tarptautiniai santykiai

Pasaulio krizė – efektyviausia investicija į pasaulinį karą... Artimuosiuose Rytuose bręsta karas. Šį kartą su Iranu. Įdomiausia yra tai, kad pasaulis šiandien išgyvena vis sunkesnę ekonominę krizę, o Vakarai (JAV ir Europa), ir taip turintys rimtų problemų, dar labiau komplikuoja situaciją savo veiksmais prieš Teheraną.

Europos Sąjunga (ES) vis labiau nepasitiki Ukraina dėl buvusios šalies ministrės pirmininkės Julijos Tymošenko nuteisimo, teigė Lenkijos užsienio reikalų ministras Radekas Sikorskis. Ukrainoje besilankantis ministras įspėjo, jog J. Tymošenko byla gali pabloginti Ukrainos ir ES bendradarbiavimo susitarimą. Derybos dėl įstojimo į ES buvo sustabdytos po J. Tymošenko įkalinimo. Anot Varšuvos, Briuselio ir Vašingtono, šie kaltinimai yra politiškai motyvuoti.

Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Ban Ki Moonas paragino Izraelio vyriausybę nestatyti palestiniečių žemėse naujų gyvenviečių, praneša agentūra AFP. Tai galėtų būti „geros valios gestas Artimųjų Rytų taikos procese“, - pareiškė Ban Ki Moonas bendroje su Izraelio premjeru Benjaminu Netanyahu spaudos konferencijoje. Tačiau B. Netanyahu dar kartą atmetė gyvenviečių statybų sustabdymą ir pabrėžė, kad ši tema gali būti aptariama tik derybose dėl galutinės taikos sutarties.

Palestinos lyderiai kaltina Izraelį dėl derybų proceso atnaujinimo nesėkmės. Jie pareiškė planuojantys ieškoti kitų būdų, kaip išspręsti situaciją dėl Palestinos valstybės Vakarų krante ir Gazos ruože. Pastangos atnaujinti derybas buvo nutrauktos sausio 25 dieną, nepadarius jokios pažangos. Palestinos pareigūnai teigė, jog prezidentas Mahmoudas Abbasas savo kitą žingsnį ketina aptarti su arabų atstovais.

Panašu, kad kartu su Sirijos prezidento Basharo Assado situacijos sudėtingėjimu ir vis stiprėjančiu šalies izoliavimu stiprėja ir Damasko ryšiai su Maskva. Rusija išlieka bene stabiliausia Sirijos režimo sąjungininkė, teigia „The Financial Times“. Toks ryžtingas Sirijos palaikymas iš Rusijos pusės yra motyvuotas sieko išvengti Sirijos scenarijaus: tuomet Kremlius susilaikė nuo balsavimo dėl Jungtinių Tautų rezoliucijos, kuri prisidėjo prie Muammaro Gaddafio nuvertimo.

Pakistano kariuomenė pirmadienį atmetė JAV pranešimo išvadas apie lapkričio 26 dieną įvykusį NATO antskrydį, per kurį žuvo 24 Pakistano kariai. „Pakistanas nesutinka su tyrimo pranešimo išvadomis, nes jos faktiškai neteisingos“, - sakoma kariuomenės pranešime. Gruodžio 22-ąją paskelbtame JAV pranešime teigiama, jog amerikiečių ir pakistaniečių pajėgos yra vienodai atsakingos už incidentą pasienyje, kas sukėlė dar didesnę įtampą ir taip jau pašlijusiuose šalių santykiuose.

Aktyvus diskursas apie ekonominę posovietinės erdvės integraciją Muitų sąjungos, Vieningosios ekonominės erdvės, o dabar jau ir Eurazijos sąjungos sukūrimo rėmuose tik didėja. Baltarusijos Respubliką su šiais procesais tiesiogiai susijusi.

Aptariamos Vakarų ir Irano derybų dėl Teherano branduolinės programos atnaujinimo sąlygos. Labiausiai tikėtina, jog susitikimo vieta bus Stambulas, tačiau data dar nenustatyta, informavo Irano užsienio reikalų ministras Ali Akbaras Salehis. „Aptariama susitikimo vieta ir data. Mes norėtume, jog įvyktų šios derybos“, – vizito Turkijoje metu žurnalistams sakė A. A. Salehis.

