specialūs poreikiai

Susidūrus su judėjimo sunkumais ar netgi atsisėdus į neįgaliojo vežimėlį vienas pirmųjų darbų – pasirūpinti, kad namų aplinka būtų kuo patogesnė, netrukdytų žmogui pačiam laisvai judėti namuose, išeiti iš jų. Šias problemas padeda spręsti valstybė. Šiuo metu neįgaliųjų būstai pritaikomi pagal Būsto pritaikymo neįgaliesiems ir Šeimų, auginančių vaikus su sunkia negalia, socialinio saugumo stiprinimo pritaikant būstą ir gyvenamąją aplinką programas.

Renatą Zybartienę gali sutikti įvairiuose pramogų pasaulio renginiuose besisukiojančią greta ryškiausių šou žvaigždžių. Moteris – latvės dainininkės Samantos Tinos, kitų tiek Lietuvos, tiek Latvijos atlikėjų vadybininkė.

Seimas po pateikimo pritarė Švietimo įstatymo projektui, kuriame nebelieka nuostatos, kad mokyklos gali nepriimti specialiųjų poreikių vaikų. Pasak įstatymo pakeitimą inicijavusio Seimo nario Justo Džiugelio, šiuo metu galiojantis Švietimo įstatymas yra diskriminuojantis. Pavyzdžiui, 29 str. 10 dalyje rašoma, kad mokyklos gali nepriimti vaiko, jei mano negalinčios jam užtikrinti pagalbos, o tai akivaizdžiai neteisinga ir diskriminacinė nuostata.

Visos mokyklos Lietuvoje privalo priimti mokytis vaikus su specialiaisiais poreikiais. Tokį įpareigojimą jau svarsto Seimas. Tėvai ir mokytojai tam neprieštarauja, tačiau baiminasi, kad mokantis kartu su neįgaliaisiais, ne tik kris kitų vaikų mokymosi lygis, bet ir kils smurto protrūkių, patyčių. Tad reikalauja, kad su sunkiai valdomais vaikais klasėse dirbtų mokytojų padėjėjai.

Lapkričio 18 dieną Vilniaus universaliojoje sporto arenoje „Sportima“ jau šeštą kartą vyko tradicine tapusi specialiųjų poreikių vaikų ir futbolininkų sporto šventė. Į „Sportimą“ susirinko per 70 specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų iš Vilniaus ugdymo įstaigų ir „Žalgirio“ futbolo klubo futbolininkai.  Šios gražios šventės idėją prieš šešerius metus pasiūlė vaikų lopšelio-darželio „Rūta“ auklėtoja Kristina Surdokaitė.

Šiaulių rajono Aukštelkės ir Kurtuvėnų mokyklų-daugiafunkcių centrų bei Bubių mokyklos direktorius Vaidotas Bacys neretai kviečiamas dalintis savo patirtimi taikant įtraukiojo ugdymo metodą. Jo vadovaujamose mokyklose kartu su visais mokosi ir turintys negalią, ir iš užsienio grįžę, ir kitų individualių poreikių turintys vaikai.

Violeta Janulevičiūtė – specialioji pedagogė, logopedė, saviraiškos specialistė, viena iš studijos „Pažinimo spalvos“ steigėjų, su specialiųjų poreikių turinčiais vaikais dirba jau 21 metus. Specialistė, remdamasi savo patirtimi, pasakoja, kaip randa raktą bendrauti ir dirbti su autizmo spektro ar įvairiapusių raidos sutrikimų turinčiais vaikais. „Vienas pirmųjų mano ugdytinių buvo Tomas, turintis Aspergerio sindromą“, – sako Violeta ir visai nenustemba, kad pažįstu Tomą.

Praėjusį šeštadienį Vilniaus sportinės gimnastikos klube „Skrydis“ pirmą kartą vyko netradicinės parodomosios varžybos. Jose pirmą kartą dalyvavo specialiųjų poreikių turintys jaunieji klubo lankytojai. Skambėjo muzika, aidėjo plojimai, o ant nugalėtojų pakylos po vieną kilo visi varžybų dalyviai. Visi jie buvo apdovanoti diplomais ir medaliais, gavo ir dovanų – kuprines su klubo simbolika.

Nuo šių metų pradžios įsigaliojo socialinės apsaugos ir darbo bei sveikatos apsaugos ministrų patvirtintas naujas Specialiojo nuolatinės slaugos, specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos), specialiojo lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikių nustatymo tvarkos aprašas. Jis pakeitė specialiųjų poreikių nustatymo tvarką.

Švietimo ir mokslo ministerija kviečia bendrojo lavinimo ir specialiąsias mokyklas teikti paraiškas projektams, kurie padėtų užtikrinti švietimo paslaugų prieinamumą ir kvalifikuotą švietimo pagalbą specialiųjų poreikių turintiems vaikams ir jaunimui. Projekto tikslinė grupė – socialinės rizikos, specialiųjų poreikių arba socialinę atskirtį patiriantys asmenys. Jo lėšomis bus remiamas specialiosios pedagoginės pagalbos teikimas bei neformalusis švietimas.