Sveikata

Nors registruojama mažiau erkinio encefalito atvejų, sunkių ligos formų užklupti pacientai ir šiemet užgulė ligonines. Ypač dabar medikai įspėja pasisaugoti – prasideda naujas erkių aktyvumo pikas, kai jos vėl tampa alkanos. Per pirmus 8 šių metų mėnesius registruota 380 susirgimų erkiniu encefalitu ir 4 mirtys, kai pernai jų buvo 438 atvejai ir 3 mirtys. Situacija jau ne vienus metus yra sudėtinga – pagal sergamumą erkiniu encefalitu Lietuva yra pirmaujanti Europoje.

Nors šiemet Lietuvoje užregistruota mažiau erkinio encefalito ir Laimo ligos atvejų nei pernai, sveikatos specialistai perspėja, kad rudenį prasideda antroji erkių aktyvumo banga, todėl jų platinamų ligų rizika išlieka. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Milda Žygutienė sako, kad po pavasarinio maitinimosi erkės pereina į kitą vystymosi stadiją ir vėl ieško galimybės pasimaitinti.

Gydytojus stebina pacientų elgesys – net dėl rimtų problemų patekę į ligoninę dar joje gulėdami prioritetą jie teikia toli gražu ne sveikiausiam maistui. Kardiologas Raimondas Kubilius turi žinią kiekvienam – dalnasi gerai žinomais mitybos patarimai, kurie padeda užkirsti kelią širdies ir kraujagyslių ligoms.

Rugsėjo viduryje Kauno klinikose atliktos pirmosios operacijos pasitelkiant robotinę chirurginę sistemą „da Vinci“, kurią ligoninė pirmoji Baltijos šalyse įdiegė šių metų liepą. Pirmosios operacijos žymi naują robotinės chirurgijos plėtros etapą Kauno klinikose – technologija bus taikoma skirtingose chirurgijos srityse, kartu plėtojamos specialistų kompetencijos ir mokslinė veikla bei vertinami pacientų gydymo rezultatai. Kauno klinikų generalinio direktoriaus prof. habil. dr.

Liepos 25-oji Jekaterinos šeimai turėjo būti eilinė vasaros diena. Dieną prieš tai jos dukrai sukako 14 metų. Mergina buvo išėjusi su draugais į lauką, tėvai tuo metu buvo darbe. Niekas negalėjo pagalvoti, kad vos po kelių valandų šeimos gyvenimas pasikeis – dukra, važiuodama paspirtuku, griuvo ir patyrė sunkią galvos traumą. Užbėgant istorijai už akių galima pasakyti, kad šiandien gydytojas Dominykos istoriją vertina kaip sėkmingą. O mama bijo ją paleisti iš akių.

Respublikinėje Šiaulių ligoninėje (RŠL) – skaudus atvejis. Pernai vasarą planinei nosies polipų operacijai atvykusiam vyrui procedūros metu buvo pažeistos galvos smegenys. Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba, išnagrinėjusi artimųjų skundą, nustatė pažeidimų ir ligoninei skyrė įspėjimą. Kaip skelbia LRT.lt, mirusio vyro dukra pasakojo, kad jis mirė reanimacijoje po ligoninėje kelių praleistų savaičių.

Lietuvoje – dar viena mirtis nuo grybų. Kaip skelbia Respublikinė Šiaulių ligoninė (RŠL), į ją pakliuvę pacientai apsinuodijo itin toksišku grybu – žvynabūdėle, deja, vieno iš jų išgelbėti nebepavyko. Naujienų portalas tv3.lt primena, kad ką tik skelbta apie Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje (RVUL) mirusį grybais apsinuodijusį pacientą. „Mūsų ligoninėje jau turėjome mirties atvejį dėl apsinuodijimo grybais.

Kėdainietė Rasa (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi, – red past.) kiekvieną savaitę pradeda su nerimu, kuris neturi nieko bendra su jos sunkia sveikatos būkle. Moteriai, turinčiai pirmos grupės negalią, gyvybė priklauso nuo medicininės aparatūros – jai nuolat reikalingos dializės procedūros. Tačiau pastarosiomis savaitėmis didžiausiu iššūkiu tapo ne nuolatinė, ilgametė ir varginanti kova su liga, o biurokratijos žabangos. Vasaros viduryje Rasai reikėjo pratęsti negalios dokumentus.

