tarptautinė politika

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius gegužės 12 dieną Vilniuje vykusiame susitikime su Pakistano ambasadoriumi Lietuvai Masrooru Ahmedu Junejo aptarė Lietuvai ir Pakistanui aktualius tarptautinės politikos ir žmogaus teisių klausimus. L. Linkevičius išreiškė susirūpinimą dėl žmogaus teisių pažeidimų Pakistane ir paragino užkirsti kelią panašiems nusikaltimams ateityje. Ministras taip pat pareiškė užuojautą Pakistanui dėl žuvusiųjų per Talibano išpuolį Karačio oro uoste.

Trakuose sausio 10-11 dienomis šeštą kartą vyks tradicinis neformalus „Sniego susitikimas" (Snow Meeting), į kurį rinksis tarptautinės saugumo politikos strategai ir ekspertai. Artėjant Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungos Tarybai, šių metų renginyje daugiausia dėmesio bus skiriama europinei saugumo dimensijai, bus aptariama ES ir NATO 2013 metų strateginė darbotvarkė.

G-20 lyderių suvažiavimo Meksikos mieste Los Kabose metu įvyko ilgai lauktas naujai išrinkto Rusijos prezidento V. Putino ir rinkimų laukiančio JAV vadovo B. Obamos susitikimas. Pažiūrėjus reportažą apie įvykį ir pamačius akmeninius prezidentų veidus, galima sakyti, kad pasitvirtina blogiausios prognozės: šalių santykiai yra įtempti, ir įtampa kasdien tik stiprėja.

Susidaro įspūdis, kad nors su Ukraina kalbama daug, susikalbėti su ja nepavyksta, sako Prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjas užsienio politikos klausimais Mindaugas Žičkus. Nepaisant to, pasak Prezidentės patarėjo, svarbu apsišarvuoti kantrybe ir su Ukraina bendrauti toliau, kad ji nebūtų izoliuota ir pati neatitoltų nuo Europos. „Daug kam susidaro įspūdis, kad su Ukraina daug kalbama ir viskas dėl to yra gerai.

Vilniuje keturias dienas vyks reikšmingi tarptautiniai renginiai – Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Ministrų Tarybos susitikimas, kuriame pirmininkavimą šiai organizacijai iš Lietuvos perims Airija. Tuo pačiu metu – gruodžio 4–5 dienomis – vyks ir ESBO pilietinės visuomenės paralelinė konferencija bei jungtinė ESBO ir Viduržemio jūros regiono valstybių partnerių pilietinės visuomenės konferencija.

Lietuva yra geras pavyzdys, iš kurio turėtų ko pasimokyti ir kai kurios didelės pasaulio valstybės, teigia JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton. „Pažiūrėkite, ko Lietuva pasiekė per 20 pastarųjų metų. Ne tik jūsų nepriklausomybė, bet ir klestinti demokratija, ekonomikos pažanga (...). Kai kurios didelės šalys turėtų atkreipti dėmesį į Lietuvą ir pasimokyti demokratijos, žmogaus teisių bei klestinčios visuomenės kūrimo“, – išskirtiniame interviu Lietuvos televizijai sakė ji.

Lietuvai Europos Sąjungoje (ES) skaičiuojant septintus metus, pasigirsta vis daugiau nuomonių apie buvimą ES naudą ir neigiamybes. Vienų vertinimais, ES – Lietuvos stabilumo garantas, kitų – tautiškumą, valstybės identitetą ir jokios naudos neduodantis darinys. Socialinių mokslų daktarė buvusi europarlamentarė Margarita Starkevičiūtė vienu iš narystės ES privalumų įvardino atsivėrusį pasaulį, žmogaus teisių užtikrinimą.

Egipto karinė vadovybė šeštadienį pažadėjo laikytis tarptautinių sutarčių, skelbia BBC. Kiek anksčiau kariškiai paskelbė sutrumpiną komendanto valandą, dabar ji truks nuo vidurnakčio iki 6 val. ryto. Pastarosiomis paromis komendanto valanda, įvesta sausio 28 dieną Kaire, Aleksandrijoje ir Suece, galiojo nuo 20 val. iki 6 val. JAV ir Izraelis pasveikino tokią naujosios vyriausybės politiką.

