studijos

Jaunimo nedarbo problema aktuali ne tik Lietuvoje, ją turi spręsti ir kitos Europos sąjungos šalys, tiesa, atrasti veiksmingų būdų tai padaryti kol kas nepavyksta.

Naujoji valdžia nuo pat pirmųjų dienų ėmėsi svarstyti aukštojo mokslo ateitį nulemsiančius klausimus. Nors Vyriausybės programa dar nėra pristatyta, viešai jau ne kartą buvo išsakyti nemažai abejonių keliantys pasiūlymai iš esmės reformuoti šią sritį. Siekdama paskatinti valdančiuosius į sprendimų priėmimo procesą įtraukti ir studentus, Lietuvos studentų sąjunga inicijuoja susitikimą, kurio metu ketinama aptarti aktualiausius aukštojo mokslo ateities aspektus.

Pramonininkai skelbia, kad Lietuvoje ima trūkti inžinierių ir informacinių technologijų specialistų, informuoja „Lietuvos rytas“. Kad techniškųjų specialybių populiarumas kasmet mažėja, sutinka ir mokslininkai. Kaip spręsti šią problemą, mokslo ir verslo atstovai diskutavo susirinkę į Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidiumo posėdį. Jo metu konfederacija ir Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU) pasirašė bendradarbiavimo sutartį.

Įsibėgėjus pirmą kartą Lietuvos viešajame sektoriuje vykdomai jaunųjų profesionalų programai (JPP) „Kurk Lietuvai“ programos dalyviai grįžta į Lietuvos regionus, iš kurių yra kilę, tam, kad savo įžvalgomis, idėjomis ir patarimais pasidalintų su vietos bendruomene.

„Samsung Electronics“ kartu su Vilniaus jėzuitų gimnazija ir partneriais pradeda naują projektą, kurio tikslas – naujausias technologijas panaudoti mokymosi proceso gerinimui. Vilniaus jėzuitų gimnazijoje įrengta pirmoji Baltijos šalyse eksperimentinė išmanioji klasė, kurioje sukurta skaitmeninė mokymo platforma.

Lietuvos aukštosios mokyklos siekia pritraukti ne tik gabius mūsų šalies studentus, bet ir jaunus protus iš užsienio. Valstybė skelbia konkursą ir rems magistrantų iš trečiųjų šalių studijas mūsų šalyje. Tikimasi, kad finansinė parama padės į mūsų šalį pritraukti motyvuotus jaunuolius, kurie drauge su bendrakursiais įsitrauks į mokslinių tyrimų projektus, bendradarbiaus šiuo metu kuriamuose mokslo, studijų ir verslo slėniuose, galbūt tęs studijas doktorantūroje.

Nejaučiant kalbos barjero ir gebant nesunkiai perprasti aplink sklandančią informaciją, nekyla sunkumo tiek įsidarbinant, tiek siekiant žinių. Šiemet studijas baigusi Rita Rakauskaitė, galima sakyti, yra iššūkių mėgėja. Ketverius metus Vilniaus universitete trukusių studijų metu ji sugebėjo pasimokyti trijose šalyse, keturis kartus įsidarbinti ir vieną kartą sau prisiekti – tobulėjimui ribų nėra. Gavo ne tai, ko norėjo Rita iš tų merginų, kuriai, kaip sakoma, Dievas davė ir dar dribtelėjo.

Stojantieji į unikalias specialybes nevalstybiniuose universitetuose ir kolegijose galės gauti studijų krepšelius. Vyriausybė patvirtino biudžeto lėšų studijoms nevalstybinėse aukštosiose mokyklose skyrimo tvarką. Finansavimo tvarka priimta įgyvendinant šį pavasarį pagal Konstitucinio Teismo išaiškinimą pakoreguotą Mokslo ir studijų įstatymą.

Kurdama slėnius ir skatindama mokslo ir verslo bendradarbiavimą bei koncentruodamasi į prioritetines kryptis Lietuva eina keliu, atspindinčiu priešakines Europos Sąjungos tendencijas. Tai patvirtina tarptautinių ekspertų atlikta Lietuvos mokslo ir studijų sistemos, mokslinius tyrimus vykdančio verslo bei inovacijų potencialo apžvalga.

