Sveikata

Norėjusi pasinaudoti priklausančia kompensacija dantų protezavimui 75-erių Birutė (vardas pakeistas ir redakcijai žinomas, – red. past.) liko apstulbusi – ji teigė klinikoje sulaukusi atsakymo, kad turi per daug dantų, todėl kompensavimo implantui negali gauti. Ligonių kasos Moteris naujienų portalui tv3.lit teigė buvusi labai nustebusi, kai sužinojo, kad negaus kompensacijos danties implantui, nes, pasirodo, turi per daug dantų. „O duoda tik tada, kai burnoje tėra 10 dantų.

„Vos galo negavau“ – savo skaudžia patirtimi, kaip sunkiai laiku sulaukė medikų pagalbos, dalinosi pacientų asociacijos atstovė Vida Augustinienė. Pacientų ir medikų asociacijos įspėja, kad kritinių situacijų, kai sveikatos paslaugų gali tekti laukti vis ilgiau, nuo kitų metų tik padaugės. Daugiau nei 40 metų cukriniu diabetu serganti moteris atvirai pasidalijo, su kokiais sunkumais bandant gauti medicinos pagalbą teko susidurti dar šių metų pradžioje.

Gyventi kuo ilgiau norėtų kone kiekvienas. Vis dėlto daugiau nei 100 metų sulaukti dauguma, turbūt, norėtų tik su sąlyga, kad tokio amžiaus sveikata dar nebus visai pašlijusi. Ar įmanoma senėjimą atitolinti, o gal bent jau ilgiau senti išliekant sveikam? Plačiau apie tai, kokie metodai, padedantys ilgiau išlikti sveikam, turi tvirčiausią mokslinį pagrindą, papasakojo gydytojas geriatras, Vilniaus universiteto profesorius Vidmantas Alekna.

Rugsėjį vaikai grįžta į mokyklas, grįžta prie namų darbų ruošos ir pasiruošimų atsiskaitymams. Dažnai vaikai mokykloje turi draugų, kurie jiems padeda ir su kuriais gali gerai praleisti laiką tarp pamokų. Tačiau kai kurie vaikai mokyklose patiria stresą ir patyčias. Svarbu pastebėti ženklus ir žinoti, kaip elgtis, norint padėti savo vaikui.  Apie vaikų emocinį išsekimą ir patyčias laidoje „Sveikatos DNR“ – pokalbis su vaikų psichologe Simona Velikiene.

Lietuvoje oficialiai prasideda gripo sezonas. Nors gydytojai jau fiksuoja pirmuosius susirgimus, vakcinos nuo gripo pacientai vis dar nesulaukia. Valstybinė ligonių kasa (VLK) patvirtina – tokios situacijos dar nėra buvę. Įprastai gydymo įstaigos skiepyti gyventojus pradėdavo spalį, tačiau šiemet viliamasi vakcinos sulaukti tik lapkritį. Kada tiksliai – kol kas nežinia. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Didelio nerimo kyla ir slaugos įstaigose.

Nuo 2026 m. lapkričio 1 dienos Lietuvoje įsigalios nauja vaikų sveikatos pažymėjimų galiojimo tvarka. Daliai darželinukų ir mokinių tėvų tai reikš, kad vaiko sveikatą pas specialistą teks tikrinti dažniau nei kartą per metus. Pokyčiai susiję su vaikų dantų būkle. Iki šiol tėvai buvo įpratę, kad profilaktinio vaiko sveikatos patikrinimo metu išduotas Mokinio sveikatos pažymėjimas galioja vienerius metus. Tačiau jau nuo lapkričio ši tvarka keisis.

Spalio 8-ąją minint Pasaulinę regėjimo dieną, Lietuvos optometrininkų asociacija paragino nelaukti, kol regėjimas pradės trukdyti kasdieniam gyvenimui. Higienos instituto duomenimis, 2025 metais akies ir jos priedinių organų ligų diagnozės Lietuvoje užregistruotos daugiau kaip 614 tūkstančių žmonių. Asociacijos prezidentė Vaida Kačergienė primena, kad geras regėjimas dar nepatvirtina, jog akys sveikos.