Alpimą bent kartą gyvenime patiria nemaža dalis žmonių. Dažniausiai jis nėra pavojingas, tačiau tam tikrais atvejais gali būti susijęs ir su rimtesnėmis sveikatos problemomis. Apie tai, kodėl žmonės alpsta, ką svarbu prisiminti apie alpimo aplinkybes ir kada reikėtų nedelsti kreiptis į medikus, pranešime spaudai pasakoja Kauno klinikų Širdies centro Sinkopių sektoriaus vadovė doc. dr. Diana Rinkūnienė.

„Nežinau, ko imtis, nes, atvirai pasakau, supūdė mūsų mamą“, – žodžių į vatą nevyniojo Regina (vardas pakeistas ir redakcijai žinomas), pasakodama apie Šilutės ligoninėje gulinčią ir 4 stadijos pragulą turinčią mamą. Pati įstaiga situacijos plačiau nekomentuoja, tačiau patvirtina pradėjusi vidinį tyrimą. Į naujienų portalą tv3.lt kreipusis moteris tikino nesuprantanti, kaip, jos manymu, tokia situacija galėjo susiklostyti ligoninėje, kur pacientais rūpinamasi visą parą.

Buvusio premjero Gintauto Palucko sutuoktinė Ilma Paluckė vasarą įsidarbino vidinės komunikacijos koordinatore Vilniaus rajono poliklinikoje, kuriai vadovauja anksčiau ekspremjero patarėju sveikatos klausimais dirbęs Evaldas Navickas, rašo naujienų portalas „Delfi“. Apie I. Paluckės įsidarbinimą pirmadienį pranešė žurnalistas Šarūnas Černiauskas.

Širdies ir kraujagyslių ligos Lietuvoje išlieka viena didžiausių sveikatos problemų, tačiau vyrų ir moterų rizika nėra vienoda skirtingais gyvenimo etapais, gali skirtis ir ligų eiga bei jų simptomatika. „Hila“ Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja kardiologė Rūta Masiulienė sako, kad vertinant širdies sveikatą svarbu atsižvelgti į biologinius lyčių skirtumus, hormoninius pokyčius ir skirtingais gyvenimo etapais atsirandančius rizikos veiksnius.

Vyriausybė trečiadienį pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos parengtiems įstatymų pakeitimams, kuriais siūloma tobulinti biomedicininių tyrimų metu patirtos pacientų žalos atlyginimo tvarką, įteisinti žalos be kaltės modelį tyrimuose bei mažinti administracinę naštą. Pakeitimais siekiama supaprastinti biomedicininių tyrimų reguliavimą, sumažinti administracinę ir finansinę naštą tyrėjams, sustiprinti tiriamųjų apsaugą bei sudaryti palankesnes sąlygas klinikinių tyrimų plėtrai Lietuvoje.

Seimo Sveikatos reikalų komitetas (SRK) nepritarė siūlymui vienišoms moterims taikyti pagalbinį apvaisinimą nesant nevaisingumo diagnozei.  Vis tik šio komiteto pirmininkas socialdemokratas Andrius Busila sako, kad sprendimas – ne galutinis.  „Mes nepritarėme tam siūlymui, nes kol kas yra koncentruojamasi į pagalbinį apvaisinimą toms moterims, ar poroms, kurios negali susilaukti vaikų dėl medicininių priežasčių“, – Eltai sakė A. Busila.

Klaipėdos universiteto ligoninė (KUL) stiprina abdominalinės chirurgijos komandą – prie jos prisijungė iš Vokietijos su šeima į Lietuvą sugrįžęs gydytojas chirurgas Egidijus Šakalys. Beveik dešimtmetį Vokietijos gydymo įstaigose dirbęs specialistas į KUL atsiveža tarptautinę profesinę patirtį, platų klinikinį požiūrį ir siekį įgytas žinias pritaikyti Vakarų Lietuvos pacientų labui.

Idiopatinė plaučių fibrozė (IPF) – itin klastinga reta ir progresuojanti plaučių liga, kai plaučių audinys randėja ir palaipsniui praranda gebėjimą tinkamai aprūpinti organizmą deguonimi. Kadangi jos simptomai nėra specifiniai, ji gali būti sunkiai atpažįstama.

