Sveikata

Santaros klinikas palikus trims neurochirurgams, ligoninės generalinis direktorius profesorius Tomas Jovaiša sako, jog daugiau kolegų iš darbo išeiti neketina. „Dar šiandien ryte buvau kolegų neurochirurgų penkiaminutėje (trumpame susitikime – BNS). Mano matymu, atmosfera skyriuje ir centre – gera, šiai dienai daugiau kolegų, kurie norėtų palikti Santaros klinikas, nėra“, – penktadienį žurnalistams kalbėjo jis.

Penktadienio vakarą bus atliekami E. sveikatos sistemos atnaujinimo darbai, praneša Registrų centras.  Tikimasi, kad, įdiegus suplanuotus atnaujinimus, pagerės ne tik pačios sistemos efektyvumas bei stabilumas, bet ir pradės veikti naujos funkcijos, galinčios palengvinti sistemos naudojimą sveikatos priežiūros specialistams bei farmacininkams ir pacientams.

Anestezija yra saugus ir pažangus medicinos metodas, leidžiantis operacijas ir įvairias kitas procedūras atlikti be pavojaus paciento sveikatai. Nepaisant to, šiandien apie ją vis dar sklando nemažai įvairių mitų ir klaidingos informacijos, dėl kurios pacientai neretai jaučia nerimą. Vis dėlto medikai teigia, kad šiai medicinos sričiai sparčiai tobulėjant, nepageidaujamų šalutinių poveikių rizika yra itin maža, rašoma pranešime spaudai.

Viešojoje erdvėje pasirodžius informacijai apie masinį gydytojų pasitraukimą iš Santaros klinikų, pastaroji įstaiga tokius teiginius vadina nepagrįstais, bei penktadienį žada pristatyti realius faktus apie padėtį gydymo įstaigoje. „Paneigsime viešojoje erdvėje sklandančius mitus, kurie kelia nerimą pacientams ir jų artimiesiems“, – rašoma Santaros klinikų pranešime.

Nagų grybelis – ne tik estetinė, bet ir rimta sveikatos problema, kurią dažnas vis dar linkęs ignoruoti. Dermatovenerologas Tadas Raudonis tv3.lt laidai „Sveikatos DNR“ paaiškino, kodėl ši infekcija savaime nepraeina ir kaip ja galima užsikrėsti net grožio salonuose. Pasak gydytojo, nagų grybelis yra pati dažniausia nagų liga, ypač tarp vyresnio amžiaus žmonių.

„Miego arterijos susiaurėjimas lemia apie 20 proc. visų insultų. Svarbu pabrėžti, kad aterosklerozės procesas dažniausiai vyksta ne vienerius metus, o žmogus nejaučia jokių simptomų – deja, pirmasis aterosklerozės simptomas gali būti insultas“, – sako Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Kraujagyslių chirurgijos skyriaus vedėjas Artūras Mackevičius.

Specializuotų automobilių parką atnaujinanti Greitoji medicinos pagalbos tarnyba (GMPT) ketvirtadienį pasirašė didžiausią istorijoje 60-ies transporto priemonių įsigijimo sutartį, kuri leis pakeisti labiausiai nusidėvėjusias tarnybos mašinas visoje Lietuvoje. Kaip teigiama GMPT išplatintame pranešime, sutartis sudaryta su viešojo pirkimo laimėtoja UAB „Autojuta“, bendra sutarties vertė – 6,7 mln. eurų be PVM, įsigijimas finansuojamas ES lėšomis.

Opozicijai susirūpinus sveikatos paslaugų prieinamumu, socialdemokratai abejoja konservatorių nuoširdumu, rašoma pranešime žiniasklaidai. Pasak Seimo Sveikatos reikalų komiteto narės, Seimo Pirmininko pavaduotojos Orintos Leiputės, šnekėdami apie pacientų gerovę, dešinės politikai dažnai turi galvoje privačių gydymo įstaigų gerovę. „Triuškinančiu pralaimėjimu pasibaigusios kadencijos metu konservatoriai padarė kone viską, kas įmanoma, kad sveikatos paslaugų prieinamumas žmonėms sumažėtų.