Svarbiausių savaitės įvykių Lietuvoje ir pasaulyje apžvalga. 2011 01 31, pirmadienis Bankai biudžeto nepildo? Lietuvos bankas (LB) paskelbė sensacingą žinią. Pasirodo, mokestinių atidėjimų pavidalu Skandinavijos bankai mūsų šalyje yra įšaldę net 398,2 mln. litų. Tačiau sulaukti atplaukiant į mūsų valstybės biudžetą nusavintų šimtų milijonų greičiausiai yra nerealu.

Lietuva – šalis, įgijusi gynybos planus, bet to pakankamai neįvertinanti arba bent jau to neparodanti, kaip ir poreikio skirti užtektinai dėmesio savo pačios saugumui, priekaištaujanti partnerėms dėl solidarumo išdavystės, bet pati kitoje situacijoje besielgianti ne ką geriau, turinti potencialą ir kartu bėdų dėl korupcijos, iki šiol neužtikrintos energetinės nepriklausomybės.

Su Aleksandru Lukašenka, kuris vėl išrinktas Baltarusijos prezidentu, nebegali būti „normalių santykių“ po to, kas įvyko Minske. Tokią nuomonę išsakė Vokietijos, Švedijos, Lenkijos ir Čekijos užsienio reikalų ministrai straipsnyje, išspausdintame Paryžiaus laikraštyje „International Herald Tribune“. „Po to, kas įvyko Baltarusijoje po prezidento rinkimų praėjusį sekmadienį, Europos Sąjunga su Aleksandru Lukašenka negali turėti normalių santykių, kaip anksčiau“, – tvirtina ministrai.

Baltarusijos meilė Lietuvai buvo neilga ir truko tik metus. Mainais už neapmuitintus naftos srautus Baltarusija su Rusija (taip pat ir Kazachstanas) sudarė bendrą sąjungą. Pavadinimas skambus – Eurazijos Sąjunga. Paskutinieji dokumentai, susiję su bendra 3 valstybių Muitų sąjunga, pasirašyti gruodžio 9 dieną – vos dienai praėjus po 19–ųjų Sovietų Sąjungos griūties metinių. Į šią draugija Rusija pastaruoju metu aktyviai kviečia ir Ukrainą. Rusija buvo apmuitinusi 15 mln.

Neseniai grįždamas į Europą po šešias dienas trukusios kelionės į JAV, aš, laikraščiuose skaitydamas apie Airijos krizę, pirmą kartą susimąsčiau, ar euras ir Europos Sąjunga gali žlugti. Tai gali nutikti dėl to, kad ilguoju laikotarpiu ES nebus pajėgi be mirtinų nuostolių atlaikyti interesų konfliktus ir iš to kylančius „renacionalizacijos“ procesus visose valstybėse narėse.

Gruzijos užsienio reikalų viceministro Davido Džalaganijos vadovaujamos delegacijos susitikimuose su Lietuvos užsienio reikalų ministerijos vadovybe Vilniuje patvirtinta Lietuvos parama Gruzijai derybose su ES dėl asociacijos sutarties ir šios Pietų Kaukazo šalies siekiams tapti NATO nare.

JAV prezidentas Barackas Obama penktadienį netikėtai atvyko į Afganistaną. Kaip pranešama, jo lėktuvas nusileido Bagrame, amerikiečių karinėje bazėje, kuri yra už 60 kilometrų į šiaurę nuo Kabulo. Pasak informuotų šaltinių, Baltųjų rūmų vadovas praleis Afganistane tris valandas. Jis bendraus su Amerikos kariškiais. Anksčiau buvo numatytos jo derybos ir vakarienė su Afganistano prezidentu Hamidu Karzai, bet B. Obamos skrydis sraigtasparniu į Kabulą buvo atšauktas dėl blogų oro sąlygų.

