studijos

Lietuvos sporto universitetas (LSU) sako, kad į bendrą Kauno universitetą jungtųsi tik tuo atveju, jei tai darytų visi dabar veikiantys universitetai. „Jeigu būtų Kaune vienas universitetas, mes turbūt labai rimtai galvotume, kad jungtumėmės į vieną integruotą universitetą.

Palyginti su kitomis Europos šalimis didelė Lietuvos gyventojų dalis yra įgiję bakalauro laipsnį. Kadangi pastarojo pakanka susirasti darbą, apie tolesnes – magistrantūros studijas dažnai ne tik kad nebegalvojama, bet ir manoma, jog antroji studijų pakopa tėra tik laiko švaistymas.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad aukštojo mokslo pertvarka turi prasidėti ne nuo diskusijos apie institucijų kiekį, bet nuo studijų programų peržiūros ir finansavimo modelio keitimo. „Kai kalbame apie aukštąjį mokslą, visada minime, kad aukštojo mokslo kokybė yra gerokai nusmukusi, todėl būtina pradėti būtent nuo kokybės, tai yra nuo studijų programų kiekio ir jų kokybės peržiūrėjimo bei naujo finansavimo modelio.

Švietimo ir mokslo ministerija sako esanti pasiruošusi dialogui su akademinėmis bendrovėmis dėl vykstančių pertvarkų aukštajame moksle. „Ministerija supranta dialogo svarbą, nes sisteminė aukštojo mokslo pertvarka Lietuvoje rengiama pirmą kartą. Natūralu, kad studentams, dėstytojams, universitetų administracijų darbuotojams kyla daug klausimų, abejonių, būgštavimų“, - BNS trečiadienį sakė švietimo ir mokslo ministrės atstovė Gabrielė Vasiliauskaitė.

Vyriausybės siūlymai stambinti kai kuriuos universitetus nebūtinai išspręs aukštojo mokslo problemas ir užtikrins studijų kokybę, sako Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis. „Tai, ką sako Vyriausybė, kad turime užtikrinti kokybę, kad turime užtikrinti mokslą - taip, tai yra teisinga, universitetai turi taip dirbti. Bet ne visada vien sustambinimas išsprendžia kokybę. Taigi, variantų gali būti daugiau nei kad dabar yra pasiūlyta“, - Žinių radijui trečiadienį sakė V.Pranckietis.

Šiaulių universitetas norėtų išlikti kaip specializuota aukštoji mokykla, sako jo rektorius Donatas Jurgaitis. „Mes labai norėtume, (...) kad Šiaulių universitetas ten, kur jis stiprus, tose srityse jis išliktų ne kaip universitetas, o kaip specializuotas universitetas, kurio pavadinime galėtų būti ir žodis „akademija“ ar kitoks žodis, o tose srityse, kurios pas mus yra silpnos, jas sustiprinti galėtume įvairiais tinkliniais ryšiais su kitais Lietuvos universitetais“, - BNS antradienį sakė unive...

Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto (EVF) studentas Varun Murthy Tekpalli Srinivasa neseniai grįžo iš tarptautinės „Erasmus+“ praktikos Maltoje. Apskaitos ir audito magistrantūros programoje studijuojantis jaunuolis įmonėje „ML Components“, platinančioje elektronikos detales, buvo atsakingas už atlyginimų išmokėjimą darbuotojams ir buhalterinę įmonės apskaitą.

XXI amžiaus inovacijoms kokybiškai keičiant gyvenimą, kinta ne tik vadinamosios Z kartos mokinių mokymo(si) poreikiai, bet ir paties mokytojo, ilgus metus laikyto tiesiog žinių šaltiniu, portretas. Šiandienos mokiniams reikalingi inovatyvūs išmaniųjų technologijų virtuozai, kurie nestokoja universaliųjų žinių ir taiko tarpdisciplininio mokymo metodiką.

