swedbank

Nors Statistikos departamentas prognozuoja septintadaliu brangesnį poilsį Lietuvoje, o geopolitinė įtampa pasėjo nerimo dėl asmeninių finansų, išleisti mažiau nei įprasta per šių metų atostogas yra nusiteikę tik 16 proc. Lietuvos gyventojų. Tokius duomenis atskleidė „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa, rašome pranešime spaudai.   „Daugiau nei pusė (52 proc.) gyventojų sako, kad geopolitinė įtampa niekaip nepaveikė jų atostogų planų.

„Swedbank“ pardavė likusias 0,14 proc. po pirminio viešo akcijų platinimo (IPO) įvykdyto stabilizavimo metu įsigytas „Ignitis grupės“ akcijas. Akcijos parduotos neįvardytam investuotojui už rinkos kainą, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė grupė. Biržoje ketvirtadienį įmonės akcija kainavo 18,4 euro. 2020 metų rudenį „Swedbank“ buvo įsigijęs apie 2,7 proc. „Ignitis grupės“ akcijų, tačiau 2021 metų gruodį ir šių metų balandį 2,6 proc. savų akcijų iš banko įsigijo pati bendrovė.

Vienas didžiausių šalies komercinių bankų, kasmet iš lietuvių uždirbantis dešimtis milijonų eurų pelno, klientams išsiuntė laiškus, kuriuose įspėja, kad netrukus brangins kai kurias pagrindinės paslaugos. Nesutinkantiems mokėti daugiau bankas primena apie galimybę nutraukti sutartis. „Norime jus informuoti, kad reguliariai peržiūrime savo teikiamų paslaugų įkainius ir nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. atnaujinsime dalį privatiems klientams skirtų paslaugų ir operacijų įkainių“, – rašoma banko laiške.

Paprastai daugelis gyventojų savo santaupas laiko banko sąskaitoje. Tačiau kartais įsigyjant brangesnį daiktą ar atsiskaitant už kai kurias paslaugas jų pardavėjai gali paprašyti grynųjų. O juos mėginant išsiimti bankas gali paprašyti pasiaiškinimo. Apie tokią naujovę savo klientams pranešė „Swedbank“. Jo atstovas spaudai Saulius Abraškevičius paaiškino, kad šiuo pokyčiu siekiama mažinti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo riziką, kai tam gali būti panaudojami grynieji pinigai.

Nepaisant kylančios infliacijos, karo Ukrainoje, sankcijų poveikio bei itin išaugusio geopolitinio neapibrėžtumo, Lietuvoje toliau stebimi dviženklį augimo tempą išlaikantys atlyginimai, sparčiai kuriamos naujos darbo vietos bei vis mažėjantis nedarbas. Nors dėl karo rytuose bei kylančių kainų vartotojų pasitikėjimo rodiklis krito, kol kas gyventojų nerimas dėl jų asmeninės bei šalies ekonominės gerovės atrodo mažai pagrįstas.

Dėl sutrūkinėjusių tiekimo grandinių bei išaugusių žaliavų kainų, kurioms įtakos turi ir sudėtinga geopolitinė situacija, prognozuojama, kad artėjantį rudenį laukia vienas brangiausių derlių. Numatoma, kad didės grūdų, jų produktų bei mėsos kainos. Lietuvoje maisto prekių krepšelis per mėnesį sudaro apie 15 proc. vidutinio atlyginimo, tad vidutines pajamas uždirbantiems gyventojams numatomas kainų šuolis labai didelės finansinės įtakos neturėtų padaryti.

Prasidėjus invazijai Ukrainoje vakarų pasaulis gana greitai sureagavo ir pritaikė Rusijai beprecedentes sankcijas. Tačiau einant trečiam karo mėnesiui, ekonominių spaudimo priemonių tempas sulėtėjo. Rublio kursas grįžo į vasario lygį, energijos produktų embargas stringa, todėl daug kam kyla klausimas, ar sankcijos veikia. Visuomenė dažnai yra linkusi vertinti ekonominį šalies pajėgumą ir sankcijų poveikį tiesiog pasižiūrėjus į valiutos kursą.