Pakistanas atsisakė priimti Amerikos specialųjį atstovą Afganistane ir Pakistane Marką Grosmaną (Marc Grossman), rašo portalas „Dawn“, remdamasis JAV valstybės departamento pareiškimu. Amerikiečių diplomatas turėjo susitikti su Pakistano pareigūnais ir apsvarstyti preliminarių derybų su Talibanu pradžią.

Amerikos ir Rusijos santykiai nuo Antrojo pasaulinio karo klostėsi gana sudėtingai. Vėliau prasidėjo šaltasis karas, per jį aštrios priešpriešos laikotarpius keitė sąlyginiai atšilimai. Kai žlugo Sovietų Sąjunga, gimė viltis, kad Maskvos ir Vašingtono konkurencija pagaliau baigėsi, tačiau laikas parodė, kad tai buvo tušti lūkesčiai. JAV įvertino SSRS subyrėjimą kaip savo triumfą ir ėmė mėgautis vienintelės didžiosios valstybės galimybėmis.

Iranas paleido dar vieną sodrintojo irano gamyklą požeminiame bunkeryje Fordo vietovėje. Tai pirmadienį pranešė naujienų agentūra „The Associated Press“, remdamasi diplomatiniais šaltiniais. Pasak jų, uranas centrifugose Forde sodrinamas iki 20 procentų. Pagrindinėje Irano įmonėje Natanze uranas ligi šiol buvo sodrinamas iki 3,5 procento. Diplomatai sakė, kad atitinkamą informaciją jie sužinojo, kai TATENA komisija sausio pradžioje lankėsi Forde.

JAV prezidento rinkimų kampanijų metu užsienio politikos tema kalbama nedaug, išskyrus vieną problemą – Iraną. Visi kalba apie naująją Irano galią ir atkaklumą – raketų bandymus, pažangą vystant branduolinę programą, veiksmus Irake. Mittas Romney, Respublikonų lyderis, apibūdina Iraną kaip didžiausią grėsmę, su kuria pasaulis susidurs per artimiausią dešimtmetį. Newtas Gingrichas palygino Irano iššūkį su Hitlerio Vokietijos iškilimu.

Rusijai apleisti šį savo forpostą būtų tolygu atsisakyti pretenzijų daryti įtaką visoje Azijoje. G. Gleasonas Rusija ir Tadžikija neturi bendros sienos ir nėra kultūriškai artimos. Tadžikijoje nėra naftos ar gamtinių dujų, taip pat nesurasi daug rusų kilmės gyventojų, akivaizdų jų mažėjimą lėmė Sovietų Sąjungos žlugimas.

Afganistano prezidentas Hamidas Karzai pasveikino Talibano ketinimą derėtis dėl taikos susitarimo su Jungtinėmis Valstijomis, praneša „RIA Novosti“. „Afganistanas sutinka su derybomis tarp JAV ir Talibano, kurios reikš Talibano politinės bazės įkūrimą Katare“, – sakoma pranešime. Talibanas antradienį pranešė, jog buvo pasiektas „pirminis susitarimas“ atidaryti savo pirmąją bazę Persijos įlankos valstybėje.

Palestiniečių radikalusis judėjimas „Hamas“ sukritikavo Jordanijoje vykusias Palestinos ir Izraelio taikos derybas. Pasak judėjimo atstovų, tai išpuolis prieš „Hamas“ ir „Fatah“ santykių atnaujinimą, praneša „RIA Novosti“. Pirmasis per 16 mėnesių Palestinos ir Izraelio derybų etapas vyko antradienį Jordanijos sostinėje Amane. Palestiniečių delegacija, kuriai vadovavo „Fatah“ narys Saebas Erekatas, Izraeliui pateikė pasiūlymų dėl sienų ir saugumo klausimų sąrašą.

Kinija kritikuoja JAV paskelbtas naujas sankcijas Iranui, praneša agentūra AFP. Pekinas yra prieš tik vienos šalies sankcijas kitai šaliai, pareiškė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas. Nacionalinė teisė esą neturi būti pastatyta aukščiau tarptautinės teisės. JAV prezidentas Barackas Obama šeštadienį paskelbė naujas sankcijas Irano Centriniam bankui ir šalies finansų sektoriui, kad priverstų Teheraną atsisakyti prieštaringai vertinamos jo branduolinės programos.

