sukčiai

Daugėjant besinaudojančiųjų elektronine bankininkyste, daugėja ir norinčiųjų juos pergudrauti. Dažniausia, ką sukčiai stengiasi padaryti – gauti arba „nulaužti“ prisijungimo kodus, ir, be abejo, iš sąskaitos paimti pinigus.  Kaip apsaugoti savo sąskaitas pataria „Danske“ banko Informacijos saugos specialistas Tomas Černiauskas. Ką daro internetiniai sukčiai? Naudodamiesi kompiuterinėmis programomis, jie gali apskaičiuoti nesaugius, paprastus slaptažodžius ir kodus.

Apsimetusios „daktarėmis“, trys romų tautybės moterys pagrobė 89 metų ukmergiškės pensiją. Sekmadienį apie trečią valandą popiet į Taujėnų seniūnijoje, Užulėnio kaime, gyvenančios senolės B. Ž. kiemą užėjo trys čigonų tautybės moterys. Prisistačiusios „daktarėmis“, aiškino neva atvažiavusios padėti B. Ž.  nuvykti į prieglaudos namus. Dvi viešnios suėmė senolę už parankių ir nusivedė į namą.

Sukčiai nerimsta ir vis sugalvoja naujų būdų išvilioti pinigus iš patiklių žmonių. Didesnė dalis gyventojų jau nebetiki telefoniniais pranešimais apie artimąjį ištikusią nelaimę, juolab, kai pranešus tokią žinią pareikalaujama pinigų. Tad sukčiai tapo išradingesni. Kovo 17 d. į laidinį ukmergiškės R. O. (g. 1969 m.) telefoną paskambinęs vyriškis prisistatė esąs Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos tyrėjas. Jis pranešė, kad per R. O.  banko sąskaitą yra plaunami pinigai.

Dviem panevėžietėms brangiai kainavo jų patiklumas. Viena prarado 10 tūkst. litų, kita sužinojo apie jos vardu imamas paskolas. Pasak Panevėžio policijos, 83-ejų A. D. pranešė, kad pas ją trečiadienio rytą buvo apsilankiusi nepažįstama moteris. Ši nepažįstamoji neva norėjo surašyti pinigų, kuriuos vėliau reikės nešti į banką keisti, numerius. Senutė po „bankininkės“ apsilankymo neberado 10 tūkstančių litų. „Banko darbuotoja“ paskambino ir kitai panevėžietei.

NATO vadovybė įsakė įvykdyti totalinį asmeninių aukšto rango aljanso pareigūnų internetinių puslapių ir socialinių tinklų anketų patrikrinimą bei pašalinti visus netikrus resursus. Toks sprendimas buvo priimtas po to, kai buvo aptikta netikra vyriausiojo aljanso ginkluotųjų pareigų vadovo Europoje, admirolo Jameso Stavridiso anketa „Facebook“ socialiniame tinkle. Amerikiečiai įtaria, kad anketa buvo sukurta Kinijoje, kad tokiu neįprastu būdu būtų renkama slapta informacija.

Bratislavos teismas uždraudė išleisti ko gero laukiamiausią knygą Slovakijos istorijoje. Ši kriminalinio pobūdžio knyga vadinasi „Sukčiai“. Ji parašyta pagal slovakų slaptųjų tarnybų medžiagas ir skirta neregėtai korupcijai politiniame pasaulyje, praneša win.ru. Teismas įpareigojo leidėjus perduoti visus knygos rankraščius ir medžiagas. Tokios skandalo naujausioje Slovakijos istorijoje, kuri skaičuojama nuo 1993 metų, dar nebuvo.

Telefoniniai sukčiai atranda vis naujų būdų, kaip apgauti žmones, – pastaruoju metu jie vis dažniau apsimeta policijos pareigūnais. Jeigu jums paskambins telefonu ir paklaus, kodėl neateinate į Policijos komisariatą Tulpių gatvėje, nors buvote kviesti, nesutrikite. Didesnė tikimybė, jog į jus nusitaikė telefoniniai sukčiai nei kad patys to nežinodami nusižengėte įstatymui.

Poligrafas nėra patikimas būdas nustatyti, ar melavo pareigūnai. Tokią išvadą padarė Seimo Antikorupcijos komisija, tirianti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovų atleidimo peripetijas. Tuo tarpu pareigūnus atleidęs vidaus reikalų ministras tebekartoja klaidų nepadaręs. Komisijos abejonės dėl poligrafo duomenų patikimumo pasitvirtino.

