Sveikata

Kauno klinikose paprastėja ir greitėja pacientų, ypač vaikų, ištyrimas. Dabar medikai ultragarso tyrimą atlieka prie paciento lovos. Tai, pasak gydytojų, sutaupo ir laiko, ir kaštų, o pacientas greičiau sužino diagnozę bei sparčiau gauna gydymą. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Sunegalavus dukrai, Jolita su mažyle į Kauno klinikų Skubios pagalbos skyrių atvyko naktį. Medikai atliko įvairius tyrimus, bet dar nusprendė patikrinti ir vidaus organus.

Lietuvoje veikia bent 5 prevencinės sveikatos programos. Nors kai kuriose jų pasiekta įspūdingų rezultatų, medikai ir valdininkai vis neslepia nusivylimo, kad į jas apskritai prikviečiama tik pusė gyventojų. Puse lūpų vis pasvarstoma, ar vengiantys pasitikrinti žmonės dėl to neturėtų sulaukti kokių nors sankcijų.  Svarstymų, ar nereikėtų „bausti“ tų, kurie nesitikrina profilaktiškai, būta ne viena kartą.

Spalio 15-ąją Kauno ligoninėje mirus pacientei, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) teigia pavedusi Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai atlikti tyrimą mirties priežasčiai nustatyti.

Atvėsus orams dažniau prisimename kepures, saugomės skersvėjų ir stengiamės neperšalti. Tačiau ar šaltas oras iš tiesų gali sukelti ausų uždegimą? Nors ausies skausmą daugelis pirmiausia sieja su peršalimu, jo priežastys gali būti įvairios – nuo laikino sudirginimo iki infekcijos. „Eurovaistinės“ vaistininkė Miglė Kaminskaitė pasakoja, kaip atpažinti galimą ausų uždegimą, kokių klaidų vengti pajutus skausmą ir kada būtina kreiptis į gydytoją.

Nuo lapkričio 3 d. iš pareigų traukiantis Greitosios medicinos pagalbos tarnybos (GMPT) vadovui Donatui Paliulioniui bei jo pavaduotojui Tomui Vasiliauskui, pareigas palieka dar viena pavaduotoja – Ilona Kajokaitė, skelbia naujienų portalas „15min“. Apie savo apsisprendimą trauktis iš šiuo užimamų pavaduotojos medicinai pareigų penktadienį naujienų portalui patvirtino pati I. Kajokaitė.  „Tai mano paskutinė, kaip pavaduotojos, darbo diena“, – „15min“ sakė ji.

Insultas ištinka netikėtai, tačiau laiku atpažinti jo požymiai gali išgelbėti gyvybę ir padėti išvengti sunkių pasekmių. Medikai primena, kad pajutus pirmuosius simptomus delsti negalima – kiekviena minutė lemia gydymo sėkmę. Kasmet spalio 29-ąją minima Pasaulinė insulto diena primena apie vieną dažniausių negalios ir mirčių priežasčių pasaulyje bei būtinybę kuo anksčiau atpažinti įspėjamuosius ženklus.

Laiku pastebėti kraujotakos sutrikimai gali padėti išvengti rimtų diabeto komplikacijų, todėl lapkričio 13-ąją Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Kraujagyslių chirurgijos skyriaus specialistai vėl kvies diabetu sergančius žmones nemokamai pasitikrinti kojų arterinę kraujotaką ir daugiau sužinoti apie diabetinės pėdos priežiūrą. Ši iniciatyva skirta artėjančiai Pasaulinei diabeto dienai, minimai lapkričio 14-ąją. Sergant diabetu, net nedidelis pėdos pažeidimas gali tapti rimta problema.

Nuo lapkričio 3 dienos iš pareigų traukiasi Greitosios medicinos pagalbos tarnybos (GMPT) vadovas Donatas Paliulionis, ketvirtadienį pranešė portalas „15min“. D. Paliulionis portalui teigė, kad sprendimą trauktis priėmė pats. „Sveikata yra brangiau. Per dvejus metus susikaupė viskas“, – „15min“ sakė jis. Portalo žiniomis, traukiasi ir D. Paliulionio pavaduotojas Tomas Vasiliauskas, dalis kitų administracijos darbuotojų taip pat svarsto tokią galimybę.

