šventės

Kaip ir kiekvienais metais, per didžiąsias metų šventės daugelio lietuvių stalą tradiciškai papuoš baltoji mišrainė – vienas iš mėgstamiausių lietuvių Kalėdų ir Naujųjų metų patiekalų. Be jos šventinis stalas daugeliui tiesiog neįsivaizduojamas, todėl kasmet, artėjant šventėms, ima kilti tas pats klausimas – ar šiemet ji nepabrango? Naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo, kiek šiemet ją kainuos pasigaminti namuose arba įsigyti parduotuvėje.

Daugelio namuose kartu su šventiniais patiekalais neretai ant Kūčių stalo atsiranda ir alkoholio. Apie alkoholio sukeliamą „Švenčių širdies sindromą“ bei daromą žalą smegenims paaiškino naujienų portalo tv3.lt tinklalaidėje „Sveikatos DNR“ apsilankęs intervencinis radiologas Givi Lengvenis.  Anot G. Lengvenio, gausus alkoholio vartojimas sukelia širdies ritmo sutrikimus, o tada atsiranda vadinamasis „Švenčių širdies sindromas“ (angl.

Per šventes daugelis svarsto ne tik, ką dėti ant stalo, bet ir kaip nepersistengti su maistu. Nors socialiniuose tinkluose patarimų ir griežtų mitybos taisyklių netrūksta, dietistė Vaida Kurpienė ragina žiūrėti paprasčiau ir realistiškiau. Ji atvirai pasakoja, kad net ir pati ne visada laikosi „idealaus“ plano, o mitybą derina prie gyvenimo tempo. Pasak specialistės, svarbiausia – ne draudimai, o gebėjimas prisitaikyti prie aplinkybių ir nekelti sau nereikalingos įtampos.

Iš mokesčių mokėtojų pinigų išlaikomose valdžios įstaigose, panašiai kaip ir privačiose įmonėse, šiuo metu įsibėgėjo šventiniai vakarėliai ar kitokie renginiai su įvairiomis dovanomis darbuotojams ir jų vaikams. Naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo, kaip Kalėdas ir Naujuosius pasitiks Prezidento, Seimo, Vyriausybės kanceliarijos, ministerijos ir kiek tai kainuos. Nuo maldų ir donorystės iki pusryčių už 2 tūkst.

Ruošiantis svarbioms metų šventėms, maisto gaminimas gali tapti nemenku iššūkiu: reikia apgalvoti skanų, bet nebrangų meniu ir įvertinti, kaip nepriruošti per daug. Prekybos tinklo „Iki“ ambasadorė, populiaraus maisto tinklaraščio „Ant medinės lentelės“ (AML) autorė Kristina Pišniukaitė-Šimkienė siūlo palengvinti šią užduotį. Ji pasidalijo net 7 receptais, kurie be didelių išlaidų bet kurį šių metų Kūčių stalą pavers išties įsimintinu.

Kai dovanų paieškos tampa iššūkiu ar tam pritrūksta laiko – dovanų kuponas puiki išeitis. Tačiau pasibaigus šventiniam laikotarpiui vartotojams neretai kyla klausimų: ar galima pratęsti kupono galiojimą, ar galima kuponą iškeisti į pinigus, o galbūt galima išskaidyti kupone numatytą sumą? Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) primena – ši informacija turi būti aiškiai nurodyta kupono sąlygose.

Šiemet Valstybinė miškų urėdija (VMU) miškininkai kvies jau devynioliktą kartą gyventojus parsinešti namo eglės šakų, kurios bus dalijamos nemokamai. Tai – akcijos „Parsinešk Kalėdas į savo namus“ dalis, apjungianti artumą ir rūpestingumą. Visos šakos surenkamos atsakingai, nepažeidžiant miško ekosistemos, todėl tūkstančiai namų prisipildo natūralaus miško kvapo. Eglės ar pušies šaka namuose suteikia ypatingumo ir įkvepia tvariai pasitikti gražiausias metų šventes, rašoma pranešime spaudai.

Šios Kalėdos verslininkui, televizijos veidui Laurynui Suodaičiui bus ypatingos. Vyras atvirai papasakojo apie savo šeimos Kūčių ir Kalėdų tradicijas bei siekį puoselėti lietuviškąsias, tradicines šventinio stalo bei eglutės puošimo vertybes.  L. Suodaitis portalui tv3.lt papasakojo apie Kūčių ir Kalėdų tradicijas jo šeimoje. Kaip minėjo pašnekovas, kur šiemet švęs šventes – dar nežinia, tačiau visuomet yra du variantai. Vienas iš jų – gimtinėje, kitas – Vilniuje.