Japonijos finansinių tarnybų valdyba vasario 27 dieną ėmėsi skubiai tikrinti visų šalies kompanijų, atliekančių operacijas su klientų turtu, darbą. Patikrinimas pradėtas po to, kai viena šių kompanijų buvo apkaltinta išeikvojimu ir jos kaltė buvo įrodyta. Apie tai praneša newsru.com. Privati investicinė kompanija „AIJ Investment Advisors“ pavogė 2,7 mlrd.

Kauno finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos darbuotojais apsimetę sukčiai iš dviejų prieniškių išviliojo elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis ir nusiėmė pinigus bei pasiėmė kreditą.

„Kaspersky Lab“ ekspertai perspėjo interneto vartotojus apie pavojus susidūrus su sukčių bandymais įvilioti į padirbtas internetines parduotuves. Sukčių tikslas – gauti vartotojų asmeninius duomenis.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus pareigūnai vasario 15 d. sulaikė sukčiavimu įtariamą Vidiškių seniūnijos Pamernackų kaimo gyventoją E. A. (g. 1990 m.). Įtariama, kad nuo jo nukentėjo šeši Ukmergės rajono gyventojai. Pirmoji E. A. auka į policiją kreipėsi vasario 14 d. Vėliau gauta dar daugiau  nukentėjusių žmonių pareiškimų. Kone visi sukčiavimo atvejai buvo analogiški.

Neįprastą ieškinį antradienį Europos Žmogaus Teisių Teisme (EŽTT) laimėjo 43-ejų metų Nyderlandų gyventojas Stevenas Rometas. Nyderlandų Karalystės pilietis pasiskundė teismui, esą šalies valdžia neužkirto kelio sukčiams, naudojantiems jo asmeninius duomenis nusikalstamais tikslais. Viskas prasidėjo daugiau nei kasdieniškai – olandas pametė vairuotojo teises ir nedelsdamas informavo apie tai atitinkamas instancijas.

Vilniuje pareigūnai sulaikė sukčiavimais įtariamą vyriškį, kuris iš praeivių prašydavo pinigų degalams nusipirkti. Šių metų vasario 7 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių  rinktinės pareigūnai kartu su kolegomis iš Vilniaus aps. VPK Vilniaus m. šeštojo policijos komisariato sulaikė V. G. (gimusį 1962 m.), kuris prisipažino daug kartų sukčiavęs ne tik Vilniuje, bet ir kituose miestuose. V. G. prašydavo iš praeivių pinigų degalams įsigyti.

Prisistačiusi banko darbuotoja apgavikė trenkė šeimininkui per rankas ir pagrobė stiklainį su beveik septyniolika tūkstančių litų. Trečiadienį devintą valandą ryto į Birštono savivaldybės, Jundeliškių kaimo 85 metų gyventojo namus užėjo moteris, kuri prisistatė esanti banko darbuotoja. Ji tikino galinti padėti surašyti namuose laikomus pinigus, kurie neva tai bus keičiami į eurus. Kai senolis atsinešė stiklainį su pinigais, apgavikė trenkė šeimininkui per rankas.

Užėję į namus nusikaltėliai iš 82 metų senolio pareikalavo 1000 litų už neva anūkės padarytą žalą. Penktadienį apie 17 val. į policiją kreipėsi 82 metų Vilkaviškio rajono Gižų kaimo gyventojas. Jis pranešė, jog jam paskambino vyriškis, kuris prisistatė policijos pareigūnu. Sukčius teigė, jog anūkė padarė avariją ir  reikia atlyginti žalą. Nusikaltėlis užsiprašė tūkstančio litų. Kai sukčių trijulė atėjo pinigų, juos sulaikė policijos pareigūnai.

Itin palankiomis sąlygomis paskolos siekęs vyras liko it musę kandęs. Londone įsikūrę sukčiai sugebėjo iš 56-erių Jono (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi) išvilioti apvalią pinigų sumą. Kaip Balsui.lt pasakojo policijos pareigūnai, sukčiai neskubėjo įgyvendinti savo plano lyg akis išdegę. Todėl kartais buvo prašoma pervesti tik 350 litų, o kitais atvejais 1 ar 2 tūkst. litų siekiančias sumas.

