Sveikata

Ar pacientų kitais metais išties laukia ilgesnės eilės ir sudėtingesnis kelias pas gydytojus? Kol dalies gydymo įstaigų atstovai skambina pavojaus varpais, Valstybinės ligonių kasos (VLK) vadovas Gytis Bendorius atkerta: „Prašome negąsdinti Lietuvos gyventojų.“ VLK pristačius, kaip kitais metais ketinama paskirstyti lėšas gydymo įstaigoms, trečiadienį Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdyje netrūko karštų diskusijų.

Lietuvoje šiemet fiksuojama mažiau vėjaraupių atvejų nei pernai, tačiau sveikatos specialistai ragina šios ligos nenuvertinti. Nors dažniausiai vėjaraupiais serga vaikai, ši liga gali sukelti rimtų komplikacijų, ypač kūdikiams, nėščiosioms ir žmonėms, kurių imunitetas nusilpęs. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, per pirmuosius devynis šių metų mėnesius šalyje užregistruota 5 450 vėjaraupių atvejų.

Kepenys yra vienas iš organų, be kurių žmogus negali išgyventi. Lėtinės kepenų ligos nerodo simptomų pirmose stadijose, tik tada, kai liga paūmėja. Svarbu stebėti savijautą ir kreiptis į gydytoją, jei skausmas nenurimsta.  Apie kepenų ligas laidoje „Sveikatos DNR“ kalbėjo Santaros klinikų abdominalinės chirurgijos gydytojas Mindaugas Kvietkauskas.  Kepenų vėžio simptomai Pasak gydytojo, papildų vartojimas neatsakingai ir nesaikingai gali lydėti įvairių kepenų ligų link.

Iki didžiųjų metų švenčių buvo likusios vos kelios dienos, kai gruodžio 20-osios naktį Martynai temperatūra pakilo iki 41 °C. Manydama, kad susirgo stipria infekcija, ryte ji kreipėsi į šeimos gydytoją. Tačiau kraujo tyrimų rezultatai paskatino šeimos gydytoją ją nukreipti į skubiosios pagalbos skyrių.  Būdama gydytoja Martyna suprato, kad situacija gali būti sudėtingesnė, vis dėlto tuo metu labiau rūpinosi ne savo sveikata, o darbu. „Labai nesijaudinau.

Įpusėjus rudeniui daugelis pastebi, kad rytais tampa sunkiau atsikelti, dažniau norisi miego, o įprastoms dienos veikloms atlikti pritrūksta energijos. Vieni dėl to kaltina trumpėjančias dienas ir niūresnius orus, kiti ima svarstyti apie galimą vitaminų trūkumą. Tačiau užsitęsęs nuovargis gali turėti ne vieną priežastį, o kraujo tyrimai kai kuriais atvejais gali padėti išsiaiškinti, į ką verta atkreipti dėmesį.

Ilgametis Kauno klinikų vaikų ligų ir vaikų intensyviosios terapijos gydytojas profesorius Rimantas Kėvalas paliko minėtą įstaigą, pranešė portalas „lrt.lt“. Kaip skelbiama publikacijoje, pats R. Kėvalas teigė, kad Kauno klinikose nedirba nuo gegužės mėnesio. Gydytojas nurodė, jog darbą klinikose paliko pasibaigus kadencijai. Nuo šiol R. Kėvalas eina „Eglės sanatorijos“ medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo tinklo vyriausiojo gydytojo pareigas.

Įdubusi krūtinės ląsta Nikitai ilgainiui tapo ne tik išoriniu pokyčiu – paaugliui darėsi vis sunkiau pakelti fizinį krūvį, vargino dusulys. Ryškią krūtinės ląstos deformaciją Kauno klinikų vaikų chirurgai koregavo minimaliai invazine operacija, o po jos pradėta reabilitacija padėjo Nikitai susigrąžinti judėjimo laisvę ir fizinę ištvermę. Šiandien jis vėl džiaugiasi kasdienėmis veiklomis, o svarbiausią pokytį nusako labai paprastai – jam tapo lengva kvėpuoti.