Lietuvos mokslo taryba paskelbė ketvirtą konkursą podoktorantūros stažuotėms Lietuvos mokslo ir studijų institucijose atlikti. Konkurso būdu numatyta finansuoti 50 įvairių mokslo sričių šalies ir užsienio jaunųjų mokslininkų stažuočių. Stažuočių trukmė – iki dvejų metų. Vieneriems metams stažuotojui skiriama iki 83 900 litų.

Mykolo Romerio universiteto (MRU) senatas apibrėžė, koks studento rašto darbas laikomas plagiatu, ir patvirtino sąžiningumo deklaracijos formą „Patvirtinimas apie atlikto darbo savarankiškumą“. Mykolo Romerio universitete studento rašto darbas yra laikomas plagiatu jeigu: Rašto darbas ar jo dalys yra parašytos pažodžiui perrašant kito autoriaus tekstą nenurodant šaltinio arba nurodant šaltinį, tačiau neišskiriant perrašyto teksto kabutėmis.

aulių universiteto senato sprendimu pasibaigus dabartinio rektoriaus prof. Vido Lauruškos kadencijai Universitetui laikinai vadovaus prorektorius prof. Donatas Jurgaitis. Laikinasis rektorius pareigas pradės eiti nuo gruodžio 3 d. Lapkričio 21 d. vyko du Senato posėdžiai. Pirmojo posėdžio metu Senatui pristatyti du klausimai: dėl Šiaulių universiteto laikinojo rektoriaus skyrimo funkcijos priskyrimo Senatui ir dėl laikinojo rektoriaus skyrimo tvarkos.

Valstybės ūkinei, socialinei ir kultūrinei plėtrai būtinos, bet tarp stojančiųjų nepopuliarios specialybės gali gauti išskirtinius studijų krepšelius. Tokį studijų krepšelį gavęs studentas mokysis nemokamai bei turės trejus metus atidirbti pagal įgytą specialybę, o darbdavys – prisidėti finansuojant būsimo darbuotojo studijas. Aukštosios mokyklos kviečiamos teikti paraiškas dėl tikslinio studijų finansavimo 2013 metams.

Lietuvoje yra daug mitų apie švietimo sistemą. Taip teigia buvęs švietimo ir mokslo ministras, Mykolo Romerio universiteto Viešojo administravimo ir politikos fakulteto  dekanas Algirdas Monkevičius. Bėda – ne krepšelis Švietimo, kaip ir daugelio kitų sričių, reformos Lietuvoje tapo nuolatiniu, kasdieniu dalyku.  Atrodo, ji niekada nesibaigs. Ką jūs manote apie tai? Ar matyti galutinis rezultatas? – „Balsas.lt savaitė“ paklausė A. Monkevičiaus.

Darosi vis svarbiau ugdyti IT, verslumo ir pilietiškumo gebėjimus ir padėti jaunimui pasirengti dabartinei darbo rinkai. Tačiau, naujos Europos Komisijos ataskaitos duomenimis, kol kas mokyklos šiems universaliesiems gebėjimams skiria kur kas mažiau dėmesio nei gebėjimui skaityti, matematikai ir gamtos mokslams. Šią problemą iš dalies galima paaiškinti vertinimo sunkumais.

Studentai Lietuvos sugebėjimą pasirūpinti šalies akademinio jaunimo gerove įvertino teigiamai, bet ne gerai – dauguma dešimtbalėje sistemoje valstybei skirtų tarp penkių ir aštuonių balų, o studentų vertinimo vidurkis – 6,8 balo. Palankiausiai studentai vertina savo atstovų veiklą. Tokie rezultatai paaiškėjo Lietuvos studentų sąjungai tarptautinės studentų dienos proga pakvietus jaunus žmones pažymiais įvertinti sąlygas studijuoti Lietuvoje.

Nuo 2013 m. abitūros egzaminai vyks pagal naujas programas. Ši aktuali tema nuskambės ir parodoje „Mokykla“, o naujas mokymo priemones pristatantys dalyviai padės atsakyti į klausimus: kaip spėti pasirengti egzaminams, kaip mokytis, kokius įgūdžius lavinti norint juos sėkmingai išlaikyti? Likus pusmečiui iki egzaminų, mokyklose jaučiama vis didesnė įtampa ir nerimas. Sunerimę ir abiturientai, ir mokytojai, nes jaučiasi atsakingi už mokinių pasirengimą.

