šuliniai

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) įspėjo Klaipėdos, Kretingos ir Šilutės rajonų gyventojus maistui nevartoti užlietų šulinių vandens. Klaipėdos, Kretingos, Šilutės rajonuose ištvinus upėms ir vandens lygiui jose artėjant prie stichinio lygio, kyla pavojus, kad gali būti užpilti ir šuliniai. Reaguodamas į šią situaciją, NVSC penktadienį paragino gyventojus nevartoti užlietų šulinių vandens maistui, kadangi toks vanduo gali būti užterštas cheminėmis medžiagomis, mikrooganizmais.

Maždaug trečdalio šulinių vanduo nėra saugus vartoti, rodo Nacionalinio visuomenės sveikatos centros 2022 m. tyrimas. Specialistai atsiųstame pranešime primena, kuo pavojingos šios cheminės medžiagos, kaip jos vandenyje atsiranda ir ką daryti nustačius vandens taršą. Pagal iš gydytojų gautus pranešimus apie nėščiąsias ir kūdikius, kurių maistui naudojamas šachtinių šulinių vanduo, 2022 m. Lietuvoje ištirti 582 šachtiniai šuliniai, siekiant nustatyti taršą nitritais ir nitratais.

Į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų akiratį pateko vyras, kuris galimai padarė ne tik turtinę žalą, pasisavindamas šulinių dangčius, bet ir sukėlė pavojų žmonių gyvybei, palikdamas juos atvirus  Praėjus mažiau nei parai, pareigūnai sulaikė asmenį įtariamą vagyste, o jo automobilyje rado ne tik įrankius, galimai naudotus nusikalstamai veikai atlikti, bet ir galimai narkotines-psichotropines medžiagas. Antradienį, lapkričio 8 d., apie 23.20 val.

Vilniaus savivaldybės valdoma įmonė „Grinda“ neturi teisės perimti apie 70 kilometrų jos prižiūrimų sostinės lietaus kanalizacijos tinklų bei šulinių, nusprendė teismas. Vilniaus apygardos teismas (VAT) lapkričio 23 dieną atmetė įmonės skundą ir paliko galioti jai nepalankų Vilniaus miesto apylinkės teismo birželį priimtą sprendimą.

Kėdainių miesto Žibuoklių gatvės gyventojai negali naudotis šachtiniais šuliniais, kurių vandenį iki šiol žmonės naudojo tiek buitinėms reikmėms, tiek maisto gaminimui. Šeštadienį žmonės pastebėjo, kad jų šulinių vanduo turi keistą kuro kvapą. Kol situaciją aiškinasi atsakingi specialistai – gyventojams geriamąjį vandenį parūpino savivaldybė.   Šeštadienio rytą, kelios minutės po 8 val.

Ugniagesiai gelbėtojai iš šulinių, priešgaisrinių vandens rezervuarų, duobių, lauko tualetų ir požeminių konteinerių šiemet gelbėjo 46 įkritusius žmones, 15 iš jų žuvo. Tai dvigubai daugiau nei pernai, kai tokios nelaimės nusinešė septynias gyvybes. Kaip trečiadienį pranešė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, šią savaitę ugniagesiai vyko į du tokius iškvietimus: pirmadienį vidurdienį Kaišiadorių rajone, Žasliuose, priešgaisriniame vandens rezervuare buvo rastas vyro kūnas.

Didžiulę protesto akciją Danės upės žiotyse Klaipėdoje surengė žvejai mėgėjai. Jie reikalauja Kuršių mariose visiškai uždrausti verslinę žvejybą. Mėgėjai piktinasi, kad tinklais žvejojantys asmenys ne tik nepaiso reikalavimų, žeriasi pinigus, bet ir daro didžiulę žalą gamtai – dėl jų veiklos nyksta žuvys. Verslininkai atkerta, kad mėgėjai iš vietos gyventojų nori atimti duonos kąsnį. Danės upės žiotys ir pakrantė šalia jos vidurdienį aidėjo nuo žvejų mėgėjų pasipiktinimo šūksnių.

Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos Apsinuodijimų informacijos skyriaus duomenimis, vasarą padaugėja atvejų, kai žmonės apsinuodija sodo ir daržo trąšomis, nitratais. Gydytojo toksikologo pagalbos taip pat prireikia asmenims, nukentėjusiems nuo vabzdžių įgėlimo. Bendrieji pirmosios pagalbos principai apsinuodijus gana paprasti. Jei kenksmingų medžiagų žmogus netyčia suvalgė ar išgėrė, tačiau sąmonės neprarado, reikėtų jam sugirdyti vandens.

Nors pastarosiomis dienomis palijo, tačiau išdžiuvusioje Dzūkijoje padėtis vis dar tragiška. Lietus tik sušlapino žemę. Dzūkai su siaubu stebi akyse senkančius šulinius. Esą jei jau pavasarį vietomis vandens visai nebėra, dzūkai bijo ir įsivaizduoti, kas bus, kai ateis vasaros karščiai. Vandentiekininkai siūlo nelaukti ir darytis gręžinius. Žmonės sako neturintys tiek pinigų. „Krenta, krenta.