Nacionalinę vyresnio amžiaus žmonių savaitę Vilniaus miesto klinikinė ligoninė jau trečius metus iš eilės 60 metų ir vyresniems vilniečiams dovanoja galimybę nemokamai išbandyti haloterapijos procedūras. Prie šios socialinės iniciatyvos ligoninė prisijungė nuo pat jos pradžios, tikėdama, kad geriausia dovana šios savaitės proga – ne simbolinis gestas, o galimybė žmonėms atrasti reabilitacijos paslaugas, kurios gali būti naudingos kasdienėje savijautoje.

Įsivaizduokite scenarijų – sugrįžtame namo, pavalgome vakarienę, atrodo, kad lyg ir pasiekėme sotumo jausmą, bet vis dar „kažko“ norisi. Tas „kažkas“ gali būti sausainis, padėtas spintelėje, saldainis, o galbūt šaldytuve gulintis gardus sūrelis.

Ryte išlipus iš lovos akimirką tenka įsikibti į spintelę, nes aptemsta akyse, susvaigsta galva ar apima silpnumas. Dažnas tokią savijautą paaiškina nuovargiu arba mano, kad tiesiog pernelyg paskubėjo. Tačiau jei tai kartojasi, svaigimas stiprėja ar žmogus net nualpsta, numoti ranka nereikėtų – iš pirmo žvilgsnio nekaltas simptomas gali turėti visai kitą paaiškinimą.

Nuovargis, sumažėjęs apetitas, pykinimas, miego sutrikimai ar pasikeitusi odos būklė dažnai nurašomi stresui, intensyviam gyvenimo tempui ar poilsio trūkumui. Tačiau tokie, iš pirmo žvilgsnio nespecifiniai, simptomai gali būti ir signalas, kad verta atkreipti dėmesį į kepenų veiklą. Kepenys – vienas svarbiausių žmogaus organų, atliekantis daugiau kaip 500 gyvybiškai svarbių funkcijų.

Kai kurias būtinas medicinos priemones pacientai gali išsinuomoti ir naudoti namuose. Valstybinės ligonių kasos specialistai paaiškina, kokių priemonių nuomos išlaidos kompensuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis, kam jos skiriamos ir kur jas galima išsinuomoti.

Manote, kad jūsų širdis visiškai saugi, nes įprasti cholesterolio tyrimai yra puikūs? Deja, realybė gali būti kitokia. Dabar įvardijamas sunkių kraujotakos ligų itin svarbus kaltininkas – lipoproteinas (a), kurį paveldi kas penktas žmogus. Kaip rodo naujausias mokslininkų tyrimas, šio „slaptojo“ cholesterolio rizika nesikeičia iki gilios senatvės.

Skaudi žinia – Vilniaus ligoninė praneša apie mirtiną apsinuodijimą grybais. Įtariama, kad nelaimėlis mirtinai apsinuodijo žaliąją musmirę palaikęs žaliuoke. Kaip naujienų portalui tv3.lt patvirtino Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) atstovė, šį sezoną tai – pirma mirtis dėl apsinuodijimo grybais. „Mūsų ligoninėje jau turėjome mirties atvejį dėl apsinuodijimo grybais.

Pacientams, kuriems sudėtinga sumažinti „blogojo“ cholesterolio (MTL cholesterolio) kiekį kraujyje įprastais vaistais ir jau yra sirgę sunkiomis širdies ir kraujagyslių ligomis, atsiveria naujos gydymo galimybės. Nuo šiol jiems gali būti kompensuojami du nauji vaistai, skirti cholesterolio kiekiui mažinti ir širdies bei kraujagyslių ligų rizikai valdyti. „Padidėjęs cholesterolis yra vienas iš svarbiausių širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių.

Lietuvos diabeto asociacija skambina pavojaus varpais – viešai išplatintame kreipimesi ji nuogąstauja, kad valdžios inicijuojami pakeitimai sergantiesiems diabetu kerta iš trijų pusių. Lietuvoje cukriniu diabetu serga jau daugiau kaip 174 tūkst. žmonių. Higienos instituto duomenimis, 2025 m. šalyje buvo registruota 174 240 cukriniu diabetu sergančių žmonių – per pastarąjį dešimtmetį ligotumas išaugo nuo 46,4 iki 60,3 atvejo 1 000 gyventojų.

