transplantacija

Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos informuoja, kad praėjusią savaitę buvo užregistruoti 6 potencialūs donorai iš Lietuvos bei 3 donorinių organų siūlymai iš užsienio.

Panevėžietė Tatjana savyje nešiojasi dalelę mamos – prieš 4-erius metus moteriai prireikus inksto transplantacijos jos donore tapo mama. Dabar Tatjanai nebereikia atlikti kasdienių dializės procedūrų, gyvenimas tapo laisvesnis. Tatjanos mama Galina po gyvosios donorystės dovanos dukrai gyvena su vienu inkstu, tačiau dėl to jos gyvenimo kokybė nė kiek nesuprastėjo. Tatjanai buvo vos 14 metų, kai ji susirgo sunkia pirmojo tipo cukrinio diabeto forma.

Be jokių išankstinių simptomų organizmą apnuodijanti lėtinė inkstų liga kasdien apsunkina gyvenimą daugiau nei 100 milijonų europiečių. Prognozuojama, kad per artimiausius 20 metų ši liga taps penkta pagrindine mirties priežastimi visame pasaulyje. Profesorė paaiškina, ką daryti, kad lėtinė inkstų liga būtų atpažinta kuo anksčiau, o inkstų transplantaciją patyrusi pacientė ragina į prevenciją žiūrėti rimtai.

Praėjusią savaitę Kaune šeima, netekusi mylimo žmogaus, neliko abejinga kitų žmonių skausmui ir nusprendė organų donorystei ištarti „taip“. Šis sprendimas viltį grįžti į pilnavertį gyvenimą dovanojo 5 žmonėms. Nacionalinis transplantacijos biuras prie SAM praneša, kad praėjusią savaitę Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose buvo registruotas efektyvus organų donoras. Šio Donoro artimųjų kilnus sprendimas paaukoti organus donorystei, sugrąžino viltį pasveikti 5 žmonėms.

46-erių Kęstutis su dovanotu inkstu gyvena jau 16 metų. Nuo pat kūdikystės Kęstutį kamavo įvairūs susirgimai – plaučių uždegimas, bronchitas, angina, o kiek paaugus, atliekant tyrimus, šlapime gydytojai surado baltymo. Tuo metu Kęstutis buvo dar vaikas, tad gydytojai tikėjosi, kad negalavimus „išaugs“. Visgi sulaukęs pilnametystės jis išgirdo – ateityje jo laukia ne tik dializės procedūros, tačiau ir inksto transplantacija.

Praėjusią savaitę Klaipėdoje registravus efektyvų donorą, organų laukiantiems recipientams persodinta jo širdis, kepenys, inkstai, pirmadienį pranešė Nacionalinis transplantacijos biuras. Pasak biuro, iš viso mirusiojo artimųjų sprendimas viltį pasveikti suteikė šešiems žmonėms. Efektyvus organų donoras buvo registruotas praėjusią savaitę Klaipėdos universiteto ligoninėje. Atlikus tyrimus paaiškėjo, kad gali būti transplantuojama donoro širdis, kepenys, inkstai bei ragenos.

Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos praneša, kad praėjusią savaitę Kaune registruotas organų ir audinių donoras, kuris galimybę pasveikti suteikė 6 žmonėms. Praėjusią savaitę Kaune šeima netekusi mylimo žmogaus neliko abejinga kitų žmonių skausmui ir nusprendė organų donorystei ištarti „taip“. Tai – pati didžiausia ir gražiausia dovana, kurią galima padovanoti kitiems.

Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos praneša, kad antradienį Lietuvoje vyko tarptautinis donorystės koordinavimo procesas – iš užsienio į Lietuvą buvo atgabenti du donoriniai organai: kepenys ir inkstas, rašoma pranešime žiniasklaidai. Vėlų pirmadienio vakarą Nacionalinio transplantacijos biuro koordinatoriai kreipėsi į Lietuvos kariuomenės karines oro pajėgas prašydami pagalbos pargabenant donorines kepenis iš užsienio į Lietuvą.

Vilnietė Loreta jau daugiau nei 10 metų į pasaulį žvelgia pro donorinę rageną. Moteris apsilankiusi pas gydytoją dėl prastėjančios regos, niekada nesitikėjo išgirsti, kad jai gali padėti tik ragenos transplantacija. Loreta neslepia, kad tuomet nesitikėjo, jog sulauks tokios dovanos ir pratinosi prie minties, kad teks gyventi tamsoje. „Mano rega buvo ideali, o akys didelės, gražios ir išraiškingos. Net blogiausiame sapne nesapnuodavau, kad joms gali kažkas nutikti“, – sako Loreta.