Atvėsus orams pelės ir žiurkės vis dažniau ieško šiltesnių vietų bei maisto, todėl gali įsikurti gyvenamuosiuose namuose, rūsiuose, sandėliuose ir ūkiniuose pastatuose. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai primena, kad graužikai ne tik gadina turtą ir užteršia maisto produktus, bet ir gali platinti žmogui pavojingų užkrečiamųjų ligų sukėlėjus. Todėl svarbu nelaukti, kol graužikų padaugės, ir iš anksto pasirūpinti saugia aplinka.

Nuo 2026 m. spalio 5 d. iki gruodžio 19 d. Karoliniškių poliklinikoje vyksta storosios žarnos vėžio prevencinės programos skatinimo kampanija. Jos metu pacientai, atlikę slapto kraujo išmatose (iFOBT) tyrimą ir atitinkantys kampanijos sąlygas, papildomai galės nemokamai atlikti vitamino D tyrimą. Storosios žarnos vėžys – viena dažniausių onkologinių ligų Lietuvoje. Ankstyvosiose stadijose liga dažnai nesukelia jokių pastebimų simptomų, todėl reguliari profilaktinė patikra yra itin svarbi.

Vyriausybė pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos pateiktam kitų metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto projektui. Planuojama, kad 2027 m. beveik 13 proc. augs PSDF pajamos ir 10,5 proc. išlaidos. Didėjantis finansavimas leis suteikti daugiau sveikatos priežiūros paslaugų gyventojams, kompensuoti naujus vaistus ir medicinos priemones bei stiprinti sveikatos sistemos skaitmenizavimą.

Nuo lapkričio 1 d. – gera žinia pacientams. Sveikatos apsaugos ministras patvirtino tvarką, pagal kurią tam tikrais atvejais akių ligų gydytojo konsultaciją bus galima gauti skubos tvarka – per 14 dienų. Be to, daliai pacientų taps prieinamos ir nuotolinės oftalmologo konsultacijos.

Faringitas – tai ryklės (paprastai vadinamos tiesiog gerkle) gleivinės uždegimas. Pagrindiniai simptomai – gerklės skausmas, diskomfortas, perštėjimas ir sausas kosulys. Gana dažna faringito ir dirginančio kosulio priežastis yra gerklės išsausėjimas, todėl pagalba ir gydymas orientuoti į dirginamos gleivinės drėkinimą, diskomforto mažinimą ir kosulio reflekso lengvinimą.

Neuromokslininkė, miego tyrinėtoja, mokslo populiarintoja socialiniuose tinkluose, dr. Laura Bojarskaitė jau nesuskaičiuoja, kiek kartų yra davusi interviu apie miegą ar savo atliekamus tyrimus. Tačiau apie asmeninį gyvenimą garsi mokslininkė iki šiol beveik nekalbėjo, nors šis tikrai ne mažiau įdomus už jos mokslinius atradimus.

Gydytojų viliojimui pinigai neslūgsta – Panevėžio ligoninė naujam specialistui nusprendė pasiūlyti 15 tūkst. eurų išmoką „į rankas“. Tokia išmoka lauktų bet kurios srities gydytojo, atvykusio dirbti į Panevėžio ligoninę. Panevėžio ligoninė – toli gražu ne pirmoji, kuri pinigais bando prisikviesti trūkstamus gydytojus. Yra įstaigų, siūlančių ir 50 tūkst. eurų siekiančias išmokas. Tačiau į „viliotinius“ pinigais įsisukusios įstaigos pripažįsta, kad tai – tik laikini sprendimai.

Baimė užsikrėsti, nežinojimas, kaip apie ligą kalbėti su kolega ar draugu, antrosios pusės inicijuotos skyrybos ar ligos slėpimas nuo artimųjų – sergantieji vis dar susiduria su daugybe iššūkių, o onkologinės ligos diagnozė pakeičia ne tik kūną ir emocinę sveikatą, bet ir kasdienybę, finansus bei santykius. Ekspertai sutaria: medicina gali daug, tačiau ieškoti būdų, kaip gyventi gydantis ir kaip grįžti į gyvenimą po ligos – vis dar rimtas iššūkis kiekvienai šeimai.

2021–2025 m. 65 metų ir vyresnių gyventojų ligotumas kraujotakos sistemos, endokrininėmis, mitybos ir medžiagų apykaitos ligomis augo, o mirtingumas nuo kraujotakos sistemos ligų, piktybinių navikų ir išorinių mirties priežasčių mažėjo – rodo Higienos instituto atlikta 65 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sveikatos statistikos duomenų analizė.  „Didesnis užregistruotų ligų skaičius savaime nereiškia, kad vyresni žmonės pradėjo daugiau sirgti.

