sukčiavimas

Lietuvoje plinta naujas sukčiavimo būdas: fotoaparatus, telefonus ir kompiuterius internetu parduodančius žmones medžioja sukčiai. Jie, susidomėję daiktu, neva parodo atlikto banko pavedimo kopiją, pasiima pirkinius, o pardavėjai sąskaitose pinigų taip ir nesulaukia. Tačiau du tokie sukčiavimo atvejai buvo lengvas riešutėlis Klaipėdos pareigūnams – apsimetę pirkėjais, jie sulaikė keturis sukčius. Paskambinus pardavėjus ir kiek pasiderėjus dėl kainos sutariama įsigyti fotoaparatą.

Policija ieško merginos, kuri, įtariama, suklastojo mokėjimo duomenis ir pasisavino iš žmogaus telefoną už jį nesumokėjusi. Lapkričio mėnesį šiaulietis pirkėjai išsiuntė telefoną, kurį ši mergina atsiėmė Jonavoje, Vasario 16-osios g. 4, iš paštomato. Pardavėjas pinigų negavo, nors prieš tai pirkėja atsiuntė pavedimo kopiją. Atpažinus merginą, prašome informuoti tyrėją Solveigą Kardašę tel. 8-700-61428 arba el. paštu [email protected].

Penktadienį po pietų Kaune, Kęstučio gatvėje, 1939 m. gimmo moteriai į namų laidinį telefoną paskambino vyriškis, prisistatęs kriminalinės policijos pareigūnu. Jis pareiškė, kad moteris galimai turi padirbtų kupiūrų, kurias reikia patikrinti. Tą pačią dieną apie 15 val. į namus atėjusiems dviems vyriškiams kaunietė atidavė 19 980 eurų.

Bendradarbiaudama su pareigūnais Lenkijoje, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) išaiškino tarptautinės organizuotos grupės vykdytas didelio masto pinigų legalizavimą ir mokestinį sukčiavimą. Įtariama, kad nuo 2013 metų grynaisiais pinigais galėjo būti įvežta į Lietuvą ir panaudota šešėlinėje ekonomikoje apie 60 mln. eurų, penktadienį pranešė FNTT. Sukčiavimu ir turto legalizavimu įtariami du asmenys – šios verslo grupės vadovas ir jam padėjęs asmuo.

Alytaus pataisos namuose diegusi mobiliojo ryšio blokavimo įrangą bendrovė „ATEA“ įsipareigojo nemokamai permontuoti šią techniką. Radijo ryšio trukdymo stotis šioje įkalinimo įstaigoje buvo sumontuota 2016 m. gruodį, tačiau dėl techninių nesklandumų mobilusis ryšys nebuvo blokuojamas visoje pataisos namų teritorijoje. Po pasitarimo Teisingumo ministerijoje Kalėjimų departamento iniciatyva buvo susitarta, kad bendrovė permontuos blokavimo įrangą nemokamai.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) tyrėjai išaiškino nelegalius didmenininkus, kurie, kaip įtariama, galėjo parduoti 35 tonas mėsos. Tyrimo metu išaiškintas nelegaliai parduotos vištienos kiekis gali didėti, preliminariai skaičiuojama, kad nesumokėtų mokesčių suma siekia beveik 150 tūkst. eurų, ketvirtadienį pranešė FNTT.

Kauno apylinkės teismas paskelbė nuosprendį 4 mėnesio berniuko sulaužyta kaukole tėvams – 23 metų Joanai Aleksandravičiūtei ir jos bendraamžiui sugyventiniui Haroldui Nomeikai. Šis nuosprendis - dėl telefoninio sukčiavimo, nors tėvai yra padarę ir sunkesnių nusikaltimų.  Devynis kartus teistam H.Nomeikai skirta pusketvirtų metų laisvės atėmimo bausmė, o penktą kartą teisiama J.Aleksandravičiūtė kalėjimo išvengė, jai skirtas lygtinė 3 metų nelaisvės bausmė.

Efektyviausia gynyba prieš socialinę inžineriją – tai potencialių aukų švietimas, o aukomis gali tapti bet kuris iš mūsų.  Remiantis Interneto organizuoto nusikalstamumo grėsmės įvertinimo (IOCTA) 2018 rekomendacijomis, pati efektyviausia gynyba prieš socialinę inžineriją – tai potencialių aukų švietimas.