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) socialiniame tinkle „Facebook“ primena, kada norint apsilankyti pas gydytoją akušerį ginekologą reikalingas siuntimas ir kada pas šiuos specialistus galite patekti be siuntimo. Pasirodo, tai priklauso nuo to, kokio lygio sveikatos priežiūros paslaugas teikia gydytojas – tai lemia, reikės siuntimo ar ne.

Negyjanti opa ar naujai atsiradęs darinys burnoje gali nesukelti skausmo, tačiau tokių pakitimų nereikėtų ignoruoti. Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) gydytojas otorinolaringologas Vytautas Junčys primena: nors dauguma jų nėra piktybiniai, vien pagal išvaizdą ar savijautą to patikimai nustatyti negalima.

Poliklinikų duris varstantys pacientai skundžiasi ilgomis eilėmis pas gydytojus specialistus. Sergantys žmonės konsultacijos laukia po kelis mėnesius, o štai pas akių gydytoją kai kurie nepatenka jau net dvejus metus. Nuo kitų metų įsigalios nauja Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų skirstymo tvarka. Pirmenybė bus teikiama valstybinėms gydymo įstaigoms, o privačios klinikos papildomą finansavimą galės gauti tik toms paslaugoms, kurių nepajėgs užtikrinti viešasis sektorius.

Europa galimam maro protrūkiui yra pasirengusi gerokai geriau nei buvo pasiruošusi prieš COVID-19 pandemiją, sako sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis. Anot jo, hipotetinio protrūkio atveju Lietuva taip pat turėtų pakankamai infrastruktūros, medikų komandų ir vaistų atsargų situacijai suvaldyti.

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos socialiniame tinkle „Facebook“ primena, kada gyventojams valstybės lėšomis gali būti padengiama priemoka už kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones. Šis klausimas ypač aktualus vyresnio amžiaus žmonėms, kuriems vaistų įsigijimas sudaro reikšmingą kasdienių išlaidų dalį. VLK atkreipia dėmesį, kad teisė į priemokos padengimą priklauso ne tik nuo žmogaus amžiaus ar negalios, bet ir nuo jo draudžiamųjų pajamų.

Dirbtinis intelektas (DI) jauniems žmonėms tampa ne tik įrankiu informacijai rasti ar užduotims atlikti, bet ir vieta, kurioje jie kalba apie savo jausmus bei asmeninius sunkumus. „Tele2“ atliktas tyrimas atskleidė, kad tarp 18–29 metų žmonių 6 iš 10 bent kartą naudojosi DI emocinės sveikatos klausimais, o beveik kas antras tai darė ne vieną kartą.

Lietuvoje kas mėnesį atliekama daugiau kaip tūkstantis sąnarių endoprotezavimo operacijų. Tai daugeliui pacientų tampa galimybe atsikratyti ilgai varginusio skausmo, pagerinti judėjimą ir grįžti prie įprastos kasdienės veiklos. Endoprotezai turi tarnauti ne vienerius metus, o dešimtmečiais, todėl jiems keliami griežti kokybės, saugumo ir ilgalaikio patikimumo reikalavimai.

Rusijos Sibire mirė dar vienas žmogus, galimai užsikrėtęs plaučių maru – tokią informaciją tikrina Pasaulio sveikatos organizacija (PSO). Apie antrąją mirtį Rusijos Sibire pranešė rusų žiniasklaida. Tiesa, Kremlius detales apie marą slepia ir su pasauliu informacija dalintis nenori. Po žinios apie pavojingą užkratą Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad artimiausiu metu telefonus kalbėsis su Vladimiru Putinu. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Storosios žarnos vėžys Lietuvoje kasmet diagnozuojamas 1 500–1 700 pacientų. Šiandien Kauno klinikų pacientams prieinamos vis platesnės diagnostikos ir gydymo galimybės – nuo prevencinės programos ir endoskopinių tyrimų iki minimaliai invazyvios, atviros ar robotinės chirurgijos bei individualiai parenkamo sisteminio gydymo. Kauno klinikų medikai primena: kuo anksčiau nustatoma liga, tuo daugiau galimybių ją veiksmingai gydyti.