Trečiadienį Joniškio ligoninė pasidalino džiugia žinia apie įstaigoje pradedantį konsultuoti gydytoją kraujagyslių chirurgą Darių Brazį. Vis dėlto džiūgauti skubėjo ne visi gyventojai – juos apstulbino tai, kad norėdami patekti pas gydytoją turės susimokėti. „Jeigu vargina kojų venų išsiplėtimas, tinimas, sunkumo jausmas kojose ar įtariate kraujotakos sutrikimus, kviečiame pasikonsultuoti su specialistu“, – dalinosi ligoninė socialiniame tinkle.

Nuolat pleiskanojanti oda, varginantis niežėjimas ir nesėkmingos psoriazės gydymo paieškos – tokia buvo Monikos kasdienybė nuo paauglystės. Ilgus metus pagalbos ieškojusi moteris veiksmingą pagalbą atrado Klaipėdos universiteto ligoninėje (KUL). ). Pradėjus taikyti biologinę terapiją, pirmuosius teigiamus pokyčius ji pastebėjo vos po keturių dienų, o ilgainiui odos bėrimai visiškai išnyko.

Spalis – krūties vėžio žinomumo mėnuo, primenantis apie ankstyvosios diagnostikos ir prevencijos svarbą. Krūties vėžys – dažniausia moterų onkologinė liga Lietuvoje, kasmet diagnozuojama apie 1 700 naujų atvejų. Nors ši diagnozė vis dar kelia daug baimės, Kauno klinikų specialistai pabrėžia, kad šiandien anksti nustatyta liga dažnai gali būti sėkmingai išgydoma, o šiuolaikiniai gydymo metodai leidžia ne tik išsaugoti gyvybę, bet ir užtikrinti geresnę gyvenimo kokybę.

Įsibėgėjantis peršalimo ligų, gripo ir kitų ūminių kvėpavimo takų infekcijų sezonas gali tapti išbandymu ne tik imuninei sistemai, bet ir širdžiai. Respublikinės Panevėžio ligoninės gydytojas kardiologas Karolis Bumblauskas atkreipia dėmesį, kad širdies ir kraujagyslių ligomis sergantiems žmonėms infekcijos gali sukelti sunkesnių komplikacijų ir padidinti ūmių kardiovaskulinių įvykių riziką, todėl svarbu laiku atpažinti pavojingus simptomus ir jų neignoruoti.

Gripo sezonas jau prasidėjo, o kompensuojamų gripo skiepų dar nėra. Žadama, kad juos viešosios gydymo įstaigos gaus iki lapkričio vidurio. Ar tuomet skiepytis dar bus prasminga? Įžvalgomis apie tai pasidalino užkrečiamųjų ligų specialistas, Seimo narys prod. Saulius Čaplinskas. „Bendras principas – skiepytis kiekvieną sezoną nuo gripo kuo anksčiau iki aktyvaus peršalimo ligų sezono pradžios.

Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) direktorius Audrius Šimaitis teigia, kad ligoninės finansinius sunkumus lėmė ne tik dabartiniai valdymo sprendimai, bet ir ankstesnė ligoninių sujungimo reforma bei darbuotojų atlyginimų sistema. Pasak jo, viena pagrindinių problemų – dar iki KUL veiklos pradžios nustatyti aukšti darbuotojų atlyginimų koeficientai, dėl kurių didinant medikų atlyginimus ligoninei tenka padengti didesnę išlaidų dalį nei kitoms gydymo įstaigoms.

Socialdemokratų frakcijos Seime seniūnė Orinta Leiputė sako, kad priimti sprendimai dėl sveikatos priežiūros įstaigų finansavimo ir pacientų priemokų gali padėti mažinti eiles pas gydytojus, tačiau greitų rezultatų tikėtis nereikėtų. „Mes turime šituos dalykus sprendimais šiek tiek koreguoti, bet greito rezultato tame nebus. Aš nemanau, kad mes galime kažką taip staiga padaryti ir eilės dings“, – trečiadienį „Žinių radijui“ sakė O. Leiputė.