Artėjant stojimo į universitetus karštligei, o viešoje erdvėje neslūgstant kalboms apie švietimo reformos spragas, vis daugiau abiturientų mokslo galimybių ima dairytis užsieno šalyse. Tačiau, kad domėjimasis virstų studijomis, būtina žinoti keletą svarbių niuansų, vienas jų – kad gerai išlaikyti brandos egzaminų nepakanka.

Nors abiturientų skaičius mažėja, valstybės finansavimas studijoms išlieka toks kaip pernai. Vyriausybė patvirtino 2017 m. priėmimui į aukštąsias mokyklas skiriamas lėšas ir valstybės finansuojamų vietų skaičius. Valstybės finansavimą studijoms gaus apie 14,4 tūkst. stojančiųjų į bakalauro ir vientisąsias studijas, 4 tūkst. būsimųjų magistrantų, pusė tūkstančio doktorantų ir 400 rezidentai.

Daugiau nei prieš dešimtmetį pradėjęs karjerą AB „Achema“, tuometinis KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto studentas Andrius Zuoza tikriausiai nenumanė, kad šiandien bus kitos koncernui „Achemos grupė“ priklausančios įmonės „Agro Baltic“ generaliniu direktoriumi. Pabaigęs ekonomikos bakalauro studijas A. Zuoza nusprendė jas tęsti magistrantūroje. Būtent tada, dar tebestudijuodamas, įsidarbino trąšų gamyklos AB „Achema“ Komercijos tarnyboje.

Lietuvą palieka ne tik žmonės ieškodami geresnio darbo, bet ir studentai ieškodami geresnės studijų kokybės. Tą pastebėjo ir ekonomistas iškėlęs teoriją, kad ateityje išleisime daug daugiau Jungtinėje Karalystėje nei iš jos plauks perlaidų į Lietuvą. O bet kokios išlaidos ten, o ne Lietuvoje turi įtaką ir bendrai Lietuvos ekonomikai. „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas pasitelkęs Eurostato statistiką įvertino, kad lietuviai Jungtinėje Karalystėje (JK) išleidžia 73 mln.

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė sako, kad bakalauro studijų trukmė daliai studijų gali trumpėti jau kitąmet. „Tikriausiai tai yra mažiau tikėtina tokiose studijų srityse kaip medicina ar inžinerija, bet tikriausiai socialiniuose moksluose tai būtų labiau realu ir įmanoma“, – portalo delfi.lt konferencijoje antradienį sakė ministrė. Jos teigimu, per ilgą laiką išdėstytas neintensyvus kursas nebūtinai veda į kokybę.

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė patvirtino studentų, priimamų 2017 metais į aukštąsias mokyklas, normines studijų kainas – lėšas, kurias valstybė numato skirti aukštosioms mokykloms už vieno studento studijas. Jos lieka tokios pačios kaip pernai. Kolegijose brangiausios bakalauro studijos muzikos kryptyje – 4344 eurai per metus. Pigiausiai (1073 eurai per metus) valstybei atsieis socialinių mokslų studijos.

Finansų ministras Vilius Šapoka teigia, kad persitvarkantys universitetai pirmiausia reformai turi ieškoti savų finansinių resursų, bet sako, jog galimas „vienkartinis stimulas“ ir iš valstybės biudžeto. „Kalbant apie aukštųjų mokyklų pertvarką, visų pirma turime žiūrėti į neišnaudotas galimybes sistemos viduje.

Mokslo ir studijų institucijų tinklo pertvarkos planas bus pateiktas gana greitai, ir jo pokyčiai jau bus matomi 2018 metų biudžete, teigia švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė. „Manome, kad įvertinimas ir plano pateikimas turėtų įvykti pakankamai greitai, kad galėtume planuodami 2018 metų biudžetą numatyti investavimą į siūlymų įgyvendinimą“, – žurnalistams trečiadienį Vyriausybėje sakė ministrė.