Kauno klinikų pacientui Dariui dar vaikystėje prireikė inksto transplantacijos dėl galutinio inksto funkcijos nepakankamumo, sąlygoto retos inkstų ligos – juvenilinės nefronoftizės. Inkstas sėkmingai veikė 12 metų, tačiau vėliau vyrui vėl atnaujintos hemodializės, prireikė pakartotinės inksto transplantacijos. „Pamenu, keturis kartus per savaitę turėjau vykti į ligoninę ir svarbiausia – labai riboti skysčių kiekį. Tai kėlė didelių nepatogumų, – prisimena Darius.

Nacionalinis kraujo centras (NKC) siūlo prie jo prijungti Nacionalinį transplantacijos biurą, kad visų sričių donoryste šalyje rūpintųsi viena įstaiga.

Suvalkietė Rūta Amšiejė savo ligą – imunoglobulino A nefropatiją, dar vadinamą Bergerio liga – vadina ne prieše, o palydove. Vis tik, ši gyvenimo pakeleivė koreguoja gyvenimą, todėl Rūta pasiryžo iš Vokietijos grįžti į gimtinę ir laukia naujo inksto. Ji neslepia, kad galėtų transplantacijos laukti ir ten, Vokietijoje, tačiau Lietuva donorystės ir transplantacijų srityje žengia į priekį septynmyliais žingsniais. Tačiau apie viską nuo pradžių.

Praėjusią savaitę Vilniuje sunkią netekties akimirką mirusiojo artimieji priėmė sprendimą padėti nepažįstamiems žmonėms ir pritarė organų donorystei. Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos praneša, kad praėjusią savaitę Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje (RVUL) buvo užregistruotas efektyvus organų donoras.

Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos praneša, kad vasario mėnesio pirmoje pusėje Lietuvoje registruoti 3 efektyvūs organų donorai: po vieną Respublikinėje Panevėžio ligoninėje, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose (LSMUL KK) ir Klaipėdos universiteto ligoninėje (KUL). Iš viso šiemet registruoti 8 efektyvūs organų donorai.

„Per daugiau nei pusę amžiaus inksto persodinimo operacijos smarkiai ištobulėjo – inkstų ligomis sergantiems žmonėms šios operacijos lengviau pakeliamos, nes kartais pacientams tenka ir dvi, tris ar net keturias jas iškęsti”, – sako Lietuvos asociacija „Gyvastis“ prezidentė Aušra Degutytė. – Vasario 18-osios nepamirštame, nes ši diena davė pradžią dideliam proveržiui medicinos srityje – organo transplantacijai”. 1970 m. vasario 18 d. prof.

29-erių Agnės iš Kauno rajono ligos istorija prasidėjo dar vaikystėje – dažnai kartodavosi šlapimo takų uždegimas, o kūno temperatūra būdavo kiek aukštesnė, nei įprasta. Kai Agnei buvo vos 7-eri, gydytojai nustatė, kad šiuos simptomus sukelia inkstų veiklos sutrikimas. Vis dėlto, ligai užkirsti kelią buvo per vėlu ir net pilnametystės nesulaukusiai Agnei buvo pripažintas lėtinis inkstų nepakankamumas. Nepraėjo nė dešimt metų ir Agnė buvo įrašyta į inksto transplantacijos laukiančiųjų sąrašą.

Praėję metai buvo rekordiniai organų donorystei. Vien Kauno klinikų medikai 19 pacientų persodino kepenis ir 7 pacientams širdį. Pasak medikų, keičiasi ir požiūris į donorystę: žmonės vis dažniau ryžtasi paaukoti mirusių savo artimųjų organus. Vis dėlto laukiančių transplantacijos skaičiai dideli – sąraše 317 lietuvių, 4 iš jų vaikai. Dabar optimizmu trykšta kaunietis Nerijus: „Gyvenu įprastą gyvenimą, po transplantacijos susituokiau, dukrą turiu.

Praėjusi savaitė organų donorystės koordinatoriams buvo itin darbinga – per vieną parą Lietuvoje registruoti 3 efektyvūs organų donorai. Šie donorai galimybę pasveikti suteikė 6 sunkiai sergantiems pacientams.

Antrąją šių metų savaitę buvo užregistruoti 2 efektyvūs organų donorai, pranešė Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Praėjusią savaitę 2 šeimos užgesus mylimo žmogaus gyvybei nusprendė suteikti viltį sunkiai sergantiems žmonėms ir pritarė organų donorystei. Abu Donorai registruoti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose.