Valstybės Nepriklausomybės stipendijos skyrimo komisija kviečia teikti kandidatus stipendijai gauti. Rekomenduoti kandidatus turi teisę mokslininkai ir mokslo bei studijų institucijos. Nepriklausomybės stipendija yra skiriama humanitarinių ir socialinių mokslų jauniesiems mokslininkams už Lietuvos valstybingumo stiprinimui svarbius mokslo tyrimus. Konkurso dokumentų pateikimo pabaigoje, gruodžio 31 dieną, pretendentė ar pretendentas negali būti vyresni nei 33 metai.

Naujoji valdžia rengiasi iš peties smogti liberalų ir konservatorių vykdytai aukštojo mokslo reformai, kurią švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė yra pavadinusi „Lietuvos sėkmės istorija“. Darbo partijos (DP) ir socialdemokratų (LSDP) atstovai vieningai žada atsisakyti krepšelių finansavimo principo, atimti iš Švietimo ir mokslo ministerijos aukštųjų mokyklų valdymo vadžias ir grąžinti jas akademinei bendruomenei.

Pasaulinio universitetų reitingo „Eduniversal“ kongrese ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas pripažintas viena iš dviejų šimtų geriausių aukštųjų verslo mokyklų („TOP Business Schools“) pasaulyje. Penktąjį kartą universitetui skirtos keturios iš penkių galimų palmių šakelių – tai aukščiausias įvertinimas Lietuvoje ir vienas aukščiausių Vidurio bei Rytų Europos regione.

Ko gero, daugeliui studentiškas gyvenimas asocijuojasi su vakarėlių maratonu, bemiegėmis naktimis ir alumi. Taip, tai neatsiejama studento gyvenimo dalis, bet yra ir kita medalio pusė: dideli reikalavimai, sesija ir pastangos išlikti savo vietoje, kad ji neatitektų kam nors kitam. Bet ar šitie du kardinaliai besiskiriantys dalykai suderinami tarpusavyje? Ir kodėl verta pabandyti juos suderinti? – klausia jaunimogidas.lt. Kraštutinumas Nr.

Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) lankėsi ir sėkmingo mokslo ir verslo bendradarbiavimo paslaptimis dalijosi viešnia iš Masačiusetso technologijos instituto (MIT) Marie-Teresa Vander Sande. Šiame pokalbyje ji papasakojo, kas lemia verslumo sėkmę universitetui, kurio mokslininkų ir alumnų įkurtos įmonės, susijungusios į vieną, sudarytų 11 pagal dydį pasaulio ekonomiką, ir kaip universitete išugdyti 77 Nobelio premijos laureatus.

Lietuvos ambasadoje JAV lapkričio 2 dieną surengta labdaros akcija paremti daugiau nei pusę amžiaus lietuvybę puoselėjančią Vašingtono Kristijono Donelaičio lituanistinę mokyklą. Labdaros vakaro metu tautiškumą užsienyje skleidžiančiai mokyklėlei gausiai aukojo Vašingtono ir Baltimorės lietuvių bendruomenių nariai, labdaringos veiklos patirtimi dalinosi visuomenės veikėja, žurnalistė ir kulinarė Beata Nicholson.

Daugiau studentų pritraukti norinčių aukštųjų mokyklų akys krypsta į nuteistuosius. Pavyzdžiui, Kauno technologijų universiteto (KTU) Panevėžio institutas Pataisos namuose bausmę atliekančioms moterims nuo vasario mėnesio siūlo krimsti bakalauro mokslus arba siekti magistro laipsnio Vadybos ir administravimo bei Technologijų fakultetuose.

Įgyti žinių ir universitetinį išsilavinimą nori daugelis, tačiau dažnai susiduriama su rimtais sunkumais – vienus spaudžia darbai, kitus – pomėgiai, kurių lengvai atsikratyti neišeina. O juk suderinti viską ir realizuoti save norisi. Mokslą siejantiems su darbu ar pomėgiais puikiausia išeitis – nuotolinės studijos, vykstančios virtualioje erdvėje. Nuotolinės studijos Lietuvoje dar naujiena – apie jas mažai rašoma ir kalbama, tačiau susidomėjimas kiekvienais metais auga.