Net 8 iš 10 Lietuvos gyventojų yra girdėję apie Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis finansuojamas prevencines programas, o 6 iš 10 yra jose dalyvavę, rodo naujausias Valstybinės ligonių kasos (VLK) užsakymu atliktas tyrimas. Dauguma apklaustųjų apie prevencines programas sužinojo iš šeimos gydytojo ir sutiktų jose dalyvauti, jei būtų jo pakviesti, todėl būtent medikų vaidmuo informuojant ir skatinant gyventojus dalyvauti šiose programose išlieka itin svarbus, rašoma pranešime spaudai.

Lietuvoje daugėjant erkių platinamų ligų atvejų, sveikatos priežiūros specialistai primena, kad vieną tyrimą galite gauti nemokamai – štai kokiais atvejais už jį mokėti nereikia. Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) socialiniame tinkle „Facebook“ pateikė atsakymą, ar erkinio encefalito antikūnų tyrimai yra kompensuojami.

Po žinios apie iš VUL Santaros klinikų pasitraukusius garsius neurochirurgus, pati ligoninė išplatino pareiškimą, kad pastarosiomis dienomis viešojoje erdvėje pasirodžiusi informacija apie esą masinį gydytojų pasitraukimą neatitinka tikrovės. Pasak įstaigos vadovo, šiais metais Santaros klinikose dirba daugiau gydytojų specialistų nei ankstesniais metais. „Šiuo metu mūsų komandoje yra daugiau kaip 1 400 gydytojų specialistų – tai didžiausias skaičius per pastaruosius metus.

Lietuviai vaistinėse palieka įspūdingas sumas – įsigyja ne tik kompensuojamųjų vaistų, tačiau ir medikamentų be recepto, maisto papildų. Sveikatos apsaugos viceministrui nerimą kelia ne tik tai, kad gyventojai kitą kartą užsiima savigyda. Jis prabilo ir apie galimas tam tikras drausminimo priemones įsigyjant kompensuojamuosius vaistus. Lietuvos gyventojai vaistinėse pernai išleido apie 1,5 mlrd.

Kauno apylinkės teismas, nagrinėjantis pacientes slapta filmavusio akušerio-ginekologo Vytauto Abraičio baudžiamąją bylą, trečiadienį apklausė dar tris nukentėjusiąsias. Per kitą teisiamąjį posėdį, kuris vyks jau kitų metų sausį, bus tęsiama liudytojų apklausa – planuojama apklausti 1 nukentėjusiąją ir 3 liudytojus, Eltą informavo teismo atstovė Inga Ramanauskaitė. Ankstesniame teismo posėdyje spalį taip pat buvo apklaustos nukentėjusiosios.

Valdžios ruošiama vadinamoji sveikatos reforma toliau kelia aistras. Ministerijai tvirtinant, kad viskas daroma būtent dėl geresnio paslaugų prieinamumo pacientams, jie patys baiminasi, kad dar labiau strigs eilėse. Medikai gi gąsdina, kad išaugs emigracija ir grįš kyšiai.

Kiekviena minutė, prabėgusi iki insulto gydymo pradžios, lemia ar žmogus pasveiks, ar liks su negrįžtamais pažeidimais. Kauno klinikų Neurologijos klinikos Insultų sektoriaus vadovas prof. Vaidas Matijošaitis pabrėžia, kad greitas simptomų atpažinimas ir neatidėliotinas kreipimasis į medikus gali išgelbėti gyvybę. „Svarbi kiekviena minutė – tai ne tik šių metų Pasaulinės insulto dienos šūkis, bet ir mūsų kasdienė realybė.

Valstybės lėšomis finansuojamos įvairios profilaktinės asmens sveikatos priežiūros programos džiugina piliečius: ne vienas pripažįsta, kad gauti asmeniniai raginimai ar priminimai atlikti vieną ar kitą pagal programą priklausantį tyrimą tikrai veikia teigiamai. Deja, kartais kyla ir gluminančių nesusipratimų, kaip nutiko Rokiškio gyventojai (vardas ir pavardė redakcijai žinomi – aut. past.): gavusi kvietimą atlikti nemokamą gimdos kaklelio tyrimą moteris už jį sumokėjo 25 eurus.

VUL Santaros klinikų Neurochirurgijos skyriuje – pacientams nerimą kelianti situacija. Skelbiama, kad per trumpą laiką vienas po kito gydymo įstaigą paliko garsūs, ilgus metus čia dirbę chirurgai: prof. Saulius Ročka, dr. Ramūnas Raugalas, dr. Žilvinas Chomanskis, dr. Gediminas Lukšys. Nors pati ligoninė ramina, kad tai yra „normalus procesas“, prabilta ir apie galimą spaudimą įstaigoje.