Kauno klinikose pernai įvykdyta rekordiškai daug organų transplantacijų: septynios širdies ir 19 kepenų, antradienį pranešė įstaiga. Pasak jos, tai lėmė tiek pacientų artimųjų sprendimai, tiek profesionalus transplantacijos komandų darbas, tiek tobulėjančios technologijos, leidžiančios išsaugoti donorinių organų kokybę.

Cukriniu diabetu sirgusi Laima turėjo dvi svajones: sulaukti inksto transplantacijos ir susilaukti vaikelio. Laimei, abi jos išsipildė, todėl moteris savo donorui ir donoro artimiesiems yra dėkinga ne tik už savo gyvybę ir kur kas geresnę savijautą, tačiau ir už sūnų Nojų. Šiuo metu alytiškė Laima Kuckailienė yra Alytaus apskrities ligonių, susijusių su organų transplantacija, visuomeninės organizacijos „Dalia“ vadovė.

Vilnietės Augustės istorija prasidėjo, kai jai buvo 3-eji. Tuo metu mergaitei į pilvą įgėlė širšė. Šis įgėlimas pakeitė visos šeimos gyvenimą – prasidėjo Augustės kelias inksto transplantacijų link. Įgėlus širšei Augustė ėmė tinti, organizme pradėjo kauptis skysčiai, mergaitė nustojo šlapintis, dėl to tėvai nuvežė ją į Skubiosios pagalbos skyrių. Gydytojai manė, kad Augustei turbūt prasidėjo stipri alerginė reakcija. Visgi, situacija negerėjo ir Augustei teko grįžti į ligoninę.

Kauno klinikose registruotas 45 efektyvus organų ir audinių donoras šiais metais. Donoro šeima netekusi mylimo žmogaus neliko abejinga kitų žmonių skausmui ir nusprendė organų donorystei ištarti „taip“. Tai – pati didžiausia ir gražiausia dovana, kurią galima padovanoti kitiems. Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos praneša, kad Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose (LSMUL KK) buvo registruotas efektyvus organų donoras.

Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos praneša, kad praėjusią savaitę Lietuvoje registruoti net keturi efektyvūs organų donorai: trys donorai registruoti Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose (VUL SK), o vienas donoras registruotas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose (LSMUL KK). Organų donorystė – be galo subtili tema, kurioje susipina gyvybės ir mirties aspektai.

Rimvydas Vekerotas jau 16 metų gyvena su Donoro širdimi. Rimvydo istorija prasidėjo nuo gripo. Kadangi temperatūros neturėjo, vyras į gydytojus nesikreipė. Visgi, gripo pasekmės buvo itin skaudžios – širdies raumuo išsiplėtė ir širdis išstumdavo vis mažiau ir mažiau kraujo. Rimvydas silpo ir galiausiai vienintele jo viltimi gyventi tapo širdies transplantacija. „Viskas prasidėjo dėl gripo. Tais metais gripas buvo be temperatūros, jautėsi tik kaulų laužymas, sukinėjimas.

Lietuvoje registruoti du efektyvūs organų donorai, recipientams persodinti jų plaučiai, inkstai, pirmadienį informavo Nacionalinis transplantacijos biuras. Pasak biuro, sutikus donorų artimiesiems, nustatyta, kad transplantacijai tinkami pirmojo donoro inkstai, kepenys, širdis ir plaučiai, antrojo – abu inkstai.

Nacionalinis transplantacijos biuras (NTB) prie SAM pasidalino neeiline žinia – Italijoje pirmą kartą pasaulyje organų donoru tapo daugiau 100 metų sulaukęs žmogus. „Italijos transplantacijos biuras praneša, kad lapkričio pradžioje Florencijoje iš 100 metų sulaukusios donorės pirmą kartą transplantacijai paimtas donorinis organas – kepenys – ir sėkmingai transplantuotos jų laukusiam recipientui.

Gyvybė ir sveikata – vertingiausios dovanos, kurias galima padovanoti kitam. Praėjusią savaitę LSMU ligoninėje Kauno klinikose mama sūnui padovanojo inkstą ir taip suteikė jam galimybę pasveikti ir sugrįžti į pilnavertį gyvenimą. Kauno klinikų Nefrologijos klinikos Inkstų transplantacijos sektoriaus vadovė prof. Rūta Vaičiūnienė Nacionaliniam transplantacijos biurui prie SAM pasakojo, kad inksto transplantacija iš gyvo donoro pavyko sėkmingai. „Operacija praėjo sėkmingai.

