Sveikata

Svarstant naują Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetą pasigirdo nuogąstavimų, kokia ateitis laukia regione esančių ligoninių. Valstybinės ligonių kasų vadovas įspėjo, kad jei nebus didinamas finansavimas, kils realus klausimas dėl tam tikrų paslaugų „uždarymo“. Trečiadienį Seimo Sveikatos reikalų komitete (SRK) svarstant kitų metų PSDF biudžetą keltas klausimas ir dėl rajoninių bei regioninių ligoninių padėties.

Nors ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų (ŪVKTI) sezonas tik prasidėjo ir gripo pakilimo dar laukiama, medikai ragina nesnausti. Jie primena ne tik iki kaulo smegenų žinomas prevencijos priemones, bet ir rekomenduoja pasiskiepyti. Pasak šeimos gydytojos Elenos Šukės, nebūtina sunkiai sirgti gripu, tačiau sulaukusiems 40 metų amžiaus rizika patirti infarktą ar insultą per pirmas ligos dienas nepasiskiepijus gerokai išauga.

Problemų sveikatos sistemoje sprendimų paieškos – amžinas klausimas politikų darbotvarkėje. Nors pažadų ir pasiūlymų neretai būna kaip iš gausybės rago, rasti kompromisą pavyksta ne visada. Skubios medicinos pagalbos gydytojo Karolio Kilčausko įsitikinimu, šiandien viena esminių bėdų – negebėjimas pasirinkti aiškios krypties, kur link Lietuvos medicina turėtų sukti.

Arti dviejų tūkstančių moterų Lietuvoje kasmet išgirsta žemę iš po kojų priverčiančią slysti diagnozę – krūties vėžys. Nors stigmų dėl šio vėžio diagnostikos ir gydymo vis dar apstu, gydytojai skubina išsitirti nelaukiant simptomų.  Medikai perspėja, kad krūties vėžys neturi amžiaus ribų – juo gali susirgti tiek jaunos, tiek vyresnės moterys. Manoma, kad šiuo metu daugiau nei 21 tūkst. moterų gyvena su šia diagnoze, o kasmet nustatoma apie 1700 naujų atvejų.

Pristatant kitų metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetą Seimo narius šokiravo žinia dėl mažinamo finansavimo prevencinėms programoms. „Į kokius viduramžius čia grįžtame“ – gana griežtai sureagavo ir prezidento patarėja.

Gerybinis gimdos auglys mioma, dar kitaip vadinamas gimdos fibromioma, moterims, norinčioms pastoti, neretai sukelia šoką ir didelį stresą. Jauno amžiaus moterys, sužinojusios tokią diagnozę bijo prarasti gimdą, taip pat susiduria su psichologinėmis problemomis ir smunkančia saviverte santykiuose.

Neurochirurgas, kuris per savo gyvenimą tūkstančiams pacientų ne tik sugrąžino sveikatą, bet ir sušildė nuoširdumu grįstu bendravimu. Gydytojas, kuriam techninis tobulumas – tik dalis profesijos, o tikroji esmė glūdi gebėjime jausti ir atvirame pokalbyje.

Šiemet Vakarų Nilo karštligės sezonas Europoje yra aktyvesnis nei įprasta – iki spalio pradžios iš 13 šalių pranešta apie 989 vietoje įgytus žmogaus infekcijos atvejus, skelbia Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ELPKC). Daugiausia susirgimų fiksuota Italijoje, Graikijoje ir Serbijoje.

Kauno klinikose keturis mėnesius gydyta vos 22 savaičių ir 6 dienų, 390 gramų svėrusi mergaitė Klaudija – antra pagal mažumą išgyvenusi naujagimė Lietuvoje. Tai – itin retas atvejis. Prieš šešerius metus Kauno klinikose pasaulį išvydo ir išgyveno mažiausias naujagimis – vos 350 gramų svėrusi mergaitė, gimusi 22 nėštumo savaitę, rašoma pranešime spaudai.

