šviesos greitis

Neretai suvokti tam tikrus dydžius yra beveik neįmanoma: jų skaitinės vertės būna nepaprastai didelės. Tokiais atvejais praverčia vizualizacija. Kad ir ši, padedanti suvokti, koks iš tikrųjų yra šviesos greitis. „Visua.ly“ sukūrė infogramą, kurioje pagrindinis sumanymas – labai paprastas: šviesos greitis lyginamas su kitų mums gerai žinomų dalykų greičiais. Tai – viena iš retų progų apčiuopti, koks baisus tai dydis.

Naujausiose fizikos mokslo tyrimų publikacijose skelbiama, kad šviesos greitis vakuume nebūtinai yra nekintama konstanta, nes pats vakuumas visai nėra tuščias. Marselio Urbano (Marcel Urban) iš Paris-Sud universiteto vadovaujami prancūzų fizikai apskaičiavo, kad fotono greitis vakuume kinta maždaug 50 kvintilijonų sekundės dalies (50 atosekundžių) kvadratiniame metre, informuoja „Physorg.

Astronomai skelbia išmatavę vienos iš galaktikų centre tūnančios supermasyvios juodosios skylės sukimosi greitį. Daugiau kaip 3,2 mln. kilometrų skersmens (8 nuotoliai nuo Žemės ligi Mėnulio) neįsivaizduojamai tankus rutulys aplink savo ašį sukasi taip greitai, jog jo paviršius skrieja beveik šviesos greičiu.

Modernių technologijų šalininkai siūlo investuoti į atsinaujinančius energijos šaltinius, pavyzdžiui, saulės kolektorius. Inovatyviems sprendimams vis dažniau ryžtasi ir lietuviai. Saulę, galingiausią energijos šaltinį Žemėje, šiuo metu ruošiamasi „įkinkyti“ ir mūsų rajone – prie Mažonų statomas saulės kolektorių parkas.

Greitesnio už šviesą neutrino sakmė oficialiai baigta. Kiote (Japonija) vykusioje konferencijoje „Neutrinas 2012“ OPERA projekto vykdytojai paskelbė, kad pagal naujausių matavimų duomenis neutrinų greitis yra beveik toks pat, kaip šviesos. „Nors kai kuriems būtų patikęs kitoks rezultatas, giliai širdyje būtent to ir tikėjomės“, – pasakė CERN tyrimų direktorius Sergio Bertolucci. Viskam nurimus, OPERA grįžta prie tikrojo darbo – surasti tau neutrinus.

Italui Guglielmo Marconi 1895 m. išradus radiją, žmonija į kosmosą radijo bangas transliuoja jau daugiau kaip šimtą metų. Tai reiškia, jog žinia apie žmonijos civilizaciją pasklido mažiausiai 100 šviesmečių spinduliu. Per tą laiką būta ir sąmoningų pastangų – viliantis, jog signalą išgirs proto broliai. Tiesa, net ir 200 šviesmečių skersmens radijo „burbulas“ Paukščių Tako galaktikos tyruose, kurių skersmuo – maždaug 118 800 šviesmečių, tėra tik smulki dulkelė bekraštėje vakuuminėje dykumoje.

Kartais teigiama, jog priežastis, dėl kurios negalima skrieti greičiau už šviesą, yra ta, kad didėjant skriejimo greičiui atitinkamai auga jūsų masė. Kitaip tariant, kad ir kiek jūsų žvaigždėlaivis sugebėtų suteikti energijos, jus priartėsite prie tokio taško, kuriame nebepavyks pagreitėti, nes jūsų masė artės prie begalybės atžymos. Toks mąstymas geriausiu atveju yra nepilnas tikrovės atspindys ir nėra itin tinkamas bandant paaiškinti, kodėl niekada nejudėsime greičiau už šviesą.

Mokslininkai teigia, kad jų kolegos, eksperimentavę su neutrinais ir nustatę, kad šios dalelės keliavo greičiau nei šviesa, suklydo. Anot jų, tai rodo faktas, jog dalelės neišskyrė tam tikro spinduliavimo. Vienas iš grupės fizikų teigia, kad šiuos naujausius prieštaravimus rezultatams, gautiems toje pačioje Italijos laboratorijoje, „sunku nuginčyti“, rašo lifeslittlemysteries.com. Tinklalapyje arXiv.

Europos branduolinių tyrimų centre (CERN) dirbanti tarptautinė fizikų grupė, užfiksavusi, kad eksperimentuojant su neutrinų pluoštais šių dalelių greitis viršijo šviesos greitį, pranešė kruopščiai patikrinusi tyrimų rezultatus ir atlikusi papildomą bandymą. Rezultatai dar kartą patvirtino šviesos greičio viršijimo faktą.