Pasirinkimas tarp naujo ekonominės klasės ir naudoto, bet prabangesnio automobilio gali neduoti ramybės dažnam automobilį įsigyti norinčiam vairuotojui. Ką reikėtų įvertinti renkantis ir kaip pasverti, kuris sprendimas būtų finansiškai naudingesnis? Kas sudaro galutinę automobilio kainą Svarstydami apie naują arba pirmąjį savo automobilį, neretai darome vieną klaidą – vertiname jo kainą pagal sumą, kurią išleistume įsigydami transporto priemonę.

Vienas didžiausių šalies komercinių bankų praneša apie darbus, dėl kurių šią naktį klientai gali susidurti su sunkumais atsiskaitant kortelėmis ar pasinaudoti kitomis paslaugomis. Apie tai bankas praneša oficialioje paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“. „Naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį (gegužės 12 d.) „Swedbank“ planuoja vykdyti reguliarų IT sistemų atnaujinimą. Dėl atnaujinimo darbų gali trumpam sutrikti kai kurios banko teikiamos paslaugos.

Pastarosiomis savaitėmis bankas „Swedbank“ teigia pastebintis išaugusį sukčių atakų skaičių. Pasitelkę klasikinį sukčiavimo būdą – SMS pranešimus – sukčiai gyventojams praneša apie neva aptiktą klaidą jų interneto banko paskyroje arba blokuotą asmeninę sąskaitą, todėl prašo aktyvuoti kartu siunčiamą nuorodą.

Patyrę investuotojai tvirtina, kad nėra blogo meto investuoti. Tačiau toks patarimas nelabai palengvina užduotį pradedantiesiems, kai klausimai veja vienas kitą: nuo ko pradėti, į ką investuoti, kiek pinigų skirti, kaip dažnai tai daryti. Visgi pačioje investavimo kelionės pradžioje reikia sau pasakyti štai ką – investavimas neturi būti sudėtingas, žvelkime į tai paprasčiau.

Šįmet rekordinis biokuro, gamtinių dujų, elektros ir kitų energijos išteklių kainų augimas kasmetį galvosūkį dėl didelių sąskaitų už šildymą pavertė rimtu galvos skausmu. Maža to, šiandieninė situacija nesukuria prielaidų tikėtis mažesnių šildymo išlaidų ateityje. Tad nors pasibaigęs šildymo sezonas ir leis lengviau atsikvėpti finansiškai, yra veiksmų, kurių galime imtis jau dabar, kad ateityje sąskaitos keltų mažiau nerimo.

Įsivaizduokite, kad, pavyzdžiui, 8 iš 10 kirpyklų Lietuvoje priklauso trims savininkams. Ir visose jų kirpyklose viena paslauga įkainota lygiai taip pat. Veikiausiai daug kam kiltų įtarimų, kad verslininkai galbūt susitarė nustatyti vienodą įkainį. Juk sunku patikėti tokiu sutapimu. Panaši situacija yra susiklosčiusi komercinių bankų ir jų paslaugų sektoriuje. Lietuvos banko duomenimis, 3 komerciniai bankai pagal valdomą turtą užima virš 80 proc. šalies rinkos.

Naujovės neretai priimamos atsargiai ir gali būti apipintos įvairiais mitais. Ne išimtis ir elektromobiliai – verslo bendrovės jų kol kas perka nedaug, nors skaičiavimai rodo, kad investuoti į juos apsimoka. Elektromobilių pasiūla rinkoje auga, o pigesnė eksploatacija ilgainiui atperka brangesnę kainą. Įvairūs pavyzdžiai rodo, kad įmonės, nustatydamos tam tikrą elektromobilių naudojimo tvarką, gali sėkmingai išnaudoti jų pranašumus darbe kartu su benzinu varomais automobiliais.

Pastarieji keleri metai gerokai pakeitė daugelio organizacijų gyvenimą ir darbuotojų bei darbdavių santykius. Natūralu, kad nemažai dirbančiųjų persvarsto savo lūkesčius darbo vietai ir organizacijai, išsikelia naujus tikslus ir ryžtasi pokyčiams.