Belgijoje ir šešiose Europos valstybėse vyksta 57 kratos, atliekant platų tyrimą dėl įtariamos sukčiavimo ir futbolo rungtynių režisavimo schemos, antradienį paskelbė Belgijos policija. Anot federalinės prokuratūros, Belgijoje vyksta 44 kratos, o dar 13 – Prancūzijoje, Liuksemburge, Kipre, Juodkalnijoje, Serbijoje ir Makedonijoje.

Uostamiesčio verslininkė įtariama iššvaisčiusi daugiau kaip 300 tūkst. eurų vertės juvelyrinių dirbinių bendrovės turto, ji taip pat įtariama sukėlusi tyčinį bendrovės bankrotą, sukčiavusi, apgaulingai tvarkiusi apskaitą ir klastojusi dokumentus. Finansinių nusikaltimų tarnyba (FNTT) teigia, kad jos tyrėjai išaiškino vadinamąją fenikso sindromo schemą.

Per savaitę 50 tonų rafinuoto rapsų, saulėgrąžų aliejaus ir cukraus iš Lenkijos buvo įvežama vilkikais į Lietuvą, slapti susitikimai vyko nuošaliose vietose ar degalinėse, kuriose tarptautinės organizuotos grupės nariai pasikeisdavo klastotais krovinio finansiniais dokumentais. Preliminariai skaičiuojama, kad minėtų produktų apyvarta galėjo siekti 1 mln. eurų.

Rusijos tyrimų komitetas sekmadienį paskelbė sulaikęs sukčiavimu įtariamą kosmoso korporacijos vadovo pavaduotoją. Tyrimų komitetas skelbia, kad valstybinės įmonės „RKK Energija“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Aleksejus Beloborodovas buvo suimtas kartu su dviem savo pavaldiniais. Komiteto pranešime nurodoma, kad sulaikytieji kaltinami bandymu sukčiauti, bet daugiau informacijos neskelbiama.

Kauno apylinkės teismas trečiadienį dėl išteisino sukčiavimu kaltintus Prano Mažylio gimdymo namų anesteziologus Virgilijų Dimšą ir Jeleną Čiučiulkienę. Kaip pranešė teismas, iš pacienčių už skausmo malšinimo procedūrą paimti pinigai neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, todėl tokia veika laikoma administraciniu nusižengimu.

 Gegužės 31-ąją Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl aptiktų galimai netikrų pinigų, kuriais gegužės 28 dieną 17-metis (gyv. Telšių r.) atsiskaitė už į namus atvežtą picą. Pradėjus aiškintis galimai netikrų pinigų judėjimo kelią, paaiškėjo, kad vaikinas dvi įtarimą sukėlusias kupiūras gavo iš nepažįstamojo, kuriam už 200 eurų pardavė žaidimų kompiuterius „XBOX ONE“, „PlayStation“ ir du žaidimų diskus.

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) gauna pranešimų apie gyventojams siūlomas užpildyti apklausas arba siūlomos nemokamos paslaugos, tačiau vėliau iš gyventojų reikalauja susimokėti už šias paslaugas. Šiais metais gautas jau ne vienas skundas dėl tokios apgaulingos skirtingų įmonių veiklos. Šiuo metu dėl galimos nesąžiningo veiklos vienai įmonei jau paskirta tūkstantinė bauda, kitos dvi – tiriamos.

Internete periodiškai pasirodančios jautrios istorijos apie likimo nuskriaustus žmones su prašymu jiems aukoti pinigus dažnai sujaudina ne vieną. Kilnu dėl tokio tikslo šiek tiek patuštinti piniginę. Tačiau kur pinigai – ten ir sukčiai, piktnaudžiaujantys žmonių gerumu. Istorijomis apie aferistus besidalinančioje „Facebook“ grupėje internautai demaskavo merginą, renkančią pinigus vargšei senolei.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba Klaipėdoje atskleidė akiplėšišką sukčiavimo schemą Smiltynės perkėloje. Tūkstančiai sunkiasvorių transporto priemonių, pasinaudoję fiktyviais kelto leidimais prasmukdavo į Neringą ir nemokėjo brangaus mokesčio. Skaičiuojama, jog žala valstybei siekia šimtus tūkstančių eurų.