Jau po kelerių metų brandos egzaminai nebebus pagrindinis moksleivių galvos skausmas. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga planuoja keisti tvarką, kad pagrindinę reikšmę stojant į aukštąsias mokyklas, turėtų nebe egzaminų rezultatai, o mokyklos pažymių vidurkis. Be to, bus atsižvelgiama į mokinio popamokinę veiklą. Švietimo sistemos dalyviai tokias naujoves vertina nevienareikšmiškai.

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė sako, kad prie nemokamų bakalauro studijų numatoma pereiti 2018 metais. J.Petraukienė tai išsakė ketvirtadienį susitikusi su Lietuvos studentų sąjungos tarybos atstovais, pranešė ministerija. „Pasak švietimo ir mokslo ministrės, 2017-ieji yra pereinamieji metai. Per juos modeliuojamos nemokamos bakalauro studijos, prie kurių numatoma pereiti 2018 m.“, – sakoma pranešime.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė trečiadienį pasveikins Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutą (TSPMI) su gimtadieniu. Valstybės vadovė Prezidentūroje susitiks su šios aukštosios mokyklos studentais ir dėstytojais, siekdama parodyti dėmesį šiai vienai prestižiškiausių šalies aukštųjų mokyklų. TSPMI įsteigtas 1992 metų vasario 7 dieną. Jis vienas pirmųjų Baltijos šalyse ėmė plėtoti politikos mokslus.

Aukštojo mokslo tinklo pertvarka būtina ne tik siekiant geresnės kokybės, bet ir reaguojant į demografinius rodiklius, nes studentų skaičius mažės iki 2025 metų, sako švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė. „Studentų skaičiaus kritimas vyksta ir, norime ar nenorime, vyks iki 2025 metų“, – antradienį pristatydama reformos gaires opozicinei Liberalų sąjūdžio frakcijai Seime sakė ministrė.

Ką studijuoti ir kokį karjeros kelią pasirinkti? Kokių asmeninių savybių ir profesinių kompetencijų labiausiai reikės po dešimtmečio? Kas geriau – siaura, bet gili specializacija, ar kompetencijų įvairovė? Kokios specialybės bus paklausiausios ateityje? Tokius ir panašius klausimus abiturientai kiekvienais metais kartoja rinkdamiesi studijų kryptį. Lengvų atsakymų čia nėra, bet kelis svarbius navigacinius ženklus žinoti verta.

Šiaurės Korėjoje veikia tokia sistema: valdžia „išnuomoja“ savo piliečius kitoms šalims, pvz., Rusijai, Kinijai, dirbti statybose, žemės ūkyje. Atlyginimą, išmokamą ,,išnuomotiems” korėjiečiams pasiima valdžia. Kodėl tai daroma? Šiaurės Korėjos režimui trūksta valiutos, o komunizmo rojų išgyvenanti šalis yra tiek nustekenta, kad neturi ko eksportuoti. Kuba turi (ar bent jau turėjo) panašią programą. Siųsdavo kubiečius daktarus dirbti į Venesuelą.

Visų visuomenių modernizacija prasideda nuo švietimo, lygiai kaip ir jų degradacija. Universitetai yra esminė šiuolaikinių visuomenių modernėjimo ir modernumo dalis. Be gerų universitetų ne tik nebūsime šiuolaikiški, bet ir toliau išsivaikščiosime. Tačiau kol kas diskusijose dėl universitetų esame pasiklydę tarp trijų medžių.

Valstybė šiemet kompensuos studijų kainą 2 tūkst. 428 bakalauro ir vientisųjų studijų studentams, mokantiems už studijas. Kaip pranešė Švietimo ir mokslo ministerija, kompensacijas šiemet gaus iki šiol didžiausias studentų procentas – 9,69 proc. Kaip numatyta Mokslo ir studijų įstatyme, studijų įmoką gali atgauti iki 10 proc. gerai besimokančių studentų. Papildomai pridėjus 1,2 mln. eurų kompensacijoms šiemet iš viso skiriama 4,965 mln. eurų.