Padalinius visose trijose Baltijos valstybėse turinti Švedijos finansų grupė „Swedbank“ pranešė stabdanti finansines operacijas su Rusija ir Baltarusija. „Swedbank“ pranešime klientams teigiama, jog įeinantys mokėjimai iš Rusijos ir Baltarusijos bus galimi iki gegužės 6 dienos imtinai, tačiau išeinantys mokėjimai į šias valstybes gali būti siunčiami tik iki balandžio 20-osios.

Pateikdami metinę sumokėto gyventojų pajamų mokesčio (GPM) deklaraciją šiemet gyventojai paskutinį kartą gali susigrąžinti iki 400 eurų už jiems suteiktas būsto, automobilio remonto ir vaikų priežiūros paslaugas.

Vienas didžiausių šalies komercinių bankų įspėja, kad netrukus atnaujins sistemas. Dėl to esą galimi paslaugų teikimo sutrikimai. „Klientų dėmesiui! Naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį (balandžio 7 d.) „Swedbank“ planuoja vykdyti reguliarų IT sistemų atnaujinimą. Dėl atnaujinimo darbų gali trumpam sutrikti kai kurios banko teikiamos paslaugos“, – rašoma oficialioje banko „Facebook“ paskyroje.

Karinė Rusijos invazija į Ukrainą daugelį gyventojų privertė sunerimti dėl ateities. Tie, kas reguliariai domisi savo pensijų fonduose kaupiamo turto ar investicijų verte, greičiausiai pastebėjo pirmosiomis karo savaitėmis įvykusią tam tikro dydžio korekciją. Tačiau tai anaiptol nereiškia, kad kaupiantieji pensijai šįmet gerų rezultatų nematys.

Estijos centrinė kriminalinė policija informavo „Swedbank Eesti“, kad bankas įtariamas pinigų plovimu 2014-2016 metais.  Baudžiamasis tyrimas pagrįstas Estijos finansų inspekcijos 2019 metais inicijuotu tyrimu, kuris atskleidė nemažai banko praktikos kovai su pinigų plovimu trūkumų. Inspekcija tyrimo rezultatus taip pat perdavė prokuratūrai, pranešė bankas. Centrinė kriminalinė policija ir prokuratūra iškėlė baudžiamąją bylą prieš „Swedbank“ ir ėmėsi atitinkamų veiksmų.

Rusijos prezidentui pareiškus, kad mokėjimai už Europos Sąjungai (ES) tiekiamas koncerno „Gazprom“ dujas bus priimami tik rubliais, Lietuvos ekonomistai tai vertina kaip Kremliaus pastangas dirbtinai gelbėti istorines žemumas pasiekusią valiutą. Pasak jų, toks Rusijos sprendimas dar labiau paskatins ES valstybes ieškoti alternatyvių dujų tiekimo šaltinių.

Pernai Lietuvos gyventojai su finansinio sukčiavimo atvejais susidūrė du kartus dažniau nei 2020 m., rodo „Swedbank“ duomenys. Ypač aktyviai sukčiai mėgino iš gyventojų pinigus išvilioti SMS žinutėmis − tokio sukčiavimo atvejų buvo užfiksuota 7 kartus daugiau nei ankstesniais metais. Bendrai gyventojai ir verslas dėl sukčių prarado daugiau nei 2,3 mln. eurų.

Lietuvos komerciniai bankai nuo karo Ukrainoje pradžios fiksuoja padidėjusį karo pabėgėlių srautą – dauguma jų čia atidaro sąskaitas ir atlieka kitas operacijas. Kai kuriuose bankuose Ukrainos piliečiai sudaro ketvirtadalį visų atsidarančių sąskaitas klientų.  „Swedbank“ atstovas spaudai Saulius Abraškevičius sako, jog banko skyriuose išaugo žmonių iš Ukrainos.  „Žinoma, kad taip.

Finansinis stabilumas ir gebėjimas valdyti pinigus taip, kad jie nekeltų streso – vienas iš svarbiausių sėkmingo gyvenimo elementų, kurio savo vaikams linki visi tėvai. Vis dėlto beveik pusė (48 proc.) lietuvių apie pinigus su savo atžalomis kalba epizodiškai, o maždaug kas trečioje šeimoje ši tema aptariama tik vaikams sulaukus paauglystės, rodo „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta jaunuolių apklausa.