Tikrasis Kalėdų laukimas dažnai prasideda ne nuo dovanų – o nuo pirmųjų žaisliukų ant žaliaskarės namuose. Pasak „Iki“ komunikacijos vadovės Gintarės Kitovės, pirmąją gruodžio savaitę būtent kėniai kasmet tampa vienu laukiamiausių sezono augalų, rašoma pranešime spaudai. Lietuviai namus puošia vis įvairiau Dar iki parsinešant pagrindinę Kalėdinę puošmeną į namus, daugelis namuose jau kuria šventinę nuotaiką.

Artėjant šventiniam laikotarpiui, daugelis svarsto, kaip tinkamai pasveikinti artimuosius ar kolegas – ar dar populiaru siųsti eiliuotus sveikinimus, pilnus „sparnuotų“ frazių ir mielų paveikslėlių? Kada pakanka trumpos žinutės? Etiketo specialistė, „Raffine etiketas“ lektorė Emilija Ždanovič-Pečkienė sako, kad kuriant sveikinimą svarbiausia ne mados, o nuoširdumas ir gebėjimas atliepti žmogaus situaciją.

Šiuo metu Lietuvoje jau yra įžiebta ne viena kalėdinė eglutė, tačiau šiandien pažiba tapo ir visu gražumu sutvisko Marijampolės miesto žaliaskarė. Marijampoliečiai ir miesto svečiai J. Basanavičiaus aikštėje šiandien galėjo stebėti kalėdinės eglutės įžiebimo šventę.

Artėjant šventėms dauguma jau pradeda mąstyti apie dovanas ir šventinius stalus, kas bus padėta, ką patys gali atsinešti. Prie didingų vaišių juk reikia ir atsigerti, tad atnešami ir stiprieji gėrimai. Bet tai gali sukelti ir problemų tarp šeimos narių, ypač kai į svečius pakviečiami priklausomybių turintys žmonės.

Šiandien, gruodžio 6-ąją, visi alytiškiai ir miesto svečiai skubėjo į miesto Rotušės aikštę, nes joje įvyko iškilmingas renginys – įžiebta kalėdinė eglutė. Gruodžio 6-ąją, šeštadienį, 17 val. Rotušės aikštėje sužibo natūrali Kalėdų eglė, papuošta raudonais žaislais ir tviskančiomis girliandomis.

Nors prekybos centruose kalėdinės prekės ir papuošimai pasirodė vos po lapkričio pirmų dienų, tačiau dauguma lietuvių savo eglutes ir namus ima puošti gruodžio pradžioje. Ne išimtis ir kaunietė, šiuo metu Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) gyvenanti Dovilė Teresas, kuri šiemet papuošimams nepagailėjo nei laiko, nei jėgų. Naujienų portalas tv3.lt susisiekė su Dovile, kad ši papasakotų apie tai, iš kur sėmėsi minčių taip jaukiai ir išskirtinai papuošti savo namus.

Lapkričio 30-oji šiemet žymėjo ypatingo periodo – Advento – pradžią, dėl to dabar kiekvieną penktadienį iki pat šv. Kalėdų tikintieji laikosi abstinencijos. Tai – susilaikymo nuo mėsiškų valgių diena, tad rytoj vertėtų jos nevalgyti. Artimiausias šios savaitės penktadienis jau rytoj, gruodžio 5 dieną, tad dalijamės su jumis Zarasų parapijos įžvalgomis apie abstinencijos reikšmę ir tai, kuo ji skiriasi nuo pasninko.

Šventinis laikotarpis kiekvienam reiškia skirtingus aspektus, tačiau vienas dalykas suvienija visus – tai maistas. Meilė šventiniam maistui yra universali – ją jaučia tiek paprasti žmonės, tiek karališkoji šeima, o kartais rūmų virtuvės šefai pasidalija patiekalais, kurie puošia jų šventinius stalus. Tarp jų – garsusis karališkosios šeimos Kalėdų pyragas, rašoma marieclaire.com.