Paskutinį spalio savaitgalį – iš šeštadienio į sekmadienį – suksime laikrodžius viena valanda atgal. Nors teigiama, kad rudenį laiko sukimas yra lengvesnis negu pavasarį, visgi žmonėms tokios pasekmės kaip sutrikęs miegas, nuovargis ir dirglumas gali justis ir savaitę, o jautresniems – netgi tris savaites. „Eurovaistinės“ vaistininkė Toma Gečienė dalijasi patarimais, kaip pasirūpinti savo savijauta ateinančiomis dienomis, rašoma pranešime spaudai.

Galvos svaigimą patiria bent 20 procentų pasaulio žmonių, o, kaip žinia, su amžiumi galvos svaigimo rizika didėja. Galite kaltinti cholesterolį, stresą, kaklo kraujagysles, tačiau apie vieną dažniausių galvos svaigimo priežasčių nežino ne tik daugelis žmonių, bet ir nemažai sveikatos specialistų. Plačiau apie galvos svaigimą komentuoja Respublikinės Klaipėdos ligoninės gydytoja otorinolaringologė, surdologė ir otoneurologė Marija Lebedeva.

Šaltuoju metų laiku kur kas dažniau sergame peršalimo ligomis ir gripu. Sveikatos sprendimų centro „Antėja“ šeimos gydytoja Dovilė Katilienė sako, kad pagrindinės to priežastys yra dvi – sumažėjęs organizmo atsparumas virusams ir palankios sąlygos jiems plisti. Žmonės daugiau laiko praleidžia kolektyvuose ir uždarose patalpose, todėl lengviau užsikrečiama nuo sergančio žmogaus oro lašeliniu būdu, kai jis kosi ar čiaudi, taip pat per rankas, liečiant užkrėstus paviršius.

Naujausias Valstybinės ligonių kasos (VLK) užsakymu atliktas šalies gyventojų tyrimas atskleidė, kad didelė dalis visuomenės vis dar stokoja žinių apie kompensuojamųjų vaistų įsigijimo tvarką, vaistinių pareigas bei galimybes sumažinti išlaidas vaistams, skelbia Valstybinė ligonių kasa.

Rudenį dienos sparčiai trumpėja, o saulės spindulius matome vis rečiau. Dėl to įsibėgėjant šaltajam sezonui, daugiau žmonių gali susidurti su vitamino D trūkumu. „Eurovaistinės“ vaistininkė Toma Gečienė teigia, kad vitaminas D svarbus ne tik fizinei, bet ir emocinei sveikatai. Ji dalijasi patarimais, kaip užtikrinti, kad organizmas gautų pakankamai šio vitamino.  Kaip atpažinti, kad trūksta vitamino D? „Vitaminas D vadinamas „saulės vitaminu“ ne be priežasties.

Seimo Audito komitetas išsamiai išnagrinėjo Valstybės kontrolės vertinimo informaciją apie pacientų galimybes registruotis pas sveikatos priežiūros specialistus ir susidariusias eiles laukiant vizitų. Šokiruoja faktas, kad tik dalis, t. y. 62 proc. pirminių ir 57 proc. specializuotų, sveikatos priežiūros įstaigų teikia ne pilnos apimties informaciją apie laisvus pacientų registracijos laikus, o likusi dalis jų visai neteikia.

Poliklinikas jau pasiekė nemokami skiepai nuo gripo. Tačiau išvydę, kokias vakcinas, skirtas senjorams, sergantiesiems lėtinėmis ligomis ir vaikams šiemet nupirko ligonių kasos, kai kurie pacientai pasipiktino. Iki šiol gaudavo nuo daugiau gripo atmainų apsaugančias keturvalentes vakcinas, o šiemet nupirktos trivalentės. Medikai ramina – būtent tokių šiemet ir reikia, nes vienos viruso atmainos praktiškai nebeliko. Vilnietė Minolija į Centro polikliniką atėjo skiepytis iškart nuo dviejų ligų.