Ketvirtadienį Lietuvoje minima Tarptautinė studentų diena. Ta proga studentas perims Kauno mero pareigas, vyks studentų konferencija, koncertas. Šventės pradžią paskelbs Kauno meras Visvaldas Matijošaitis, vienai dienai savo darbo kabinetą perleisiantis studentų atstovui. Dieninę programą atidarys akademiškumo konferencija „Apšvietimas“, skirta aptarti studentų kūrybiškumą, verslumą, akademiškumą bei kitas aktualias jaunimui temas.

Geriausiems už mokslą mokantiems bakalauro ir vientisųjų studijų studentams valstybė kompensuoja studijų kainą. Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė priėmė sprendimą didinti kompensacijoms skirtas lėšas, kad už studijas sumokėtus pinigus galėtų susigrąžinti kuo daugiau gerai besimokančių studentų. Kaip numatyta Mokslo ir studijų įstatyme, studijų įmoką gali atgauti iki 10 proc. gerai besimokančių studentų. 2016 m. šiam tikslui iš viso bus skiriama beveik 5 mln. eurų.

Vieni studentai atvykę mokytis į naują miestą renkasi gyventi bendrabutyje dėl to, kad jiems ten atrodo linksmiausia: aplink būrys bendraamžių, o vakarėliai – kada tik užsinori. Kiti jame gyvena dėl taupumo – bendrabutis mažiausiai du kartus pigesnis nei nuomojamas butas. Plačiau papasakoti apie bendrabučio kasdienybę ir atverti savo kambario duris sutiko trys kambario draugės pirmo kurso studentės.

Kiekvienas žmogus bent kartą per metus pagalvoja apie permainas savo namuose. Žinoma, keisti namų interjerą turint solidų finansais paremtą planą – nesunku, tačiau, ką daryti studentams, kurie neturi galimybės investuoti į savo gyvenamąją vietą daug pinigų? Interjero dizaineriai turi patarimą visiems studentams – dėmesys detalėms.

Šiuo metu galiojančią dešimtbalę vertinimo sistemą Lietuvos universitetuose ketinama pakeisti iki kito rugsėjo. Dėl tokio termino sutarė Lietuvos universitetų rektorių konferencija. „Šiais mokslo metais studentų vertinime išlieka dešimtbalė sistema. Per šiuos metus planuojama sukurti naują sistemą“, - BNS sakė konferencijos vadovas Vilniaus Gedimino technikos universiteto rektorius Alfonsas Daniūnas.

Studentams ruošiama naujovė – universitetuose nebeliks dešimtbalės sistemos. Numatoma, kad ateityje vietoje dešimtukų ar penketukų studentai bus įvertinami lygiais – puikus, tipinis ar slenkstinis. Pasak Švietimo ir mokslo ministerijos, pasiekimų lygmenys padės apibrėžti gerai besimokančio studento sąvoką. Tuo tarpu kai kurie studentai pasimetę – esą apie tokią naujovę jie girdi pirmą kartą.

Pirmadienį prasideda studentų prašymų valstybės remiamoms paskoloms priėmimas. Studentai, norintys gauti valstybės remiamą paskolą 2016-2017 mokslo metams, elektroninius prašymus-anktetas galės pateikti iki rugsėjo 16 dienos. Paskolos suteikiamos studijų įmokai sumokėti, pragyvenimui, dalinėms tarptautinėms studijoms.

Aukštosios mokyklos bendrojo priėmimo metu šiemet priėmė 23 468 studentų (9,8 proc. mažiau nei pernai), iš jų 14 832 yra šių metų abiturientai (14,6 proc. mažiau). 235 asmenys pasirašė po dvi studijų sutartis, todėl galiojančių studijų sutarčių yra 23 703, pranešė Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti. Asociacijai bendrajam priėmimui organizuoti šiemet buvo pateiktas 30 931 prašymas (5 proc.

