Aušra Maldeikienė interviu metu pasisakė apie literatūrą ir tremtinių istorijas prie Laptevų jūros, kurios dažnai esą yra lėkštos. Tokie politikės teiginiai netruko sulaukti kritikos. Tremtiniai ir jų artimieji teigia esantys įžeisti, o Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga tvirtina, kad tokie pasisakymai sulauks atsako. Naujienų portale Bernardinai.

Apie Ireną Saulutę Valaitytę-Špakauskienę daugybė žmonių žino iš rašytojos Rūta Šepetys romano „Tarp pilkų debesų“. Romanas tapo garsus visame pasaulyje, o 92-ejų pagrindinė jo herojė gyvena čia, Lietuvoje. Ji yra ilgiausiai mūsų šalyje dirbantis žmogus – Lietuvos liaudies buities muziejuje, prie tremtinių jurtos, sezono metu rengia edukacines programas ir pasakoja apie tremtį.

Juozas Šermukšnis, iš 1930 Vytauto Didžiojo metų kartos, jau nušventęs savo 90 metų jubiliejų, sako, kad gyvenimas,nors ir nelengvas, bet įvairus, prabėgo greitai. Kai sovietai okupavo Lietuvą, jam buvo dešimt, kai sugrįžo – jau keturiolika, o sulaukęs aštuoniolikos jau buvo partizanų būrio ryšininkas. Jis patyrė suėmimą, žiaurius kankinimus, tačiau nieko neišdavė. Vargo sovietų lageriuose, bet nepalūžo.

Prieš 79 metus vaiskią birželio dieną tūkstančiai lietuvių prievarta paliko savo namus, daugelis jų atgal niekada nesugrįžo. 1941 metų birželio 14-18 dienos tremtys beveik 18 tūkst. žmonių pasmerkė kančioms, o mėnuo įgavo „juodojo birželio“ pavadinimą.

„Mano vaikystė pasibaigė per vieną baisią naktį, kai bombardavo Šiaulius, – pasakoja 85-metė vilnietė Izabelė Kulbytė (močiutės prašymu jos vardas pakeistas). Ji sėdi neaukštame fotelyje, iš abiejų pusių pasidėjusi didelius ramentus, be kurių po klubo operacijos negali žengti nei žingsnio. Gyvenome tada su tėvais, mažu broliu ir sesute Šiauliuose. Ten patekome po ilgų klaidžiojimų po Lietuvą. Bėgant nuo karo teko kurį laiką gyventi mažame kaimelyje netoli Veisiejų, vėliau Laukuvoje.

Šiandien sunku įsivaizduoti, jog už barnį su seniūnu ar įmonės vadovu būtų galima atsidurti kalėjime. Arba kelerius metus praleisti tremtyje, jei pasikarščiavus būtų pasiųsti minėti asmenys į tam tikras vietas. Tuo tarpu sovietmečiu, net „atšilimo“ metais, tokie veiksmai buvo laikomi valstybės pamatų griovimu ir už tai taikomos neįtikėtinos bausmės.

Vincentas Bučinskas – jauniausias iš Bučinskų šeimynos, kurių sodyboje Aukštupiuose slapstėsi Algimantas Mieliulis-Neptūnas. Bunkeryje po avide buvo leidžiamas „Laisvės varpas“, o V. Bučinsko, tuomet vos dešimties bernioko, akimis matytas prie šulinio besiprausiančių partizanų paveikslas gyvas ligi šiolei. Šie prisiminimai praėjus daugiau nei pusei amžiaus atvedė dabar jau 83-erių senolį į gimtinę ieškoti praeities pėdsakų.

Iš Kazachstano į Vilnių šeštadienį grįžę „Misijos Sibiras“ dalyviai džiaugiasi, kad be kitų tikslų pavyko įgyvendinti politinio kalinio prašymą – rasti jo kūdikystėje mirusios dukros kapą. Pavakarę Vilniaus oro uoste pasitikti „Misijos sibiras“ dalyviai juos pasitikisius artimuosius, draugus pasveikino vienos iš dalyvių sukurta daina apie tremtį.