„Swedbank“ daugiausiai pelno iš Latvijoje veikiančių komercinių bankų uždirbo devintus metus iš eilės, rodo Latvijos finansų asociacijos paskelbti duomenys. „Swedbank“ Latvijoje 2021 metais susižėrė 73,414 mln. eurų pelno – 2,5 proc. mažiau nei 2020-aisiais. Tuo tarpu SEB banko pelnas pernai išaugo dukart iki 72,538 mln. eurų. „Citadele“, užpernai dirbęs nuostolingai, suskaičiavo 29,643 mln. eurų pelną už praėjusius metus.

Valstybės valdomos energetikos grupės „Ignitis grupė“ antrinė bendrovė „Ignitis“ iš „Swedbank“ skolinasi iki 150 mln. eurų suskystintų gamtinių dujų įsigijimui, taip pat  kitoms apyvartinio kapitalo reikmėms, pranešė bankas.

Statistikų paskelbtas kiek mažesnis 2021 metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP)  augimas yra normalus reiškinys, sako „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.  Statistikos departamentas antradienį paskelbė antrąjį BVP įvertį – pagal jį šalies ekonomika pernai augo 4,8 proc., tuo metu sausio pabaigoje skelbtas pirmasis BVP įvertis buvo 5,1 proc. Anot N. Mačiulio, šį skirtumą lemia vertinamos informacijos kiekis – sausio pabaigoje duomenų turėta mažiau nei dabar.

Penktadienio vakarą buvo sutrikusi „Swedbank“ interneto banko ir išmanioji programėlės veikla. „Aktyviai dirbame, kad galėtume vėl teikti paslaugas įprastu režimu“, – „Swedbank“ informavo klientus. Prieš 22 val. bankas „Facebook“ paskyroje pranešė, kad sistemos jau veikia įprastai. Pasak „Swedbank“, nesklandumų buvo kilę sutrikus vieno iš ryšio tiekėjų paslaugoms.

Karinė agresija Ukrainoje pastaruoju metu lemia ženklius svyravimus vertybinių popierių, valiutų ir žaliavų rinkose. Nors prognozuoti artimiausią ateitį šiuo metu itin sudėtinga, vertinant istoriškai, lokaliai apibrėžti konfliktai turėdavo trumpalaikį poveikį pasaulio finansų rinkoms, kurios sugrįždavo prie ilgamečių vidurkių, rašoma pranešime spaudai.

Pastaruoju metu dėl itin pabrangusių dujų ir elektros energijos, kurios sparčiai kelia infliacijos rodiklius aukštyn ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje, gyventojai stengiasi ieškoti priemonių, kurios galėtų padėti atlaikyti kainų augimą.

2020-aisiais, besibaigiant Seimo kadencijai, tuometė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos valdžia pritarė Lietuvoje steigti valstybinį plėtros banką. Tačiau užduotis įgyvendinti projektą teko anuomet jį kritikavusiems konservatoriams, po Seimo rinkimų atsidūrusiems valdžioje.

Statistikams šią savaitę paskelbus, kad nepaisant itin didėjančių kainų vidutinį atlyginimą gaunantis šalies gyventojas dabar gali įpirkti gerokai daugiau nei prieš dešimtmetį, kai kurie ekonomistai baiminasi, kad tokiais formaliai teisingais skaičiais nepradėtų manipuliuoti politikai. Vieni analitikai teigia, kad statistika objektyviai atspindi realybę, kiti gi sako, kad yra nemažas atotrūkis regionuose, kur vidutinis darbo užmokestis skiriasi kartais.

Dideles klientų bazes valdančios viešojo ar privataus sektoriaus įmonės neretai susiduria su iššūkiu turėti aktualią informaciją apie savo klientus, kad galėtų sklandžiai su jais komunikuoti ir išvengti nesusipratimų.  Registrų centras sukūrė įrankį, kuris leidžia turėti aktualius ir tikslius duomenis apie klientus, rašoma valstybės įmonės pranešime.