Kazachstano sostinėje Astanoje baigėsi ESBO viršūnių konferencija. Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė kaip vadovė šalies, kitais metais pirmininkausiančios ESBO, vadovavo paskutiniam posėdžiui ir trumpai pristatė Lietuvos pirmininkavimo ESBO prioritetus. Kiek anksčiau prezidentė D.Grybauskaitė sutiko pasidalyti savo mintimis apie naują mūsų šaliai etapą. - Žinoma, kiekviena ESBO priklausanti šalis turi savo problematiką, tačiau yra ir bendrų, vienijančių dalykų.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės vadovaujama delegacija gruodžio 1-2 dienomis dalyvaus Kazachstano sostinėje Astanoje vyksiančiame Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) viršūnių susitikime. Pasak Lietuvos vadovės, vienas svarbiausių šio susitikimo tikslų - aptarti, kaip ESBO galėtų prisitaikyti prie besikeičiančio pasaulio sąlygų, ir parengti atsaką naujo pobūdžio iššūkiams.

Europa atsiveria Baltarusijai, pradeda ja pasitikėti, nori paskatinti bendradarbiauti. Tiesa, šiai šaliai ir Europos Sąjungai (ES) dar teks nueiti ilgą kelią, pareiškė prezidentė Dalia Grybauskaitė. Interviu Baltarusijos leidiniui „Belarusj segodnia“ (Baltarusija šiandien), kurio vertimas pateikiamas Prezidentės interneto svetainėje, Lietuvos vadovė sakė, kad pagal ES įgyvendinamą Rytų partnerystės programą Baltarusiją kol kas daugiausia pasiekia žmonių bendradarbiavimui skirti pinigai.

Lietuva normaliai reaguoja į Minsko derybas su Latvija ar Ukraina dėl Venesuelos naftos galimo tranzito per šių valstybių uostus, teigia prezidentė Dalia Grybauskaitė. Dar prieš spalį vykusį Lietuvos prezidentės D. Grybauskaitės vizitą į Baltarusiją šios šalies prezidentas Aleksandras Lukašenka sukritikavo Lietuvą, kad ši nesistengia, jog per jos teritoriją būtų gabenama Venesuelos nafta, Lietuva kelia reikalavimus.

Šiaurės Europos ir Baltijos šalių bei Jungtinės Karalystės premjerai ateinančių metų sausio 19–20 dienomis susitiks Londone ir aptars inovatyvaus bendradarbiavimo perspektyvas. Be ministrų pirmininkų, susitikime dalyvaus verslo atstovai bei politikos lyderiai iš Lietuvos, Jungtinės Karalystės, Danijos, Islandijos, Norvegijos, Suomijos, Švedijos, Latvijos bei Estijos. Forumo dalyviai diskutuos, kaip ekonominio sunkmečio metu Šiaurės Europoje skatinti gerovę bei lygybę.

Praėjus 20 metų po „geležinės uždangos“ griūties, Europa išlieka susiskaldžiusi ir nesugeba tapti galingiausia pasaulyje.Visos trys didesnės Europos dalys (Rusija, Europos Sąjunga (ES) ir valstybės tarp jų) patiria krizę. Šios krizės priežastys ir formos skiriasi, tačiau rezultatai daugmaž tokie patys. Šiandien Rusija sustiprino valstybės institucijas, išgyveno ekonomikos nuosmukį ir atgavo svarbiausio veikėjo pasaulinėje politikoje vaidmenį. Tačiau jos ateitis abejotina.

Lankydamasis Lietuvoje Vokietijos užsienio reikalų ministras Guido Westerwelle pabrėžė NATO sąjungos patikimumą ir norą tartis dėl santykių su Rusija perspektyvos. „Mums labai svarbu tartis dėl santykių su Rusija. Mes tikrai nedarome politikos už mūsų draugų nugarų. Tiek ES, tiek prieš NATO viršūnių susitikimą Lisabonoje mes tariamės dėl krypties, kuria mes toliau žengsime“, – sakė G. Westerwelle.

Trečiadienį Lenkija sukritikavo Lietuvą, teigdama, kad Lietuva nesilaiko įsipareigojimų tiek etniniams lenkams, tiek investuotojams iš Lenkijos. Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslavas Sikorskis (Radoslaw Sikorski) teigia, kad dvišalius Lenkijos ir Lietuvos santykius gadina neišspręstos dvišalės problemos.

