socialiniai tinklai

Apie pasaulio sporto žvaigždes tikriausiai žinome viską – kur važiuoja, kokiose varžybose dalyvauja, ką valgo ir su kuo bendrauja. Apie tai sportininkai informuoja savo gerbėjus socialiniuose tinkluose, darydami įvairiausias asmenukes. „Balsas.lt“ taip pat pasižvalgė interneto socialiniame tinkle „Facebook“, tik ieškojo ten žinomų Lietuvos sportininkų.  Kurios Lietuvos sporto žvaigždės lepina savo aistruolius asmenukėmis? Atsakymai – fotogalerijoje. „Balsas.

 80 proc. Lietuvos moksleivių norėtų per socialinius tinklus bendrauti ne tik su savo draugais, bet ir su mokytojais, o taip pat naudoti socialinius tinklus mokymosi procese - tai parodė nemokamų skaitmeninių mokymų pedagogams „Samsung Mokykla ateičiai“ kartu su Lietuvos mokinių parlamentu atlikta apklausa. Kaip rodo apklausa, Lietuvos moksleiviai mato labai daug „Facebook“ ir kitų socialinių tinklų panaudojimo galimybių mokantis. Kaip didžiausią privalumą net 69 proc.

Patyčių problema aktuali buvo visais laikais. Tik keičiantis kartoms, keičiasi patyčių pobūdis. Naujausias tyrimas atskleidė, kad net kas penktas vaikas Lietuvoje yra patyręs patyčias elektroninėje erdvėje. Patyčios ir socialiniuose tinkluose Viena vertus, tai neturėtų stebinti: auganti nauja karta, skirtingai nuo savo tėvų, daugiau laiko praleidžia elektroninėje erdvėje nei su draugais spardydami kamuolį.

Socialiniai tinklai ne tik padeda palaikyti ryšį su draugais, bet ir atrasti naujų karjeros kelių ar suburti gerbėjų armijas. Šios žavios merginos žino kaip išnaudoti interneto teikiamą naudą. Jos turi tūkstančius sekėjų socialiniuose tinkluose su kuriais dalijasi ne tik stiliaus patarimais, bet ir kelionių rekomendacijomis ar mėgstamais receptais.

Man labai patinka stebėti žmones, kaip jie elgiasi vienokiose ar kitokiose situacijose, ką, o dar svarbiau, kaip šneka, kokią informaciją siunčia neverbaline kalba. Aišku, aplinką stebiu ne tik dėl savo pomėgio – vėliau viską, ką pamatau ir išgirstu, aprašau. Toks jau žurnalisto darbas – stebėti ir fiksuoti. Šįsyk man už akių užkliuvo socialiniame tinkle „Facebook“ besireiškiantys ekshibicionistai.

Žinių radijas Tyrimas parodė, kad net 77 procentai lietuvių dirba laisvalaikiu, naudodamiesi mobiliaisiais įrenginiais. Tačiau darbe nevengiama „lindėti“ socialiniuose tinkluose ar tvarkytis kitų reikalų.

Nors tikri šūviai aidi už tūkstančių kilometrų nuo Lietuvos, Ukrainoje, tačiau šio karo aidai mūsų šalies kibernetinėje erdvėje skamba visu garsumu ir, deja, jie bus linkę tik stiprėti. Taip apie šalies kibernetinį saugumą sako KTU ekspertas profesorius Algimantas Venčkauskas.

 Rusijos kalbos apie galimybes atsijungti nuo interneto dar kartą parodo valdžios bandymus kontroliuoti socialinius tinklus, sako Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Giedrius Česnakas. „Politiniam Rusijos elitui, valdžiai veikiausiai pradeda kilti šiokia tokia paranoja – juk būtent socialiniai tinklai suvaidino itin svarbų vaidmenį, pavyzdžiui, per arabų revoliucijas, mobilizuojant visuomenę“, – svarsto politologas.

Pastaruoju metu valdžios institucijos tampa vis aktyvesnės socialiniuose tinkluose. Čia skelbiamos naujienos, kviečiama diskutuoti, anonsuojami būsimi įvykiai ir net paprasčiausiai linkima gero savaitgalio... Vienų įstaigų socialiniuose tinkluose pateikiama informacija kone identiška tai, kuri skelbiama oficialiose šių institucijų interneto svetainėse, kitų daugiau ar mažiau skiriasi. Neabejotina, siekis būti, kaip sakoma, arčiau žmonių pagirtinas.