Prokuratūra už kėsinimosi sukčiauti organizavimą veikiant organizuotoje grupėje siūlo kaltu pripažinti ir skirti realią penkerių metų laisvės atėmimo bausmę buvusiam Seimo nariui Vitui Matuzui. Byla, kurioje siekiama nuteisti V. Matuzą, susijusi su galbūt neskaidriu biokuro viešųjų pirkimų organizavimu. Už sukčiavimą organizuotoje grupėje įstatymas numato tik laisvės atėmimo bausmę.

Sankt Peterburgo Vyborgo rajono teismas patenkino Rusijos tyrėjų prašymą suimti anksčiau šią savaitę sulaikytą bankrutavusio Lietuvos „Snoro“ banko pagrindinį akcininką Vladimirą Antonovą, kuriam pateikti kaltinimai sukčiavimu itin stambiu mastu – jis įtariamas iš banko „Sovetskij“ pasisavinęs 150 mln. rublių (2 mln. eurų). Kaltinimus neigiantis V. Antonovas suimtas vienam mėnesiui ir aštuonioms paroms.

Gudriai susukta sukčiavimo schema patraukė „Facebook“ vartotojų akį – plintantis, atrodytų, nekaltas prašymas pagelbėti gali jus palikti be savo anketos. Komunikacijos specialistas įspėja, kaip apsaugoti savo duomenis „Facebook“ ir dalinasi patarimais, kaip internete būti saugesniems. Viena „Facebook“ vartotoja aferistų veiklą viešinančioje grupėje teiraujasi, ar neįprastas jai žinute adresuotas prašymas – bandymas apgauti. Paprastas prašymas „pagelbėti“ „Na nežinau, ar čia bandė apgauti, ar ne.

Vilniuje policija nustatė vyrą, įtariama, inscenizavusį eismo įvykį ir bandžiusį gauti iš neva jį partrenkusios vairuotojos pinigų. Kaip penktadienį pranešė Vilniaus apskrities policija, kovo 26 dieną apie 7.50 val. Vilniuje, Brolių gatvėje, automobilio „Opel Zafira“ vairuotoja suko į dešinę ir pastebėjo vyrą, stovėjusį prie šaligatvio. Moteris, norėdama jį praleisti, sustojo, tačiau vyras stovėjo. Tik pradėjusi važiuoti, vairuotoja staiga pastebėjo šešėlį ir pamatė ant žemės gulintį vyrą.

Sumanėte papildomai padirbėti, kad vieną kitą dešimtį eurų prisidurtumėte prie atlyginimo? Nesusižavėkite aferistų siūlymu „išnuomoti“ savo banko sąskaitą už 50 eurų per savaitę, nes tai jums gali baigtis uždaryta banko sąskaita ir jūsų vardu pasiimtais greitaisiais kreditais. Į socialiniame tinkle platinamus skelbimus papildomai užsidirbti iki 50 eurų per savaitę sureagavę lietuviai skundžiasi – „darbdavių“ siūloma schema panaši į suktybę.

Internete plintantys darbo skelbimai ar pasiūlymai papildomai padirbėti nieko nebestebina, tačiau akį patraukia tokių darbuotojų ieškotojų prašymas susimokėti už įdarbinimą. Teisės specialistai įspėja – bet koks prašymas sumokėti už įdarbinimą kvepia afera. Socialiniame tinkle „Facebook“ paplito darbo ieškojusio vaikino susirašinėjimas su potencialiu darbdaviu. Vaikinas susirūpino, kad jam skirtas pasiūlymas gali būti tik afera, nes prašymas susimokėti už įdarbinimą jam iki šiol buvo negirdėtas.

Panorote tapti chirurgu, teisininku ar sunkvežimių vairuotoju? Pasirodo, visai nereikia baigti aukštojo mokslo ar išsilaikyti specialaus vairuotojo pažymėjimo – tai patvirtinančius dokumentus galite nusipirkti socialiniuose tinkluose. Maža to, „Regitra“ įspėja, kad šie sukčiai apsimeta jų darbuotojais. Socialinio tinklo „Facebook“ grupės, kur demaskuojami įvairaus plauko sukčiai, vartotojas pasidalino skelbimu, kuriame lietuviams Didžiojoje Britanijoje siūloma pirkti įvairius dokumentus.