Pasirodžius informacijai apie galimą plaučių maro atvejį Rusijoje, sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis sako, jog, nors jo išplitimo Europoje rizika yra labai maža, Lietuvos ligoninėse užtektų antibiotikų atsargų maždaug mėnesiui. „Antibiotikų atsargos egzistuoja tiek nacionaliniu lygmeniu, tiek ligoninės taip pat turėtų turėti iki mėnesio laikotarpiui, kad užtektų tokiam poreikiui“, – trečiadienį žurnalistams sakė L. Kukuraitis.

Įtariamas plaučių maro atvejis Rusijos Irkutsko srityje spėjo pasėti nerimą, ar tai negali būti naujo rimto protrūkio pradžia. Mokslininkai kelti panikos neskuba, tačiau sako, kad daugiausiai nerimo kelia tai, kokiomis aplinkybėmis įvyko galimas užsikrėtimas. Pasak Vilniaus universiteto Gyvybės mokslo centro mokslininkės prof. Aurelijos Žvirblienės, labiausiai gąsdina tai, kad visą tiesą apie šią situaciją gali būti sunku sužinoti.

Seimo Sveikatos reikalų komitetas (SRK) trečiadienį pritarė Pagalbinio apvaisinimo įstatymo naujai redakcijai ir susijusiems teisės aktų pakeitimams. Už komiteto patobulintą įstatymo projektą balsavo 6 komiteto nariai, prieš balsavusių nebuvo, vienas parlamentaras susilaikė. Vyriausybės siūlomais pakeitimais siekiama didinti pagalbinio apvaisinimo ir vaisingumo išsaugojimo paslaugų prieinamumą, užtikrinti šių paslaugų saugumą bei kokybę.

Rusijos Irkutsko srityje mirus Kovos su maru instituto darbuotojai, viešojoje erdvėje pasirodė pranešimų apie galimą plaučių maro atvejį. Šalies sveikatos institucijos šios diagnozės kol kas nėra oficialiai patvirtinusios ir skelbia, kad moteris mirė nuo neaiškios kilmės pneumonijos. „Hila“ gydytoja pulmonologė Teresa Volosevič pabrėžia, kad šioje situacijoje svarbiausi yra patvirtinti laboratoriniai ir epidemiologiniai duomenys.

Laboratorijoje Irkutske, Rusijos Sibire sudaužiusi mėgintuvėlį su maro bakterija mirė jauna rusų laborantė. Vladimiro Putino valdžia kalbas apie marą neigia, o informaciją apie galimai izoliuotus asmenis ištrynė. Dauguma vietinių rusų valdžia nebetiki – kelios ligoninės karantine, draudžiamas nėščiųjų lankymas, lėktuvuose tikrinami keleiviai.

Sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis sako, kad jei pasitvirtintų informacija apie plaučių marą Rusijoje ir dėl to kiltų grėsmė Lietuvai, galėtų būti priimtas sprendimas riboti Rusijos piliečių tranzitą per Lietuvą, bet sprendimas dėl to būtų priimtas kartu su Europos Sąjunga. „Galėtų, čia, aišku, priklauso nuo masto ir informacijos tikslumo, tikrumo, tačiau šie sprendimai būtų daromi kartu su Europos partneriais.

Staiga sutraukus koją dažnas žmogus ilgai nesvarsto – pirmiausia pagalvoja apie magnio trūkumą. Tačiau mėšlungis gali atsirasti ir dėl visai kitų priežasčių. Įtakos gali turėti skysčių trūkumas, didesnis fizinis krūvis, elektrolitų disbalansas ar net kai kurios sveikatos problemos. „Eurovaistinės“ vaistininkė Elvyra Ramaškienė paaiškina, ką daryti užklupus mėšlungiu  ir kada reikėtų ne skubėti pirkti papildų, o pasikonsultuoti su gydytoju.

Turintiems sodus ir daržus sveikatos specialistai siunčia įspėjimą – žemėje gali slypėti pavojingos ligos – stabligės užkratas. Šiemet buvo registruoti du šios klastingos infekcijos atvejai. Gera žinia ta, kad nuo stabligės galima apsisaugoti pasiskiepijant ir vakciną reguliariai atnaujinant. Rudenį lauko darbai nesibaigia – žmonės skuba tvarkyti sodus ir daržus, ruošia aplinką žiemai, grėbia lapus ar atlieka kitus darbus sodybose.

Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų (KOP) sraigtasparnis antradienį į Vilniaus Santaros klinikas pergabeno donorinį organą, pranešė Nacionalinis transplantacijos biuras (NTB). Pasak biuro, pirmadienį jis sulaukė Kauno–Šiaulių regiono donorystės paslaugų koordinavimo centro budinčio koordinatoriaus skambučio apie identifikuotą potencialų donorą.

Pasirodžius pranešimams, kad Sibiro Irkutsko srityje galimai nuo plaučių maro mirė kovos su maru institute dirbusi 28 metų Darja Šipilova, o šimtai žmonių atsidūrė karantine, savo įžvalgomis apie situacijos rimtumą pasidalino ir Seimo narys, užkrečiamųjų ligų specialistas prof. Saulius Čaplinskas.

Po pranešimų apie mirtį nuo maro Rusijoje Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) skelbia naujausią informaciją gyventojams. Įstaiga ramina, kad šiuo metu nėra duomenų, kad dėl šio įvykio Lietuvos gyventojams kiltų padidėjusi rizika užsikrėsti maru.

Pasirodžius pranešimams apie Rusijoje galimai nuo maro mirusią 28-erių moterį, kilo naujas nerimas, ar tai galėtų būti didesnio ligos protrūkio pradžia. Savo pastebėjimais, kiek rimta ši situacija, pasidalino ir LSMU profesorius Mindaugas Stankūnas. Būta nepatvirtintų pranešimų, kad Irkutsko Kovos su maru institute dirbusi moteris galėjo užsikrėsti plaučių maru, kai jai netyčia iškrito mėgintuvėlis.

Nuo lapkričio 1 d. pacientai galės skubos tvarka gauti akių ligų gydytojo konsultaciją, jei jiems to reikės dėl ženkliai padidėjusio akispūdžio ar staigaus regos pablogėjimo, taip pat dėl infekcinių uždegimų, patikrai dėl naujagimių retinopatijos bei kitais skubiais atvejais.

Dantų protezavimas gali kainuoti nemenką sumą, todėl gyventojams dažnai kyla klausimas, ar už savo lėšomis atliktas procedūras galima susigrąžinti pinigus. Valstybinės ligonių kasos atstovai paaiškina, kad kompensacija priklauso ne visiems ir daug kas priklauso nuo to, kada žmogus įgijo teisę į PSDF lėšomis kompensuojamą dantų protezavimą.

Vaikystė, kai sunku vaikščioti, bėgti ar vytis draugus – taip gyvena Diušeno raumenų distrofija sergantys vaikai. Ši reta genetinė liga neišgydoma, tačiau šiuolaikinė priežiūra daliai pacientų leidžia išgyventi iki 30–40 metų. Ilgiau gyventi pacientams padeda vaistai, reabilitacija ir nuolatinė specialistų priežiūra. Vis dėlto, šeimos sako, kad reabilitacijos ar psichologinės pagalbos tenka laukti mėnesius ar net metus.

Pasibaigusi vasara ir prasidėję mokslo metai kardinaliai pakeičia vaikų ir paauglių dienotvarkes. Vietoje ilgo miego, laisvų popiečių ir malonių vakarų su šeima pereinama prie ankstyvo kėlimosi, pamokų lankymo ir namų darbų ruošimo.

Lietuvoje vos oficialiai prasidėjus 2026–2027 m. gripo, COVID-19 ir kitų ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų (ŪVKTI) sezonui jau fiksuotos pirmos mirtys nuo gripo ir COVID-19. Kaip rodo naujausi Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenys, 40-ąją metų savaitę sergamumas dar nebuvo didelis, tačiau mirčių neišvengta. Kauno apskrityje spalio 1-ąją registruota mirtis nuo COVID-19. Miręs vyras priklausė 65–69 metų amžiaus grupei.

Atvėsus orams ir prasidėjus rudeniui, neretai kada gydymo įstaigose daugėja pacientų, besiskundžiančių peršalimo simptomais, tačiau kartu su jais plinta ir žarnyno virusai. Gydytoja pasakoja, kokių infekcijų yra tikimasi artimiausiais mėnesiais, kaip atskirti gripą nuo COVID-19, ir kada dėl ligos verta kreiptis į gydytoją. Medikė rėžė tiems žmonėms, kurie serga ir eina į darbą.