Nepaisant dalies medikų viešo nuogąstavimo, ar kitais metais eilės pas gydytojus dar neišaugs, sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis ramino, kad nerimauti pagrindo nėra. Kartu jis pasidžiaugė, kad kitų metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetas bus rekordiškai didelis – sieks 4,86 mlrd. eurų. Ministro teigimu, didesnis biudžetas turėtų padėti geriau atliepti pacientų poreikius. Pasak ministro, tai reikštų beveik 554 mln.

Privalomojo sveikatos draudimo taryba pritarė kitų metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto projektui. Numatyta, kad 2027-aisiais PSDF pajamos sieks 4,86 mlrd. eurų ir bus 12,9 proc. didesnės nei šiemet, o išlaidos sudarys 4,76 mlrd. eurų – 10,5 proc. daugiau nei 2026 metais.

Sveikatos apsaugos ministerija atnaujino Sergančiųjų cukriniu diabetu slaugos paslaugų teikimo reikalavimų aprašą. Nuo šiol pacientai reikiamą slaugytojų diabetologų pagalbą gaus lanksčiau ir paprasčiau, galės derinti vizitus su nuotolinėmis konsultacijomis bei valdyti ligos eigą bei rizikas.

Limfmazgių padidėjimas dažniausiai rodo, kad organizmas kovoja su infekcija, tačiau kartais gali signalizuoti ir apie rimtesnius sveikatos sutrikimus. Limfmazgių padidėjimas dažniausiai rodo, kad organizmas kovoja su infekcija, tačiau kartais gali signalizuoti ir apie rimtesnius sveikatos sutrikimus.

Nuo kitų metų turint įsigalioti naujai Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) finansavimo tvarkai, prioritetizuojančiai viešąjį sektorių, sveikatos apsaugos ministras akcentuoja, kad šie pokyčiai reikalingi užtikrinti šalies pasirengimą atremti grėsmes. Savo ruožtu sveikatos paslaugų įstaigų vadovai neigia dalies pacientų ir medikų organizacijų teiginius, kad ši tvarka gali pailginti eiles, anot jų, ligoninės pasiruošusios teikti daugiau paslaugų.

Popiežiui Leonui XIV diagnozuota plaučių adenokarcinoma atkreipė visuomenės dėmesį į vieną dažniausių plaučių vėžio formų. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Nacionalinio vėžio centro onkologai pabrėžia, kad ši liga gali ilgai nesukelti aiškių simptomų, tačiau laiku ją nustačius atsiveria daugiau gydymo galimybių. Plaučių vėžys – liga, kuri vis dar dažnai nustatoma jau pažengusi. Kaip pranešė „Reuters“, popiežiui operacijos metu pašalinta dešiniojo plaučio apatinė skiltis.

Sveikatos apsaugos ministro komandą papildė naujas patarėjas – šeimos gydytojo kvalifikaciją, akademinę bei praktinio vadovavimo patirtį turintis dr. Aurimas Rapalavičius. Ministerijoje jis kuruos pirminės sveikatos priežiūros grandies sritį. Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU) medicinos magistro laipsnį įgijęs bei šeimos medicinos rezidentūrą baigęs dr. A. Rapalavičius šiais metais Vytauto Didžiojo universitete apsigynė medicinos mokslų daktaro disertaciją.

Spalis – krūties vėžio žinomumo mėnuo. Tai metas dar kartą priminti paprastą, bet labai svarbią žinią: reguliarus tikrinimasis gali padėti krūties vėžį aptikti tada, kai jis dar nesukelia jokių simptomų ir yra gerokai lengviau gydomas. Krūties vėžys yra viena dažniausių moterų onkologinių ligų. Lietuvoje kasmet nustatoma daugiau nei 1600 krūties vėžio atvejų – tai reiškia, kad šią diagnozę kasdien išgirsta 4–5 moterys.