Dažnas mokyklą baigęs jaunuolis renkasi arba studijas užsienyje, arba iš viso nusprendžia neskubėti studijuoti. Trūkstant studentų lietuvių, universitetai mielai priima jaunuolius kad ir iš Afrikos. Uteniškis Vladas studijuoti nusprendė sostinėje. Apie verslininko karjerą svajojančiam jaunuoliui čia, į Romerio universitetą, pavyko įstoti iškart pabaigus mokyklą.

Stojantieji į universitetus ir kolegijas antrame etape gali pretenduoti į beveik 2 tūkst. valstybės finansuojamų vietų. Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) informuoja, kad universitetuose liko 592, kolegijose - 1333 valstybės finansuojamų vietų. Antrame etape toliau vyks priėmimas ir į valstybės nefinansuojamas studijų vietas. Be to, būsimieji pirmakursiai dar turi apsipręsti dėl 592 tikslinio finansavimo vietų.

Baigiasi bendrojo priėmimo į universitetus ir kolegijas pirmasis etapas - šiame etape gavę kvietimus studijuoti sutartis su aukštosiomis mokyklomis turi pasirašyti iki ketvirtadienio vakaro. Šiame etape kvietimų studijuoti aukštosiose mokyklose šiemet sulaukė beveik 25 tūkst. asmenų. Penktadienį bus paskelbtos likusios laisvos vietos ir prasidės antrasis pagrindinio priėmimo etapas.

Savaitgalį Šiaulių universiteto (ŠU) priėmimo komisija paskelbė bendrojo priėmimo į aukštąsias mokyklas pirmojo etapo rezultatus. Iš Šiaulių universitete I pakopos (bakalauro) studijas pasirinkusiųjų skaičiaus matyti, kad šiemet universitetą papildysiančių studentų kiekis bus panašiai toks, koks ir praėjusiais metais. Į bakalauro studijas jau pakviesti 255 stojantieji, iš jų 72 – į valstybės finansuojamas studijų vietas, 1 – į valstybės nefinansuojamą vietą su studijų stipendija.

Tarptautinis verslas – tai studijos, atrodo, žadančios plačias karjeros galimybes bei užtikrinančios sočią ateitį. Dauguma studentų tik ir svajoja apie nuosavą verslą, o jei jis dar ir tarptautinis – ateities perspektyvos itin didelės.

Sutiksite, jog šiandien anglų kalba reikalinga kiekviename žingsnyje. Visgi, įdomu, ar mokantis universitete ji taip pat tokia reikalinga? Ar anglų kalbos įgūdžiai būtini net studijuojant Lietuvos universitete? Atsakymas – vienareikšmiškai taip. Literatūra, mokymosi medžiaga, paskaitos – visose šiose studijų aspektuose be šios užsienio kalbos neišsisuksime, tad kol nevėlu – susigriebkite, kad vėliau netektų patirti nuostabą keliančių netikėtumų.

Seimas trečiadienį priėmė naujos redakcijos Mokslo ir studijų įstatymą, kuris įtvirtina studijas valstybės užsakymu, nustato minimalius reikalavimus visiems stojantiesiems į aukštąsias mokyklas ir leidžia vykdyti trejų metų bakalauro studijas. Už naujos redakcijos įstatymą balsavo 67, keturi buvo prieš, 31 parlamentaras susilaikė. Numatyta, kad įstatymas įsigalios nuo 2017 metų.

Neakademinė veikla universitete gali suteikti ne ką mažesnės naudos, kaip studijuojama profesija. Papildomi įgūdžiai, skirtingų gebėjimų tobulinimas, naujų pomėgių atradimas visada gali praversti tiek ateityje siekiant karjeros aukštumų, tiek norint atsipalaiduoti nuo studijų ir užsiimti kitokio pobūdžio veikla. „Šiaulių universitete studijuojantys studentai turi galimybę aktyviai dalyvauti ir realizuoti save studentiškose veiklose.