Krašto apsaugos ministrės Rasos Juknevičienės kvietimu Lietuvoje su oficialiu vizitu lankosi Baltarusijos gynybos ministras generolas leitenantas Jurijus Žadobinas ir jį lydinti Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų delegacija. Kaimyninės šalies gynybos ministro vizitas buvo planuotas dar praėjusiais metais, tačiau dėl pasikeitimų Baltarusijos vyriausybėje buvo atidėtas. Tai pirmasis Baltarusijos gynybos ministro apsilankymas Lietuvoje.

Premjeras Andrius Kubilius, ketvirtadienį susitikęs su Ukrainos Rados pirmininku Vladimiru Litvinu, patvirtino, kad Lietuvai rūpi padėti Ukrainai artėti Europos Sąjungos link ir Lietuva stebi konstitucines permainas Ukrainoje. Pasak Premjero A. Kubiliaus, Lietuvai svarbūs ir dvišaliai santykiai su Ukraina, pirmiausia prekybiniai. V. Litvinas pabrėžė, jog Ukraina taip pat vertina dvišalius santykius su Lietuva, aktyviai dirba su Europos Sąjunga dėl asociacijos sutarties.

Ketvirtadienį į Vilnių atvyks Lietuvos Seimo, Lenkijos Seimo ir Senato bei Ukrainos Aukščiausiosios Rados Asamblėjos narių delegacijos. Trijų šalių parlamentarai dalyvaus dvi dienas truksiančioje trečiojoje Asamblėjos sesijoje. Joje planuoja dalyvauti Lenkijos parlamento delegacija, vadovaujama Senato Pirmininko Bogdano Borusevičiaus (Bogdan Borusewicz), Ukrainos Aukščiausios Rados delegacija, vadovaujama pirmininko Volodimiro Litvino, kiti užsienio svečiai.

Lietuvoje viešėjęs buvusių sovietinio bloko šalių ekspertas Vladimiras Socoras išskirtiniame interviu Ekonomika.lt savaitraščiui teigė, kad Lietuvai būtina palaikyti tiesioginį dialogą su Baltarusija. Pastaruoju metu Baltarusija ir Lietuva pradėjo tamprų bendradarbiavimą energetikos srityje – vyko ministrų susitikimai, per Klaipedą gabenama Venesuelos nafta Baltarusijai. Analitikai teigia, kad tai byloja apie Baltarusijos energetinės nepriklausomybes nuo Rusijos siekį.

Jungtinių Valstijų valstybės sekretorė Hillary Clinton svarsto galimybę apsilankyti Baltijos šalyse. Tai per ketvirtadienį vykusį susitikimą su Baltijos šalių užsienio reikalų ministrais Niujorke patvirtino JAV valstybės sekretorės pavaduotojas Jamesas Steinbergas. Archyvo nuotrauka Jungtinių Valstijų valstybės sekretorė Hillary Clinton svarsto galimybę apsilankyti Baltijos šalyse.

Prieš kelerius metus viename mažame Čekijos miestelyje mačiau reklaminį plakatą rusų kalba, siūlantį „vizas į buvusios NVS šalis“. Matyt, plakato autoriai supainiojo Nepriklausomų Valstybių Sandraugą su Sovietų Sąjunga. Kita vertus, šioje klaidoje galima aptikti ir tam tikros tiesos. Šiandien NVS yra labiau amorfinė negu realiai egzistuojanti organizacija – savotiška geopolitinė šmėkla. Nepriklausomų Valstybių Sandrauga buvo sukurta žlungant Sovietų Sąjungai.

Kinijos ir Japonijos santykių atšalimas po to, kai netoli ginčytinų Senkaku salų Japonija areštavo agresyviai su pakrantės apsauga besielgusį žvejybinio laivo kapitoną iš Kinijos, tėra vienas šios Azijos milžinės agresyvaus elgesio su savo kaimynėmis pastaraisiais metais pavyzdys. Kiti pavyzdžiai yra atsinaujinusios Kinijos pretenzijos į Arunachal Pradesh valstiją Indijos šiaurės rytuose, Pietų Kinijos jūrą, Geltonąją jūrą ir jūrinės provokacijos, nukreiptos prieš Japoniją.