Pacientams, besilankantiems Utenos ligoninės Konsultacijų poliklinikoje, įvedama naujovė. Ligoninė pradėjo siųsti SMS priminimus, kuriuose bus pateikta informacija apie artėjantį apsilankymą pas gydytoją. Kaip socialiniuose tinkluose skelbia VšĮ Utenos ligoninė, SMS žinutėse pacienti ras savo vardą, pavardę, gydytojo duomenis, vizito datą, laiką, kabineto numerį bei atvykimo adresą.

Inkstų ligų gydymas medicinos pasaulyje yra išskirtinis – jis gali būti tęsiamas tol, kol pavyksta palaikyti bent minimalią šių organų funkciją. Tačiau išsivysčius inkstų nepakankamumui, kai organai nebeišgali atlikti savo darbo, pacientams lieka dvi išeitys: hemodializė arba inkstų transplantacija. 46-erių metų Vilmos, sergančios policistoze, likimą pakeitė modernios gydymo galimybės, ko neturėjo vos iki 41-erių metų su šia diagnoze išgyvenęs tėvas.

Nuo lapkričio 1 d. įsigalioja daug pokyčių sveikatos srityje, kurie palies pacientus ir jų artimuosius. Numatoma ne tik daugiau galimybių pacientams padėti nuotoliu, pas kai kuriuos gydytojus patekti skubos tvarka, bet ir pokyčiai dėl mokinio sveikatos pažymėjimo išdavimo, eilių pas vaikų ortodontus mažinimas. Naujienų portalas tv3.lt trumpai apžvelgia kiekvieną iš jų.

Respublikinės Panevėžio ligoninės kolektyvas išgyvena dar vieną skaudžią netektį – mirė ilgametis gydytojas kraujagyslių chirurgas Algirdas Šomka (1957–2026). Atsisveikindami su ilgamečiu kolega, ligoninės atstovai socialiniuose tinkluose reiškė užuojautą ir skyrė jautrius žodžius. Panevėžio ligoninė atsisveikina su gydytoju kraujagyslių chirurgu Algirdu Šomka Respublikinės Panevėžio ligoninės „Facebook“ paskyroje pranešama, kad A. Šomkos gyvybė užgeso vakar, spalio 13 dieną.

Europos Parlamento (EP) narys, „valstiečių“ lyderis Aurelijus Veryga siūlo svarstyti galimybę visiems būsimiems medikams suteikti karinį parengimą, kuris leistų geriau pasiruošti darbui karo sąlygomis. Anot jo, tam galėtų būti naudojama dalis gynybai numatytų lėšų. „Pavyzdžiui, karinių katedrų atnaujinimas, kai visi medikai galėtų gauti tam tikrą karinį parengimą.

Prezidentas Gitanas Nausėda siūlo įteisinti mišrų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis apmokamų stacionarinių aktyviojo gydymo paslaugų finansavimo modelį. Jį sudarytų mokėjimas už suteiktas paslaugas ir papildomas fiksuotas metinis mokėjimas nustatytų profilių paslaugų prieinamumui užtikrinti. Toks siūlymas registruotas pirmadienį.

Būna diagnozių, kurios sustabdo laiką ir priverčia iš naujo pergalvoti kiekvieną akimirką. Kraujo vėžys yra viena iš jų. Tai sunki kraujo liga, paliečianti daug žmonių, atnešanti jiems didžiulį skausmą bei nežinią. Dalinamės šiuo tekstu siekdami supažindinti su šiuolaikinės medicinos galimybėmis, kurios yra suteikiamos mūsų šalyje, mūsų gydytojų. Kraujo vėžio diagnozė dažnam skamba kaip nuosprendis, tačiau medicinos pažanga pastaraisiais dešimtmečiais iš esmės pakeitė šios ligos veidą.

Susirgus neretai tenka ieškoti, kur gauti gydytojo paskirtą kompensuojamą priemonę, ar aiškintis, kodėl tenka susimokėti už paslaugą, kuri turėjo būti nemokama. Socialdemokratai Seimui siūlo didinti kompensuojamų medicinos priemonių prieinamumą ir nustatyti realią atsakomybę už neteisėtas priemokas bei žalą Privalomojo sveikatos draudimo fondui (PSDF). Projektai antradienį įveikė pirmuosius balsavimus.