Kas, kaip ir kiek pinigų klastoja Lietuvoje? BTV laidoje „Auksarankiai“ – patarimai, kaip atskirti padirbtus pinigus ir ekspertų pasakojimai apie sukčių gudrybes. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro dokumentų tyrimo skyriaus viršininkas Žilvinas Ragauskas pastebi, kad Lietuvoje dažniausiai padirbinėjami yra litai: netikri eurai atkeliauja iš užsienio, nes juos sunkiai suklastoti. Tuo tarpu litams padirbti pakanka vos paprastos biuro kompiuterinės technikos ir šiek tiek žinių.

Įvykiai šalyje veja įvykius, o progos pasipelnyti ieškantys sukčiai ir apgavikai prie kiekvieno iš jų prisitaiko ir stengiasi pasinaudoti. Pinigus iš neatsargiųjų apgavikai vilioja prisidengdami jų artimųjų, policijos, socialinių darbuotojų vardais, siūlosi padėti pinigus keičiant ar susigrąžinant, naudojasi „Snoro“ banko griūtimi. Nuo sausio 1 dienos prasidėjusios permainos „Sodroje“ tapo dar vienu sukčių ginklu.

Saugumo ekspertai perspėja apie šalyje pradėjusį plisti sukčiavimo būdą, kuomet sukūrę fiktyvią įmonę ir jos vardu teikdami patrauklius pasiūlymus aferistai taikosi į darbu užsienio kompanijose besidominčius asmenis. Sukūrę įmonės egzistavimą neva įrodančią interneto svetainę ir joje pateikę įmonės adresą, sukčiai siekia išvilioti asmeninius duomenis ir netgi pinigus. „Tai gana plačiai paplitęs sukčiavimo būdas už Atlanto, kuris mūsų šalį pasiekė pakankamai neseniai.

Pastaruoju metu pasitaikė atvejų, kai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos („Sodros“) darbuotojais prisistatę asmenys garbaus amžiaus gyventojams telefonu arba tiesiog sustabdę gatvėje siūlo rašyti prašymus dėl pensijų padidinimo arba nepriemokų susigrąžinimo, pasiūlo palydėti į namus ir padėti užpildyti reikiamus dokumentus.

Nekilnojamojo turto savininkai už tai dovanodavo savo nuosavybę arba perrašydavo nusikaltėliams, kurie pardavę namus ir butus galėjo mėgautis prabanga. Vilniaus apygardos prokuratūra ir policija apie  „juoduosius“ nekilnojamojo turto agentus išgirdo dar 2009 metais, kuomet į pareigūnus kreipėsi mirusio vyriškio artimieji. Policijai jie aiškino, jog velionis turėjo turto, tačiau jis perrašytas kitiems asmenims.

Kompiuterių saugumo ekspertai perspėja apie šalyje pradėjusį plisti sukčiavimo būdą, kuomet sukūrę fiktyvią įmonę ir jos vardu teikdami patrauklius pasiūlymus aferistai taikosi į darbu užsienio kompanijose besidominčius asmenis. Sukūrę įmonės egzistavimą neva įrodančią interneto svetainę ir joje pateikę įmonės adresą, sukčiai siekia išvilioti asmeninius duomenis ir netgi pinigus. „Tai gana plačiai paplitęs sukčiavimo būdas už Atlanto, kuris mūsų šalį pasiekė pakankamai neseniai.

„Facebook“ tyrėjai ir keletas nepriklausomų kompiuterinio saugumo kompanijų yra įsitikinusios, kad Sankt Peterburge slepiasi penki programišiai, kurie pasinaudodami kompiuteriniu kirminu susišlavė net keletą milijonų JAV dolerių iš „Facebook“ ir kitų socialinių tinklalapių vartotojų, rašo „The New York Times“. Anot tyrėjų, penkių vyrų tapatybės yra seniai išaiškintos, juos lengva sekti, nes programišiai mielai dalijasi informacija socialiniuose tinkluose.