Sveikatos apsaugos viceministras Danielius Naumovas sako, kad Lietuvos gyventojai pernai išleido apie 1,5 mlrd. eurų vaistinėse, dažnai žmonės pirko nereceptinius vaistus, maisto papildus. Anot jo, tokius duomenis parodė naujausias Valstybinės duomenų agentūros atliktas vaistinių tyrimas. „Praeitais metais žmonės išleido daugiau nei 900 mln. eurų vaistinėse. Tai suma tikrai įspūdinga. Jeigu dar paskaičiuosime, kad virš 500 mln.

Iš Santaros klinikų išėjo arba artimiausiu metu tai ketina padaryti 6 neurochirurgai, remdamasi savo šaltiniais antradienį pranešė LRT televizija. LRT šaltinių teigimu, jau dvejus metus neurochirurgijos centre tvyro įtampa – kolegos esą elgiasi neetiškai, vyksta spaudimas, o administracija lieka nuošalyje. „Daugelį tų dalykų svarstyta Santaros klinikų reagavimo komandoje, Etikos komisijoje, tačiau rezultatas toks“, – televizijai teigė su anonimiškumo sąlyga kalbėjęs asmuo.

Norėdami gauti gydytojo konsultaciją ar siuntimą tyrimams, vis daugiau šalies gyventojų naudojasi privačių sveikatos priežiūros įstaigų paslaugomis. Kaip rodo „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas gyventojų tyrimas, beveik pusė (45 proc.) šalies gyventojų privačiuose medicinos centruose lankosi iki dviejų kartų per metus, o maždaug kas šeštas (17 proc.) – nuo trijų iki penkių kartų.

Pakilusią kūno temperatūrą esame patyrę beveik visi – tai dažnas peršalimo ar infekcinių ligų simptomas. Vos tik termometras parodo aukštesnius skaičius, daugelis skuba ieškoti vaistų namų vaistinėlėje. Vaistininkai paaiškina kada temperatūrą iš tiesų verta mažinti ir kokius preparatus tam rinktis. Karščiavimui mažinti dažniausiai pasirenkamas ibuprofenas arba paracetamolis.

Cukrinio diabeto atvejų kasmet vis daugėja – Lietuvos diabeto asociacijos duomenimis, šalyje šiuo metu registruota daugiau nei 120 tūkstančių sergančiųjų, tačiau tikrasis skaičius gali būti gerokai didesnis. Pasak Elektrėnų šeimos klinikos „Meliva“ (anksčiau – „InMedica“) šeimos gydytojos Agnės Stankuvienės, negydoma, ši lėtinė liga ilgainiui gali lemti rimtas sveikatos komplikacijas.

2025–2026 m. gripo sezono vakcinos jau pristatytos visoms Lietuvos gydymo įstaigoms, kurios jas buvo užsisakiusios, informuoja Valstybinė ligonių kasa (VLK). Rizikos grupėms priklausantys gyventojai raginami skiepytis nelaukiant, kol prasidės didžiausio sergamumo laikotarpis. Šiemet VLK nupirko 223 tūkst. dozių „Vaxigrip“ vakcinos, skirtos rizikos grupių gyventojams, už beveik 770 tūkst. eurų Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų.

Buvusi Naujosios akmenės ligoninės – sveikatos centro darbuotoja kreipėsi į žiniasklaidą ir apkaltino įstaigos vadovą Vaidą Smalinską žodiniu priekabiavimu, antradienį pranešė naujienų portalas „Delfi“. Anot su anonimiškumo sąlyga kalbėjusios moters, vadovas nuolat ją pasikviesdavo į kabinetą, dažnai priekaištavo dėl per mažo kiekio atliekamų paslaugų ir nuolat kvietė į svečius išgerti šampano. „Pasiūlymų rimtesnių – lova, ar dar kažkas, nebuvo.