Dauguma Lietuvos gyventojų yra girdėję apie ligų prevencijos programas, tačiau jose dalyvauja maždaug pusė žmonių, kuriems šios programos skirtos. Viena dažniausių patikros vengimo priežasčių – gera savijauta: jei nieko nejaučiame, lyg nėra dėl ko tikrintis. Valstybinės ligonių kasos informacinė kampanija „Nematoma“ primins, kad tai, kas svarbiausia, ne visada yra matoma. 2026 m. atliktas gyventojų nuomonės tyrimas rodo, kad 37 proc.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pradeda projektą, kuris suteiks galimybę daugiau nei 16 tūkst. sveikatos priežiūros specialistų tobulinti profesines ir vadybines kompetencijas. Mokymai bus skirti pirminės, specializuotosios ir ilgalaikės sveikatos priežiūros srityse dirbantiems specialistams.  „Turime investuoti ne tik į infrastruktūrą ar technologijas, bet ir į gydytojų, slaugytojų bei kitų sveikatos priežiūros specialistų žinias ir gebėjimus.

Medikų vienijančios organizacijos priešinasi Seime teikiamam projektui dėl gydymo įstaigoms siūlomų griežtesnių baudų. Nors jo rengėjai sako, kad taip siekiama užkirsti kelią pažeidimams ir neteisėtoms priemokoms, dalis medikų bendruomenės baiminasi, kad sankcijos gali būti per griežtos ir galiausiai atsilieps pacientams.

45 metų Aistė iš Kauno dėl žarnyno vėžio ilgą laiką negalėjo normaliai maitintis – navikas buvo susiaurinęs žarną, todėl moteris maitinosi specialiais medicininiais gėrimais ir tyrelėmis, smarkiai nusilpo ir neteko daug svorio. Kauno klinikose atlikto sudėtingo chirurginio gydymo metu suformuotos stomos leidžia žarnyno turiniui pasišalinti, tad šiandien pacientė vėl gali valgyti įprastą maistą.

Seimas antradienį svarstys Vyriausybės inicijuotas Pagalbinio apvaisinimo įstatymo ir susijusių teisės aktų pataisas, kuriomis siekiama išplėsti pagalbinio apvaisinimo paslaugų prieinamumą, užtikrinti jų finansavimą nepriklausomai nuo asmenų šeiminės padėties bei suderinti teisinį reguliavimą su Konstitucija. Įstatymo projektu numatoma sudaryti galimybes valstybės finansuojamas pagalbinio apvaisinimo paslaugas gauti ir vienišoms moterims, atitinkančioms nustatytas medicinines sąlygas.

Seimui antradienį bus pristatytas siūlymas griežtinti sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų ūkio subjektų atsakomybę už pažeidimus, dėl kurių padaroma žala Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetui arba neteisėtai imami mokesčiai iš pacientų. Pagal parlamentarės Orintos Leiputės registruotas įstatymo pataisas, už pažeidimus, kuriais padaryta žala PSDF biudžetui, būtų skiriamos baudos, siekiančios nuo 20 iki 100 proc. padarytos žalos sumos.

Bėda po vieną nevaikšto – šį posakį puikiai žino mūsų chirurgai. Jie dažnai mato, kaip iš pirmo žvilgsnio nepavojinga atrodanti ir ilgą laiką jokių simptomų nesukelianti kepenų liga ilgainiui virsta onkologine diagnoze. Spalį, minimą kaip kepenų vėžio žinomumo mėnesį, kviečiame žiūrėti „Sveikatos DNR“ laidą su abdominalinės chirurgijos gydytoju Mindaugu Kvietkausku, kuris prabilo apie kepenų ligas.

Prasidėjus vėsesniems ir lietingesniems orams, namų vaistinėlėse dažnai atsiranda daugiau vaistinių žolelių arbatų, augalinių ekstraktų maisto papildų ar tinktūrų. Tačiau vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Julija Aganauskaitė-Žukaitė pastebi, kad nemaža dalis žmonių apie vaistinių žolelių naudą vis dar turi klaidingų įsitikimų ar nežino, kaip tinkamai jas panaudoti.

VU ligoninės Santaros klinikų Nacionaliniame vėžio centre (NVC) atlikta unikali operacija – 20-ies metų pacientei plastinės rekonstrukcinės operacijos metu atkurta natūrali kvėpavimo takų funkcija. „Šią operaciją atlikome pirmieji Lietuvoje.