„Swedbank“ saugumo ekspertai atkreipia dėmesį, kad šią savaitę padažnėjo sukčių atakos – gyventojams siunčiami SMS pranešimai apie neva atliktą mokėjimą iš sąskaitos ir būtinybę jį atšaukti, rašoma pranešime spaudai. Gyventojai įspėjami neaktyvuoti siunčiamų nuorodų ir neatskleisti savo asmeninių duomenų.

Finansai turi vieną įdomią ypatybę – jie gali būti ta tema, kuria poroje vengiama kalbėti, ir tuo pačiu metu dažna ginčus sukeliančia priežastimi. Priimtinas finansų valdymo būdas ir gebėjimas apie tai kalbėtis be įtampos abiem poroje gyvenantiems žmonėms gali būti svarbi darnių santykių sudėtinė dalis, rašoma pranešime spaudai.

Infliacijos rodiklis Lietuvoje 2022-ųjų pradžioje viršijo 12 proc. ir priminė maždaug penkiolikos metų senumo įvykius. Didelės infliacijos poveikis – ne tik parduotuvių lentynose sparčiau besikeičiančios kainos, bet ir nuvertėjančios santaupos, rašoma pranešime spaudai. „Remiantis Lietuvos banko duomenimis, gyventojų indėliai šalies finansų įstaigose 2021 m. pabaigoje siekė apie 20 mlrd. eurų.

Romantinių sukčių spąstai ieškant aukų tampa vis geriau paslėpti, rodo „Swedbank“ saugumo specialistų išnarpliota viena realiai nutikusi istorija. Gydytoju iš JAV apsimetęs sukčius įtikino vieną lietuvę, kad keliaudamas pas ją buvo sulaikytas Vokietijos teisėsaugos su jai skirta brangių papuošalų dėžute.  Kadangi ant papuošalų dėžutės neva buvo nurodyti mylimosios duomenys, į teisėsaugos akiratį pateko ir ji.

Pasaulio šalys aktyviai keliauja žaliojo kurso keliu – skatinama ne tik persėsti į elektromobilius, bet ir namuose įsirengti saulės elektrines. Nors tokia vizija anksčiau kai kam galėjo atrodyti neįgyvendinama, tačiau dabar žmonės vis dažniau savarankiškai pradeda naudoti saulės elektrines. Energijos tvarumas – vienas pagrindinių tikslų, kuris neabejotinai užima vis didesnį prioritetą kiekvieno žmogaus gyvenime.

Praėjusiais metais „Swedbank“ išduotų būsto paskolų suma, palyginti su 2020 m., padidėjo 23 proc. iki 711 mln. eurų, ir pranoko ikipandeminių 2019-ųjų rezultatus. Būsto finansavimo ekspertai išskiria dvi pastaraisiais metais išryškėjusias tendencijas – tai išaugusios individualių namų pirkėjų gretos ir didesnė vidutinė būsto paskolos suma, rašoma pranešime spaudai.

Vidutinio darbo užmokesčio augimas praėjusiais metais siekė daugiau nei 10 proc., tačiau kiekvieno namų ūkio pajamos augo nevienodu tempu, rašoma pranešime spaudai. Tuo metu 11 proc. augimą viršijusi metinė infliacija ir išaugę namų ūkių kaštai už elektros energiją ir šildymą natūraliai kelia klausimą − kaip savo asmeninį biudžetą būtų galima padaryti kuo atsparesnį išaugusioms kainoms.  Iš pirmo žvilgsnio, tai klausimas, vertas milijono − juk pažaboti kainų nėra galimybių.

Saulės elektrinių naudojimas įgauna vis didesnį pagreitį, o palankios paskolų sąlygos bei noras sumažinti išlaidas ne tik elektrai, bet ir šildymui sugundo savo požiūrį į ekologiją pakeisti ne vieną gyventoją. Specialistai paaiškina, kiek kainuoja saulės elektrinių įrengimas bei kur kaupiama nepanaudota energija.  „Swedbank“ atstovų surinkti duomenys rodo, kad banko klientai saulės elektrinių įsigijimui arba  įsirengimui per 2021 m. pasiskolino net 1,5 mln.