Jau pradedate galvoti apie šv. Kūčių vakarienės patiekalus? Tuomet pasinaudokite šiuo paprastu silkės mišrainės receptu, kuriai prireiks vos kelių ingredientų. Ingredientai: 3 vienetai silkių filė;  1 stiklinės konservuotų žirnelių;  3 kietai virtų kiaušinių;  1 (arba pagal skonį) poro; majonezo arba natūralaus jogurto. Gaminimas Iš pradžių silkių filė supjaustome vidutinio dydžio gabaliukais. Tuomet virtus kiaušinius supjaustome nedideliais kubeliais.

Staigios pūgos ir tirpstančio sniego ciklai Lietuvoje tampa naująja norma. Lapkritį užgriuvusi žiemos banga primena, kad klimato kaitos fone net ir šaltasis sezonas nebeturi aiškių ribų – sniegas gali užklupti netikėtai, o po kelių dienų ištirpti.

Šių metų Europos Kalėdų sostine tituluotame Vilniuje šventinė nuotaika jaučiama ne tik miesto centre, bet ir nutolusiuose rajonuose. Jau trečius metus iš eilės „Kaimynų Kalėdos“ kvies vilniečius susiburti prie seniūnijose įžiebtų eglučių, gražiausias žiemos šventes sutikti bendraujant su kaimynais ir drauge vaišintis nemokamais saldėsiais.

Šventinis periodas pasižymi ne tik kalnais maisto ir gausiu svečių kiekiu prie stalo, tačiau taip pat ir dideliais kiekiais alkoholinių gėrimų, kurie tokiomis dienomis liejasi laisvai. Kadangi šventinių dienų laukia ne viena ir ne dvi, naujienų portalui tv3.lt apie alkoholio žalą sutiko papasakoti vaistinių tinklo „BENU“ vaistininkė Laura Kairiūkštienė.

„Maždaug taip paruošta silkė 2012 m. Švedijoje buvo išrinkta metų silke. O ar ji to verta – įsitikinkite patys“, – rašė tinklaraščio „Gera virtuvė“ autorė Dalia. Jums reikės: 4-5 silkių file; 1 svogūno; 1 morkos; saujos spanguolių; kelių čiobrelio šakelių. Marinatui: 50 ml 9 proc. acto; 100 ml cukraus; 150 ml vandens; 5 gvazdikėlių; 5 kvepiančių pipirų; 1 lauro lapo. Virkite marinatą su prieskoniais kol ištirps cukrus.

Per šventes nėra namų, ant kurių stalo nesipuikuotų šv. Kūčių karaliene tituluojama silkė. Su morkų, grybų, svogūnų ar kitais pagardais išdėlioti silkių patiekalai jau tapę tradicija ir kasmet šeimininkės namuose išmėgina vis po naują jų receptą. Įvairios silkių variacijos per šventes valgomos itin gausiai, dėl to ne vienam rūpi sužinoti, ar jos – tinkamas pasirinkimas sveikam gyvenimo būdui. Apie silkės teikiamą naudą ir žalą sutiko papasakoti mitybos specialistas dr. Artūras Sujeta.

Artėjantis švenčių sezonas reiškia, kad daugiau darbo atsiras ir pas žmones besilankantiems Kalėdų seneliams. Šiemet, pasak jų, darbymetis ne ką mažesnis nei ankstesniais metais, o paslaugos gali kainuoti ir iki 500 eurų už valandą.  Nors iki Kalėdų šventės liko dar daugiau nei mėnesis, žmonės jau aktyviai ruošiasi artėjančiam švenčių laikotarpiui.  Žinoma, kokios Kalėdos galėtų būti ir be jų vainikuojančio Kalėdų senelio.

Artėjant žiemos šventėms, intensyviau skamba ne tik kalėdinė muzika, bet ir indai lietuvių virtuvėse – gyventojai jau pradeda ruoštis, ragauja ir eksperimentuoja ieškodami naujų skonių Kalėdoms. Prie prekybos tinklo „Iki“ komandos prisijungęs šefas Dainius Šapakauskas siūlo intrigą šių metų vaišėms – gaivias, pigias ir spalvingas salotas, kurias padėjus ant švenčių stalo net nereikės raginti „Dėkitės, dėkitės“, rašoma pranešime spaudai.

Visi vilniečiai ir miesto svečiai jau su nekantrumu laukia miesto kalėdinės eglutės įžiebimo Katedros aikštėje šį šeštadienį. Užvakar paaiškėjo, kad juos visus pradžiugins staigmena – bus suteikta galimybė gyventojams patiems pakilti arčiau eglės šerdies. Šia žinia pasidalijo „ZN Technika“ įmonės direktorius Algirdas Mameniškis.