Žarnynas – tai ne tik virškinimo sistema, bet ir sudėtinga mikroorganizmų ekosistema, turinti reikšmingą poveikį fizinei ir psichologinei sveikatai. „Eurovaistinės“ vaistininkas Mindaugas Rutalė atkreipia dėmesį, kad žarnyno veiklai palaikyti labai svarbūs probiotikai ir prebiotikai, todėl jis dalijasi naudingais patarimais, kaip tinkamai juos vartoti ir kokių dažniausiai pasitaikančių klaidų žūtbūt vengti.

Spalis – krūties vėžio sąmoningumo mėnuo, kurio metu ypatingas dėmesys skiriamas ankstyvai diagnostikai ir prevencijai. Medicininiai duomenys rodo, kad pirmoje stadijoje diagnozuota liga yra visiškai išgydoma daugeliui pacientų – penkerių metų išgyvenamumas siekia apie 98 procentus.

Seimo Sveikatos reikalų komitetas (SRK) pritarė įstatymo pataisoms, siūlančioms leisti gydytojams teikti nuotolines medicinines paslaugas ne tik iš gydymo įstaigos, bet ir dirbant iš nutolusios darbo vietos. Trečiadienį tai numatančioms Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) inicijuotoms įstatymų pataisoms komiteto nariai pritarė bendru sutarimu.  Kai fizinis kontaktas su pacientais nėra būtinas, nuotolinės gydytojų paslaugos pacientams teikiamos ir šiuo metu.

Valdantieji svarsto trečiadienį skubiai šaukti nenumatytą Seimo posėdį dėl Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) siūlymo viešosioms įstaigoms teikti prioritetą apmokant už suteiktas sveikatos paslaugas.

Buvęs Utenos pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) direktorius Edvinas Ašoklis pagrįstai nuteistas už tai, jog, siekdamas turtinės naudos sau ir savo sūnui, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir iššvaistė jam patikėtą ir jo vadovautos įmonės turtą – 1 tūkst. 172 eurus.  Tai antradienį galutine ir neskundžiama nutartimi patvirtino Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT). Trijų teisėjų kolegija nusprendė, kad E. Ašoklio veiksmus žemesnės instancijos teismai kvalifikavo tinkamai.

Žmogaus papilomos virusas (ŽPV) yra viena dažniausių lytiniu keliu plintančių infekcijų pasaulyje. Manoma, kad šiuo virusu užsikrečia daugiau nei 80 proc. žmonių, per savo gyvenimą turėjusių bent vieną lytinį partnerį. Nors žmogaus imuninė sistema dažniausiai su infekcija susidoroja pati, aukštos rizikos ŽPV tipai gali lemti besimptomes ikivėžines būkles, kurių negydant gali išsivystyti onkologinė liga.

Žmogaus širdis ne veltui vadinama svarbiausiu ir pagrindiniu kūno raumenimi – būtent nuo jos priklauso kiekvienos kūno ląstelės aprūpinimas krauju ir deguonimi. Nors širdies svarba yra neginčytina, anot vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininko Rimvydo Blyno, daugelis žmonių jos sveikatai vis dar neskiria pakankamai dėmesio. Ragindamas užkirsti kelią širdies ir kraujagyslių ligoms, vaistininkas dalijasi naudingais patarimais apie širdžiai būtinas medžiagas, rašoma pranešime spaudai.

Barjerinių kosmetikos priemonių su cinku naudinga turėti kiekvienuose namuose. Nors tokios priemonės dažniausiai naudojamos kūdikiams, tačiau jos gali labai naudingai pasitarnauti ir suaugusiesiems. Pristatome septynias situacijas, kai barjerinės kosmetikos priemonės su cinku (pavyzdžiui, purškalas) gali padėti palengvinti įvairias odos problemas.

Dažna moteris gali būti kamuojama gimdoje esančių miomų sukeliamų simptomų. Nors miomos dažniausia yra gerybiniai navikai, pasitaiko retų atvejų, kai jos įgauna piktybiškumo požymių. Apie naują miomų naikinimo būdą pasakoja intervencinės radiologijos gydytojas Andrejus Afanasjevas.