Iš Kazachstano į Vilnių šeštadienį grįžta „Misijos Sibiras“ dalyviai, tvarkę lietuvių tremtinių kapus. „Misijos Sibiras“ projekto vadovė Aistė Eidukaitytė sako, kad šiemet ekspedicijos dalyviai rado ir sutvarkė daugiau nei 100 lietuvių kapų. Vienas įsimintinesnių tikslų buvo rasti politinio kalinio Jurgio Dirvonskio dukters Nijolės kapą – mergaitė tremtyje mirė sulaukusi vos aštuonių mėnesių. „Politinis kalinys Jurgis Dirvonskis pats išliejo kapą ir jo daugiau niekada nebematė.

Pradėjome susikaupimo ir rimties laikotarpį - Adventą, kuomet tikintieji laukia Jėzaus gimimo akimirkos ir ruošiasi jai. Tai laikas, skirtas apmąstymams, įvertinti per metus nuveiktus darbus. Rodos, mums, Adventas yra įprastas ir kiekvienais metais pasikartojantis. Tačiau būta ir kitokių Advento laikotarpio išgyvenimų bei patirčių.

Lietuvos tremtiniai, buvę politiniai kaliniai ir laisvės kovų dalyviai šeštadienį renkasi į tradicinį sąskrydį Ariogaloje. Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos pirmininkas Gvidas Rutkauskas į 28-ąjį sąskrydį „Su Lietuva širdy“ kviečia ne tik išgyvenusius Sibirą, tremtį, kalinimus, bet ir visus Lietuvą mylinčius žmones.

 Prieš 76-erius metus nepaisydama jokių tarptautinių sutarčių Sovietų Sąjunga įsiveržė į Lietuvą – prasidėjo didžiulė Lietuvos tragedija - žmonės grūsti į gyvulinius vagonus ir masiškai tremti į Sibirą. Tremtiniai iki šiol negali pamiršti, kokias fizines kančias, badą, baimę dėl savo ir artimųjų gyvybės teko patirti. Tiesa, sovietinę mėsmalę tremtyje išgyvenę žmonės liūdi, kad dabartinė valdžia juos prisimena tik per minėjimus.

Per pirminį trijų mėnesių integracijos laikotarpį darbo nesusiradę pabėgėliai neturės galimybių apsigyventi didžiuosiuose šalies miestuose, ypač sostinėje, sako socialinės apsaugos ir darbo viceministras Algirdas Šešelgis. Anot jo, šiuo metu numatyta 265 eurų mėnesinė išmoka vienam asmeniui per mėnesį „į rankas“ yra nepakankama, kad pabėgėliai didžiuosiuose Lietuvos miestuose galėtų susimokėti už būsto nuomą, komunalinius mokesčius, pirkti maistą bei išsilaikyti neturėdami darbo.

 Panevėžio apygardos teismo teisėjas Pranas Šimkus nusišalino nuo bylos, kurioje buvęs sovietų saugumo darbuotojas 87-erių Kėdainių miesto gyventojas Jonas Gailiūnas kaltinamas lietuvių tautos žmonių trėmimu, nagrinėjimo.

 Suaugusiųjų mokymo centro direktorius Vitalijus Vėteris vadovauja įstaigai „iš tremties“. Prieš penkerius metus jam pateikti įtarimai kyšininkavimu ir piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi bei uždrausta lankytis pagrindinėje centro buveinėje.

Skirmantas Pabedinskas, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Krasnojarske lietuvių kalbos mokykla veikia dešimtus metus. Į ją susirenka ne tik vaikai, bet ir suaugusieji. Į Krasnojarsko biblioteką, lietuvišką salelę Sibiro centre, savaitgaliais susirenka ne tik vaikai, į ją ateina vis daugiau ir suaugusiųjų, norinčių su giminėmis Lietuvoje bendrauti lietuviškai.

