tajipo erdohano

Turkijos rinkėjai sekmadienį balsuos istoriniuose prezidento ir parlamento rinkimuose. Po šių rinkimų visiškai įsigalios konstitucijos pataisos, transformuojančios Turkijos valdymo sistemą. Pataisoms buvo pritarta per referendumą 2017 metų balandį. Rinkimai 81 mln. gyventojų turinčioje šalyje arba įtvirtins prezidento Recepo Tayyipo Erdogano pozicijas valdžioje, arba pažabos jo politines ambicijas.

Turkijos valdančioji partija ketvirtadienį patvirtino prezidento Recepo Tayyipo Erdogano (kandidatūrą pirmalaikiams rinkimams birželio mėnesį, o pagrindinė opozicinė partija savo kandidato dar nepaskelbė. Premjeras Binali Yildirimas sakė, kad Teisingumo ir plėtros partijai (AKP) vadovaujantis R. T. Erdoganas bus jos aljanso su kitomis politinėmis partijomis, įskaitant dešiniojo sparno Nacionalistų judėjimo partiją (MHP), kandidatas. „Dėl mūsų kandidato jau seniai nusprendė žmonės.

Turkijos prokurorai siekia maksimalios vienų metų kalėjimo bausmės buvusiai grožio karalienei, kuri karūnos neteko dėl socialinėje žiniasklaidoje paskelbto komentaro, esą įžeidžiančio nepavykusio pernykščio pučo aukas, pranešė valstybinė naujienų agentūra.

  Intensyvėjant Turkijos ir Europos Sąjungos ginčui, turkų vidaus reikalų ministras Suleymanas Soylu (Siuleimanas Soilu) pagrasino „išversti iš koto“ Europą, nusiunčiant į jos teritoriją po 15 tūkst. pabėgėlių per mėnesį. Ankara ir Briuselis beveik prieš metus, kovo 18 dieną, pasirašė svarbų susitarimą, reikšmingai sumažinusį migrantų srautą iš Turkijos į Europą. Tačiau dabar, kilus diplomatinei krizei dėl turkų ministrų mitingų Europoje, susitarimas pakibo ant plauko.

Prasidėjęs Turkijos ir Rusijos santykių atšilimas, bei kiek netikėta staigi abiejų autoritarinių šalių prezidentų draugystė, sukėlė nesutarimų kibirkštis su Vakarais. Turkija trečiadienį apkaltino Europos Sąjungą, esą ji liepos 15-osios vakarą „skatino“ sąmokslininkus, organizavusius nesėkmingą perversmą, o šis aštraus tono pareiškimas kelia naujų klausimų dėl Ankaros ryšių su Bendrija ateities. NATO atstovai tuo pat metu patvirtino, kad abejonių dėl Turkijos aljansas neturi.

Turkijos ir Rusijos užsienio reikalų ministrai ketvirtadienį susitiko tarptautinio renginio Belgrade užkulisiuose, sakė vienas turkų pareigūnas apie pirmąsias dvišales derybas po rusų lėktuvo numušimo, kuris sukėlė precedento neturinčią krizę. „Abiejų užsienio reikalų ministrų susitikimas truko apie 40 minučių“, – sakė naujienų agentūrai AFP Turkijos užsienio reikalų ministerijos pareigūnas,patvirtinęs, kad susitikimas baigėsi, bet daugiau detalių apie jį nepateikė.

Turkijos premjeras Ahmetas Davutoglu antradienį paragino Rusiją atkurti dialogo kanalus, užuot reiškus „nepagrįstus kaltinimus“ dėl numanomos prekybos nafta tarp Ankaros ir džihadistų judėjimo „Islamo valstybė“ (IS). „Turėtume atsisėsti prie stalo ir tartis, ką daryti, o ne skelbti nepagrįstus kaltinimus“, – A.Davutoglu sakė žurnalistams Ankaros oro uoste, prieš išvykdamas į Turkijos remiamą Kipro šiaurinį separatistinį regioną.

Turkijos vyriausybė suteikė oficialų leidimą Jungtinėms Valstijoms naudotis Indžirliko karine baze Turkijos pietuose reidams prieš „Islamo valstybės“ kovotojus Sirijoje, pranešė trečiadienį Užsienio reikalų ministerijos pareigūnas. „(Ministrų) Kabinetas pasirašė įsaką, – sakė naujienų agentūrai AFP pašnekovas, nenurodydamas, kada tai buvo padaryta. – Indžirliko oro baze gali naudotis (JAV prieš džihadistus) bet kada“. Ankara ir Vašingtonas taip sutarė po ne vieną mėnesį vykusių derybų.

 Eidamas 91-uosius metus trečiadienį mirė buvęs Turkijos premjeras ir prezidentas Suleymanas Demirelis (Siuleimanas Demirelis), kuris penkis dešimtmečius buvo viena įtakingiausių šalies politinių figūrų ir buvo dukart kariškių nušalintas nuo valdžios, kai stovėjo prie vyriausybės vairo. Giuveno ligoninės Ankaroje medikai pranešė, kad S.Demirelio gyvybė užgeso trečiadienį 2 val. 05 minutės dėl širdies nepakankamumo ir kvėpavimo takų infekcijos.