Dar net neįžiebus pagrindinės šalies eglės, tikriausiai ne vienam kyla klausimas, kiek šiemet Vilniui kainavo visas šventinis spindesys? Nors pati eglės kompozicija pabrango tik simboliškai, tikroji investicija slypi kitose vietose, kaip miesto gatvės, skverai, žiedai ir šimtai dekoracijų, kurioms šiemet skirta jau ne dešimtys, o keli šimtai tūkstančių eurų.

Artėjant gražiausioms metų šventėms, kai namuose ima kvepėti mandarinais, o gatvės nušvinta girliandų šviesa, klausytojus pasiekia nauja šventinė premjera – šiluma ir nuoširdumu pulsuojanti daina „Pasidalink“. Tai ne dar vienas tradicinis kalėdinis kūrinys, o šiltas, gerumu alsuojantis priminimas, kad tikroji švenčių magija gimsta tada, kai dalinamės tuo, kas nuoširdžiausia.

Artėjant didžiausioms metų šventėms, Lietuvos miestai vienas po kito skuba pasipuošti Kalėdų eglėmis. Vienur jos suksis ir žaižaruos lazerių šviesoje, kitur – kvepės tikrumu, gamta ir ramybe. Skiriasi ne tik idėjos, bet ir kainos – nuo kelių iki 150 tūkst. eurų. Vieni miestai eglę gauna dovanų, o kiti už šventinį spindesį sumoka nemenkas sumas. Šiemet penki didžiausi šalies miestai Kalėdas pasitinka labai skirtingai.

Artėjant šventinam sezonui, Lietuvos didmiesčiuose Kalėdų eglės bus įžiebtos lapkričio pabaigoje. Pirmasis tą padaryti ketina Kaunas – miesto gyventojos padovanotą eglę Rotušės aikštėje planuojama įžiebti lapkričio 22-ąją. Po savaitės – lapkričio 28 dieną – tą padarys ir Panevėžys. Kaip ir Kaune, čia miestą papuoš panevėžiečio dovanota natūrali eglė.

Lapkričio 22-osios vakarą Kaunas pirmasis Lietuvoje įžiebs pagrindinę miesto Kalėdų eglę ir iškilmingai atidarys žiemos švenčių sezoną. Po metų pertraukos eglutės įžiebimas sugrįžta į Rotušės aikštę. Įspūdingu koncertu kauniečiams ir miesto svečiams Kaunas pradės magiškų Kalėdų laukimą. Šiemet Rotušės aikštėje sušvis daugiau kaip 17 metrų aukščio žaliaskarė, pasipuošusi tankiomis šakomis ir stilingais žaisliukais. Ją miestui padovanojo kaunietė Irena.

Artėjant didžiausioms metų šventėms pirmoji ponia Diana Nausėdienė kviečia prisijungti prie tradicija tapusios kalėdinių žaisliukų kūrimo akcijos. Jau penktus metus iš eilės Lietuvos žmonių kurtais žaisliukais bus puošiama Prezidentūros kalėdinė eglė.

Artėja šventinis sezonas, o daugelis žmonių jau svarsto, kada pradėti puošti namus Kalėdoms. Kalėdų eglutė – pagrindinė šventinių dekoracijų dalis, todėl svarbu pasirinkti tinkamą laiką, kad ji džiugintų ilgiau. Nors puošimo data yra labai asmeniškas sprendimas, pagal tradicijas yra sakoma, kad eglutę ir kitas dekoracijas reikėtų iškabinti pirmąją Advento dieną – ketvirtąjį sekmadienį prieš Kalėdas.

Šaltibarščiai ir cepelinai – patiekalai, kuriuos lietuviai ne tik mėgsta, bet didžiuojasi nacionaliniu ir pasauliniu lygiu: vasarą rengia rožinį festivalį, o pirmąjį vasario sekmadienį  kalendoriuje skiria didžkukuliams. Visgi, pasak naujienų portalo laidoje „Verta žinoti“ viešėjusios istorikės, knygų autorės Neringos Dambrauskaitės-Martinkėnės, šie valgiai tautiečių virtuvėse karaliauja visai ne nuo seno.