Kauno policija ieško nuo šio vyro nukentėjusių asmenų. Praėjusių metų spalio 21 d. moteriai, gimusiai 1929 m., į laidinį telefoną paskambino vyras, kuris prisistatė policijos komisaru ir teigė, jog atsiimant pensiją, jai galimai buvo paduotos padirbtos kupiūros, kurias reikia patikrinti. Moteris iškart nepatikėjo gautu skambučiu, apie tai papasakojo anūkui, su kurio pagalba pareigūnai sulaikė pas nukentėjusiąją atėjusią pasiimti pinigų vyrą.

Savitarnos kasos prekybos vietose diegiamos vis dažniau – tai vienas pagrindinių būdų sutaupyti kaštus, palengvinti darbuotojų trūkumo dalią. Tačiau nors gali pasirodyti, kad didžiausia tokių kasų problema – ilgapirščiai, tiesa ta, kad velnias slypi detalėse. Štai Vokietijoje neseniai vyrui už sukčiavimą prekybos centro savitarnos kasoje buvo skirta 208 tūkst. eurų bauda. Jis pabandė 47 eurų vertės veršelio kepenis pažymėti kaip pigesnius vaisius. Panašių triukų jis buvo griebęsis ir anksčiau.

Pastaruoju metu socialiniame tinkle „Facebook“ vis dažniau pastebima tokių asmenų, kurie siūlo žmonėms įsigyti neva tikrą vairuotojo pažymėjimą ar už juos išlaikyti vairavimo egzaminus. „Regitra“ įspėja visuomenę nepakliūti į sukčių pinkles, nes gavę pinigų, jie paprasčiausiai pradingsta. Patariama ne tik nepasitikėti tokiais asmenimis, bet ir pranešti apie juos, kad neteisėti veiksmai būtų kuo greičiau nutraukti.

Prieš teismą stos 27-erių telšiškis, kuris bendradarbio vardu paėmė keturias paskolas iš greituosius kreditus suteikiančių bendrovių. Telšių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas ir Šiaulių apygardos prokuratūra informavo, kad Telšių apylinkės teismui perduota baudžiamoji byla, kurioje minėtas vyras kaltinamas sukčiavimu, neteisėtu prisijungimu prie informacinės sistemos, neteisėtu elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimu.

Vokietijoje vienam vyrui už sukčiavimą prekybos centro savitarnos kasoje buvo skirta 208 tūkst. eurų bauda. 58 metų verslininką, pabandžiusį 47 eurų vertės veršelio kepenis pažymėti kaip pigesnius vaisius, Miuncheno rajono teismas nuteisė už vagystę. Vyras, kurio pavardė neskelbiama, taip buvo pasielgęs ir tris kartus anksčiau, be to, anksčiau buvo teistas už vagystę ir vengimą mokėti mokesčius. Baudos dydį teismas nustatė pagal atsakovo mėnesio pajamas – 24 tūkst. eurų.

Šeštadienį Alytuje sukčiai iš senolės išviliojo 5 tūkst. eurų. Telefonu paskambinę apgavikai 1942 metais gimusiai A. N. J. papasakojo išgalvotą istoriją apie nelaimingą atsitikimą ir reikalavo pinigų. Apie 16 val. į moters namus atėjo vyriškis, kuriam ji padavė namuose turėtus 5 tūkst. eurų, pranešė Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas. Įvykis tiriamas.

Sukčiai apgavo 1938 metais gimusią klaipėdietę – už neva sesers sužalotos mergaitės gydymą ji atidavė 1 tūkst. eurų. Klaipėdos apskrities policija pranešė, kad sukčių skambučio Daukanto gatvėje gyvenanti senolė sulaukė ketvirtadienį apie 21 val. Nepažįstama moteris, prisistačiusi sesers vardu, pranešė, kad nelaimingo atsitikimo metu sužalojo nepilnametę ir dabar už gydymą reikia sumokėti 1 tūkst. eurų. Beveik tuo pačiu metu į namus atėjusiam vyriškiui nukentėjusioji atidavė nurodytą sumą.

Į sukčių akiratį pateko vyrai – piktybiškai sukurtoje interneto svetainėje skelbiama klaidinanti ir tikrovės neatitinkanti informacija apie produktą, neva leidžiantį greitai ir efektyviai atsikratyti prostatos ir kitų su lytine sveikata susijusių problemų. Be jokios abejonės, tinklalapyje minimą produkciją siūloma įsigyti. Žinoma, su „didžiule“ akcija.