Iranas informavo sėkmingai išbandęs dar tris raketas per paskutinę karinio jūrų laivyno pajėgų pratybų dieną Persijos įlankoje, praneša BBC. Pasak valstybinės žiniasklaidos, Iranas iš sausumos į jūrą paleido sparnuotąją „Qader“ raketą, trumpesnio nuotolio „Nasr“ ir sausumos raketą „Nour“. Iranas surengė dešimties dienų pratybas netoli Ormūzo sąsiaurio – pagrindinio naftos tranzito kelio. Prancūzija pareiškė apgailestaujanti dėl Irano raketų bandymų.

Tarptautinės pajėgos Afganistane paragino Pakistano vyriausybę „kiek įmanoma greičiau“ vėl leisti gabenti per šalį joms reikalingus krovinius. Po incidento, kai NATO lapkričio pabaigoje atakavo du Pakistano pasienio postus ir nužudė 24 kareivius, Islamabadas uždraudė NATO sunkvežimiams vežti per šalį krovinius. Nuo tada Karačyje jų susikaupė tonos. „Dabartinė padėtis turi neigiamų padarinių Pakistano ir Afganistano ekonomikai“, – sakė ISAF vadas generolas Carstenas Jacobsonas.

Uždaryti tanklaivių eismą per Ormūzo sąsiaurį Iranui būtų „lengviau nei išgerti stiklinę vandens“, jeigu Teheranas nuspręstų, kad toks žingsnis yra būtinas. Tai trečiadienį pareiškė Irano karinio jūrų laivyno vyriausiasis vadas. „Uždaryti Ormūzo sąsiaurį Irano ginkluotosioms pajėgoms iš tikrųjų būtų lengva.

Irano pirmasis viceprezidentas įspėjo, jog bus uždarytas Hormūzo sąsiauryje esantis pagrindinis Persijos įlankos naftos tranzito kelias, jeigu Vakarai įves sankcijas naftos eksportui, informavo šalies oficiali naujienų agentūra. „Jeigu jie (Vakarai) įves sankcijas Irano naftos eksportui, nė lašas neištekės iš Hormūzo sąsiaurio“, – remdamasi Mohammadu Reza Rahimiu skelbė IRNA.

Pakistanas vis labiau nusisuka nuo Jungtinių Valstijų ir naujų partnerysčių ieško Rytuose. Pakistano prezidentas pasiruošęs tvirtinti santykius su Kinija. Asifas Ali Zardaris sveikina Pakistano ir Kinijos santykių stiprinimą po susitikimo su Kinijos pareigūnu Dai Bingguo, kuris atvyko į Islamabadą pažymėti dvišalių santykių 60-metį. Prieš šį vizitą Pekinas ir Islamabadas užbaigė 1,6 milijardo JAV dolerių vertės susitarimą dėl bendradarbiavimo prekybos sektoriuje.

Irano revoliucijos gvardijos vadovo pavaduotojas sekmadienį pareiškė, kad Iranas negrąžins JAV žvalgybinio nepilotuojamo lėktuvo, kurį užgrobė ginkluotosios pajėgos, informuoja naujienų agentūra AP. Generolas Hosseinas Salami per nacionalinę televiziją sakė, kad JAV pažeidė Irano oro erdvę ir kad tai buvo „priešiškas veiksmas“, bei perspėjo dėl rimtesnio atsako. Jis neatskleidė, ko Teheranas galėtų imtis.

Rusijos ministras pirmininkas Vladimiras Putinas davė interviu Rusijos televizijos kanalams, siekdamas atsakyti į labiausiai rūpimus ir aktualius klausimus, tarp kurių jo sprendimo siekti prezidento posto priežastys ir santykių su Vakarais ateitis, praneša Life News. Premjeras teigė, kad yra įpratęs užbaigti pradėtus darbus iki galo ir pažadėjo dirbti intensyviai ir efektyviai.