Sukčiai nusitaikė į pigių prekių internetu ieškančius gyventojus. Telefonus, muzikos grotuvus ar net automobilius perkantys žmonėsi gali likti it musę pešę – pervedę pinigus į nurodytą sąskaitą pirkinio gali ir nesulaukti. Skelbimų svetainių administratoriai pataria pernelyg nedžiūgauti pastebėjus mažesnę nei kitur siūlomą prekės kainą – skelbimo autorius gali būti apgavikas.

Ukmergės rajono policijos kriminalistai išsiaiškino keturis jaunuolius, sukčiavusius telefonu. Įtariama, kad lapkričio mėnesį nuo jų nukentėjo šeši Ukmergės rajono gyventojai. Jiems paskambinęs sukčius prisistatydavo policijos pareigūnu. Jis aiškindavo, neva sūnus, marti ar kitas giminaitis sužalojo mergaitę, kurios gydymui reikalingi pinigai. Sutrikusią auką imdavo gąsdinti, kad nesumokėjus pinigų gresia dideli nemalonumai.

Turbūt teko skaityti ar girdėti per televiziją kalbant apie vyresnio amžiaus moteris, iš kurių sukčiai telefonu išvilioja pinigus. Sūnus sukėlė auto įvykį, reikia sumokėti kažkiek tūkstančių tam, kad nebūtų bėdų su teisėsauga. Galbūt ir jums ar jūsų artimiesiems teko sulaukti panašių skambučių? Išties, yra daug sukčiavimo schemų – būdų apgauti žmones.

Apsimetę policijos pareigūnais ir  banko darbuotojais nusikaltėliai mėgina išpešti slaptus gyventojų duomenis. Antradienį sukčiai paskambino net dviem Ukmergės gyventojoms ir prisistatę policijos pareigūnais paaiškino, kad iš jų bankų sąskaitų yra „plaunami“ pinigai. Vėliau perduodavo ragelį „banko darbuotojui“, prašančiam pasakyti internetinės bankininkystės prisijungimo duomenis, kodus ir slaptažodžius, asmens duomenis.

Socialinių pašalpų mokėjimo tikslingumą kontroliuos savivaldybių sukurtos komisijos, o prireikus joms talkins Mokesčių inspekcija ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba. Pilietis gyvena moderniame trijų aukštų name, bet kiekvieną mėnesį prabangiu automobiliu atvyksta pasiimti socialinės pašalpos.

Biržuose sukčiai iš merginos išviliojo ne tik pinigų, bet ir jos vardu paėmė greitąjį kreditą. 21-erių metų biržietė į policijos pareigūnus kreipėsi antradienį. Ji pranešė, kad tą pačią dieną internetu nepažįstamas asmuo apgaule išviliojo internetinės bankininkystės kodus ir jos vardu paėmė 750 litų kreditą, o iš sąskaitos – dar 700 litų. Nukentėjusioji patyrė 1 tūkst. 450 litų nuostolį. Įvykį tiria policija.

Maždaug dvejus metus Kaune veikę pridėtinės vertės mokesčio grobstytojai neseniai patyrė dvigubą smūgį – iš pradžių daugiau kaip milijonas litų įstrigo likviduojamame banke „Snoras“, o po to grupuotės vadeivos atsidūrė už grotų. Tarp devyniolikos nusikalstamos grupuotės narių, kuriuos demaskavo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnai, buvo ir vienas Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) darbuotojas.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Kauno apygardos valdyba ir Kauno apygardos prokuratūra išaiškino mieste veikusią 19 asmenų organizuotą grupę, tarp kurios narių – ir Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotojas. Pirminiais duomenimis, atskleista kauniečių organizuota grupė į pridėtinės vertės mokesčio sukčiavimo schemą buvo įtraukusi kelias dešimtis bendrovių, o apyvarta iš nusikalstamos veiklos siekė apie 10 milijonų litų.

Klaipėdos apygardos prokuratūra apylinkės teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje kaltinimai pareikšti 16-ai asmenų dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, jų platinimo ir sukčiavimo. Byloje yra 20 nusikalstamos veikos epizodų, daugelį nusikaltimų įvykdė vadinamieji telefoniniai sukčiai. Kai kurie kaltinamųjų šias nusikalstamas veikas vykdė iš Alytaus pataisos namų.

