tad lietuva

Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų paramą Lietuva gauna nuo 2004m. 2007 – 2013 finansiniu laikotarpiu yra numatytos trys prioritetinės kryptys, pagal kurias gaunama parama: tai Konvergencijos, Regioninio konkurencingumo ir Europos teritorinio bendradarbiavimo programos. ES struktūrine parama gali naudotis tiek smulkios ir vidutinės, tiek stambios įmonės.

Rinkėjų aktyvumas Prezidento rinkimuose yra beveik procentu didesnis nei pernai vykusiuose Seimo rinkimuose. Jeigu ir toliau išliks tokia tendencija, tikėtina, kad galutinis piliečių aktyvumas bus 50 proc., tačiau įdomiausia yra tai, ar pavyks peržengti šią ribą ir išsiaiškinti naująją šalies vadovą jau pirmame rinkimų ture, teigia politologas, Vilniaus Universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) docentas Tomas Janeliūnas.

Kitąmet Lietuvos karių skaičius tarptautinėse misijose ryškiai nesikeis, tačiau po šešerių metų jį planuojama padidinti kone trigubai. Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas ramina – papildomos išlaidos neviršys numatytų finansų, rašo „Respublika“. Prioritetas – Afganistanas Vakar vykusiame bendrame Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK), Užsienio reikalų komiteto (URK) ir NATO reikalų komisijos posėdyje Krašto apsaugos ministerija (KAM) pateikė pasiūlymus dėl Lietuvos karių ...

Pilietinės demokratijos partija neseniai išnyko iš parlamentinių partijų sąrašo. Kalbama, kad „pilietininkus“ priglaudę socialdemokratai rinkimų sąrašuose nelinkę šiems užleisti nė vienos vietos pirmuosiuose dešimtukuose, teigia „Lietuvos žinios“. Nėra itin blogai „Yra gana daug partijų, kurios neturi nei frakcijos, nei apskritai atstovų Seime, tačiau jos gyvuoja ir dalyvauja politiniame gyvenime, - teigė Viktoras Muntianas, klausiamas, kokią įsivaizduoja šios partijos ateitį po daugybės nes...

Kaimyninei Lenkijai atkakliai protestuojant prieš nesąžiningą, jos nuomone, Sutartyje dėl Konstitucijos Europai (tekstas) numatytą balsavimo ir sprendimų priėmimo mechanizmą, Lietuva nei deklaruoja pastarajai paramą, nei ją smerkia.

Didžiojo aštuoneto valstybių vadovų susitikimas yra reikšmingas  politinis įvykis jau vien dėl to, kad jame pateikiama pagrindinių spręstinų pasaulinių problemų dienotvarkė. Pasaulio lyderiams pravartu apsvarstyti ne tik problemas, bet ir dėl jų pačių veiksmų kylančias grėsmes. Šiuo metu į politinę dienotvarkę įtraukiamos ir ekologinės problemos, kurių svarbiausia šiuo metu tapo klimato šilimo problema.

Ar taip baigsime antrą laisvės XX-tį? LR Seimas delsia pradėti rimtą diskusiją dėl LR Vyriausybės ataskaitos, kuri neseniai  pasirodė LR Vyriausybės tinklapyje. Gaila, padėtis visgi kritiška. Lietuvai prieš beveik du dešimtmečius atgavus laisvę ir sukūrus rinkos ekonomikos pagrindus bei palyginus gan tampriai įsijungus į pasaulio ekonomiką (matuojant: eksportas+importas/BVP), vargu ar berasime kraštui opesnę ir kritiškenės svarbos temą negu tolimesnė vystymosi (plėtros) strategija.

Profesorius Vytautas Landsbergis neseniai liūdnai išsitarė, kad Europos Parlamente ir kitose Europos Sąjungos institucijose nesijaučia atstovavimo Lietuvai, nes ir pačios Lietuvos nebėra. Profesorius gal kiek perlenkia lazdą, bet akivaizdu, kad kelių entuziastų pastangomis Lietuvos poziciją ES sunku įtvirtinti. Kai kurie mūsų šalies valdymo aspektai ir prioritetų atranka verčia gūžčioti pečiais.

„Šiandien mes gyvename naujo tipo karo sąlygomis. Vyksta informacinis karas, kurio nepastebėti arba ignoruoti darosi nebeįmanoma. Jis prasidėjo iškart po to, kai Rusija susiorientavo naujojoje politinėje tikrovėje ir susivokė, kad Baltijos šalys, nepaisant jos grėsmingo tono, gąsdinimų ir diplomatinio bei ekonominio spaudimo, neišvengiamai taps NATO ir Europos Sąjungos narėmis.