Neretai sėsdami prie švenčių stalo nesusimąstome, kaip ir kodėl švenčiame svarbiausius metų minėjimus ir kiek juose yra sovietų primestų papročių. Nuo vaišių lūžtantis stalas per didžiąsias metų šventes itin populiariu tapo būtent sovietmečiu, bet tai anaiptol nerodė aukšto gyventojų pragyvenimo lygio. Apie tai, kaip sovietmetis pakeitė mūsų tradicijų vystymąsi ir kaitą, portalo tv3.lt laidoje „Verta žinoti“ papasakojo filosofė, kultūros istorikė Nerija Putinaitė.

Sūrio sostine tituluojamas nedidelis Bernatonių kaimas Panevėžio rajone sukvietė sūrio gurmanus į šventę. Šeimininkės pasistengė nudžiuginti susirinkusiųjų gomurius. Prispaudė sūrių su įvairiausiais prieskoniais, pagardais. O stengėsi ne šiaip sau. Komisija išrinko patį skaniausią ir gražiausią kaimišką sūrį. Plačiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Meilė – jausmas, kurį gali jausti kiekvienas ir vedamas šio jausmo nuversti kalnus. Ji gali būti visokia ir tam neturėtų būti jokių ribų. Mylėti ir būti mylimu nusipelno visi. Liepos 24 dieną Laura ir Diana viena kitai prisiekė amžiną meilę, sumainydamos žiedus. Idėja šventei kilo visai ne atsitiktinai, o planuotai, kuomet Laura (29m.) ir Diana (25m.) viena kitai pasipiršo prieš metus laiko: „Idėja kilo daugiau nei prieš metus, po piršlybų.

Visiems norisi, kad jų vestuvės, gimtadienis, krikštynos ar kita asmeninė šventė sukeltų svečiams geriausias emocijas ir ilgam įsirėžtų atmintyje. Tai ypač aktualu vasarą, kai švenčių vyksta ypač daug, tačiau kaip to pasiekti? Vienintelis lietuvis, patekęs į įtakingiausių pasaulio žmonių renginių rinkoje šimtuką, renginių paslaugų grupės „ReKūrai“ vadovas Aurimas Kamantauskas atskleidžia sėkmingos šventės paslaptį. Tai – „wow“ efektas, kurio siekia visi renginių organizatoriai.

Vos tik Lietuvoje nušvinta pirmieji vasaros saulės spinduliai, prasideda tikras šeimos švenčių maratonas – savaitgaliai rezervuoti iš anksto, o šventinių erdvių kalendoriai lūžta nuo užsakymų. Be vestuvių, vis didesnį pagreitį įgauna ir krikštynų šventės. Tėvai nebenori tik formalaus apsilankymo bažnyčioje – vis dažniau krikštynos tampa mini vestuvėmis: su įspūdinga puošyba, vedėjais, muzika, fotosesijomis ir net teminiais tortais. Šventėms nepagailima nei kūrybiškumo, nei biudžeto.

Sulaukus pritarimo Seimo Žmogaus teisių komitete (ŽTK), į plenarinę parlamento salę svarstymui sugrįžta Seimo pirmininko Sauliaus Skvernelio iniciatyva Sausio 13-ąją – Laisvės gynėjų dieną – įtraukti į švenčių sąrašą ir paskelbti laisvadieniu. Tiesa, dėl to gali būti atsisakyta kitos šventinės dienos. ŽTK nariai pritarė Vyriausybės siūlymui, paskelbus Sausio 13-ąją šventine diena atsisakyti lapkričio 2-osios – Vėlinių. Vis tik, galutinį sprendimą turės priimti Seimas.

Švenčių dekoratorė Greta Girdžiūtė-Kazlauskienė jau ne vienierius metus rengia įvairiausias šventes, tačiau tokio atvejo per visą jos karjerą nėra buvę. Kaune dvi švenčių erdves nuomojanti žinoma moteris atvykusi į darbo vietą liko šokiruota – ji užfiksavo, kokią netvarką paliko vieni klientai. Kaip portalui tv3.lt pasakojo G. Girdžiūtė-Kazlauskienė, jos švenčių erdvėse Kaune vyksta nepamirštamos šventės.

Šv. Velykos – šeimos susibūrimo diena, kuomet prie bendro stalo susėdę giminaičiai dalijasi kvepiančiais ir gardžiais valgiais, daužo Velykų simboliu tapusius kiaušinius. Tokios Velykos švenčiamos ir Tauragės ketvertuko namuose, kuriuose keturios trečiokės sesės – Milena, Lėja, Luknė ir Luka – su mama Lina Strangiene pasitiko šventes. Balandžio 20 dienos rytą keturios Linos dukrytės susėda prie šventiškai nukloto stalo ir kartu su mama švenčia šv. Velykų dieną.