Astanoje (Kazachstanas) su Lietuvos universitetų rektorių delegacija viešintis švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius susitiko su švietimo ir mokslo ministru Bakytžanu Žumagulovu, lankėsi universitetuose, skaitė paskaitą L. Gumiliovo Eurazijos nacionalinio universiteto tarptautinių santykių ir teisės studentams. Susitikimų metu buvo kalbėta apie bendradarbiavimo tarp aukštųjų mokyklų, studentų mainų perspektyvas.

Filosofas Arvydas Juozaitis sako įžvelgiąs iš Lenkijos ir Baltarusijos pusės Lietuvai kylančią mesianizmo, t. y. judėjimo, skelbiančio vienos kurios tautos išskirtinį vaidmenį žmonijos istorijoje, grėsmę. Naujienų agentūroje ELTA ketvirtadienį surengtoje diskusijoje „Ar Lietuva moka suprasti savo kaimynus?“ diskutuota, ar Lietuva moka bendrauti su pačiais artimiausiais kaimynais, su kuriais turi sieną.

Baltarusija šaltai reagavo į netikėtą Rusijos premjero V. Putino pareiškimą, kad jis pritaria abiejų šalių susijungimui. Opozicija ėmė skelbti pavojų dėl to, ką ji vadina Rusijos svajonėmis iš esmės aneksuoti Baltarusiją, o sociologai teigia, kad pritarimas šalių sąjungai kiekvienais metais vis mažėja.

Pasaulio žemėlapyje atsirado nauja nepriklausoma valstybė - Pietų Sudanas, praneša BBC. Šia proga Pietų Sudano sostinėje Džuboje vieši ir Sudano prezidentas Omaras al Baširas (Omar al-Bashir) bei Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Pan Gi Munas (Ban Ki-moon). Kiek anksčiau Sudanas tapo pirmąja valstybe, oficialiai pripažinusia savo naująją kaimynę. Pietų Sudano nepriklausomybė paskelbta po dešimtmečius trukusių konfliktų su Šiaure, kurių metu žuvo apie 1,5 mln. žmonių.

1. Istorinės realijos. Lietuvoje nuo seno gyvena įvairių tautų žmonės, kurių protėviai Lietuvoje apsigyveno įvairiais Lietuvos istorijos tarpsniais dėl įvairių istorinių aplinkybių ir priežasčių. Lenkai, žydai, rusai, gudai, karaimai, totoriai,  latviai, vokiečiai bei kitų tautų mažesnės ar didesnės etninės grupės Lietuvoje gyveno ir sovietinės okupacijos metais, ir po nepriklausomybės atstatymo 1990 metais.

Amerikai seniai kelia nerimą Kinijos skverbimasis į Afriką, ir štai dabar amerikiečiai turi progą susilpninti kinų pozicijas. JAV politiką Libijoje ir Sirijoje kai kas vertina kaip bandymą iš šio regiono išstumti Kiniją.

Pastaruoju metu Rusijos valdančiojo elito retorika Ukrainai tiekiamų dujų klausimu leidžia kalbėti apie Maskvos užmojį pradėti naują dujų karo su Kijevu etapą. Remiantis balandžio pabaigoje žurnale „Kommersant“ pasirodžiusiu pranešimu, Maskva, šiemet atšaukusi keletą lengvatų naftininkams, svarsto galimybę didinti Rusijos pajamas ir iš eksportuojamų dujų.

Pablogėjus Lenkijos ir Lietuvos santykiams, mūsų šalies diplomatai ir šviesuomenė prisiminė  orientaciją į Skandinavijos kraštus. Kažkoks viliotinis sklinda ir iš skandinavų. Svarstant apie Lietuvos pasirinkimą tarp galingų tarptautinių jėgų, įprasta vartoti Rytų ir Vakarų sąvokas: Lietuvai kylančios grėsmės tradiciškai siejamos su Rytais, o sąjungininkų ieškoma Vakaruose, bet Vakarai sudaryti iš daugelio stipresnių ar silpnesnių valstybių, turinčių savų interesų.