Treneris įvardija ne visiems matomą tendenciją: paaugliai vis dažniau veria sporto klubų duris, nori judėti ir tobulinti savo kūnus. Tiesa, dažnas iš jų nežino, nuo ko pradėti, todėl pratimus atlieka netaisyklingai ir rizikuoja prisidaryti rimtų sveikatos problemų.  Apie tai, kaip atrodo paauglių treniruotės, apie fizinio aktyvumo svarbą ir kas gali suteikti vaikams motyvacijos sportuoti tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ papasakojo vaikų treneris Miroslav Jankoit.

Žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose galima susidurti su naratyvu, žadančiu, kad tinkamas maistas gali beveik pakeisti antidepresantus. Tačiau tikrovė yra kur kas sudėtingesnė. Ką iš tiesų šiandien žinome apie mitybos ir depresijos ryšį, apžvelgia „ID Clinic“ gyvensenos medicinos specialistė Kotryna Nausėdė.

Siekdama gerinti inovatyvių vaistų prieinamumą sunkiomis ligomis sergantiems pacientams, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) supaprastino pažangiosios terapijos (PT) vaistų, gaminamų pagal ligoninės išimtį, reikalavimus ir leidimų juos gaminti išdavimo tvarką. SAM teigimu, šiais pakeitimais sudaromos palankesnės sąlygos gaminti pacientui pritaikytus inovatyvius vaistus, o gydytojams priimti pacientams labiausiai tinkamus gydymo sprendimus.

Daugiau kaip pusė gyventojų nurodo sergantys bent viena lėtine liga, o tarp senjorų tokių – net 8 iš 10. Tokią liūdną statistiką atskleidžia naujausias Valstybės duomenų agentūros tyrimas. Dažniausiai žmonės skundžiasi aukštu kraujospūdžiu, nugaros skausmais ir padidėjusiu cholesteroliu. O kur dar milžiniškos eilės pas gydytojus – dėl jų vizitą ar gydymą atidedančių žmonių per dešimtmetį padaugėjo daugiau nei dvigubai.

Klaipėdos universiteto ligoninė 2026-ųjų pirmąjį pusmetį skaičiuoja 4,9 mln. eurų veiklos nuostolius. Įstaigos direktorius Audrius Šimaitis sako, jog ketverius metus besitęsiantis pajamų deficitas pradeda kelti rimtus iššūkius.  „Kadangi ketverius metus iš eilės yra neigiamas balansas, tai pradėjo kauptis tiekėjų skolos ir tai tikrai tampa rimtu iššūkiu, kaip organizuoti paslaugas“, – posėdžio metu kalbėjo Klaipėdos universiteto ligoninės generalinis direktorius.

Visuomenėje vis dar gajus liekno kūno kultas, kurio kitą kartą siekiama ir sveikatos kaina. Kita vertus, sparčiai auga nutukimo problema. Dietologė Kristina Jasmontienė sako, kad stebuklingų dietų nėra, o griežti draudimai ir bandymas kontroliuoti kiekvieną kąsnį ilgainiui gali įsukti į užburtą ratą.

Nors retas pasiginčys su tuo, kad būtent profilaktika ir tinkamas gyvenimo būdas gali padėti užkirsti kelią daugeliui lėtinių ligų, toli gražu ne kiekvienas apsidžiaugtų iš gydytojo gavęs receptą ne vaistams, o įpareigojimui užtikrinti gerą miegą, sveiką mitybą ir pakankamą fizinį aktyvumą.

Galvos skausmą bent retkarčiais esame patyrę kiekvienas. Vis dėlto pasikartojantį, pulsuojantį galvos skausmą vertėtų stebėti atidžiau – tai gali būti migrena. „Eurovaistinės“ vaistininkė Miglė Kaminskaitė atskleidžia, kokie požymiai yra būdingi migrenai, kas gali išprovokuoti jos priepuolius ir kodėl nereikėtų piktnaudžiauti vaistais nuo skausmo. Pulsuoja, pykina, erzina šviesa – galite įtarti migreną Galvos skausmas gali atsirasti dėl daugybės priežasčių.