Net išsirinkus patinkančią studijų programą dažnas studentas nerimauja ar jo pasirinkimas tikrai geras ir garantuojantis vaisingas darbo paieškas. Dar labiau nerimą kelia ir aplinkinių nuomonės, specialybių skirstymas į perspektyvias ir ne. Visgi, specialistai įvardina, kad studijuojant atsakingai, motyvuotai ir tikrai užsiimant mėgstama veikla darbą susirasti galima bet kurios specialybės atstovui.

Studijuojantys tėvai nuo kitų metų didesnės finansinės paramos iš valstybės gali nesitikėti. Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas trečiadienį nutarė, kad jie labiau nei dabar nebus remiami - parlamentarai nutarė, kad 8 BSI dydžio išmoką per mėnesį (152 eurus) mokėti tėvams doktorantams, kurie vaikų susilauktų iki 30 metų, valstybei būtų per didelė našta. Anksčiau komitetas buvo priešingos nuomonės ir ją palaikė Seimas.

Artėja Didžiosios Britanijos piliečių apsisprendimo metas: likti Europos Sąjungoje (ES) ar išstoti? Balsams einant koja kojon, pradedamas apsvarstyti liūdniausias scenarijus. „Brexit“ sukeltų drebėjimą ne tik kitų šalių ekonomikoje, bet ir emigravusių piliečių gyvenimuose. Didžiąją Britaniją renkasi tiek studentai, tiek geresnio uždarbio ieškantys tautiečiai.

Abiturientų nenoras savo ateitį sieti su Lietuva neramina – kasmet trečdalis Lietuvos moksleivių gyvenimo planus kuria svetur. Gabiausius privilioja prestižiniai universitetai, tačiau tokių abiturientų mažuma. Visgi, daugelis renkasi vidutinio arba žemesnio lygio universitetus manydami, kad bet koks išsilavinimas užsienyje geresnis nei Lietuvoje.

Vieni sako, kad įgyjant aukštąjį išsilavinimą svarbiausia praktinės žinios, kurios vėliau padėtų darbe. Kitiems atrodo, kad universitete svarbiausia stiprus teorinis pamatas, kuris mums vėliau suteikia plačias samprotavimo ir informacijos analizavimo galimybes bei ugdo kritinį požiūrį. KTU studijų programų strategija rodo, kad svarbiausia šių dviejų aspektų derinys.

Norintys savo karjerą sieti su finansais gali rinktis siūlomas studijų programas kone visuose didžiausiuose Lietuvos universitetuose. Visgi, KTU išsiskiria savo studentams siūlydamas galimybę naudotis laboratorija „Bloomberg Financial Markets Lab“. Tai pirmoji tokio tipo studentams skirta laboratorija Baltijos šalyse. Apie finansų studijų perspektyvas tv3.lt skaitytojams pasakoja prof. dr. Gerda Žigienė – šios studijų programos vadovė Kauno technologijų universitete.

Dar būdami mokiniai kiekvienas galime suprasti, kokia svarbi pedagogo specialybė – juk nuo mokytojo dažnai priklauso, ar patiks, ar seksis mokomas dalykas. Šios specialybės atstovai taip pat yra atsakingi už moksleivio bendrojo ugdymo mokykloje kaupiamas patirtis, kurios labai dažnai daro įtaką renkantis studijas aukštojoje mokykloje.

Tiems abiturientams, kurie vis dar neapsisprendė, kur stoti ir ką studijuoti, pravartu susipažinti su statistiniais duomenimis apie tai, kaip išsilavinimas koreliuoja su įsitvirtinimu darbo rinkoje ir gaunamomis pajamomis.

Po lietuvių kalbos egzamino socialiniuose tinkluose tarp abiturientų užvirė tikra audra. Nors dažnas galėtų ginčytis ir sakyti, kad toks nepasitenkinimas vyksta kasmet, mokinių tai neguodžia. Pirmadienį naujienų portalą tv3.lt pasiekė pasipiktinusios abiturientės laiškas, kuriame ji teigė, kad kai kurie abiturientai neva iš anksto žinojo egzaminų užduotis. Tokia mokinės nuomonė netruko sulaukti atsako būtent socialiniame tinkle.