techninė pagalba

Sugedusių automobilių transportavimas į servisus – Lietuvos techninės pagalbos tarnybų kasdienybė. Vis dėlto, pasirodo, kad techninės pagalbos darbuotojų darbas nėra vien tik nevažiuojančių transporto priemonių vežiojimas, „mirusių“ akumuliatorių gaivinimas. Vairuotojų pagalbininkai neretai susiduria su keistomis, kuriozinėmis ar net pavojingomis situacijomis. Į portalą tv3.lt kreipėsi vilnietė Regina, kuri neslėpė pasipiktinimo dėl savo kaimyno elgesio.

Lietuvoje termometro stulpeliui kritus 20 ir daugiau padalų žemiau 0, dalis gyventojų tapo tikrais speigo įkaitais, mat dalies tautiečių automobilių tiesiog neatlaikė įsismarkavusio šalčio ir nustojo jiems tarnauti. Šalta žiema techninės pagalbos tarnyboms – tikras darbymetis, mat prašymų padėti užvesti dėl speigo neužsivedančias transporto priemones specialistai sulaukia ne kelis, o net keliolika kartų daugiau nei paprastai.

Antradienį vakare namo Nemenčinės plentu skubantiems vilniečiams priešventines nuotaikas sugadino incidentas Nemenčinės plente. Apie 18 val. prie Smėlynės sodų vienas po kito į atsivėrusią duobę padangas prasikirto maždaug aštuoni automobiliai. Tikriausiai dar daugiau automobilių apgadinti tik ratlankiai, tačiau apgadinimus vairuotojai pastebėjo tik namie. Vairuotojai tikina, kad pirmoje eismo juostoje važiuojant nuo Vilniaus pusės ir dar neprivažiavus Gvazdikų gatvės dieną duobės dar nebuvo.

 Oksana Laurutytė Savaitraštyje „Šiauliai plius“ rašoma: „Kol nebuvo Marijos skulptūros, buvo ramu. Pastatė ją – avarija po avarijos“, – sako Šiaulių rajone prie Švedės tvenkinio šalia aplinkkelio gyvenantys žmonės. Nuo vingiuoto kelio nuslydusias ar net apsivertusias mašinas gabenančių techninės pagalbos įmonių atstovai prie Švedės vyksta kelis kartus per mėnesį ir vardija daugiau avaringų vietų rajone.

Kaip liudija draudikų statistika, pavasarį vairuotojai ypač dažnai pagalbos kreipiasi užklimpus ar prakiurus padangoms. Pastebima, kad dažniau pagalbos kelyje prireikia automobiliui sugedus, nei patekus į avariją.

Nuosavu automobiliu į darbą, studijas ar poilsines keliones vykstančių lietuvių keliuose tyko įvairūs pavojai. Vardijant nemalonių atsitikimų sąrašą, be avarinių situacijų, derėtų nepamiršti ir mašinos raktelių pametimo, degalų pasibaigimo ar vertėjo paslaugų, patekus į avariją užsienyje. Apklausa parodė, kad dauguma tautiečių tokiais atvejais kviečiasi draugus, o techninę pagalbą kelyje įvardija kaip prabangą. Apklausoje dalyvavo 54 proc. vyrų ir 46 proc.

Didžiausios šalyje draudimo bendrovės „Lietuvos draudimas“ ekspertai pastebi, kad gamtos sąlygos automobilių gedimams įtakos turi ne tik žiemą, kai per didelius šalčius nebeužsiveda automobilių varikliai. Vasarą padaugėja gedimų, susijusių su automobilių aušinimo sistemomis: kaista varikliai, trūksta aušinimo skysčių žarnelės, pasitaiko, kad užkaitus varikliams išbėga tepalai. Keliauti išsiruošusiems nuotaiką sugadina ir netikėtai sprogusi ar pradurta padanga.

„Daugiau nei ketvirtadaliu pagausėjo techninės pagalbos kelyje iškvietimų, o pagal jų geografiją jautėsi, kad ilgąjį savaitgalį lietuviai traukė prie jūros: ypač išaugo kvietimų skaičius pajūrio regione. Techninę pagalbą žmonės kvietė dėl problemų, susijusių su automobilio aušinimo sistemomis: trūkusių žarnelių, perkaitusių variklių, išbėgusio aušinimo skysčio“, ‒ sako AB „Lietuvos draudimas“ Kompleksinių žalų direktorius Gytis Matiukas.

Pagalbos kelyje paslaugomis kasko draudimą turintys vairuotojai pasinaudoja tuomet, kai automobilis jau nebepajuda iš vietos. Draudimo bendrovės „PZU Lietuva“ turimi duomenys liudija, kad nevažiuojančio automobilio transportavimas išlieka dažniausia pagalbos skambučių priežastimi, nepriklausomai nuo metų laiko. Pagalbos prašančių vairuotojų skaičius kasmet tolygiai auga apie 7-10 proc.