Lietuvos ir Lenkijos santykius komplikuoja abiejų šalių vidaus politinės kovos. Neretai apsižodžiuojama, vyksta parlamentiniai svarstymai ir net teismo procesai. Trūksta tik proto. „Du lenkai – ginčas, trys lenkai – muštynės, penki – tai jau lenkų klausimas“, – negailestingai šaipėsi prancūzų Švietimo epochos klasikas Voltaire'as. Paskaičius šiandienos Lietuvos žiniasklaidą susidaro įspūdis, kad galbūt panašių apibūdinimų nusipelnantys lietuviai tik ir sprendžia santykių su lenkais klausimus.

Kinija griežtina savo toną Japonijos atžvilgiu ir reikalauja ministro pirmininko atsiprašymo dėl branduolinės katastrofos. Komunistų partijos ruporu laikomas laikraštis „Global Times“ apkaltino premjerą ir jo vyriausybę nuslėpus „tiesą“ apie katastrofos mastą. Todėl Tokijas esą skolingas savo kaimynams „rimtą oficialų atsiprašymą“. praneša agentūra AFP. Pekinas jau kelias savaites reikalauja Tokijo skaidrumo pateikiant informaciją apie radioaktyvaus užterštumo mastus.

Kaip pavadinti Libijoje, vykstančią karinę operaciją? Vieni (tokių dauguma) ją vadina humanitariniu pagalba, kiti – Vakarų imperializmu. Kiekvieną dieną pasigirsta vis naujų balsų, nepritariančių intervencijai, kuri vyksta su Jungtinių Tautų vėliava.Vyriausias Irano dvasinis vadovas ajatola Ali Khamenei kaltina Vakarus, jog jie visą mėnesį leido Muammarui Gaddafi žudyti libius, nesuteikdami jiems jokios pagalbos. Dabar, girdi, veržiasi į Libiją savanaudiškais tikslais, siekdami naftos.

„WikiLeaks“ paviešinta slapta informacija gali teigiamai paveikti tarptautinę atmosferą, trečiadienį Davose pareiškė Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas, skelbia „RIA Novosti“. „Manau, kad “WikiLeaks„ veikla gali teigiamai paveikti tarptautinę politinę atmosferą, nors kai kurios valstybės slaptos informacijos paviešinimą ir laiko neteisėta veikla“, – sakė D. Medvedevas. 2010 metų lapkričio pabaigoje „WikiLeaks“ tinklalapis pradėjo viešinti slaptus JAV diplomatinius dokumentus.

Dauguma Turkijos gyventojų mano, kad didžiausią pavojų iš išorės jų šaliai kelia Jungtinės Valstijos. Tokios nuomonės yra 67,8 proc. respondentų, parodė Kadiro Haso universiteto Stambule atlikta paklausa, kurios rezultatus skelbia agentūra „RIA Novosti“. Kitais išorės priešais Turkijos gyventojai laiko Izraelį (51 proc.) ir Iraną (9,6 proc.). Apklausoje, vykusioje 26 šalies provincijose, dalyvavo tūkstantis gyventojų. 44,3 proc.

2011 metų sausio 1 dieną Lietuva pradeda pirmininkauti 56 pasaulio valstybes vienijančiai Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijai (ESBO). „Aišku, didžiausias mūsų šalies iššūkis kitąmet bus Europos krepšinio čempionatas, bet užsienio politikoje Lietuvos laukia ne mažesnės svarbos uždaviniai“, – teigia Užsienio reikalų ministerijos politikos direktorius, ambasadorius Eitvydas Bajarūnas.

Svarbiausios praėjusios savaitės naujienos ir įvykiai – trumpai 2010-12-27, pirmadienis. A. Kubilius apkaltino „Gazprom“ ekonominiu šantažu. Premjeras Andrius Kubikius pareiškė, kad „Gazprom“ nemažina Lietuvai dujų kainos keršydama už siekį įgyvendinti Trečiąją Europos Sąjungos direktyvą – atskirti dujotiekius ir užtikrinti konkurenciją dujų rinkoje.

Estijai įsivedus eurą jos ekonominis bendradarbiavimas su kitomis euro zonos šalimis tik stiprės, o atotrūkis tarp buvusių partnerių, kurios šia valiuta dar nedisponuoja didės, pastebi Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius R. Kuodis. Apžvalgininkas R. Staselis sako, kad euro įvedimas – dar ne viskas. Anot jo, svarbiau, kokias sąlygas potencialiems investuotojams Estija sudarys ateityje.