Lietuvoje atsiras dar 16 jungtinių studijų programų su užsienio aukštosiomis mokyklomis. Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius pasirašė įsakymą dėl lėšų joms rengti skyrimo. Aštuonios aukštosios mokyklos iš viso gaus apie 25 mln. litų iš ES struktūrinių fondų. „Studentui pasirinkus jungtinę programą dalis jo studijų vyksta Lietuvos universitete ar  kolegijoje, o kita dalis – užsienio aukštoje mokykloje, – sako švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius.

Ignas Meškauskas, pirmus metus studijuojantis Olandijoje, sakosi nuo pat pirmos gimnazijos klasės svajojęs apie studijas užsienyje. „Tai buvo vienas pagrindinių mano tikslų“, - teigia vaikinas, intensyviai domėjęsis įvairiausiomis studijų programomis. „Man buvo daug lengviau ieškoti tvirtai žinant, jog noriu studijuoti specialybę, kuri būtų susijusi su ekonomika.

Tik baigus mokyklą ir atėjus į universiteto aplinką, reikia priprasti prie kitokios tvarkos. Vienas iš svarbiausių dalykų – paskaitų lankomumas. Seminarus ir pratybas lankyti yra privaloma, nes jie žymimi, o štai į paskaitų lankymą žiūrima atlaidžiau: studentas pats nusprendžia – šiandien eis ar ne, rašo jaunimogidas.lt. Kad nereikėtų spėlioti, apie paskaitų ir seminarų lankomumą savo nuomonėmis dalinasi Vilniaus universiteto dėstytoja Anna Maciūnienė, Doc. dr. Gintarė Judžentytė, Doc. dr.

Ar žinojote, kad kažkur pasaulyje gali egzistuoti Hario Poterio gerbėjų bendruomenė? – klausia tinklalapis jaunimogidas.lt.Tokią rasti galima ne taip ir toli – lietuvaičių pamėgtoje Jungtinėje karalystėje, o jei konkrečiau Exeter universitete. Šį ir dar daug kitų įdomių faktų sužinojau pakalbinusi unikalią asmenybę – azerbaidžanietę, gimusią ir užaugusią Lietuvoje, o studijuojančią Jungtinėje karalystėje, viename prestižiškiausių pasaulio universitetų.

Vilniaus miesto savivaldybės taryba pritarė sprendimui priimti Vilniaus universitetą viešosios įstaigos Azijos menų centro dalininku. Vilniaus universitetas, kuriame veikia Orientalistikos centras, šių metų rugsėjį kreipėsi į Vilniaus savivaldybę su prašymu tapti VšĮ Azijos menų centro dalininku. Orientalistikos centras yra pagrindinė Lietuvos institucija, Vilniaus Universiteto padalinys, rengiantis Azijos ir Artimųjų Rytų specialistus, vienijantis Rytų tyrinėtojus.

Spalio 10 d. Valstybinio studijų fondo (VSF) būstinėje įvyko Valstybės paramos išeivijos ir lietuvių kilmės užsieniečių vaikams, vaikaičiams, provaikaičiams skyrimo komisijos posėdis. Jo metu buvo svarstomas valstybės paramos skyrimas 2012 m. rudens semestrui. Komisijos sprendimu buvo skirtos 148 stipendijos ir 59 vienkartinės socialinės išmokos studentams, studijuojantiems Lietuvos aukštosiose mokyklos. Iš viso rudens semestre studentams bus išmokėta beveik 333,7 tūkst. litų.

Darbą susirasti nesunku, jei esate technikas ir ieškote darbo vietos Kinijoje ar Brazilijoje. Tą patį galima pasakyti apie pardavimų atstovus, kurių labai trūksta Taivanyje ir Honkonge. Japonijoje darbo visada netrūks inžinieriams. O Airijoje – didelė paklausa IT darbuotojams. Nyderlanduose trūksta paprastų darbininkų.