Privalomojo sveikatos draudimo taryba (PSDT) ir Vyriausybė pritarė 2026 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto projektui. Planuojama, kad kitais metais PSDF biudžeto pajamos ir išlaidos sudarys apie 4,3 mlrd. eurų, tai yra 9,4 proc. (369 mln. eurų) daugiau nei 2025 m. patvirtintame biudžete. Lyginant su faktiniu šių metų pajamų vykdymu, biudžetas didėja apie 8 proc. (321 mln.

Lietuvoje spalio 13–19 d. (42-ąją metų savaitę) bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga rodiklis buvo 1055,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų, skelbia Nacionalinio visuomenės sveikatos centras (NVSC). Savaitę prieš tai jis buvo šiek tiek didesnis – 1117,1 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Mažiausias sergamumo rodiklis šių metų 42-ąją savaitę išliko Telšių apskrityje, didžiausias – Vilniaus apskrityje.

Ką tik pristačiusi atnaujintą Skubios pagalbos skyrių Respublikinė Vilniaus universiteto ligoninė skelbia apie tolesnius pokyčius – bus renovuojamas seniausiai statytas korpusas. Dėl to keičiasi patekimo į ligoninę tvarka. Žinia apie tai įstaiga pasidalino socialinio tinklo paskyroje. „DĖMESIO! RVUL prasideda naujas didelis įstaigos infrastruktūros modernizavimo projektas – seniausiojo, dar 1991 m. pastatyto, C korpuso renovacija.

Nuo spalio 20 d. atnaujinti ir išrašyti nauji elektroniniai receptai kalio jodido tabletėms profesinio mokymo ir aukštųjų mokyklų studentams, studijuojantiems savivaldybėse iki 100 km atstumu nuo Astravo atominės elektrinės, praneša Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centras. Kalio jodido receptas galioja 30 d. nuo išrašymo datos. Šis sprendimas skirtas įgyvendinti valstybės gyventojų apsaugos priemones branduolinės ar radiacinės avarijos atveju.

Nuovargis, miego sutrikimai, odos bėrimai ar dažni peršalimai – tai organizmo siunčiami signalai, kurių nereikėtų praleisti pro pirštus. Už šių simptomų dažnai slypi tylus procesas, galintis tapti daugelio lėtinių ligų pradžia – lėtinis sisteminis uždegimas. Apie tai, kaip atpažinti lėtinį uždegimą ir kaip su juo kovoti, tinklalaidėje „Gyvensenos paraštėse“ diskutuoja gyvensenos medicinos ekspertai, mokslininkai Edita Kondrotienė ir Tomas Vaičiūnas, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Pandemija baigėsi ir koronavirusas nebėra toks baisus – tokia nuostata vadovaujasi nemažai žmonių, nelabai į galvą imdami sveikatos specialistų patarimus, kaip elgtis šalyje augant sergamumui įvairiomis peršalimo ligomis. Gydytojai gi primena, kad daliai asmenų COVID-19 vis dar kelia mirtiną grėsmę. Atrodytų, SARS-CoV-2 virusas, sukeliantis COVID-19 ligą, tapo vienu iš daugelio mūsų aplinkoje cirkuliuojančių patogenų ir imunitetui gerai atpažįstamas.

Kiekvienais metais šaltuoju sezonu susirgimų atvejų itin padaugėja. Ligos puola įvairias amžiaus grupes, tačiau Centro poliklinikos šeimos gydytojas Irmantas Aleksa įvardijo, kada reikėtų sunerimti dėl dažnai sergančių mažamečių. Gydytojas pastebi, kad koronaviruso banga ir vėl siaučia. Jis įvardijo, kaip reikėtų apsisaugoti ir kam ši liga kelia didžiausią pavojų. „Jau dabar pastebime ryškų COVID-19 ir gripo atvejų padidėjimą, taip pat – kitų viršutinių kvėpavimo takų ligų šoktelėjimą.

Jau netrukus įsigalios atnaujinta receptų rašymo ir vaistų, kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių (MPP) pardavimo tvarka. Pokyčių iniciatoriai viliasi, kad bus patogiau ne tik gydytojams, farmacininkams, bet ir pacientams. Nuo lapkričio 7 dienos įsigalioja pokyčiai dėl receptinių vaistų išrašymo ir pardavimo.