Seime trečiadienį vyks konferencija, kurioje sveikatos politikos formuotojai gydymo įstaigų vadovai ir medikų bendruomenės atstovai diskutuos apie svarbiausius šalies sveikatos sistemos iššūkius, jos finansavimą, gydytojų trūkumą ir naujų specialistų rengimo bei pritraukimo galimybes.

2020-ųjų kovo 12-ąją Eimantei sukako 29-eri. Tą pačią dieną, pirmą kartą atvykusi į Santaros klinikas pas hematologus, ji išgirdo diagnozę – IV stadijos Hodžkino limfoma. Po metų gydymo, ligos atsinaujinimo ir kaulų čiulpų transplantacijos šiandien Eimantė apie savo patirtį kalba atvirai. Ji įsitikinusi – sergant nereikia nuo žmonių atsiriboti, o apie onkologinės ligos realybę visuomenėje vis dar kalbama per mažai.

Vėluojant valstybės lėšomis finansuojamų sezoninio gripo vakcinų pristatymui, sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis tikisi, kad viešajame sektoriuje gyventojų skiepijimas bus pradėtas lapkritį. „Mūsų pažadas, kad lapkritį turėtume pradėti teikti skiepus viešajame sektoriuje.

„Nereikia laukti, kol galbūt atsiras daugiau insulto simptomų ar tikėtis, kad simptomai praeis – iš karto skambinkite pagalbos telefonu 112 ir pasakykite, kad įtariate insultą“, – pabrėžia Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Insulto centro vadovas, Lietuvos insulto asociacijos prezidentas, gydytojas neurologas doc. dr. Aleksandras Vilionskis.

Padidėjęs „blogojo“ cholesterolio kiekis – viena dažniausiai gydytojų linksniuojamų lietuvių sveikatos problemų. Dažnai cholesteroliui kontroliuoti jau būtini ir vaistai – statinai. Tačiau realybė tokia, kad daug lietuvių jų bijo kaip velnias kryžiaus.

Sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis žada lapkričio antroje pusėje pateikti sprendinius, kaip mažinti eiles pas medikus. L. Kukuraitis sako, kad ministerija yra atrinkusi penkias specialistų grupes, pas kuriuos eilės didžiausios. Šios grupės analizuojamos ir ieškoma sprendimų. „Patenka ir reabilitologai, (...) taip pat ir kardiologai, ir dermatologai, ir kiti specialistai“, – LRT televizijai pirmadienį sakė ministras.

Klaipėdos universiteto ligoninės vadovybė nusprendė netaikyti naujo, darbuotojų nepasitenkinimą sukėlusio atlyginimų mokėjimo modelio. Dabar darbuotojų prašoma metams įšaldyti algas, solidarizuojantis su finansinius sunkumus patiriančia ligonine, skelbia LRT televizija. „Koeficientai, kurie buvo sutartyse, jie išlieka, tačiau darbuotojai pasirašo papildomą susitarimą, kuris galioja vienus metus, kad yra įšaldoma alga ir šiais metais neauga alga.

Baimių, mažesnių ir didesnių, turime, ko gero, visi. Vienas įgyjame susidūrę su rimtomis stresinėmis situacijomis, kitų negalime paaiškinti. Įvairios fobijos gali sukelti plataus spektro nemalonumų – nuo prakaituojančių delnų, iki ypač žmogui žalingo vengimo išeiti iš namų.

Lietuvoje daugėja gripo ir COVID-19 ligos atvejų skaičius, praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Tiesa, bendras sergamumas peršalimo ligomis per savaitę padidėjo nežymiai. Naujausiais duomenimis, spalio 19–25 d. (43-ąją metų savaitę) bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga rodiklis rodiklis buvo 542,7 atvejo 100 tūkst. gyventojų (42-ąją metų savaitę – nežymiai mažesnis – 538,6 atvejo 100 tūkst.

Sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis teigia, kad už Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) finansinės padėties suvaldymą atsakinga jos vadovybė, o jai nepavykus rasti sprendimų, dalininkams teks priimti atitinkamus sprendimus. „Jeigu dabartinei vadovybei vis dėlto nepavyks rasti sprendimų, kaip tinkamai išeiti iš šios situacijos, aišku, dalininkai turės priimti atitinkamus sprendimus“, – pirmadienį Eltai sakė ministras.

Sveikatos apsaugos ministerijoje (SAM) pirmadienį pristatyta dešimt Lietuvoje pagamintų antidronų sistemų, skirtų apsaugoti Ukrainos karo medikų naudojamas robotizuotas sužeistųjų evakuacijos platformas nuo priešo dronų. Ši įranga jau pristatyta į Ukrainą ir padeda apsaugoti pergabenamus pacientus nuo priešo puolimų.

Klaipėdos universiteto ligoninė pranešė, kad su giliu liūdesiu atsisveikina su ilgamečiu kolega – gydytoju chirurgu ir endoskopuotoju Valdu Timinsku (1955–2026), savo profesinį gyvenimą paskyrusiu medicinai ir pacientų sveikatai. 1979 metais baigęs Kauno medicinos institutą, profesinį kelią pradėjo Klaipėdos miesto ligoninėje, kur dirbo chirurgu.

Lietuvoje per pastaruosius penkerius metus padidėjus bent kartą bandžiusių narkotinių ir psichotropinių medžiagų žmonių, auga ir elektroninėmis cigaretėmis apsinuodijančių nepilnamečių skaičius, sako Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) direktorė. „Matome elektroninių cigarečių daromą žalą visuomenės sveikatai ir, sakykime, tą vieną žingsnį link priklausomybių.

Liūdna žinia supurtė Lietuvos medikų pasaulį – mirė buvęs Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Vaikų ligų klinikos vadovas, gydytojas, docentas Jurgis Bojarskas. Pranešama, kada bus galima atsisveikinti su vaikų gydytoju. Mirė gerbiamas gydytojas Socialiniame tinkle „Facebook“ šia žinia dalijosi LSMU Medicinos fakultetas. Jie pasidalijo, kada bus galima ištarti paskutinį sudie docentui.

Ant nago atsiradus baltam taškeliui ar dėmelei dažniausiai sakome, kad nagai „žydi“. Vieni nekreipia į tai dėmesio, kiti galvoja, kad šiuos pokyčius sukelia vitaminų trūkumas. Visgi vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Giedrė Stankevičienė ragina neskubėti daryti išvadų – pavienės baltos dėmelės ant nagų dažniausiai turi kur kas paprastesnį paaiškinimą.

Daliai pacientų ir nevyriausybinių organizacijų kritikuojant planuojamą slaugos ir socialinių paslaugų reformą, sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis kai kurias išsakytas pozicijas vadina „laužtomis iš piršto“, nors pripažįsta, kad yra nežinomybės dėl kuriamo modelio. Ministras BNS šią savaitę akcentavo, kad „kritikuojamas modelis, kuris net viešai nepaskelbtas“, nepradėtos jo derinimo procedūros, kurias ministerijos vadovas žadėjo užtikrinti.

Gera žinia šeimoms, kurios laukia jų vaikams reikalingo ortodontinio gydymo. Siekdama pagerinti vaikams reikalingų ortodontinių paslaugų prieinamumą, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) patikslino jų teikimo ir apmokėjimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) tvarką. Pirmieji pokyčiai laukia jau nuo lapkričio 1 dienos.

Šiuolaikinis tempas, stresas, socialiniai tinklai ir dar aibė priežasčių, kurios poilsį ir miegą nukelia į antrą planą – visi šie veiksniai lydėjo laidoje „Sveikatos DNR“ apsilankiusį sertifikuotą miego trenerį Vitalijų Majorovą. Jis sugebėjo pasipriešinti jį lydintiems veiksniams ir šiuo metu vadovaujasi strategija, kuri jam padeda bene kasnakt kokybiškai išsimiegoti.