Lietuvos studentų sąjungos surengtuose debatuose švietimo tema dalyvavo nemažai parlamentinių partijų atstovų. Į ISM universiteto salę susirinko keli šimtai studentų, kurie debatų dalyvius pasitiko gausiais plojimais, o auditorijoje tarp studentų sklandė aštroki klausimai politikams.

Šeštos klasės moksleivio iš Novosibirsko pavyzdys galėtų būti papasakotas ne vienam vadovėlių lapus tinginčiam vartyti moksleiviui, kuris tikisi, kad atėjus laikui tėvai plačiai atvers piniginę ir sumokės už studijas universitete, rašo lifenews.ru. Šis moksleivis studijoms reikiamus 700 tūkst. rublių pasiryžo uždirbti dar besimokydamas mokykloje – jaunuolis po pamokų plauna automobilius.

Penktadienį mokyklas baigiantis Klaipėdos jaunimas renkasi į forumą „IT - tavo rytdienai", kuriame garsios šalies verslo bendrovės, Darbo biržos ekspertai, Klaipėdos universiteto atstovai pasakos, kokių žinių ir gebėjimų reikės moksleiviams, norintiems ateityje sėkmingai baigti studijas ir gauti darbą. Forumas vyks Klaipėdos universitete, surengti jį padėjo Klaipėdos savivaldybė.

Jau ketvirtus metus iš eilės Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Verslo vadybos fakultetas drauge su verslo partneriais kviečia 10 - 12 klasių moksleivius dalyvauti verslumo ugdymo projekte „Renkuosi verslą“, kuris skirtas skatinti mokinių domėjimąsi verslu bei gilinti vadybos žinias.

Kaip skelbia Statistikos departamentas, jaunimo (15–24 metų amžiaus asmenų) nedarbo lygis šalyje antrąjį 2012 m. ketvirtį, palyginti su pirmuoju 2012 m. ketvirčiu, sumažėjo 3,5 procentinio punkto ir siekė 25,2 procento. Antrąjį 2012 m. ketvirtį 15–24 metų amžiaus bedarbių buvo 33,7 tūkst., t. y. ketvirtadalis jaunuolių, baigusių mokslus.

Studentai, dar nepasigaminę studento pažymėjimo (LSP), ir spalio mėnesį galės naudotis transporto lengvatomis, teikiamomis naudojantis viešuoju ir tarpmiestiniu transportu. Šių metų rugpjūčio mėnesį Lietuvos studentų sąjungai tapus vienintele sąjunga, kuri gali išduoti LSP, aukštosios mokyklos turėjo suteikti duomenis apie savo studentus. Dėl užsitęsusio duomenų kėlimo, nebuvo galima patikrinti kai kurių aukštųjų mokyklų studentų statuso ir pradėti LSP gamybos užsakymo.

Doktorantai turės palankesnes galimybes gauti papildomą finansavimą mokslinei veiklai. Vyriausybė patvirtino patikslintą Valstybės paramos doktorantams tvarką, išplečiančią  akademinių išvykų, kurių išlaidos gali būti kompensuojamos, įvairovę. Doktorantai galės pretenduoti ne vien į valstybės paramą išvykoms į tarptautinius renginius, per kuriuos pristato savo tyrimų rezultatus.

Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU) pranešė rugsėjo 28 d.  kartu su dar penkiomis Lietuvos aukštosiomis mokyklomis dalyvausiantis tarptautiniame renginyje „Tyrėjų naktis“. VGTU renginiai vyks universiteto Centriniuose, Elektronikos, Mechanikos, Architektūros, Transporto ir Antano Gustaičio aviacijos instituto rūmuose.

Tikėkimės, kad žodžio kišenėje ieškoti neteks: Prahoje vyks daugiakalbiai pasimatymai, Sofijoje – diskusijos, Orhuse – reperių varžybos, Budapešte duris atvers Europos kalbų kokteilių baras, Kardife vyks užsienio autorių poezijos vakaras, o trisdešimtyje Berlyno bibliotekų bus galima pasipliuškenti „lingvistinėse voniose“. Tai vos keli pavyzdžiai, kaip rytoj, rugsėjo 26 d., visoje Europoje bus minima Europos kalbų diena (žr.