Policija prašo gyventojų būti budriems ir reikalauti tarnybinio pažymėjimo bei skambinti į artimiausią policijos įstaigą. Į Ukmergės policiją kreipėsi moteris, kuri teigė, jog pas ją prieš dešimt dienų kratą atlikę pareigūnai taip ir neatsiuntė šaukimo atvykti. Pradėjus aiškintis, kokioje baudžiamoje byloje ukmergiškė yra minima, nustatyta, jog moteris tapo sukčių auka.

Estijos teisėsauga, bendradarbiaudama su JAV žinybomis, sulaikė septynis asmenis, įtariamus didelio masto sukčiavimu pasitelkiant internetą ir pinigų plovimu. Sukčiai gali būti teisiami ir Estijoje, ir JAV, kur pirmiausia ir buvo pastebėta jų kenkėjiška veikla, praneša Estijos nacionalinis transliuotojas. Estijos valstybės prokurorė Piret Paukštys sako, kad nusikaltėliai pasisavino 21,5 mln. JAV dolerių ir 560 tūkst. eurų. Jų sukurtos kenkėjiškos programos buvo užvaldžiusios maždaug 4 mln.

Kaune sekmadienį telefoninių sukčių aukomis tapo du žmonės. Kauno policijos duomenis, apie 14.30 val. 56-erių metų moteriai telefonu paskambinęs asmuo prisistatė jos sūnumi ir pasakė, kad sužalojo mergaitę, jos gydymui reikia 3000 litų. Kaunietė tiek pinigų neturėjo, todėl vyriškis paprašė nupirkti mobiliojo telefono išankstinio mokėjimo kvitų. Moteris nupirko kvitų už 270 litų ir padiktavo jų kodus. Nuo sukčių nukentėjo ir 72-ejų metų senutė.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai demaskavo vienuolikos sukčių grupę, nuo kurios yra nukentėję nemažai uostamiesčio, Palangos ir Klaipėdos rajono gyventojų. Nusikaltėliai susižėrė daugiau kaip 50 000 litų. Apsimetinėjo pareigūnais Ikiteisminį tyrimą vykdantys kriminalistai įtaria, kad sukčių gaują organizavo ir jai vadovavo laisvės atėmimo bausmes pataisos namuose atliekantys kaliniai.

Mes visi darome investavimo klaidų, kartais patys savarankiškai, kartais su meiliai kalbančių, ar elektroninius laiškus rašančių sukčių pagalba. Pavojus priimti blogą investicinį sprendimą yra didesnis, kai rinkos yra nepastovios ir sužadina investuotojų emocijas, sako kompanijos „Certified Financial Planner Board“ vartotojų teisių gynėja Eleanora Blayney. „Godumas ir baimė dažnai verčia žmones elgtis neracionaliai“, – sako ji.

Plinta nauja nusikaltimų rūšis – ieškoma naivuolių, kurie už menką atlygį padėtų banke išgryninti internetu vogtus pinigus. Taip graudžiai policijoje verkiančios moters seniai nebuvau matęs. Kukliai, bet tvarkingai apsirengusios moteriškės veidas išpurto, o akys paraudo nuo ašarų, todėl buvo sunku atspėti, kiek jai metų – geri 30 ar beveik 40. Apsiraminusi nelaimingoji „Akistatai“ atsisakė prisistatyti, tačiau širdį atvėrė.

Veikiantys internetinėje erdvėje sukčiai Rusijos sostinėje važinėjo specialia įranga aprūpintu mikroautobusu. Naudodamiesi aparatūra  jaunuoliai   įsilauždavo į gyventojų telefonus penkių kilometrų spinduliu nuo automobilio spinduliu. Įsilaužę programišiai  priversdavo telefoną „skambinti“ nusikaltėliams priklausančiais numeriais. Skambučiai buvo apmokami specialiu padidintu tarifu.

Kompiuterių antivirusinės įrangos gamintojos „Sophos" atstovai perspėja apie naują virusų platintojų triuką: automatinius „Skype“ skambučius, atliekamus iš specialiai tam sukurtos paskyros. Pasak jų, kompiuterių vartotojai pranešė sulaukę automatizuotų „Skype“ skambučių, kuriuose tariamai robotizuotas balsas praneša, jog šiam kompiuteriui gresia pavojus. Skambučio pradžioje vartojui pranešama, kad tai automatinis „kompiuterių sistemos„ pranešimas.