Juostinės pūslelinės bėrimas dažniausiai užgyja per kelias savaites, tačiau daliai žmonių skausmas pažeistoje vietoje gali tęstis dar ilgai – kelis mėnesius, o kartais net metus. Jis gali būti deginantis, veriantis, priminti elektros iškrovą, o kartais skauda net nuo drabužio prisilietimo prie odos. Tokia būklė vadinama poherpetine neuralgija – dažniausia juostinės pūslelinės komplikacija. „Žmogui gali atrodyti keista – oda jau sugijusi, bėrimo nebėra, tačiau skausmas išlieka.

Kauno apylinkės teismas pirmadienį dar pusmečiui pratęsė laikiną nuosavybės apribojimą slaptu pacienčių filmavimu kaltinamo mediko Vytauto Abraičio turtui. „Procesinės prievartos priemonės – laikinas nuosavybės teisės apribojimas – pratęstas iki 2027 m. balandžio 7 d.“, – Eltą informavo Kauno apylinkės teismo pirmininko padėjėja ryšiams su žiniasklaida ir visuomene Inga Ramanauskaitė.

Pusė Lietuvos gyventojų, kuriems per pastaruosius metus buvo būtinas vizitas pas gydytoją, bent kartą už konsultaciją mokėjo savo lėšomis. Naujausias „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas gyventojų tyrimas rodo, kad ilgos eilės tampa ne tik sveikatos paslaugų prieinamumo, bet ir asmeninių finansų klausimu. Tyrimas taip pat atskleidė, kad daliai gyventojų gydymo paslaugų kaina tampa iššūkiu – 24 proc. respondentų nurodo dėl finansinių priežasčių atidedantys rūpinimąsi savo sveikata.

Lietuvoje veikia bent kelios nemokamos prevencinės programos, tačiau medikai sako vis dar susiduriantys su žmonių pasyvumu. Nuo apsilankymo pas gydytoją kitą kartą juos stabdo ne tik žinių trūkumas, bet ir baimė, kad bus nustatyta kokia nors liga. Valstybinės ligonių kasos Paslaugų kompensavimo skyriaus patarėjos Jurgitos Grigarienės aiškinimu, priežasčių, kodėl žmogus dėl vienokių ar kitokių priežasčių nesitikrina prevencinėse programose, yra daug.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai primena, kad rudenį prasideda antroji erkių aktyvumo banga, o kartu išauga ir jų platinamų ligų rizika. Medikai įspėja, kad Lietuva išlieka endemine erkinio encefalito zona – ši liga šiemet jau pareikalavo 4 žmonių gyvybių. NVSC duomenimis, per pirmuosius aštuonis šių metų mėnesius Lietuvoje užregistruota 380 erkinio encefalito atvejų, iš jų keturi baigėsi mirtimi.

Nors per pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje mirčių nuo kraujotakos sistemos ligų mažėjo, šios ligos išlieka dažniausia lietuvių mirties priežastimi. Pernai dėl jų mirė kiek daugiau nei pusė visų mirusiųjų šalyje.  Higienos instituto duomenimis, per dešimtmetį mirčių nuo kraujotakos sistemos ligų skaičius sumažėjo beveik 3,9 tūkst. – nuo  23 103 iki 19 232 per metus. Nepaisant to, pagal mirtingumą Lietuva daugiau nei du kartus viršija Europos Sąjungos vidurkį.

Lytiškai plintančios infekcijos visuomenėje vis dar yra gaubiamos daugybės baimių, nepagrįstų stereotipų ir mitų. Neretai žmonės nerimauja dėl visiškai kasdienių situacijų, svarstydami, ar pavojus gali tykoti ant paprasčiausių buities daiktų ar maisto produktų. Apie tai, kaip iš tiesų plinta šios infekcijos ir su kokiais nepagrįstais įsitikinimais vis dar susiduria gyventojai, laidoje „Sveikatos DNR“ pasakojo asociacijos „Demetra“ konsultantas Kęstutis Rudaitis.