Dantų problemos ir apsilankymai pas odontologus retam kelia daug džiaugsmo. Ypač jei procedūra sudėtingesnė, vargu ar po jos tą dieną jaučiamės darbingi. Nors nedarbingumo pažymėjimą įmanoma gauti ir po dantų gydymo, vis tik realybė tokia, kad lankantis privačiose įstaigose tokios praktikos laikomasi retai.  Ko gero, retas gali pasigirti patiriantis malonumą lankydamasis pas odontologus.

Internete pilna nuotraukų, kur žmonės, vos grįžę iš Turkijos, džiaugiasi „stebuklingai“ ataugusiais plaukais. Tačiau ar tai iš tiesų įmanoma? Dermatovenerologas Tadas Raudonis naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ paaiškino, kaip iš tikrųjų veikia plaukų transplantacija, kodėl dažnai ji nėra reikalinga ir kuo rizikuoja tie, kurie pasitiki pigiais pasiūlymais užsienyje, o ypač Turkijoje.

Žmonėms skundžiantis, kad pas gydytojus negali patekti pusmetį, 8 mėnesius ar net metus, opozicijoje esantys konservatoriai siūlo eilių mažinimo planą – bausti įstaigas, jei jos nespėja laiku priimti ligonių. Nespėjančioms siūlo mažinti finansavimą. O iš tų poliklinikų, kurios į internetą nesukels 90 procentų gydytojų vizitų laikų, iš viso atimti licenciją.

Nauji mokslo metai neretai atneša ir naujų iššūkių bei įvairių negalavimų. Pasirodo, už vaikų nenoro eiti į mokyklą ir dėl to patiriamo didelio streso neretai slypi psichologinės problemos. Visa tai gali imituoti ir sveikatos problemas, pavyzdžiui, pilvo skausmą, pykinimą ir net vėmimą. Kaip konstatavo vaikų gastroenterologas prof. Liutauras Labanauskas, prasidėjus mokslo metams išties padaugėja į vaikų gydytojus besikreipiančių tokių pacientų.

Lietuvoje pasirodė inovatyvus prietaisas sergantiems širdies ritmo sutrikimo ligomis. Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto mokslininkas, VU ligoninės Santaros klinikų gydytojas kardiologas-elektrofiziologas dr. Justinas Bacevičius su kolegomis išrado ir praktikoje pritaikė ant riešo dėvimą įrenginį „TeltoHeart“, kuris nuolat fiksuoja širdies veiklą ir rašo elektrokardiogramą. Tai padeda nustatyti sveikatai grėsmę keliančius ritmo sutrikimus.

Šiuo metu Lietuvoje nefiksuojamas kokių nors vaistų ar preparatų trūkumas, sako sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė. „(...) šiuo metu iš tiesų didelių problemų su vaistų sutrikimais Lietuvoje tikrai neturime. Kai kuriose vaistinėse registruojame, kad galbūt gali trūkti geležies preparatų prailginto veikimo, bet ir toks trūkumas gali tęstis iki kokio lapkričio, sakykim, pabaigos“, – penktadienį LRT radijui sakė ji.

Miegas – vienas svarbiausių geros savijautos pagrindų. Kai jis sutrinka, išsiderina visas organizmo ritmas – mažėja darbingumas, prastėja nuotaika, sunkiau išlaikyti dėmesį. Pajutę nuolatinį nuovargį ar nemigą, daugelis ieško greito sprendimo – miego papildų ar migdomųjų. Atrodo, kad tokios priemonės padės greičiau užmigti ir garantuos ramų poilsį, tačiau specialistų teigimu, tai yra trumpalaikiai sprendimai, kurie ilgainiui gali sukelti ir priklausomybę bei pavojų sveikatai.