1944 m. gegužės 18 d. Stalino įsakymu Krymo totorių tauta buvo ištremta į Vidurinę Aziją, Kazachstaną ir Sibirą. Filmas „Chaytarma“ – pirmasis vaidybinis filmas apie šios tautos tremtį, parodytą per lakūno, du kartus Sovietų Sąjungos didvyrio, Amet-Сhano Sultano likimo prizmę. 1944 m. gegužę po Sevastopolio išlaisvinimo Amet-Сhanas atvyksta atostogų į gimtąją Alupką. Jo akyse gegužės 18 d. prasideda Krymo totorių deportacija. Liepos 9 d. 18.30 val.

Irma Janauskaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Prasideda renginiai skirti Gedulo ir vilties dienai. Tai viena tragiškiausių Lietuvos istorijai datų. Prieš septyniasdešimt trejus metus tą dieną prasidėjo masiniai lietuvių areštai ir trėmimai. 1941 metų birželio 14-osios naktį žmonių pilni pirmieji gyvuliniai vagonai pajudėjo į Sovietų sąjungos gilumą, Sibirą. Masiniai NKVD areštai ir įkalinimai gulaguose iki pat 1952-ųjų sudaužė šimtų tūkstančių Lietuvių likimus.

1949 m. kovo 25–28 d. įvyko antroji pagal išvežtų žmonių skaičių pokario trėmimo akcija, slaptose jos planuotojų ir vykdytojų dokumentuose užkoduota „Priboj“ („Bangų mūša“) pavadinimu. Per kelias dienas į geležinkelio stotis buvo suvežtos, prekiniuose vagonuose uždarytos ir iš Lietuvos išvežtos 8765 šeimos – beveik 29 000 jos gyventojų. 1949 metų kovo trėmimo operaciją Maskva suplanavo įvykdyti vienu metu visose 1940 metais SSRS aneksuotose Baltijos šalyse – Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.

2014 m. kovo 25 d. 14.00 val. Vilniaus Viršuliškių mokykloje (Viršuliškių g. 7, Vilnius) įvyks moksleivių dainų festivalis „Dainos iš tremties“, skirtas paminėti 1949 metų kovo 25–28 d. vykusio masinio Lietuvos gyventojų trėmimo 65-ąsias metines. Okupantų ir vietinių kolaborantų vykdyta operacija „Bangų muša“ („Priboj“) buvo didžiausia masinių trėmimų akcija Baltijos valstybėse. Jos metu per kelias dienas buvo ištremta virš 100 000 žmonių, vien iš Lietuvos apie 32 000 žmonių.

JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) penktadienį Baltuosiuose rūmuose priėmė tremtyje gyvenantį Tibeto budistų dvasinį lyderį Dalai Lamą, nepaisydamas Kinijos perspėjimo, kad šis susitikimas „rimtai pakenks“ abiejų šalių santykiams. Dalai Lama buvo priimtas Žemėlapių kabinete, esančiame prezidento rezidencijos pirmajame aukšte, o ne Ovaliajame kabinete, kuriame B.Obama paprastai priima užsienio šalių lyderius ir aukšto rango asmenis.

Živilė KAVALIAUSKAITĖ Mirties nuosprendis. Tokį teismo sprendimą 1951 metais Irkutske išgirdo Šiaulių miesto garbės pilietis, profesorius habil. dr. Vytenis Rimkus. Bausmė buvo pakeista 25 metais lagerio. Šią vasarą V. Rimkus iš Irkutsko archyvo atgavo kaltinamąją medžiagą – tris bloknotus ir penkis mokykliniuose sąsiuviniuose leisto laikraščio „Taiga“ numerius. Originalai grįžo pas šeimininką Atgauti tremties kūrybą V. Rimkus seniai norėjęs.