Pacientai jau dabar piktinasi protu nesuvokiamomis eilėmis pas gydytojus, tačiau medikų organizacijos ir ligoninių vadovai įspėja, kad tai gali būti ne pabaiga. Nuo kitų metų ligonių kasų brandinami paslaugų apmokėjimo pokyčiai jiems kelia didelį nerimą. Įspėjama, kad tai įstaigoms gali tapti lyg kilpa ant kaklo, mat dalies paslaugų tiesiog nebus galimybės suteikti.

Jau nuo spalio pirmos Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) permeta daugiau darbų nuo gydytojų ant slaugytojų pečių. Nenustebkite, kad nuo šiol slaugytojas paskirs kai kuriuos tyrimus, įvertins jų rezultatus. Nors ministerija kone prieš porą savaičių paskelbė, kad ši tvarka įsigalios nuo spalio 1-osios, tačiau aiškėja, kad sveikatos apsaugos ministras jos dar nepasirašė ir nežinia, ar spės pasirašyti. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Žmonės neretai būna įsitikinę, kad jei jaučiasi gerai, yra visiškai sveiki. Vis dėl to toks manymas gali būti klaidingas – širdies ir kraujagyslių ligos dažnai būna tylios, o apie save praneša insultu ar infarktu, kai jau būna vėlu. Širdies ir kraujagyslių ligos visame pasaulyje išlieka viena pagrindinių mirčių priežasčių ir kasmet nusineša 20,5 mln. gyvybių. Lietuva – ne išimti. 2025 metų Higienos instituto duomenimis, 51 proc. mirusiųjų buvo būtent nuo širdies ir kraujagyslių ligų.

CAR-T ląstelių terapija vaikams Vilniaus universiteto ligoninėje Santaros klinikose pradėta šių metų pradžioje. Per šį laiką ji pritaikyta šešiems vaikams – tai, vertinant vaikų onkohematologinių ligų mastą Lietuvoje, yra reikšmingas skaičius. Šis gydymas buvo skirtas vaikams, kuriems liga atsinaujino po ankstesnio gydymo. Kai kuriais atvejais CAR-T terapija leido išvengti kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacijos.

Kilus diskusijoms, kad psichiatras Linas Slušnys nesutiko teikti konsultacijos rusų kalba vaiko teisių specialistų lydimam vaikui, Santaros klinikos teigia, kad konsultacija vaikui buvo suteikta, gydymas – paskirtas, o mediko pilietinės pozicijos įstaiga neketina komentuoti. Kaip rašoma BNS penktadienį perduotame Santaros klinikų komentare, ji Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos skundą gavo rugpjūčio 3 dieną.

Rugsėjo 29-ąją mininint Pasaulinę širdies dieną gydytojai primena, kad širdies ir kraujagyslių ligos paliečia milijonus žmonių, o jų požymiai ne visada yra akivaizdūs. Maždaug 1 iš 3 žmonių miršta dėl širdies ir kraujagyslių ligų, o 1 iš 5 žmonių dėl širdies ligų miršta per anksti. Vis dar per dažnai simptomai lieka nepastebėti, todėl liga nustatoma per vėlai. Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) gydytoja kardiologė, Lietuvos širdies asociacijos Klaipėdos regiono vadovė dr.

Šeimos gydytojų bendruomenė ir pacientai vylėsi, kad įstatymo projektas, numatantis pokyčius dėl pirmųjų dviejų ligos dienų nedarbingumo tvarkos, Seimą pasieks jau šią rudens sesiją. Tačiau Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), panašu, kol kas trypčioja ir sako norinti „nuoseklesnio klausimo aptarimo“. Darbdaviai savo ruožtu baiminasi piktnaudžiavimo atvejų.

Spalio 1-ąją minima Europos depresijos diena – tai kasmetinis priminimas visuomenei atviriau kalbėti apie psichikos sveikatą ir problemas, kurias vis dar esame linkę nutylėti. Respublikinės Šiaulių ligoninės Psichiatrijos klinikoje nuolat gydomi pacientai, susirgę šiuo sunkiu emociniu ir psichiniu sutrikimu. Depresija – tai klastinga medicininė būklė, keičianti smegenų chemiją, o ne žmogaus silpnumas, bloga nuotaika ar paprasčiausia tinginystė.