Šįryt 10:15 val. sutriko „Smart-ID“ ir mobiliojo elektroninio parašo veikimas Lietuvoje, rašoma pranešime žiniasklaidai.  Dėl to gali kilti sunkumų prisijungiant prie el. bankininkystės ar kitų paslaugų, kurioms reikalingas „Smart-ID“, mobilusis elektroninis parašas ar kitos susijusios paslaugos. Šią paslaugą teikiančios bendrovės „SK ID Solutions“ specialistai aiškinasi priežastis ir sprendžia problemą, kad „Smart-ID“ ir mobilusis elektroninis parašas sklandžiai veiktų kuo greičiau.

Pastaruoju metu dėl itin pabrangusių dujų ir elektros energijos, kurios sparčiai kelia infliacijos rodiklius aukštyn, viešose diskusijose daug kalbama apie priemones, kurios galėtų padėti gyventojams atlaikyti kainų augimą. „Swedbank“ ekonomistai skaičiuoja, kad vidutinė metinė infliacija šiais metais sieks 7 proc.

Daugelis gyventojų turi sąskaitas bankuose ir naudojasi jų elektroninėmis paslaugomis kompiuteriu ar telefonu. Paprastai į jį bankas praneša, kada kokia suma nuo sąskaitos nurašyta, o kada kokia – įskaityta. Tačiau kartais tokie pranešimai gali gerokai nustebinti. Tuo galėjo įsitikinti portalo tv3.lt skaitytoja Ieva (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinoma) iš Vilniaus.

2022-ieji akcijų rinkose prasidėjo raudona spalva, kai pagrindiniai JAV ir Vakarų Europos akcijų indeksai per pirmąjį metų mėnesį smuktelėjo apie 10 proc. Tačiau kai kurios įmonės nukentėjo dar labiau − „Bloomberg“ skaičiuoja, kad iš technologinių įmonių didžiąja dalimi sudarytame „Nasdaq 100“ indekse 2 iš 5 bendrovių akcijų kaina nuo piko susitraukė daugiau kaip 50 proc.

Nuo šių metų pradžios darbo užmokestis ir kiti su juo susiję mokėjimai Lietuvoje gali būti atliekami tik negrynaisiais pinigais. Tai reiškia, kad gyventojai privalo turėti mokėjimo kortelę. Paprastai ji išduodama nemokamai, tačiau gerai žinoma, kad nemokamų pietų nebūna. Kartu su mokėjimo kortele bankų klientai turi arba pasirinkti paslaugų planą su mėnesiniu mokesčiu, arba dar didesnius mokesčius mokėti už pinigų išgryninimą bankomatuose.

Metų pradžia pasaulio akcijų biržose prasidėjo išsipardavimu, kurį išprovokavo aiškūs FED ketinimai sparčiau griežtinti pinigų politiką. JAV akcijų rinkoje prasidėjęs išpardavimas persimetė į Europos rinkas, o kiek pavėluotai – ir į Baltijos šalių biržas. Tiesa, tai nebūtinai žymi pastarųjų kelerių metų akcijų rinkų ralio pabaigą.

Mokėti ne nuomos mokestį, o savų namų paskolos įmoką būtų daug maloniau, sutiktų daugelis šiuo metu galvojančių apie nuosavo būsto įsigijimą. Tačiau iki to nuosavo būsto planus puoselėjančių gyventojų laukia kitas procesas – lėšų kaupimas būsto pradiniam įnašui, kuris turi sudaryti ne mažiau 15 proc. būsto vertės. Remiantis „Swedbank“ duomenimis, šiuo metu būstui besiskolinantys gyventojai pradiniam įnašui vidutiniškai skiria 23 proc. įsigyjamo būsto vertės siekiančią nuosavų lėšų dalį.

Nuo kitos savaitės kaimynystėje esanti Lenkija taps svajonių šalimi – būtent taip ją jau dabar tituluoja čia plūstantys lietuviai. Lenkija smarkiai mažina ne tik maisto ar statybinių medžiagų kainas, bet ir kainas už šildymą, dujas, PVM tarifą degalams.  Lenkijoje apsilankę TV3 žurnalistai atliko išsamų kainų tyrimą, todėl šį vakarą žiūrovui dėmesiui – speciali „Karštai su tv3.lt“ laida apie Lenkiją ir jos kainų politiką.