Vilniaus universiteto ligoninėje Santaros klinikose pirmą kartą Lietuvoje ir Baltijos šalyse atlikta kepenų transplantacija iš neplakančios širdies donoro. Donorystė tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje yra galima dviem atvejais: po smegenų mirties ir sustojus širdies veiklai bei nutrūkus kraujotakai. Anot Nacionalinio transplantacijos biuro, Lietuvoje neplakančios širdies donorystė įteisinta 2015 metų pabaigoje ir imta taikyti 2016 metais.

Dar nesulaukusi nė 8 mėnesių, Akvilė sirgo bronchitu, plaučių uždegimu, o jų gydymui buvo skiriami antibiotikai. Ligas pavyko įveikti, tačiau gydytojai pastebėjo, kad suprastėjo mergaitės inkstų funkcija. Atlikus išsamesnius tyrimus paaiškėjo, kad tuomet vos 8 mėnesių sulaukusiai Akvilei – lėtinis inkstų nepakankamumas. Pasak Akvilės, iki šiol manoma, kad būtent šios ligos ir pakenkė jos inkstų veiklai.

Organų donorystei nėra savaitgalių ar šventinių dienų – Nacionalinio transplantacijos biuro (NTB) prie Sveikatos apsaugos ministerijos koordinatoriai, kartu su organų donorystę Lietuvos ligoninėse koordinuojančiais gydytojais, kilnų darbą atlieka ištisus metus, o donorystės koordinavimo proceso nesustabdo net pūga ir patirta avarija. Kaip atrodo NTB transplantacijų koordinatoriaus darbas, išsamiau pasakojo NTB transplantacijų koordinatorė Kristina Grigaitė.

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Vaikų onkohematologijos centre – vieninteliame Baltijos šalyse – jau du dešimtmečius atliekamos kraujodaros kamieninių ląstelių (kaulų čiulpų) transplantacijos vaikams.

Jau daugiau nei 21-erius metus Rūta gyvena su mintimi, kad jai reikalinga inksto transplantacija. Kai jai buvo 12 metų, Rūta susirgo sunkios eigos šlapimo pūslės uždegimu, kuris organizme paliko savo žymę. Sulaukus pilnametystės moteriai buvo ir nustatyta sudėtinga autoimuninė liga. Bėgant metams ir savijautai vis prastėjant, galiausiai prireikė dializės procedūrų, kurios atliekamos 3 kartus per savaitę, o viena procedūra trunka daugiau nei 4 valandas.

Organų donorystė yra be galo jautri tema, nes vienų žmonių netektis kitiems padovanoja viltį pasveikti ir gyventi toliau. Šią savaitę net dvi šeimos sunkią akimirką neliko abejingos kitų žmonių skausmui ir nusprendė organų donorystei ištarti „taip“. Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos praneša, kad šią savaitę Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose (LSMUL KK) ir Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje (RVUL) buvo užregi...

Organų donorystė suteikia galimybę, pasibaigus vieno žmogaus gyvenimui, išsaugoti gyvybę net keliems kitiems sergantiems žmonėms. Nors organų transplantacija yra vienas didžiausių šiuolaikinės medicinos pasiekimų, tačiau dėl žinių trūkumo apie organų donorystę žmonės ima tikėti įvairiais mitais. Šiandien pateikiame 8 faktus apie organų donorystę ir transplantaciją. Kalbėti apie organų donorystę yra sudėtinga, nes kartu kalbama apie mirtį ir artimų žmonių netektį.

Organų donorystė – labai jautri sritis, kuri apjungia netektį ir viltį. Reanimacijoje dirbantys gydytojai kovoja dėl kiekvieno paciento gyvybės, tačiau kartais, nepaisant didelių jų pastangų, to padaryti nepavyksta. Tuomet galimybė išgelbėti kito žmogaus gyvybę atitenka mirusiojo artimiesiems – jiems pritarus organų donorystei, sunkūs ligoniai sulaukia vilties pasveikti.

Socialinių tinklų žvaigždė Paul de Miko (Paulius Mikolaitis) priėmė itin rimtą sprendimą – vyras sutiko tapti organų donoru. Apie tai socialiniuose tinkluose paskelbė Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos. „Paul de Miko organų donorystei taria TAIP ir pasirašė sutikimą po mirties tapti potencialiu organų donoru. „2016-ais metais amerikiečių reklamos agentūra The Martin Agency išleido reklamą pavadinimu Coleman Sweeney.