Praėjo jau beveik visas pirmasis naujų mokslo metų mėnuo. Abiturientai jau po truputėlį jaučia mokytojų spaudimą apie nenumaldomai artėjančius egzaminus. Retas, kuris dar nebūtų pagalvojęs, ką gi norėtų veikti baigęs mokyklą, kur studijuoti, kur gyventi. Šį kartą studentų klausiame, ne kokią studijų programą jie pasirinko, o kur jie gyvena, su kokiais sunkumais susiduria ieškodami būsto, kokios kainos, kokie privalumai ir kokie trūkumai.

Pastaruoju metu aukštojo mokslo nauda suabejoja dažnas Lietuvos gyventojas. Vilniaus universiteto Kauno Humanitarinio fakulteto dekanas prof. dr. Saulius Gudas visas abejones paneigia teigdamas, kad aukštasis mokslas naudingas tiek atskiram asmeniui, tiek valstybei. „Mokslu pagrįstos studijos ugdo protingus ir laisvus žmones, be kurių neįmanomas tautos vystymasis, protingas valstybės valdymas.

Lietuvos ambasadorius Švedijoje Eitvydas Bajarūnas rugsėjo 21 dieną su didžiausio Švedijos Upsalos universiteto prorektoriumi Andersu Malmbergu aptarė bendradarbiavimo stiprinimą su Lietuvos universitetais. A. Malmbergui pristatyti Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai kitų metų antrąjį pusmetį prioritetai, pirmininkavimo metu tartasi organizuoti bendrus renginius.

Didžiosios Britanijos universitetai vilioja užsieniečius studentus, kurių anglų kalbos žinios yra tokios prastos, kad jie šalyje nebaigtų vidurinės, pareiškė viena profesorė, kuria remiasi dienraštis „The Daily Mail“. Voriko (Warwick) universiteto lyginamosios literatūros profesorė Sjūzan Basnet (Susan Bassnett) teigia, kad užsieniečiai studentai yra laikomi „melžiamomis karvėmis“, kurie padeda universitetams spręsti finansines problemas.

Nors teigiama, kad Lietuvoje jaunimo nedarbas yra viena skaudžiausių rykščių, jo mastus ir reikšmę sunku vertinti vienareikšmiškai. Visų pirma dėl to, kad pagrindinis jaunų žmonių iki 22 metų „darbas“ yra studijuoti, įgyti profesiją, o ne žūtbūt įsidarbinti. Antra, vertinant jaunimo užimtumo rodiklius, nepavyksta remtis tikslia statistika. Šių metų antrojo ketvirčio Statistikos departamento apklausos duomenimis, darbo neturi 25,2 proc. jaunuolių iki 25 metų amžiaus.

Kauno technologijos universitetui „Schneider Electric Lietuva“ padovanojo pažangios techninės ir programinės įrangos. Jau dešimtus metus tarptautinės energijos valdymo sprendimų ir elektros įrangos bei automatikos įrenginių gamintojos parama reikšmingai prisideda ruošiant studentus paklausiausiose elektros inžinerijos specialybėse, tokiose kaip valdymo sistemos, robotika, elektros energetika, atsinaujinantieji šaltiniai.

Prie Vyriausybės trečiadienį susirinkęs būrelis moksleivių protestavo prieš Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) planus nuo 2014 m. keisti stojimo į aukštąsias mokyklas tvarką. Moksleivių manymu, tvarka įvedama per daug skubotai, nesitarus su moksleivių atstovais, ir dabartiniams vienuoliktokams sukels itin daug problemų - jiems gali tekti keisti pasirinktus dalykus. Tiesa, moksleiviai pačiai tvarkai iš esmės neprieštarauja, tik norėtų, kad ji būtų metams atidėta.

Valstybinėse aukštosiose mokyklose kasmet daugėja studentų iš užsienio. Sveikatos ir mokslų universitetas šįmet net negalėjo priimti visų norinčiųjų mokytis. Svečioje šalyje studijuojantys jaunuoliai viliasi įgyti naujos patirties ir geriau pažinti pasaulį, praneša LRT Televizijos naujienų tarnyba. Lietuvos sveikatos mokslų universitete studijas šįmet pradeda beveik pusantro šimto pirmakursių iš užsienio. Pirmą kartą šią aukštąją mokyklą pasirinko studentai iš Kipro ir Nigerijos.