Živilė KAVALIAUSKAITĖ Šiaulietei Marytei Jakubauskaitei-Kolegovai „Šiaulių krašto“ straipsnis apie Zimą (Irkutsko sritis) sukėlė jaunystės prisiminimus. Ištremta aštuonerių, į tėvynę Marytė grįžo šešiolikos metų. Sugrįžo prisiminimai „Lėkiau pas kaimynus laikraščio, nes apie Zimą buvo labai įdomu paskaityti“, – šypsosi šiaulietė. Vargano Zimos turgelio nuotrauka moteriai priminė 1955–1956 metus, kai žiemą būdavo parduodamas užšaldytas pienas su viršuje nusistovėjusia grietine.

Joniškio istorijos ir kultūros muziejuje atidarytos dvi parodos, pasakojančios apie lietuvių tremties metus. Vienoje jų – kraštiečio, šviesaus atminimo kunigo Jono Augustausko fotografijos.

Gabus gimnazistas pamokos metu buvo ištemptas iš klasės ir be jokios kaltės įstum-tas į skausmingą kančių ir išbandymų kelią. Kokie prisiminimai dažniausiai lanko tremtyje kalėjusį nau-jamiestietį, domėjosi Vitalija JALIANIAUSKIENĖ. Nesuprantami kaltinimai 85 metų sukaktį netrukus minėsiantis Jonas Čiūras – vienas iš tų šimtų tūkstančių prieškario ir pokario metų jaunuolių, patekusių tarp aštrių tremties ir okupacijos mėsmalės peilių.

Vytenis Rimkus, Šiaulių miesto garbės pilietis, menotyrininkas, profesorius, sako, jog šiandien vis kartojamas teiginys, kad lietuviai per Sąjūdį iš liaudies virto tauta – tik „išmislijimai“. „Mes visada buvome tauta“, – sako sušaudymo išvengęs tremtinys. Išgyvenimas Visa V. Rimkaus šeima patyrė tremties likimą. Tėvas – pedagogas, dailininkas, tarpukario šviesuolis Jaroslavas Rimkus, sesuo Elena ir jis pats kalėjo Sibiro lageriuose.

Istorija ne visuomet nugula tik į storų knygų puslapius ar išnyksta užmarštyje, ji gyvena ir tol, kol gyvi ją menantys žmonės, išlikę jų kapai. Sibiro platybėse yra gausybė vietų, kur galima savo akimis pamatyti lietuviškos istorijos pėdsakus, o atokūs taigos kampeliai, kur vargiai kada įžengia žmogaus koja, tapo paskutinio poilsio vieta tiems, kurie ne savo valia gyvenimą baigė svetimoje žemėje.

Ar politinių kalinių, tremtinių ir laisvės kovų dalyvių sąskrydį finansuoja prorusiškos spec. tarnybos? Tokios hipotetinės mintys man kyla,  perskaičiuos spaudoje straipsnius po Ariogaloje vykusio sąskrydžio, cituoju: „Lietuvos politiniai kaliniai, tremtiniai ir laisvės kovų dalyviai teigia esantys susirūpinę, kad prieš Seimo rinkimus gausu „prorusiškų, atvirai komunistinių ir tiesiog populistinių“ partijų ir judėjimų.

Garsioji aferistė ir vagis Sonka Ausinė Rankelė plačiai gyveno maždaug 20 metų. Vėliau sėkmė nuo jos nusigręžė. Sonkos nelaimei, ją išdavė meilužiai, kuriais ji aklai pasitikėjo. Tremtys 1880 metų gruodžio 10–19 dienomis Maskvos apskrities teisme buvo nagrinėjama Sofijos Bliuvštein-Sonkos Auksinės Rankelės byla. Teisiamoji visomis išgalėmis gynėsi, tvirtino esanti nekalta, o gyvenanti išlaikoma sutuoktinio ir turtingų gerbėjų.