statybų sektorius

Estijos statybos bendrovių per pirmąjį šių metų ketvirtį šalyje ir užsienyje atliktų darbų vertė – palyginamosiomis kainomis 11 proc. kuklesnė nei per tą laikotarpį pernai, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Pranešime pažymima, jog toks rezultatas atspindi rinką smukdantį kainų šuolį, palūkanų augimą bei vartotojų pasitikėjimo kritimą. Šiemet sausį-kovą atlikta darbų už 803 mln. eurų. Pastatų pastatyta už 594 mln. eurų, kitokių statinių ir inžinerinių įrengimų – už 209 mln.

Korupcijos skandalas statybų sektoriuje. Teisėsauga išaiškino korupcijos schemą statybos sektoriuje, kai valdininkai už įvairiausius su statybomis susijusius leidimus, projektų derinimą ėmė kyšius. Tyrime iš viso per 60 įtariamųjų, kurių trečdalis – valdininkai. Dėl kyšių teisėsauga įtaria iš viso 6 institucijų darbuotojus, tarp jų ir ne pirmą kartą teisėsaugos dėmesio sulaukianti Vilniaus savivaldybė.

Darbo kodeksas leidžia darbuotojams, kurių darbas yra kilnojamojo pobūdžio arba dirbamas lauko sąlygomis, mokėti kompensacijas, kurios yra neapmokestinamos ir gali siekti iki 50 proc. nuo darbuotojo algos.

Lietuvoje nemaža dalis darbuotojų atlyginimą vis dar gauna grynaisiais pinigais, sako profsąjungų atstovai. Anot jų, daugiausia tokių darbuotojų transporto ir statybų sektoriuose. Tačiau šių atstovai tikina, kad grynieji neuždrausti, tad jais ir mokamas atlyginimas. Be to, esą patys darbuotojai prašo mokėti grynaisiais. Antradienį Trišalėje taryboje buvo svarstomos Darbo kodekso pataisos, pagal kurias atlyginimas darbuotojams negalėtų būti mokamas grynaisiais pinigais.

Šiandien mūsų šalies darbo rinkoje – tikri paradoksai. Vyrauja ryškus pasiūlos ir paklausos neatitikimas. Užimtumo tarnyba skelbia tendencingai augantį ir net 14,9 proc. pasiekusį nedarbo lygį, tačiau naujų darbuotojų negali rasti rekordinis kiekis statybų sektoriaus darbdavių. Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) prezidentas Dalius Gedvilas teigia, kad darbdaviai jaučia nekvalifikuotos darbo jėgos perteklių ir kvalifikuotos – trūkumą.

Apie darbuotojų trūkumą prabyla vis daugiau Lietuvos verslininkų. Pasak „Hanner“ vadovo Arvydo Avulio, nors ir siūlomos nemenkos sumos, patys lietuviai atsisako dirbti. „Žinių radijo“ laidoje „Verslo pozicija“ A. Avulis kalbėjo, kad darbo jėgos trūksta katastrofiškai, nepaisant 7–8 proc. nedarbo Lietuvoje. Manoma, kad tai gali būti ir struktūrinė problema, kuomet tie žmonės tiesiog nelabai patys nori dirbti.

Keturis ketvirčius iš eilės statybų Lietuvoje mažėja, o tai stabdo Lietuvos ekonomikos augimą. Tokios tendencijos, tikėtina, daugumai gyventojų yra keistos, bent jau Vilniuje, stebint daugybę kranų miesto panoramoje ir po jais kylančius naujus gyvenamųjų namų kvartalus. Visgi gyvenamųjų pastatų statybos darbai sudaro tik iki 20 proc. visų statybų šalyje vertės ir jų augimas neatsveria beveik 20 proc. per metus kritusių inžinerinių ir negyvenamųjų statinių statybos darbų masto.

Nors Vilniuje naujų daugiabučių statybos plečiasi, kituose miestuose šis sektorius nudžiuginti kuo neturi. Sovietų Sąjungos laikais klestėjusi daugiabučių statyba paklausi išlieka tik didžiuosiuose miestuose ar kurortuose, o didžiajai daliai Lietuvos miestų tenka guostis tik renovacija. Daugumoje, naujų būstų nestatyta nuo nepriklausomybės atgavimo laikų. „Inreal“ Investicijų ir analizės departamento vadovas Arnoldas Antanavičius pasakoja, kad daugiabučių statybos geografija Lietuvoje siaurėja.

Esama ne vieno šmaikštaus anekdoto apie statybininkus, sklando daugybė legendų apie šios srities specialistų atlyginimus, kuriuos sudaro penkiaženklės sumos. Retai kada pagalvojama, kiek iš tiesų laiko universitetų auditorijose sugaišta statybų sektoriaus specialistai ir kiek matematinių galvosūkių jiems tenka įminti. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Statybų fakulteto prodekanas dr. doc.