„Man nieko neskauda“ arba „pakentėsiu, kol praeis“ – tokie pacientų įsitikinimai gali privesti prie ypač skaudžių pasekmių, kai medikams padėti būna gerokai sunkiau. Pasak gydytojo Mariaus Anglickio, vėžys dažnai yra tylus susirgimas, galintis užklupti ir visai jaunus žmones. Tad juolab jau pajutus simptomus sėdėti rankas sudėjus būtų nedovanotina. Gydytojo urologo pastebėjimu, visuomet geriausia nelaukti simptomų, o stengtis užbėgti įvykiams už akių.

Operacinėje gydytojams padeda ir kraujagysles operuoja robotas. Tai – nauja realybė Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje. Pacientams čia jau atliekamos kraujagyslių intervencijos, pasitelkiant Lietuvoje sukurtą robotinę sistemą, kuri kainavo daugiau kaip milijoną eurų. Įdomu tai, kad chirurgas procedūros metu prie paciento net nestovi – iš gretimos patalpos valdo robotą, kuris jo judesius atkartoja milimetrų tikslumu.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Greitas svorio kritimas, mažesnis apetitas ir dešimtys numestų kilogramų „Ozempic“ bei panašius vaistus pavertė tikru lieknėjimo fenomenu. Tačiau medikai perspėja, kad noras greitai sulieknėti kartais gali baigtis ir ligoninės palata – šie preparatai, ypač vartojami netinkamai, gali sukelti rimtų sveikatos problemų, tarp jų – ir ūmų kasos uždegimą.

„Moku PSD (privalomąjį sveikatos draudimą), viską, ką priklauso, moku. Ir šitos eilinės kalbos – kaip aš jomis netikiu, žodžių trūksta tiesiog“, – apmaudą dėl sveikatos paslaugų prieinamumo lieja gyventojai. Raikydamas sveikatos sistemos finansų pyragą sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis savo ruožtu žada, kad pacientams daugiau paslaugų „bus arčiau namų“. „Laukiu Santariškėse pas gydytoją, užsiregistravau balandžio mėnesį pas specialistą – ortopedą traumatologą.

Vilniuje – įkurtuvės su kartėlio prieskoniu. Iškilmingai atidarant naują psichikos sveikatos centro pastatą, kuriame bus gydomi ūmiausių būklių psichikos ligoniai, senoliai, turintys psichikos sveikatos sutrikimų, siekiant negadinti šventės, kartas nuo karto darbuotojams išsprūsdavo – įkurtuvės galėjo būti gerokai anksčiau. Nors pastatas priduotas prieš porą metų, savivaldybė niekaip nesugebėjo nupirkti baldų. Anot centro, tą galiausiai padarė su daugybe viešųjų pirkimų pažeidimų.

Nutrūkusi sausgyslė, insultas ar infarktas nebūtinai užveria duris į aktyvų gyvenimą. Tačiau, pasak fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo, neurologo Jono Girskio, tam reikia ne stebuklų, o kantrybės, žinių ir tikslingos reabilitacijos. Daugiau nei 45 metus su judėjimo sutrikimais dirbantis gydytojas pasakojo pats galintis būti pavyzdžiu, kiek daug gali žmogaus organizmas. „Na, gal nepatogu būtų man sakyti „stebuklas“, bet juo netgi galėčiau pavadinti save patį. Būsiu nekuklus.

Sveikatos apsaugos ministerijai metus gelbėjimosi ratą nuostolingai veikiantiems akušerijos skyriams, dalininkai nusprendė nebeuždaryti Krikščioniškųjų gimdymo namų. Tačiau nuo sprendimo prabėgo daugiau kaip dvi savaitės, o gimdymai čia nevyksta. Plačiau apie tai – TV3 Žiniose. Kaunietė Paulė laukiasi pirmojo vaikelio. Moteris jį norėtų gimdyti Krikščioniškuosiuose gimdymo namuose.

Klaipėdos universiteto ligoninė (KUL), kurios darbuotojų atlyginimai yra vieni didžiausių tarp šalies gydymo įstaigų, pradėjo darbo apmokėjimo sistemos pertvarką. KUL yra vienintelė tarp šalies universitetinių ir respublikinių ligoninių, kurioje iki šiol išlikę aukšti pagrindinio darbo užmokesčio pastoviosios dalies koeficientai, rašoma įstaigos išplatintame pranešime.