Socialiniuose tinkluose vis dažniau plinta  vaizdo įrašai, patariantys laikytis tam tikros dietos, daugiau sportuoti ar keisti gyvenimo būdą, kad kūno įvaizdis atitiktų šiuolaikines tendencijas. Tačiau dalis tokio turinio stebėtojų yra per daug pažeidžiami – jie patenka į šių patarimų pinkles, kurios vėliau tampa rimtų sveikatos ir valgymo sutrikimų priežastimi.

Jei nieko neskauda, nebūtinai esi sveikas, įspėja medikai. Dalis rimtų ligų, taip pat ir onkologinių, ilgą laiką gali nesukelti jokių aiškių simptomų. Būdas bandyti užbėgti už akių tokiems susirgimams tėra vienas – bent jau nepraleisti profilaktinės patikros vizito. Kalbėdamas apie profilaktikos svarbą VUL Santaros klinikų pilvo ir onkochirurgijos centro vadovas prof. dr. Tomas Poškus įspėjo, kad yra bent kelios visuomenėje dažnos ligos, kurios ankstyvose stadijose gali visiškai nepasireikšti.

Šiandien medicina neįsivaizduojama be tikslių tyrimų ir sudėtingų operacijų, tačiau prieš kelis šimtus metų gydymas atrodė visiškai kitaip. Vieši žmogaus kūno skrodimai, kraujo nuleidimas ir stebuklingais laikyti gydomieji milteliai gali stebinti, tačiau būtent tai klojo pamatus dabartinei medicinai.

Sveikatos apsaugos ministerija plečia slaugytojų vaidmenį šeimos gydytojo komandoje: nuo spalio 1 d. jiems suteikiama daugiau galimybių skirti tam tikrus tyrimus ir vertinti jų rezultatus. Tai leis efektyviau organizuoti šeimos gydytojo komandos darbą ir daugiau gydytojo laiko skirti pacientams, kuriems reikalingos jo žinios ir kompetencija. „Šeimos gydytojo komanda turi veikti kaip komanda – kiekvienas specialistas turi atlikti tas funkcijas, kurioms yra pasirengęs.

Suomijos socialinės ir sveikatos priežiūros milžinės „Mehilainen“ valdomas Lietuvos medicinos klinikų tinklas „InMedica“ gavo leidimą įsigyti Klaipėdoje veikiančią Navicko kliniką. Konkurencijos taryba skelbia penktadienį leidusi įsigyti 100 proc. bendrovės akcijų. „Dėl numatomos vykdyti koncentracijos nebus sukurta ar sustiprinta dominuojanti padėtis arba itin apribota konkurencija atitinkamose rinkose“, – skelbia taryba.

Rytoj, rugsėjo 19 d., minima Pasaulinė Aortos diena, skirta atkreipti dėmesį į klastingą šios arterijos ligą – aneurizmą. Blogiausia, kad paprastai žmogus net nežino ja sergantis, nes nevargina jokie simptomai ir liga gali būti diagnozuota pernelyg vėlai.   Aorta – stambiausia kraujagyslė žmogaus organizme – gali pradėti plėstis be jokių išorinių ženklų ir, pasiekusi tam tikrą diametrą, plyšti.

Per rugpjūtį Lietuvoje registruoti dar 23 kokliušo atvejai. Nors ši infekcija yra valdoma skiepais ir dar neseniai laikyta pamiršta, pastaruoju metu ji kelia daugiau nerimo. Prieš porą metų Europoje ir Lietuvoje fiksuotas pavojingas kokliušo atvejų šuolis. Sveikatos specialistai įspėja, kad mažėjant skiepijimo apimtims sąlygos grįžti ligoms, apie kurias daugiau žinota iš vadovėlių, darosi vis palankesnės.

Lietuvoje nuosekliai stiprinama nėščiųjų, gimdyvių, pagimdžiusių moterų ir naujagimių sveikatos priežiūra, skelbia Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Ministras Linas Kukuraitis pasirašė įsakymo pakeitimus, kuriais užtikrinamas efektyvesnis motinos ir naujagimio sveikatos paslaugų teikimas. Taip pat nėščiųjų priežiūra papildyta naujais reikalavimais bei diagnostikos metodais.