Mikrorajonų gyventojus vienijančiose socialinių tinklų grupėse vilniečiai skundžiasi apie įtartinus tipus, bandančius įsiprašyti į namus neva apžiūrėti plastikinius langus. Policija įspėja nebūti naiviems ir į savo valdas neįleisti nekviestų svečių. Vienos socialinio tinklo „Facebook“ grupės narys pasipasakojo sulaukęs įtartino skambučio – paskambinusi moteris pasiūlė nemokamai patikrinti plastikinius langus. Įtaręs suktybę, vyras kitų grupės narių pasiteiravo, ar ir jie sulaukė tokių pasiūlymų.

Vilniaus apygardos teismas trečiadienį pradėjo nagrinėti prekybos žmonėmis ir sukčiavimo bylą, kurioje vilnietis kaltinamas išnaudojęs socialiai pažeidžiamus asmenis – smurtavęs ir pasisavinęs jų vardu paimtus greituosius kreditus. Bylos duomenimis, apgaule iš žmonių buvo išvilioti tūkstančiai eurų, meluojant, kad jie reikalingi verslui plėtoti, prieš nukentėjusiuosius naudota fizinė ir psichinė prievarta.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnu apsimetęs vyras iš vilnietės išviliojo 520 eurų, sekmadienį pranešė sostinės policija. Pirminiais duomenimis, 1952 metais gimusiai K. J. į laidinį telefoną paskambino nepažįstamas vyras. Jis prisistatė FNTT direktoriaus pavaduotoju ir, įtariama, apgaulės būdu iš moters išviliojo elektroninės banko sąskaitos prisijungimo kodus. Vėliau iš sąskaitos buvo pasisavinti 520 eurų.

Laikui iki Kalėdų tirpstant, internetinių parduotuvių akcijomis susigundo vis daugiau pirkėjų. Tačiau gražiausias metų šventes sukčiai sumaniai išnaudoja savo naudai, kurdami netikras parduotuves ir viliodami patiklių pirkėjų pinigus. Specialistai įspėja, kaip atskirti netikras elektronines parduotuves ir ką daryti, jei apsigavote. Prieš susigundydami patraukliai atrodančiomis akcijoms prekėms internete, įsitikinkite, kad parduotuve tikra.

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariate atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad iš moteris, gim. 1936 m., gyv., Šilalėje, Pabremenio k., apgaulės būdu buvo paimta banko mokėjimo kortelė su prisijungimo duomenimis. Pasinaudojant banko mokėjimo kortele iš moters banko sąskaitos buvo išgryninta tam tikra pinigų suma.

Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos nacionalinis elektroninių ryšių tinklų ir informacijos saugumo incidentų tyrimo padalinys (CERT-LT) įspėja, kad šventiniu laikotarpiu daugėja netikrų elektroninių parduotuvių, kurių tikslas ‒ išvilioti patiklių žmonių pinigus ar duomenis. Netikros elektroninės parduotuvės svetainės vaizdas dažniausiai nesukelia įtarimų.

Žiniasklaidoje nuskambėjus istorijai, kai Vilniaus miesto savivaldybės vardu pirktas kompiuteris jau kitą dieną bandytas parduoti internete, savivaldybė pripažįsta – šis incidentas išryškino sistemos klaidas. Internautai trečiadienį pasidalino iš pažiūros paprastu skelbimu – Lietuvos skelbimų portale parduodamas visiškai naujas kompiuteris.

Vilniuje telefoniniai sukčiai iš senolės išviliojo daugiau kaip 2 tūkst. eurų. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato teigimu, antradienį apie 18 val. Laisvės prospekte gyvenančiai 1938 metų gimimo moteriai į namų telefoną paskambino asmuo, prisistatęs tyrėju paaiškino, kad pas ją namuose yra galimai padirbtų pinigų, kurių ateis patikrinti ekspertas Omaras. Atėjusiam asmeniui, prisistačiusiam ekspertu Omaru, moteris perdavė 6 kupiūras po 100 eurų, ir 31 kupiūrą po 50 eurų.

Šiais laikais pirkimas internetu tampa vis labiau priimtinas. Tai išties puikus būdas greitai ir sutaupant laiko apsipirkti. Ne tik drabužių, bet ir elektronikos parduotuvės vietoj tiesioginių renkasi elektroninius pardavimo būdus. Jie kur kas patogesni ir reikalauja mažiau resursų. O ir žmonėms apsipirkinėjimas internetu yra kur kas priimtinesnis būdas – nereikia stovėti eilėse, stumdytis tarp žmonių, ieškoti, kur pastatyti automobilį. Tai pastebėję žmonės pradėjo sukčiauti.