Lietuvos sveikatos sistemos gydytojų rezidentų trūkumas ir darbo sąlygos regionuose kelia vis daugiau klausimų. Specialistai pabrėžia, kad svarbu ne tik pagerinti atlyginimus, bet ir sukurti palankesnę darbo aplinką bei užtikrinti skaidrumą priimant rezidentus į ligonines. Apie tai, tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“, diskutavo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Lina Šukytė-Korsakė ir gydytoja rezidentė Rūta Mikšytė.

Vyriausybė pritarė įstatymo pataisoms, kurios prisidės prie viešojo sveikatos sektoriaus stiprinimo, taip pat mažins pacientų eiles ir pacientų atskirtį.  Pasak sveikatos apsaugos ministrės Marijos Jakubauskienės, viešojo sektoriaus prioritetizavimas, sudarant sutartis su Ligonių kasomis leistų reikšmingai prisidėti prie Vyriausybės tikslų įgyvendinimo.

Lietuvoje per rugsėjo mėnesį registruota dar viena mirtis nuo klastingos erkių platinamos ligos – erkinio encefalito. Tai – jau trečioji šiemet mirtis nuo šio viruso. Nors šilti orai jau praeityje, specialistai perspėja, kad erkių aktyvumas pastaraisiais laikais išlieka ilgai – iki Naujųjų metų.

Santaros klinikų Kraujo centre – kritinė situacija, stipriai išseko vienos grupės kraujo atsargos, apie išsekusias kai kurių kraujo grupių atsargas skelbia ir Nacionalinis kraujo centras. Lietuviai kviečiami registruotis ir atvykti paaukoti kraujo.

Lietuvoje per pirmąjį rudens mėnesį fiksuota mirtis nuo pavojingos infekcijos – listeriozės. Tai šiemet – jau antroji mirtis nuo šios ligos. Nors Lietuvoje listeriozės atvejų skaičius nėra dramatiškai didelis, Europoje stebima nerimą kelianti tendencija. Naujausiais Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, per rugsėjo mėnesį Lietuvoje buvo užregistruoti 6 listeriozės atvejai, iš jų vienas pasibaigė mirtimi.

Prieš dvejus metus Edvinas Skulsčius pirmą kartą pajuto, kad tirpsta dešinė veido pusė. Iš pradžių atrodė, kad tai – nuovargis ar stresas, tačiau pojūtis kartojosi. Tuomet jis nusprendė ieškoti priežasties. „Tirpimas pasikartojo kelis kartus, todėl kreipiausi į gydytojus. Man sakė, kad tai gali būti stresas ar nerimo simptomai. Vis dėlto po galvos kompiuterinės tomografijos tyrimo man buvo rasta smegenų aneurizma“, – prisimena Edvinas.

Valdžia siūlo finansuoti papildomas rezidentūros vietas, jei jauni gydytojai kurį laiką padirbėtų regionuose, tačiau gydytojams tokia idėja nuskambėjo kaip sovietmečio paskyrimų sistema. Ar iš tikrųjų taip yra? Apie šį valdžios siūlymą ir galimas pasekmes portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Lina Šukytė-Korsakė ir gydytoja rezidentė Rūta Mikšytė.

Daugeliui pažįstamas jausmas, kai vos papietavus, norisi ne grįžti atgal į darbus, bet prigulti. Nors maistas mūsų „kuras“ ir turėtų suteikti energijos, neretai nutinka priešingai – pavalgius apima mieguistumas ir vangumas. Ar tai normalu, ar vis dėlto ženklas, kad verta koreguoti savo mitybos įpročius? „Po valgio jaučiamas mieguistumas – natūrali organizmo reakcija į virškinimo procesą. Pavalgę patiriame cukraus kiekio kraujyje svyravimus – ypač, jei valgis buvo gausus greitųjų angliavandenių.

Lietuvoje augant sergamumui gripu, COVID-19 ir kitomis ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis, laikinai keičiasi ir nedarbingumo pažymėjimų išdavimo tvarka. Atvejų skaičiui pasiekus tam tikrą lygį, gydytojai „biuletenį“ minėtomis ligomis susirgusiam žmogui gali išduoti ir nuotoliniu būdu. Pagal Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) numatytą tvarką, sergamumui COVID-19, gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis 100 tūkst.