Paauglė, kuri žaisdama futbolą sukniubo ir jai teko kovoti už savo gyvybę, iškovojo aukso medalį šioje sporto šakoje – praėjus vos trejiems metams po širdies persodinimo. 15 metų Kayleigh Llewellyn atrodė sveika, tačiau per lygos rungtynes sukniubo. Gydytojai išsiaiškino, kad jos širdis veikė vos aštuonių procentų pajėgumu, o vienintelis sprendimas buvo transplantacijos operacija.

Organų donorystė yra be galo jautri tema, nes vienų žmonių netektis kitiems padovanojo viltį pasveikti ir gyventi toliau. Sekmadienį Vilniuje artimieji nusprendė pritarti organų donorystei ir pagerinti kito žmogaus gyvenimą. Nacionalinis transplantacijos biuras (NTB) prie Sveikatos apsaugos ministerijos praneša, kad sekmadienį Vilniaus universitetinėje ligoninėje Santaros klinikose buvo užregistruotas efektyvus donoras. Šiemet tai jau 28-as efektyvus donoras.

Alytiškė Daiva daugiau nei 10 metų sirgo sudėtinga kepenų liga. Liga vis progresavo, kepenų būklė prastėjo, kol galiausiai moteriai padėti galėjo tik kepenų transplantacija. 2021 metų vasarį moteris buvo įtraukta į transplantacijos laukiančiųjų sąrašą ir ištisus mėnesius Daiva laukė telefono skambučio, kuris reikštų, jog atsirado tinkamas donoras. Dviejų vaikų mamai pirmuoju ligos požymiu tapo tinstančios kojos.

Vilniaus universiteto ligoninėje Santaros klinikose atlikta inksto transplantacija iš gyvo donoro: ukrainietei inkstą dovanojo mama. „Viskas įvyko labai greitai, net sunku suvokti“, – sako ukrainietė Lilija, kuriai Santaros klinikose atlikta mamos inksto transplantacija. Pasak VUL Santaros klinikų Organų transplantacijos koordinavimo centro vadovės dr.

Kiekvienais metais širdies transplantacijos laukia dešimtys lietuvių, tačiau naują širdį kasmet gauna tik nedidelė dalis laukiančiųjų. Taip pat ir kitur pasaulyje – tad medikai įnirtingai ieško kuo pakeisti žmogaus širdį. Niujorko chirurgai skelbia sėkmingai persodinę žmonėms dvi kiaulės širdis, kurios po persodinimo dirbo puikiai. Niujorko universiteto ligoninėje medikai ruošia širdį transplantacijai. Tiesa, ir širdis, ir pacientas – neeiliniai.

Antradienį Vilniuje artimieji netekę mylimo žmogaus priėmė kilnų ir reikšmingą sprendimą – pritarė organų donorystei. Donorystei ištartas „taip“ yra pati didžiausias ir gražiausia dovana tiems, kuriems vienintelė galimybė pasveikti yra organų transplantacija. Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos praneša, kad Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje buvo užregistruotas potencialus organų donoras.

Organų donorystė – be galo subtili tema, kurioje susipina gyvybė ir mirtis. Ketvirtadienį Vilniuje užgesus potencialaus organų donoro gyvybei jo šeima priėmė kilnų sprendimą – nusprendė pritarti organų donorystei. Nacionalinis transplantacijos biuras (NTB) prie Sveikatos apsaugos ministerijos praneša, kad ketvirtadienį Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje buvo užregistruotas efektyvus donoras.

Seimo narės Agnė Širinskienė ir Asta Kubilienė registravo pataisas, kad gaunant arba keičiant asmens dokumentus žmonėms būtų pasiūloma pasirašyti sutikimą dėl organų donorystės. Pagal pataisas, kiekvienam asmeniui jo asmens tapatybės kortelės, paso ir vairuotojo pažymėjimo išdavimo ir keitimo metu būtų sudaroma galimybė išreikšti sutikimą, kad jo audiniai, organai po jo mirties būtų atiduoti transplantacijai, bei gauti donoro kortelę.

Organų donorystė – jautri ir subtili tema, nes vieno žmogaus mirtis net keletui žmonių gali suteikti viltį pasveikti ir gyventi toliau. Kartais sunkiai sergantys recipientai tinkančio donoro gali laukti metų metus. Trečiadienį Vilniuje buvo atlikta inksto transplantacija, kurios recipientas laukė 10 metų. Praėjusią savaitę Vilniuje užregistravus efektyvų donorą, paaiškėjo, kad transplantacijai tinka ragenos, vienas inkstas, taip pat kepenys.