Nors dėl skiepijimo poliomielitas daugelyje pasaulio šalių beveik išnyko, kova su šia pavojinga infekcinė liga dar nėra baigta. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, laukinis poliomielito virusas vis dar plinta Afganistane ir Pakistane. Spalio 24-ąją minint Pasaulinę poliomielito dieną primenama – net ir šalyse, kuriose poliomielito atvejų nenustatoma, svarbu išlaikyti aukštą skiepijimo lygį ir pasirūpinti, kad vaikai būtų laiku paskiepyti.

Atvėsus orams vis daugiau žmonių susiduria su kvėpavimo takų infekcijomis, tačiau ne visada lengva atskirti, ar užklupo gripas, ar paprastas peršalimas. Nors šių ligų simptomai gali būti panašūs, jų pradžia, eiga ir galimos komplikacijos gerokai skiriasi. Anykščių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistai primena šių ligų simptomus ir kaip atskirti, kuo susirgote.

Dar ryte jautėtės gerai, o po kelių valandų pakilo temperatūra, ėmė skaudėti galvą, raumenis ar sąnarius? Gali būti, kad susirgote gripu. Kuo ši infekcija skiriasi su paprasto peršalimo, kaip palengvinti jau pasireiškusius simptomus ir kokios priemonės veiksmingai padeda nuo jos apsisaugoti, pasakoja Vilniaus šeimos klinikos „Meliva“ (anksčiau – „InMedica“) šeimos gydytoja Dovilė Nakvosienė. Gripas yra ūmi kvėpavimo takų infekcija, kurią dažniausiai sukelia A ir B tipo virusai.

Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre pacientams ir personalui atvertos naujos erdvės už daugiau kaip 15 mln. eurų, pranešė sostinės savivaldybė.  Kaip pranešė savivaldybė, trijų aukštų gydymo korpuse veiks keturi skyriai, įrengta beveik šimtas stacionaro vietų ir modernios erdvės psichosocialinei pacientų reabilitacijai.

Valstybės lėšomis perkamos sezoninio gripo vakcinos gydymo įstaigas turėtų pasiekti iki lapkričio vidurio, sako Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovė Ginreta Megelinskienė. „Gripo vakcinos gamintojai, kurie laimėjo konkursą (...), pateikė informaciją, kad gripo vakcina bus pristatyta į Lietuvą ženkliai vėliau negu įprastai, tai yra lapkričio mėnesį.

Ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) socialiniame tinkle „Facebook“ primena, kad gyventojai gali pakeisti gydymo įstaigą, prie kurios yra prisirašę. Toks sprendimas gali būti aktualus persikrausčius, norint gydytis arčiau namų arba pasirinkus kitą šeimos gydytoją. Vis dėlto prieš keičiant gydymo įstaigą svarbu pasidomėti keliomis aplinkybėmis, kad vėliau nekiltų nesklandumų.

Praėjusiais metais Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) organizavo 207 šachtinių šulinių ir požeminių vandens gręžinių vandens tyrimus. 27 mėginiuose (13 proc.) nustatyta didesnė nei leidžiama nitratų koncentracija, o 4 mėginiuose (1,9 proc.) – per didelis nitritų kiekis. Iš viso 31 mėginys neatitiko bent vieno iš šių vandens kokybės rodiklių. Tai rodo, kad individualių vandens šaltinių saugumu svarbu įsitikinti tyrimais, o ne pasikliauti vandens išvaizda ar skoniu.

Sveikatos apsaugos ministerija skelbia, kad ketvirtadienį jos iniciatyva įvyko Klaipėdos universiteto ligoninės neeilinis visuotinis dalininkų susirinkimas. Jo metu aptarta sudėtinga ligoninės finansinė padėtis ir pagrindiniai su įstaigos veikla susiję klausimai. Susirinkime ligoninės generalinis direktorius Audrius Šimaitis ir direktorė valdymui ir ekonomikai Jūratė Grubliauskienė pristatė informaciją apie esamą finansinę situaciją ir galimas jos gerinimo priemones.