Suplanavęs sau ir savo draugei atostogų kelionę į Kretą, Edgaras Kazlauskas liko nemaloniai nustebintas – draugei pirktas skrydžio bilietas jos taip ir nepasiekė. Bandydamas atsiimti pinigus už negautą bilietą vyras taip pat nieko nepešė. Pasirodo, kad tai ne pirmas ir turbūt ne paskutinis kartas, kai keliautojai vietoj savo bilietų tegauna špygą.

Nuo trumposios žinutės iki netikrų sąskaitų, nuo apgaulingų investicijų iki tapatybės vagystės – visa tai piktavalių gudrybės, naudojamos siekiant išvilioti lėšų tiek iš gyventojų, tiek ir iš verslo įmonių. Kuo pasižymi piktavalių taikomi metodai? Kaip juos atpažinti ir neapsigauti? Apie dažniausiai pastebimas sukčiavimo schemas pasakoja Viltė Mikoliūnaitė, „Danske Bank“ Globalių paslaugų centro Sukčiavimų prevencijos skyriaus vadovė Lietuvoje.

Latvijos Saulkrastų kurorte sulaikyta nusikalstama grupuotė, kaip įtariama, apgaulės būdu iš Kinijos gyventojų išviliojo daugiau nei 2 mln. eurų, pranešė Latvijos valstybinės policijos Kriminalinės policijos vadovas Janis Lazdinis. Nurodoma, kad nusikalstama veika vykdyta nuo šių metų kovo iki liepos pabaigos. Latvijos policija teigia gavusi Kinijos teisinės pagalbos prašymą. Tyrimas ir operatyviniai veiksmai buvo atliekami du mėnesius ir baigėsi pirmadienį surengta operacija.

 Į policiją antradienį kreipėsi Kėdainių rajono akcinės bendrovės darbuotoja, kuri pranešė, kad sukčiai išviliojo 16,8 tūkst. eurų šios bendrovės lėšų. Policijos departamento duomenimis, liepos 3 dieną elektroniniu paštu buvo gautas direktoriaus paliepimas į nurodytą sąskaitą pervesti pinigus. Taip apgaulės būdu iš bendrovės darbuotojų buvo išvilioti pinigai. Atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo.

Tobulėjanti visuomenė bei paslaugų perkėlimas į elektroninę terpę, verčia tobulėti ir laisvės atėmimo vietose esančius asmenis. Nuteistieji atranda naujų pasipelnymo iš patiklių žmonių būdų. Populiarų telefoninį sukčiavimą, kuomet informuojama apie artimo žmogaus nelaimę ir prašoma už pagalbą pinigų, keičia kitas, ne mažiau sumanesnis būdas – skelbimai internete.

Kibernetinis darbuotojų ir verslininkų mulkinimas yra itin kokybiškas ir retas, patyręs tokio tipo psichologinį spaudimą, sugebėtų jį atskirti. Šie būdai iš įmonių išvilioja milijardus siekiančias sumas visame pasaulyje. Tai konferencijoje „LOGIN“ pasakojo SEB banko atstovas Andrius Varnelis. Jis pateikė ir tris populiariausius sukčiavimo atvejus, dėl kurių įmantrumo pasaulio įmonės praranda milijardus.

Kauno pareigūnai įspėja, kad plinta kompiuterinis virusas, kuris skirtas apgaule išvilioti asmens duomenis ir pinigus iš kompiuterių vartotojų, prisidengiant apgaulingu anglišku pranešimu. Jame teigiama, jog kompiuteris užblokuotas, o norint jį atblokuoti reikia per 5 min.

Stambaus masto sukčiavimu įtariamo Evaldo Rimašausko advokatas Linas Kuprusevičus sako, kad Jungtinių valstijų ekstradicijos prašyme išduoti jo klientą nėra būtiniausių duomenų, kurių reikalauja Lietuvos įstatymai. Be to, nėra įvardinta, iš kur pinigai ir kiek jų bandyta pasisavinti ir kiek iš tikrųjų pasisavinta. Todėl, pasak advokato, sunku apsiginti, nežinant, koks kaltinimas. Įstatymas suteikia teisę asmeniui žinoti, kuo jis yra kaltinamas.