Lietuvoje spalio 27 d.–lapkričio 2 d. (44-ąją metų savaitę) bendras sergamumas gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga buvo kiek mažesnis nei ankstesnę savaitę, kai sergamumo rodiklis siekė 949,1 atv. 100 tūkst. gyventojų, skelbia Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC).      Spalio 20–26 d. (43-ąją savaitę) jis buvo šiek tiek didesnis – 1039,8 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Ilgaamžiškumas vis dažniau siejamas ne su atsitiktinumu ar genetika, o su kasdieniais žmonių pasirinkimais. Infektologas profesorius Arvydas Ambrozaitis pabrėžia, kad gyvenimo trukmė ir kokybė yra mūsų įpročių rezultatas – sąmoningai pasirenkant, ką valgome, kaip judame, kaip ilsimės ir kokias profilaktikos priemones taikome, galima užsitikrinti sveikesnius bei aktyvesnius gyvenimo metus.

2025 metais Santaros klinikos išsikėlė tikslą subalansuoti biudžetą ir stiprinti įstaigos finansinį tvarumą. Nors metų rezultatas vis dar planuojamas deficitinis, ligoninė fiksuoja aiškią teigiamą dinamiką – auga paslaugų apimtys ir pajamos, trumpėja pacientų eilės, didėja veiklos efektyvumas. Pastaraisiais metais įstaiga nuosekliai investavo į darbuotojų atlyginimus ir darbo sąlygas, siekdama užtikrinti konkurencingumą ir kvalifikuotų specialistų pritraukimą.

Pastaruoju metu Turkijoje atostogaujantys tautiečiai socialiniuose tinkluose dalijasi susirgę neaiškia infekcija. Nors neretai tokio pobūdžio susirgimai praeina savaime, specialistė įspėjo, kada tai gali tapti grėsminga. Plačiau apie tai pakomentavusi Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus specialistė Aušra Bartulienė pasakojo, kad dažniausiai keliautojai užsikrečia žarnyno infekcinėmis ligomis.

Kaišiadorių rajono savivaldybės sveikatos centre pirmadienį atidarytas gyvybės langelis. Gyvybės langelį nuspręsta įrengti, siekiant išvengti atvejų, kuomet nesaugioje aplinkoje yra paliekami naujagimiai. Atidarymo ceremonijoje dalyvavęs Kaišiadorių rajono meras Šarūnas Čėsna tikino, jog langelį nuspręsta įrengti po to, kai rugpjūtį prie Kaišiadorių ligoninės durų rastas paliktas kūdikis. „Šis langelis – tai mūsų bendras įsipareigojimas gyvybei.

Lapkričio mėnesį įsigalioja ne vienas pacientams svarbus pakeitimas – nuo atnaujintos pavėžėjimo paslaugos iki receptinių vaistų išrašymo ir pardavimo pokyčių. Portalas tv3.lt primena, kokie svarbūs pokyčiai sveikatos sistemoje įsigalioja lapkričio mėnesį.

Eilė pas gydytoją specialistą – keli mėnesiai, tačiau susimokėjęs gali patekti kad ir tą pačią savaitę. Tokiomis istorijomis, kai turint pinigų eilę galima „apeiti“, pacientai dalinasi ir iš valstybinių įstaigų. Nors valdžia užsimojo uždrausti neteisėtai imamas priemokas, kas dažniausiai pasitaiko privačiose įstaigose, tokios mokamos paslaugos niekur nedings.

Šaltajam sezonui įsibėgėjant „iš rikiuotės“ iškrenta vis daugiau žmonių. Kas pasigauna „paprastą peršalimą“, kas koronavirusą, kas gripą. Ne mažiau pavojinga ir neretai liekanti nediagnozuota – respiracinio sincitinio viruso (RSV) infekcija. Nors, kaip konstatuoja gydytojai, RSV sezonas dar tik laukia, ši infekcija neretai nėra identifikuojama, tačiau daliai žmonių gali būti ne mažiau pavojinga nei gripas ar COVID-19 liga.

Nutukimas jau pasiekė epidemijos mastą – nuo jo kenčia net apie 43 proc. pasaulio gyventojų. Nors visuomenėje ši liga vis dar klaidingai laikoma apsileidimu, pasak gydytojų, taip teigti negalima. Jie pabrėžia, kad nutukimą gydyti būtina, vienas iš būdų – operacija, kuri šiemet tapo prieinama nemokamai. Kauno klinikų abdominalinės chirurgijos gydytojo prof. Almanto Malecko teigimu, pacientams prieinamos iš ligonių kasų visiškai apmokamos chirurginės nutukimo gydymo operacijos – didžiulė pažanga.