Socialinis tinklas BeeChallenge priklaustė visų internautų dėmesį po to, kai papilito begalė jo narių nuotraukų, kuriose moterys veidą užsidengusios liemenėlėmis pozuoja nuogomis krūtimis. Kiekviena, publikavusi tokią nuotrauką estafetę turi perduoti trims draugėms, kurios pakartoti procesą turi per 24 val. Akcija primena šalto kibiro iššūkį, tačiau nereikia aukoti pinigų, nesiekiama atkreipti dėmesio į kažkokias svarbias socialines problemas. Moterys tiesiog demonstruoja savo kūną.

Naujas italų mokslininkų atliktas tyrimas nustatė, kad moterys ir pažeidžiamos visuomenės grupės, tarp jų ir LGBT* asmenys, yra neigiamai veikiami neapykantos kalbos socialinės žiniasklaidos platformose, praneša Nacionalinė LGBT teisių organizacija LGL.

Didžiosios Britanijos muzikos žvaigždė Jamesas Bluntas savo „Twitter“ paskyroje sulaukia ne tik gerbėjų pagyrų ar pasiūlymų susituokti, bet ir aštrios kritikos. Užuot sielojęsis dėl jam ištartų negatyvių žodžių, atlikėjas viešai linksminasi ir savo gerbėjus malonina saviironija bei puikiu humoro jausmu.

Agnė Kairiūnaitė, LRT Klasikos laida „Manasis aš“, LRT.lt Mes visi jaučiame vaikišką norą pabėgti nuo tiesioginio bendravimo keliamos įtampos, sako VDU Viešosios komunikacijos katedros lektorius filosofas Algirdas Davidavičius. Būtent šiuo mūsų noru sėkmingai naudojasi socialinių tinklų kūrėjai – jie tarsi pasiūlo terpę, kur žmonės pripažinimo ir kitų dėmesio gali sulaukti socialiai saugia forma.

Mokymų bendrovės „Grand Partners“ vyr. konsultantė Ieva Iacob sako, kad naršymo socialiniuose tinkluose problema vis labiau auga. Pašnekovės tikinimu, jei kasdien socialinėje erdvėje praleidžiamas pusvalandis – nieko tokio, tačiau, jei laikas siekia 2 valandas, vertėtų susimąstyti. Vis dėlto pašnekovė mano, kad nereikėtų darbdaviams riboti darbuotojų priėjimo prie socialinių tinklų.

Edgaras Savickas, LRT.lt Tokių sparčiai besivystančių situacijų metu, kaip Malaizijos lėktuvo katastrofa, neretas žiniasklaidos vartotojas atsisuka į socialinius tinklus. Būtent ten paprastai galima patenkinti poreikį viską išsiaiškinti kuo greičiau. „Bėda ta, kad informacija ten nebūtinai yra patikima, todėl skaitytojas šią atsakomybę prisiima sau“, – sako JAV konsulate Kazachstane dirbantis diplomatas Tristramas Perry.

Bendravimo „Facebook“ ir kituose populiariuose interneto socialiniuose tinkluose bumas, iš visa ko sprendžiant, baigėsi. Ekspertų teigimu, nemažai žmonių yra nusivylę bendravimo internete galimybėmis ir traukiasi iš socialinių tinklų. Tokią tendenciją patvirtino ir tarptautinės tyrimų organizacijos „YouGov“ neseniai atlikta apklausa, liudijanti, kad interneto vartotojų susidomėjimas socialiniais tinklais slopsta. Mažiausiai 10 proc.

Ši apranga privers jus dar kartą pagalvoti prieš spaudžiant „patinka“ po „Instagram“ nuotrauka ar „Facebook“ komentaru. Mokslininkai pristatė iš plokštelių sudarytą išmaniąją suknelę, kuri tampa vis skaidresnė priklausomai nuo vartotojo aktyvumo internete. „Skaitmeninėje erdvėje mes esame nuogi visą laiką“, – tvirtina suknelės kūrėjai, Niujorko universiteto dizaineriai Pedro Oliveira ir Xuedi Che.

Didžiosios Britanijos sostinė Londonas buvo ne kartą įvardintas kaip vienas iš labiausiai fotografuojamų ir labiausiai turistų lankomų pasaulio miestų. Tad visai nestebina tai, kad Londonas neseniai buvo pripažintas pasauline „selfių“, arba kaip kalbininkai sako „asmenukių“, sostine, skelbia šalies spauda. Portalas „Suggestme.

Jovita Sukackaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Ar galite gauti paskolą, prieš ją suteikiant ateityje bus galima patikrinti ne tik pagal kredito istoriją. Sukurta platforma, kuri matuoja socialinių tinklų įtaką gyventojų mokumui. Lietuvoje tai kol kas žaidimas, bet, pvz., Amerikoje, tai jau veikia praktiškai. Anksčiau ar išduoti paskolą, ar ne, bankininkai spręsdavo patikrinę jūsų kredito istoriją, Amerikoje jau matuojamas ir socialinių tinklų reitingas.