Lietuvoje per savaitę registruota dar viena mirtis nuo COVID-19, rodo naujausi Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenys.  Kaip rodo atvirieji duomenys, spalio 9 d. mirtis registruota Kauno mieste, infekcija pasiglemžė garbaus amžiaus pacientę, kuri priklausė 90–99 metų amžiaus grupei. Moteris turėjo lėtinių ligų ir nebuvo pasiskiepijusi. Į ligonines per savaitę dėl gripo paguldyti 2 žmonės, dėl COVID-19 – 3, vienas iš jų – vaikas iki 2 metų amžiaus.

Nuolatinis nuovargis, suprastėjusi atmintis, silpni nagai ar burnos gleivinės žaizdelės – tai požymiai, kurie gali būti susiję su B grupės vitaminų trūkumu. Nors šie vitaminai dažniausiai siejami su energija, jų funkcijos organizme gerokai platesnės. „Eurovaistinės“ vaistininkas Mindaugas Rutalė pasakoja, kuo skiriasi B grupės vitaminai, kuriems žmonėms jų gali trūkti dažniau ir į ką svarbu atkreipti dėmesį renkantis maisto papildus.

Onkologinis gydymas per pastaruosius dešimtmečius smarkiai pasikeitė – atsirado naujų gydymo metodų, vis daugiau terapijų parenkama individualiai, o šalutiniams poveikiams valdyti skiriama gerokai daugiau dėmesio. Tačiau pacientus vis dar lydi nemažai iš anksčiau įsitvirtinusių įsitikinimų: kad chemoterapija neišvengiamai reiškia itin sunkią savijautą, gydantis negalima sportuoti, o imunoterapija šalutinio poveikio apskritai nesukelia.

Nuo gegužės įsigaliojus griežtesnei tvarkai, pagal kurią gydymo įstaigos pacientams privalo užtikrinti paslaugas be papildomų priemokų, pacientų atstovai teigia pastebintys atvejų, kai žmonių vis tiek prašoma susimokėti. Tuo metu Valstybinė ligonių kasa (VLK) ir verslo atstovai teigia, kad dar per anksti vertinti, ar naujoji tvarka veikia. „Padarytas pakeitimas yra teisingas ir reikalingas, žiūrint iš pacientų pusės.

Sąnariai – tai mums labai svarbios, sudėtingos anatominės struktūros. Jie užtikrina kaulų judrumą bei mechaninį skeleto stabilumą. Sąnariai padeda efektyviai paskirstyti gaunamas apkrovas ir yra reikalingi bet kokios kasdienės veiklos metu. Šių sudėtingų anatominių struktūrų funkcijos palaikymui svarbios ne tik vientisos (nepažeistos) kremzlės, bet ir pilnaverčiai raiščiai bei sausgyslės.

Karpos – dažna odos problema, su kuria susiduria tiek vaikai, tiek suaugusieji. Nors paprastai jos nėra pavojingos, karpos gali plisti, sukelti diskomfortą, o kartais jų nepavyksta atsikratyti mėnesius ar net metus. Specialistės papasakojo, kaip užsikrečiama karpomis, kokie veiksniai didina jų atsiradimo ir plitimo riziką, paaiškino, kokios gydymo priemonės yra veiksmingos, ir atskleidė, kada dėl karpų reikėtų kreiptis į gydytoją.

Nuo 2027 m. dėl populiarių operacijų Lietuvoje laukia pokyčiai. Iki šiol valstybės kompensuojama kojų venų operacija galėjo būti atliekama ir pradinėse ligos stadijose. Tačiau tvarka neseniai pasikeitė – sugriežtinus kriterijus dalimi atveju norėdami atlikti operaciją už ją turės susimokėti patys.

Šiandien vis daugiau žmonių vaikosi ilgaamžiškumo (angl. longevity). Rinkoje gausu papildų, injekcijų, terapijų ir pažadų sulėtinti senėjimą ar net atsukti biologinį laikrodį atgal. Tačiau mokslininkai ragina neprarasti sveiko proto ir primena, kad kol kas vaisto nuo senatvės nėra, tačiau prie ilgesnio ir sveikesnio gyvenimo gali prisidėti labai konkretūs dalykai.  Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų Centro mokslininkės dr.