Seimo Pirmininkė Irena Degutienė, praeitą savaitę viešėjusi Jungtinėse Valstijose, sako, kad apie Lietuvą už Atlanto atsiliepiama labai teigiamai, ir siūlo susilaikyti nuo kalbų apie nutolusius dvišalius santykius. „Man atrodo, mes patys esame labai susireikšminę. Tikrai Lietuva yra vertinama kaip visuma, ir noriu pasakyti, kad vertinama labai teigiamai. (...) Labai daug komplimentų Lietuvai buvo ir iš demokratų, labai Lietuva buvo giriama už aktyvų dalyvavimą įvairiose NATO misijose.

Jungtinių Tautų (JT) kvietimu pirmadienį į Niujorką susirinko daugiau nei 140 šalių prezidentai, ministrai pirmininkai ir karaliai. Tris dienas jie vertins, kaip įgyvendinami tūkstantmečio tikslai kovoti su skurdu ir ligomis, užsibrėžti prieš dešimtmetį. Utopiniai tikslai Dauguma ekspertų prognozuoja, kad pasiekti užsibrėžtų tikslų tiesiog neįmanoma. Dešimtmečius skurdieji pasaulio gyventojai buvo palikti likimo valiai.

„Grybauskaitė kalta tuo, kad priverčia mus galvoti daugiau negu esame įpratę“, – parašė Marytė K., komentavusi vieną portale balsas.lt paskelbtų straipsnių. Atsakymas iš pašalės Marytę K. dar patikslinčiau – šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė priverčia susimąstyti apie dalykus, kurių eilinis Lietuvos pilietis nėra nė sapnavęs. Pavyzdžiui, apie Rusijos branduolinį smūgį Kauno, bet dar ne Algirdo Mykolo Brazausko vardu pavadintai hidroelektrinei. Dėstau iš eilės.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė Briuselyje dalyvauja neeilinėje Europos vadovų taryboje, skirtoje Europos Sąjungos išorės politikai ir santykiams su strateginiais partneriais. Prieš neeilinės Europos Vadovų tarybos posėdį įvyko Šiaurės ir Baltijos valstybių NB6 susitikimas, kur šios šalys tarėsi dėl bendrų pozicijų aktualiais ES vadovų taryboje svarstomais klausimais.

Europos Sąjungos biudžeto perspektyvas su Lietuvos politikais penktadienį aptars Lietuvoje viešėsiantis už biudžetą ir finansinį programavimą atsakingas Europos Komisijos narys Janušas Levandovskis (Janusz Lewandowski). Europos Sąjungos institucijos narys susitiks su Prezidente Dalia Grybauskaite, Ministru Pirmininku Andriumi Kubiliumi, užsienio reikalų ministru Audroniumi Ažubaliu, Seimo Europos reikalų komiteto nariais.

Šiandien Baltijos valstybių vienetas Rusijos politikoje užima vis svarbesnę vietą. Tam turi įtakos daug veiksnių. Pirmiausiai tai visos trys valstybės tapo ES bei NATO narėmis, kas ypatingai erzina Putinizmo persmelktą valstybę, kadangi ne tik tapo problematiškiau reguliuoti šių valstybių politiką, žiniasklaidą ar energetiką, bet ir priartėjo ES bei NATO sienos arčiau Rusijos.

Užsienio reikalų viceministras Šarūnas Adomavičius ir Indijos ambasadorius Lietuvai Deepakas Vohra trečiadienį Seime vyksiančioje konferencijoje „Lietuva ir Indija: abipusiškai naudinga draugystė“ pasirašys visuomeninio Lietuvos ir Indijos forumo steigimo deklaraciją. Šio forumo kūrimą inicijavo Užsienio reikalų ministerija, siekdama paskatinti didesnį Lietuvos institucijų ir visuomenės susidomėjimą sparčiai ekonomiškai augančia Indija, taip pat suburti Lietuvos draugų ratą Indijoje.

Vis sparčiau keičiantis tarptautinės politikos realijoms retas bandys nuginčyti, kad Francio Fukuyamos pranašystė apie istorijos pabaigą nepasitvirtino. Vakarų su JAV priešakyje pergalė po beveik dvidešimtmečio nebeatrodo tokia triuškinama, o demokratinis egzistavimo principas toli gražu nebe vienintelis pasirinkimas. Žinoma, tokia situacija jokiu būdu nereiškia, kad Vakarai išlošė mažiau, negu galėjo ar norėjo.