Kreditų biuras „Creditinfo“ pranešė sukūręs reitingą, kuris gyventojų nemokumo riziką prognozuoja pagal duomenis socialiniuose tinkluose. „Socialiniai tinklai gali papildyti klasikinį mokumo vertinimą, kuris atspindi finansinę ir ekonominę kliento pusę - jo kredito istoriją, pajamas, šeimyninę padėtį, kitą informaciją. Šie požymiai yra labai svarbūs vertinant kliento mokumą. Tačiau tai ne viską pasako apie kliento asmeninę pusę.

Ekspertai, dalyvavę Rygoje vykusiame „Adventus.lv“ surengtame tarptautiniame seminare „Klientų aptarnavimo srities naujovės“, pabrėžė, kad inovatyvių sprendimų naudojimas kontaktų centrų arba klientų aptarnavimo tarnybų veikloje yra viena iš pagrindinių veiksmingo organizacijų ir klientų bendravimo sąlygų. Ekspertai taip pat prognozuoja, kad ateityje vaizdo ryšio (video įrašų ir interneto online) vaidmuo šioje srityje tik didės, o visi komunikacijos kanalai bus sujungti į vieną IT platformą.

Socialiniai tinklai vis dažniau tampa „laiko vagimis“, kurie nusineša ne tik laisvalaikį, bet ir darbo valandas. Tyrimai rodo, kad vidutiniškai lietuvis socialiniuose tinkluose darbo metu per dieną praleidžia apie 34 minutes, o yra ir praleidžiančių daugiau nei 2 valandas. Personalo vadybos specialistai teigia, kad dažniausia toks darbuotojų elgesys yra nepasitenkinimo darbu rezultatas.

Aktorė Amanda Seyfried atskleidė savo aistrą. Jauna moteris prisipažino mėgstanti skaityti, ką žmonės kalba apie ją socialiniuose tinkluose.  Filmo „Laiškai Džiuljetai“ žvaigždė žurnalui „Elle“ sakė, kad dažnai įveda savo vardą paieškos lauke „Twitter“. „Noriu paskaityti ir pamatyti, ką internete žmonės paviešino apie mane. Pavyzdžiui, jei pamatę mane gatvėje ir nugirdę mano pokalbį, jie mane nufotografuoja. Žinau, neturėčiau tuo domėtis, tačiau smalsumas mane nugali“, – sakė Seyfried.

Artėjant prezidento ir Europos Parlamento rinkimams, jų dalyviai raginami nepažeisti asmens privatumo, ypač agituojant elektroninėje erdvėje. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija jau sulaukė dviejų gyventojų skundų dėl galimų pažeidimų agituojant elektroniniais laiškais. Šie skundai dar tiriami. Inspekcijos direktoriaus pavaduotoja Rita Vaitkevičienė pabrėžė, kad tiek elektroninio pašto adresas, tiek profilis socialiniame tinklalapyje yra privatus duomuo.

Pirkėjų, perkančių prekes planšetiniais kompiuteriais arba mobiliaisiais telefonais, daugėja. 2012 metais taip pirko atitinkamai 28 proc. ir 30 proc. apklaustųjų. Daugiau nei pusė (55 proc.) pirkėjų internetu teigia, kad jie perka internetu dėl žemesnių kainų nei siūlomos parduotuvėse. „PwC“ apklausos ataskaita „Mažmeninė prekyba: vartotojų poreikiai kuria naują mažmeninės prekybos modelį“ (angl.

Edinburgo universiteto (Škotija) mokslininkai atliko eksperimentą, atskleidusį, kad interneto socialiniai tinklai neigiamai veikia žmonių gebėjimą kritiškai mąstyti ir savarankiškai priimti sprendimus, pranešė dailymail.co.uk. Šio tyrimo metu mokslininkai nagrinėjo savanorių eksperimento dalyvių sugebėjimą spręsti matematikos užduotis savarankiškai ir grupėje.

Rusai ir toliau stebina ne tik vieni kitus, bet ir visą pasaulį, itin keistomis asmeninėmis nuotraukomis! Vis daugiau žmonių naudojasi internetu, todėl nenuostabu, jog nuotraukos nelieka dūlėti stalčiuose, o keliauja į socialinius tinklus, kuriuose plinta tarsi virusas. Aišku, daugelį europiečių tokios nuotraukos ne tik juokina, bet ir šiurpina.

Rusai ir toliau stebina ne tik vieni kitus, bet ir visą pasaulį, itin keistomis asmeninėmis nuotraukomis! Vis daugiau žmonių naudojasi internetu, todėl nenuostabu, jog nuotraukos nelieka dūlėti stalčiuose, o keliauja į socialinius tinklus, kuriuose plinta tarsi virusas. Aišku, daugelį europiečių tokios nuotraukos ne tik juokina, bet ir šiurpina.