Nelegalios psichoaktyviosios medžiagos šiandien medikams kelia vis daugiau iššūkių – skaičiuojama tūkstančiai įvairių rūšių, kurios atsiranda taip greitai, kad kartais net specialistams sunku nustatyti, ką žmogus pavartojo ir skirti gydymą. Prieš savaitę mirus garsaus advokato Vytauto Zeliankos 29-erių sūnui Jurgiui, kovojusiam su įvairiomis ligomis ir priklausomybėmis, specialistai įspėja, apie kokius pavojus dažnas nė nesusimąsto.

Vasarai pasibaigus, medikams darbo netrūksta – tenka iš dalių surinkinėti subyrėjusius paspirtukininkų žandikaulius. Vaikai ir paaugliai laksto gatvėse be šalmų, kelia grėsmę kitiems, o galiausiai patys gulasi po chirurgo skalpeliu. Susisiekimo ministerija skelbia – šiemet 65 procentais padidėjo paspirtukais važinėjusių ir rimtai susižalojusių skaičius. Policija baudžia šimtus girtų ir tūkstančius be šalmų, tačiau situacija nesikeičia. O vairuotojai niršta dėl chaoso mieste.

Rugsėjį tūkstančiai pirmakursių pradeda studijas, neretai įsikuria naujuose miestuose. Ligonių kasos specialistai primena, kad būtina pasirūpinti ne tik būsto, studijų tvarkaraščio ir kasdienių maršrutų klausimais, bet ir išsirinkti gydymo įstaigą savo studijų mieste. Šiemet pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas Lietuvos aukštosiose mokyklose pradėjo beveik 22 tūkst. pirmakursių.

Prostatos vėžys – dažniausia vyrų onkologinė liga Lietuvoje, kasmet nustatoma apie 3 tūkst. naujų jos atvejų. Rugsėjo 15-ąją minint Pasaulinę kovos su prostatos vėžiu dieną Kauno klinikų gydytojai primena svarbiausią žinutę vyrams – neatidėlioti rūpinimosi savo sveikata ir profilaktiškai tikrintis net ir gerai jaučiantis. Ankstyvosiose stadijose ši liga dažnai nesukelia jokių simptomų. „Vyras gali jaustis visiškai sveikas, o atsiradus simptomams liga jau gali būti pažengusi.

Patvirtinta vieninga tvarka, kaip turi būti stebima jaunatviniu artritu ir sisteminėmis jungiamojo audinio ligomis sergančių vaikų sveikatos būklė, skelbia Sveikatos apsaugos ministerija. Pirmą kartą nustatyti konkretūs vaikų reumatologo ir oftalmologo konsultacijų intervalai – priklausomai nuo ligos aktyvumo, vaikai turės būti tikrinami kas pusmetį arba kartą per metus.

Rugpjūčio mėnesį Lietuvoje registruota dar viena mirtis nuo erkinio encefalito – jau ketvirtoji šiemet. Nors sergamumas šia liga šiemet kiek mažesnis, specialistai primena, kad ruduo – ne metas prarasti budrumą, mat erkės vėl tampa aktyvios. Naujausiais Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, rugpjūčio mėnesį Lietuvoje registruoti 136 nauji susirgimai erkiniu encefalitu, 78 jų prireikė gydymo ligoninėje.

Nors beveik kas antras lietuvis savo sveikatą vertina palankiai, realybėje vaizdas kur kas niūresnis. Gyventojai vis dažniau kreipiasi į gydytojus, daugiau vartoja vaistų, o daugiau nei pusė gyvena su ilgalaikėmis sveikatos problemomis. Be to, 61 proc. susiduria su antsvoriu ar nutukimu, o depresijos simptomus jaučia daugiau nei kas ketvirtas. Daugiau nei pusė (52 proc.

Europoje – lytiškai plintančių ligų antplūdis: per dešimtmetį vien užsikrėtimų gonorėja skaičius išaugo daugiau nei 3 kartus. Specialistai tokį šuolį sieja su migracijos srautais ir dažnesne diagnostika. O gydytojai pasakoja, kad žmonės dažnai net nežino, kaip tokios ligos plinta – užsikrėsti galima ne tik vaginalinio sekso metu.