Eksperimentavimas su dietomis, produktų vartojimo mažinimas ar net griežtas jų atsisakymas gali sukelti sveikatos problemų. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ Santaros klinikų gydytoja dietologė Edita Gavelienė atskleidžia, kokių maisto produktų ir jų sudėtyje esančių elementų reikėtų vengti bei kokių produktų atsisakę keliame sau grėsmę. Gydytoja teigia, kad 5 maisto grupės ir jose esantys elementai yra itin svarbūs žmogaus organizmui ir gerai savijautai.

Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) teigiant, kad valstybinė medicina nukraujavo tiek, kad jos negelbėjant laukia krachas, dalis medikų ir privatininkai siūlomiems pokyčiams audringai prieštarauja. Jie tvirtina, kad tokiu atveju eilės tik didės, paslaugų kokybė kentės, o medikų daugiau neatsiras. Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos vadovas Laimutis Paškevičius konstatavo, kad gyventojų ir medikų laukia gana drastiški pokyčiai.

Pastaruoju metu susidurdami su itin didelėmis eilėmis pas nemažai gydytojų gyventojai karčiai atsidūsta, kad apie nemokamą mediciną Lietuvoje galima tik pasvajoti. Vis tik įstatymais aiškiai numatyta, kokias gydymo paslaugas žmogus turi gauti su ligonių kasų apmokėjimu, o už ką turėtų susimokėti pats. Jei asmuo yra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu (PSD), už jo gydymą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) moka ligonių kasa.

Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, plinta lieknėjimo vaistų mada. Anksčiau išpopuliarėjusį preparatą, skirtą griežtai diabetikams, pakeitė tirzepatidas, kuris jau sukurtas būtent nutukimo gydymui. Medikai perspėja – vaistas nėra panacėja ir turi būti perkamas tik su receptu. Kitu atveju žmonės prisidaro žalos sveikatai – nuo pykinimo, galvos svaigimo, iki anafilaksinės reakcijos, hipoglikemijos, sąmonės praradimo.

Nuo šeštadienio pavežėjimo paslauga galės pradėti naudotis daugiau pacientų, praneša Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Skelbiama, jog nuo šiol paslauga bus prieinama ne tik transplantacijos laukiantiems, gulintiems pacientams, bet ir kitoms ligonių grupėms.  „Iki metų pabaigos paslaugos bus teikiamos tokia pat apimtimi, kaip ir anksčiau“, – pranešime cituojama sveikatos apsaugos viceministrė Laimutė Vaidelienė.

Skundų dėl gerai neveikiančios sveikatos sistemos Lietuvoje – apstu. Valstybinės ligonių kasos (VLK) direktoriaus Gyčio Bendoriaus teigimu, situacija išties paradoksali – nors gydytojų turime gerokai daugiau nei Europos Sąjungos vidurkis, siuntimų išrašome tuntais, pagal išgyvenamumo rodiklius Lietuva atrodo prastai. Pasak jo, lietuvis per metus pas kokį nors gydytoją nueina 10 kartų, kai vidutinis europietis – 7, estas – 6, o švedas – 3 kartus.

Kiekvienas negaluojantis žmogus nori kuo greičiau pasijusti geriau. Kai kuriuos tai paskatina griebtis namuose turimų vaistų, kurie ne visada tinka konkrečiu atveju, arba pasikliauti seniai girdėtais pažįstamų patarimais. „Eurovaistinės“ vaistininkė Toma Gečienė įspėja, kad tokia savigyda gali padaryti daugiau žalos nei naudos. Ji pasakoja, su kokiomis dažniausiomis savigydos klaidomis tenka susidurti.

Rinkdamiesi sveikatos priežiūros paslaugas Lietuvoje pacientai tampa vis labiau sąmoningesni. Kaip rodo „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas tyrimas, gyventojų sprendimus lemia kompleksiniai kriterijai – nors svarbiausia yra nurodoma gydytojo kompetencija (79 proc.), taip pat aukštai vertinami paslaugų prieinamumas (70 proc.) bei jų kokybė (62 proc.

