sodinimas

 Vilkdalgiai – daugiametės šakniastiebinės, svogūninės gėlės, kerinčios savo grožiu. Jų žiedai, priklausomai nuo veislės, akis džiugina nuo gegužės mėnesio iki birželio pabaigos (ar net liepos vidurio). Persodinti šiuos augalus galima visu vegetacijos laikotarpiu, o dauginti tinkamiausias laikas yra po žydėjimo – nuo liepos vidurio iki rugpjūčio vidurio.

Bijūnai – senoviškos darželių gėlės, tačiau pastaruoju metu jie darosi vis populiaresni. Šie gražūs, dekoratyvūs daugiamečiai žoliniai augalai tinka ir gėlynams, ir puokštėms. Bijūnų puošnūs ne tik žiedai, bet ir tamsiai žali lapai, krūmo forma.

Šiemet Vilniuje planuojama pasodinti per 5 tūkst. naujų medžių, daugiausiai – atnaujinamame Vingio parke, šeštadienį paskelbė sostinės savivaldybė. Šį pavasarį mieste sodinama apie 4360 naujų medžių, o rudenį – dar maždaug 650. „Šiemet sostinėje bus pasodintas rekordinis skaičius medžių per pastaruosius šešerius metus – daugiau kaip 5000 šiemet ir 3140 pernai. Žalumos sostinėje kasmet tik daugės, nes ir toliau puoselėsim viešąsias miesto erdves ir kiemus.

„Pavasaris šiemet tikrai vėluoja. Pernai tokiu laiku jau tulpės žydėjo, rabarbarai buvo dideli, o šiemet – ne. Net žieminiai svogūnai tik dabar pradėjo laiškus leisti“, - sako Kėdainių rajone sode daržoves auginanti Nijolė Šniūrienė. Nors Šv. Morkaus – daržų diena – nuo seno minima balandžio 25 dieną ir ji simbolizuoja darbų daržuose pradžią, tačiau šiemet daržininkai ją galėjo sutikti žemę dirbdami daugiausia tik šiltnamyje.

  Vilniuje šiemet ketinama pasodinti per 3 tūkst. specialiai miestams pritaikytų, atsparių ir ilgaamžių medžių, kai kurie iš jų miestui kainuoja ir 393 eurus.

Šeštadienį šalies gyventojai kviečiami sodinti miško. Į nacionalinį miškasodį gyventojus kviečia Generalinė urėdija. Šitaip prasmingai pažymėti pavasario pradžią bus galima visose miškų urėdijose, teigia Aplinkos ministerija. Lietuvos rekordus registruojanti agentūra „Factum“ pernai oficialiai patvirtino, kad per pirmąjį nacionalinį miškasodį 2016 metų balandžio 16 dieną pasodintas iki tol didžiausias miškų plotas – 80,53 hektaro.

 Šeštadienį visose 42 Lietuvos miškų urėdijose rengiamas nacionalinis miškasodis. Per jį žadama pasodinti pusę milijono medelių. Tikimasi, kad po šios visuotinės talkos turėtų sužaliuoti bent 100 hektarų ateities miškų, teigia Aplinkos ministerija. Sodinti miško kviečiami ir pavieniai gyventojai, ir bendruomenės, ir organizacijos, ir įmonių kolektyvai. Miškų urėdijos paruošė plotus medžiams sodinti, jos taip pat parūpins sodinukų, duos pirštines bei sodinimo įrankių.

 Nors pavasaris neskuba – ūkininkai laukti nebegali. Sodinamos ankstyvosios bulvės, morkos, kopūstai. Pernykštį derlių pardavę už savikainą arba išdalinę labdarai Kėdainių rajono ūkininkai vėl triūsia laukuose ir ieško naujų rinkų. Per žiemą labdarai išdalijęs daržoves, kėdainietis ūkininkas Vidmantas Girdzijauskas nenuleidžia rankų. Vėl sodina morkas, bulves ir kopūstus. Daugiau nei keturiasdešimt tūkstančių kopūstų sodinukų ūkininkas apsodins 100 hektarų.

Jovita Sukackaitė, Loreta Mačiulienė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Įpusėjus spaliui žmonės jau baigia sodinti naujai įsigytus sodinukus, kurių pardavėjai sako parduodą vis daugiau. Anot jų ir kainos išlieka stabilios, ir pirkėjai vis labiau supranta savo užaugintų vaisių naudą. Veislės „Topaz“ ir „Champion“ iš Vakarų Europos, ar „Mutzu“ iš Japonijos – tai populiarios obelų veislės, kurių sodinukus ypač nori kieme ar sode matyti lietuviai.

Šeštadienį prie Paparčių piliakalnio Kaišiadorių rajone politikai, Seimo kanceliarijos, kitų valstybės institucijų darbuotojai, žurnalistai Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmečio proga pasodins Europos mišką. Kaišiadorių miškų urėdija vaizdingoje kalvoje paruošė 4,2 hektarų plotą, kuris bus apsodintas eglėmis, pušimis ir beržais. Seimo kanceliarijos kartu su Kaišiadorių miškininkais organizuojamo renginio pradžia – 10 val.

Salomėja Pranaitienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Įgyvendinant Ąžuolynų atkūrimo programą, Lietuvos miškų urėdijose iki 2021-ųjų užsimota pasodinti 10 tūkst. ha šių vertingų medynų. Daugiausiai ąžuolynų išlikę Kėdainių urėdijos miškuose, čia pasodinami ir didžiausi ąžuoliukų plotai. Dar tvirtas, pasak miškininkų, daugiau nei prieš 400 metų prie Kėdainių Mikalojaus Daukšos pasodintas ąžuolas. Būtent nuo tokių vertingų medžių renkamos gilės, iš kurių auginami ąžuoliukai.