Atėjant Velykoms daugelis ne tik apgalvoja tai, kaip puoš stalą, kokius patiekalus ruoš, bet ir kaip margins margučius. Velykinėmis šeimos tradicijomis su naujienų portalu tv3.lt pasidalino ir žinoma atlikėja Aistė Pilvelytė (45 m.).  Su Aiste kalbėjomės artėjant pasavario šventei. Ji teigia, kad Velykoms teikia didelę svarbą – anot jos, labai svarbu savo atžaloms parodyti, kaip reikia paminėti tokias šventes.  Svarbu rodyti pavyzdį vaikams „Pasakysiu taip.

Artėjant šv. Velykoms vis dažniau lietuviai užsuka į parduotuves ir renkasi, ką įsigyti ir padėti ant šventinio stalo. Vienas iš maisto produktų, neretai nugulantis pirkinių krepšeliuose, yra majonezas. Vis tik ar tikrai majonezą vartoti sveika ir kokios grėsmės už jo slypi? Savo žiniomis apie majonezą, tinkamą jo kiekio pasirinkimą ir sveikesnes alternatyvas su naujienų portalo tv3.lt skaitytojais sutiko pasidalinti vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Jurgita Jankauskienė.

Velykos – tai metas, kai susitinka šeimos ir artimieji, norėdami švęsti pavasario atgimimą, dalytis džiaugsmu ir praleisti laiką kartu. Tačiau prie šventinio stalo, kuriame susijungia įvairūs požiūriai ir nuomonės, lengvai gali kilti nesusipratimų, jei neatsargiai pasirinktos temos. Pokalbiai apie jautrias ar ginčytinas temas gali greitai virsti įtampa ir pykčiais, kai tik atsiranda nesutarimų.

Nenumaldomai artėjant Velykoms, žmonės planuoja, kaip praleisti vienas didžiausių ir įsimintiniausių metų švenčių. Vieni perka dažus velykiniams margučiams dažyti, o kiti ruošiasi ir margučių ridenimo varžyboms. Visgi, kaip pastebi papročių specialistė Asta Valiukevičienė, tam tikros Velykų tradicijos tarp lietuvių pradeda nykti, tačiau atsiranda ir naujų.

Ir vėl artėja šventės, ir vėl atėjo baimė, kad persivalgysite? Pateikiame Jums visiškai paprastų, bet labai veiksmingų patarimų, kurie, neabejojame, padės nepersivalgyti per didžiausias pavasario šventes. Jokiais būdais nepraleiskite pusryčių. Pirma taisyklė, kurią turite žinoti – net ir šventinėmis dienomis būtina maitintis reguliariai.

Svarbiausios metų šventės daugeliui siejasi su gardžiais, riebiais ir dažniausiai, deja, bet nesveikais patiekalais nukrautais stalais. Tikriausiai daugeliui iš mūsų sunku įsivaizduoti šventes be riebaus kepsnio su bulvėmis ar be šventiškai papuošto torto, kremu aptepto kekso ir po desertų laukiančio riebaus silkių patiekalo.

Jaukiausioms metų šventėms pasibaigus, džiaugsmingai sutikus Naujuosius metus ir artėjant Trijų karalių šventei, šalies gyventojai, kaip įprasta, nupuošia šventinę nuotaiką namuose kūrusius kalėdinius medelius. Vieniems namuose kalėdinę dvasią kūrė gyvas, vazone augantis medelis, kiti namus puošė kirstine eglute ar kėniu, o treti – eglišakėmis. Verta žinoti, kad ir kokį kalėdinį medelį pasirinkote, po švenčių jį panaudoti galima įvairiais būdais.

Kalėdinis dovanų mainų maratonas baigėsi, tačiau po jo namus papildė netinkamo dydžio megztinis, keistas aksesuaras ar jau turimas puodelis? Tokia situacija neaplenkia beveik nė vieno žmogaus. Ką daryti su dovanomis, kurios netiko, nepradžiugino ar tiesiog liko nepadovanotos? „Visi esame skirtingi, todėl visiškai normalu, kad ne visos dovanos atitinka mūsų poreikius.