Spinalinė raumenų atrofija dar visai neseniai daugeliui šeimų reiškė gyvenimą nuolatinėje baimėje dėl vaiko ateities. Tačiau pradėjus naujagimių patikrą ir atsiradus galimybei taikyti inovatyvų gydymą, vis dažniau pavyksta sustabdyti ligą dar iki pirmųjų simptomų, o vaikai turi galimybę augti be šios retos genetinės ligos padarinių.

Pandemijos metu skonio ir uoslės praradimas buvo laikomi klasikiniais COVID-19 simptomais, tačiau ar ir šiemet koronavirusas pasireiškia taip pat? O gal vyrauja visai kiti požymiai, kuriuos nesunku sumaišyti su sezoniniu gripu? Specialistės papasakojo, kokie simptomai šiemet būdingi gripui ir COVID-19, kokiems pacientams susirgti yra rizikingiausia, kaip stiprinti imunitetą rudenį ir malšinti jau pasireiškusius simptomus, bei atskleidė, kada iš tiesų yra tinkamiausias laikas skiepytis.

Dažniau žiūrėti vienas kitam į akis turime daugiau priežasčių, nei manėme. Mokslininkai vis tiksliau nustato, kokie žmonės turi didesnę tikimybę susirgti viena klastingiausių odos vėžio formų – melanoma. Pasirodo, nemažai šios informacijos užkoduota akyse. Naujausi tyrimai rodo, kad didesnė rizika susirgti melanoma būdinga šviesių akių savininkams, taip pat tiems, kurių rainelėje matyti tam tikri pigmentiniai raštai. „Mūsų akys – tai unikalus genetinės informacijos atspindys.

Kauno klinikų skubios pagalbos skyriaus specialistai, atlikę pacientui rentgenogramą, reagavo nedelsdami – pastebėjus laisvo oro pilve požymius jie primena, kad tai rodo tuščiavidurio organo prakiurimą. Tokiais atvejais būtina skubi operacija. Savo „Facebook“ paskyroje rentgenogramos nuotrauka pasidaliję Kauno klinikų skubios pagalbos skyriaus specialistai primena, kada dėl pilvo skausmo būtina kreiptis į skubios pagalbos skyrių, o kada – į šeimos gydytoją.

Kiekvienais metais spalį minint Pasaulinę poliomielito dieną specialistai primena apie šios sunkių pasekmių sukeliančios ligos pavojus ir skiepijimo svarbą. Poliomielitas, dar žinomas kaip „vaikų paralyžius“, gali sukelti rimtus judėjimo sutrikimus ir net mirtį, ypač vaikams. Nors ši liga daugelyje pasaulio šalių suvaldyta ir praktiškai išnyko, ji vis dar aptinkama aplinkoje kai kuriuose regionuose – šiuo metu poliomielito atvejai fiksuojami Afganistane ir Pakistane.

Planuodami išvykas į užsienį dažnai nė nepagalvojame apie savo sveikatą. Vis dėlto kelionės metu gali nenumatytai prireikti būtinosios medicinos pagalbos. Jei tokios pagalbos prireikė Europoje, o Europos sveikatos draudimo kortelės neturite – išeitis paprasta: privalomąjį sveikatos draudimą įrodantį sertifikatą galima susiformuoti sau ar savo nepilnamečiam vaikui vos per kelias minutes ir turėti po ranka savo mobiliajame įrenginyje.

Viešojoje erdvėje pasirodžius svarstymams apie galimus teisės aktų pakeitimus, kad pradėjęs mokamą gydymą pacientas nebeturėtų galimybės jo tęsti nemokamai, kilo didelis sujudimas tarp pacientų ir medikų. Sveikatos apsaugos viceministras gi teigia, kad jokių aktyvių svarstymų dėl to nėra. Sveikatos apsaugos viceministras Skirmantas Krunkaitis tvirtino, kad paskleista informacija esą šiuo metu nėra svarstoma ar juo labiau ketinama įgyvendinti.

Atvėsus orams daugiau laiko praleidžiame uždarose patalpose, todėl virusai plinta greičiau. Tam, kad mūsų organizmas su jais galėtų tinkamai susidoroti, svarbu jį aprūpinti būtiniausiais vitaminais ir mineralais. Alytaus ligoninės gydytoja kardiologė Julija Jurgaitytė įspėja, kad tam tikrų maisto medžiagų trūkumas ar perteklius gali neigiamai paveikti ne tik savijautą ar energijos lygį, bet ir širdies bei kraujagyslių sveikatą.