Didžiosios Britanijos bankai, siekdami apginti savo klientus, turi įgyvendinti reformą, kuri vertinama iki 7 mlrd. svarų sterlingų (11 mlrd. dolerių), apie tai teigiama Nepriklausomos bankininkystės komisijos (Independent Commission on Banking, ICB) ataskaitoje. ICB apskaičiavimu, atsižvelgiant į dabartinę bankininkystės sektoriaus būklę, reforma gali būti užbaigta iki 2019 metų. Komisija pasiūlė bankams padidinti savo kapitalus iki 17–20 proc.

Ukmergės policija ieško asmenų, išviliojusių iš vaikų pinigus. Nusikaltėliai, apsimetę policijos pareigūnais, tikino, jog tėvai yra patekę į nelaimę ir juos būtina išgelbėti nuo kalėjimo. Per tris dienas iš vaikų išviliota daugiau nei 30 tūkstančių litų. Trečiadienį į pareigūnus kreipėsi 10-mečio mama, kuri teigė, jog iš sūnaus sukčiai išviliojo turto beveik už 26 tūkstančius litų.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Šiaulių apygardos valdyba baigė ikiteisminį tyrimą dėl 43-ejų metų kauniečio D. J., kuris kartu su savo bendrininkais, organizuotos grupės nariais, įtariamas neteisėtai organizavęs trijų Šiauliuose ir Kaune registruotų įmonių, su 35 Lietuvos bendrovėmis sudariusių fiktyvius daugiau nei 3 milijonus litų vertės sandorius ir sukčiaujant įgijusių daugiau nei 500 tūkstančių litų, veiklą.

Nigerijos sukčiai bandė apgauti ir išvilioti lietuvio Karolio Žukausko pinigus, tačiau gavosi atvirkščiai - vaikinas pats juos apkvailino. Sukčiai tapo Lietuvos krepšinio sirgaliais patys to nesuprasdami. Visą nuotaikingą istoriją vaikinas aprašė savo bloge. Kova tarp sukčių ir K. Žukausko prasidėjo dėl fotoaparato, kurį  jis kartu su drauge bandė parduoti internetu.

Antrą mėnesį sukčiai elektroniniu paštu banko „Swedbank“ klientams siuntinėja e. laiškus ir prašo pateikti savo prisijungimų kodus, tačiau, pasak pareigūnų, iki šiol negauta nė vieno pareiškimo, kad žmonės nuo jų nukentėjo. Liepos viduryje sukčiai laiškus žmonėms siuntinėjo iš e. pašto dėžutės [email protected], dabar šie laiškai siunčiami iš [email protected].

Sukčiai nesiliauja ieškoję patiklių pagyvenusių žmonių. Į jų pinkles įkliuvo ir garbaus amžiaus moteris Alytaus rajone. Pas Raitininkų seniūnijoje gyvenančią 82-ejų O.P. penktadienį apie 10 val. ryto atvykusi moteris prisistatė banko darbuotoja. Apsimetėlė aiškino senutei, kad greitai keisis pinigai, todėl ji privalo nusirašyti visų namuose esančių pinigų numerius. Nukentėjusioji padavė 4000 litų ir tik po to, kai „banko darbuotoja“ išėjo, pasigedo visų pateiktų keturių tūkstančių litų.

Prieš savaitę elektroninio pašto vartotojai sulaukė galybės neva iš „Swedbank“ gautų elektroninių laiškų, kuriuose informuojama apie uždarytą sąskaitą ir prašoma kuo greičiau atnaujinti duomenis. Laiškų gavėjai nuorodose nukreipiami ne į „Swedbank“ puslapį, o „SwedLbank“ svetainę, kuri atrodo ideali „Swedbank“ puslapio kopija. Tokiu būdu sukčiai tesiekia pasinaudoti banko klientų sąskaitomis.

„Swedbank“ nori pranešti, kad pastarosiomis dienomis platinamas el. pašto pranešimas yra sukčių bandymas gauti slaptus klientų bankininkystės slaptažodžių kodus. Bankas perspėja klientus, kad tokių laiškų jis nesiuntė, ir prašo klientų būti budriais. Dalis „Swedbank“ klientų gavo pranešimą, informuojantį apie interneto banko blokavimą. Pranešime prašoma pateikti kliento slaptažodžių kortelės kodus. Bankas primena, kad tokio pobūdžio pranešimų savo klientams jis niekada nesiunčia.