JAV Atstovų Rūmai antradienį pritarė rezoliucijai, kurią teikė Džonas Šimkus, sveikinančiai „Baltijos šalis Lietuvą, Latviją ir Estiją 20-ųjų nepriklausomybės atkūrimo metinių proga“, informuoja Lietuvos užsienio reikalų ministerija. Rezoliucijos tekste teigiama, kad JAV Atstovų Rūmai sveikina Lietuvą, Latviją ir Estiją 20-ųjų nepriklausomybės metinių proga – prieš 20 metų minėtosios trys valstybės nustojo teisiškai priklausyti Sovietų Sąjungai.

Pirmadienį pirmą kartą po aštuonerių metų pertraukos į Lenkiją ofi cialaus vizito atvyko Rusijos prezidentas. Iš Dmitrijaus Medvedevo lenkai išgirdo tai, ką ir tikėjosi išgirsti: Katynės žudynių kaltininku Rusijos vadovai laiko Staliną ir jo parankinius, o Lenkijos prezidento Lecho Kačynskio ir gausios delegacijos žūties šalia Smolensko aplinkybes turi iki galo ištirti ir bendras išvadas pateikti jungtinė lenkų ir rusų ekspertų komisija.

Antradienį Lietuvoje su darbo vizitu lankysis Vokietijos užsienio reikalų ministras Guido Westerwelle. Tai yra pirmasis jo vizitas Lietuvoje. Vokietijos diplomatijos vadovas susitiks su prezidente Dalia Grybauskaite ir užsienio reikalų ministru Audroniumi Ažubaliu. Susitikime su A.Ažubaliu ketinama aptarti Lietuvos ir Vokietijos santykius, energetinį saugumą, santykius su Rusija ir Baltarusija, taip pat svarbiausias NATO darbotvarkės temas.

Tęsiu svarstymus apie T. Venclovos straipsnį „Aš dūstu“. Mano tekstų pavadinimuose debesys minimi todėl, kad T. Venclova argumentų semiasi iš Sokrato ir Strepsiado konflikto, pavaizduoto Aristofano komedijoje „Debesys“. Didžiai mano nuostabai pirmoji mano svarstymų dalis internete buvo atversta virš 13 tūkst. kartų. Tai absoliutus blogo Brazausko rekordas. Pasirodo, kad Tomas Venclova – vis dar neblogi pelėkautai: prekės ženklas „Tomas Venclova“ skatina skaitytojus spaudyti pelę.

2009 metų liepos 12-ąją Lietuva jautėsi, lyg keliautų milžiniškų permainų link: naujai išrinkta prezidentė Dalia Grybauskaitė rinkėjams žadėjo kirsianti oligarchijos slibinams galvas, o džiugindama verslininkus sakė gerinsianti santykius su Rusija ir pačiu trumpiausiu keliu (na tuo, pragmatiniu) išvesianti mus iš krizės ir į lietuvaičiams simboliu tapusius Vakarus.

Dėl aviakatastrofos prie Smolensko atšilę Rusijos ir Lenkijos ryšiai gali teigiamai paveikti Baltijos valstybių santykius su Rytų gigante, teigia diplomatas, buvęs užsienio reikalų ministras Antanas Valionis. A. Valionis sako pritariąs nuomonei, kad tai, kaip reagavo Rusija į aviakatastrofą prie Smolensko, gali iš esmės pakeisti lenkų tautos požiūrį į rusus bei rusų valdžią. Tie susikalbėjimo žingsniai, žmogiška užuojauta, pasak A. Valionio, teikia pagrindą kitokiems santykiams.

Portalo „Balsas.lt" vyriausiasis redaktorius Arūnas Brazauskas, Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoja Morta Vidūnaitė ir Mykolo Romerio universiteto dėstytojas, istorikas Ramūnas Trimakas aiškinosi santykius su sovietine praeitimi ir ieškojo gerų santykių su Rusija prielaidų. Video pokalbis – straipsnio pabaigoje Po straipsnio portale „Balsas.