Ilgas tulpių auginimo tradicijas puoselėjanti Nyderlandų Karalystė paminės Lietuvos pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai ir Baltijos kelio 25-metį – šalyje išvesta nauja tulpių veislė Lietuvos žmonėms. Gelsvai raudonai žydinti tulpė sudarys dalį didelės, 100 m2 pločio, gėlių mozaikos, vaizduojančios vieną iš Vilniaus miesto simbolių – geležinį vilką.

Lidija Jankauskienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Vėluojantis pavasaris nepalankus ne tik ūkininkams, bet ir miškininkams – miškasodis vėluoja daugiau nei mėnesį. Miškininkai bijo, kad per vėlai pasodinti medeliai gali neprigyti. Šiaulių urėdijos medelyne pats darbymetis – kasami sodinukai. Apdoroti specialiu skysčiu jie vežami į sodimvietes. Nors laukeliuose burzgia modernus kombainas, atstojantis keletą žmonių, neapsieinama ir be rankų darbo.

Jei spalio gale ar lapkričio pradžioje pasodinote vaismedžius ir orai ėmė šalti reikia pasirūpinti, kad įdėtas darbas nenueitų perniek. Pasodintų ir jaunų medelių, krūmų šaknis galima apsaugoti, žemės paviršių apklojus lapų sluoksniu, durpėmis, pjuvenomis. Tai darant reikia pasistengti, kad augalų šaknies kakleliai nebūtų po apšildančiuoju sluoksniu, nes ten įsikūrusios pelės gali nugraužti būtent tą augalo dalį. Rūpestingi sodininkai prie kiekvieno medelio padeda apnuodyto masalo pelėms.

Laikas nuo rugsėjo 20 iki spalio 25 dienos daržininkams yra žieminių česnakų sodinimo metas. Žieminiai česnakai sodinami rudenį tokiu laiku, kad iki užšąlant spėtų gerai įsišaknyti, o tam reikia 40–50 dienų. Žieminiams česnakams auginti reikėtų parinkti atvirą, saulėtą vietą. Tinkamiausios jiems vidutinio sunkumo priemolio ir priesmėlio, purios, turinčios daug organinės medžiagos dirvos. Netinka sunkios, supuolusios ir užmirkstančios. Česnakai labai jautrūs dirvos rūgštumui.

Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokurorų perduotą nusikaltimų nuosavybei baudžiamąją bylą išnagrinėjęs teismas už valstybinio miško medienos grobstymą Naujamiesčio seniūnijos Pranionių kaimo 48 metų gyventojui R. L. paskyrė vienerių metų laisvės apribojimo bausmę ir įpareigojo per tą laiką 80 valandų dirbti pomiškio, miško retinimo, valymo ir atsodinimo darbuose, kuriuos nurodys atlikti miškų urėdijos atsakingas darbuotojas.

Vaismedžių augintojai teigė, kad neprižiūrimame sode kartais gali užderėti neblogas derlius. Tačiau tai – labiau išimtis nei įprastas dalykas. Nulūžusios šakos privertė susimąstyti Širvintų rajone gyvenančios Laimos sode auga 15 obelų, kurios gausiai aplipusios vaisiais. „Pernai obuolių buvo mažai. O šiais metais jų tiek daug, kad gražu žiūrėti. Tik, gaila, kad šakos labai svyra ir net lūžta. Nežinau, kaip tinkamai elgtis“, – guodėsi pašnekovė.

Pasirodė plukės, prasidėjo darbingo, bet malonaus laiko sode ir darže pradžia. Dėmesio! Daržas paruoštas Daržoves, pvz., pupas ir cukinijas, kurioms reikia daugiau šilumos, galima sėti nuo gegužės vidurio, ir jei prieš sodindami porus palauksite birželio 5-osios, išvengsite juose svogūninės kandies. Pirmoji morkinės musės karta ima skraidyti gegužę, todėl jei nepaslėpėte morkų tarp svogūnų ar medetkų, uždenkite jas tinkleliu nuo vabzdžių. Jį galima naudoti daug kartų. Pvz.

Seimo Aplinkos apsaugos komitetas kartu su Anykščių miškų urėdija organizuoja pavasarinę medžių sodinimo talką Anykščių rajono Pavarių girininkijoje. Talkoje pirmadienį dalyvaus Seimo nariai, Anykščių miškų urėdijos darbuotojai, moksleiviai, Anykščių Dariaus ir Girėno 1–osios kuopos jaunieji šauliai. Bus sodinami vienerių metų hibridinių drebulių sodinukai, užauginti Pavarių medelyne.

Kiekvienais metais daržininkai mėgėjai patiria nuostolių, nes augindami daigus nesilaiko specialistų rekomendacijų. Svarbu veislė Prieš pradedant auginti daigus, pasak Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės darbuotojos Julės Jankauskienės, svarbu tinkamai pasirinkti veislę ar hibridą. Ne kiekvienas daržininkas turi bičių, todėl, rinkdamasis, pavyzdžiui, agurkų hibridą, jis turi pagalvoti, ar šis augalas bus apdulkintas. Kaip žinia, savidulkiai agurkų hibridai dera ir be bičių pagalbos.