Rusai ir toliau stebina ne tik vieni kitus, bet ir visą pasaulį, itin keistomis asmeninėmis nuotraukomis! Vis daugiau žmonių naudojasi internetu, todėl nenuostabu, jog nuotraukos nelieka dūlėti stalčiuose, o keliauja į socialinius tinklus, kuriuose plinta tarsi virusas. Aišku, daugelį europiečių tokios nuotraukos ne tik juokina, bet ir šiurpina.

Rusai ir toliau stebina ne tik vieni kitus, bet ir visą pasaulį itin keistomis asmeninėmis nuotraukomis! Vis daugiau žmonių naudojasi internetu, todėl nenuostabu, jog nuotraukos nelieka dūlėti stalčiuose, o keliauja į socialinius tinklus, kuriuose plinta tarsi virusas. Aišku, daugelį europiečių tokios nuotraukos ne tik juokina, bet ir šiurpina.

Rusai ir toliau stebina ne tik vieni kitus, bet ir visą pasaulį, itin keistomis asmeninėmis nuotraukomis! Vis daugiau žmonių naudojasi internetu, todėl nenuostabu, jog nuotraukos nelieka dūlėti stalčiuose, o keliauja į socialinius tinklus, kuriuose plinta tarsi virusas. Aišku, daugelį europiečių tokios nuotraukos ne tik juokina, bet ir šiurpina.

Rusai ir toliau stebina ne tik vieni kitus, bet ir visą pasaulį, itin keistomis asmeninėmis nuotraukomis! Vis daugiau žmonių naudojasi internetu, todėl nenuostabu, jog nuotraukos nelieka dūlėti stalčiuose, o keliauja į socialinius tinklus, kuriuose plinta tarsi virusas. Aišku, daugelį europiečių tokios nuotraukos ne tik juokina, bet ir šiurpina.

Rusai ir toliau stebina ne tik vieni kitus, bet ir visą pasaulį, itin keistomis asmeninėmis nuotraukomis! Vis daugiau žmonių naudojasi internetu, todėl nenuostabu, jog nuotraukos nelieka dūlėti stalčiuose, o keliauja į socialinius tinklus, kuriuose plinta tarsi virusas. Aišku, daugelį europiečių tokios nuotraukos ne tik juokina, bet ir šiurpina.

Didžiojoje Britanijoje atliktos apklausos ir pažinčių svetainių lankomumo duomenys rodo, kad jau po 20 metų būsimieji sutuoktiniai dažniausiai susipažins ne asmeniškai susitikę akis į akį, o susikirtus jų keliams internete. Sociologų apklausos rodo, kad jau dabar apie 20 proc. būsimųjų jaunavedžių Didžiojoje Britanijoje susipažįsta internete, ir šis skaičius kasmet vis didėja, skelbia dailymail.co.uk.

 Socialiniai tinklai šiuo metu yra vienas iš geriausių būdų priartėti prie mylimo sportininko, išreiški palaikymą jam, sužinoti naujienas apie jį. Pateikiame 20 viso pasaulio sportininkų, kurie yra populiariausi „Facebook“ socialiniame tinkle.

Naujausio tyrimo rezultatai rodo, kad tarp britų jaunimo sparčiai mažėja socialinio tinklo „Facebook“ populiarumas. Taip yra todėl, kad vis daugiau tėvų jungiasi prie šio tinklo, kad galėtų stebėti savo atžalų veiklą internete, o tai riboja jaunimo laisvę. Kaip skelbia Britanijos spauda, jaunimas mano, kad „Facebook“ yra „miręs ir palaidotas“. Tai parodė aštuoniose Europos šalyse atliktas tyrimas, kurio metu tirti paauglių internetiniai įpročiai.

 2013 metais technologijų kompanijose įvyko pokyčių, tačiau jos kūrė mažai inovacijų. Vyko daug kompanijų susijungimų, taip pat didelė įmonių vadovų kaita, teigia qz.com. 2013-ųjų išradimus galima suskaičiuoti ant rankų pirštų. Naujienų portalas pateikia detalesnes tokių rezultatų priežastis. Mobiliųjų telefonų pardavimų stagnacija 2013 metais išmanieji telefonai tapo kasdiene preke, tokia pat, kaip kažkada tapo kompiuteriai.

Leidinys „Computerworld“, remdamasis kompanijos „Augure“ atliktos apklausos rezultatais, praneša, kad iš šimto didžiausių kompanijų, esančių NASDAQ sąraše, generalinių direktorių tik 30% dalyvauja socialiniuose tinkluose. Tai susiję ne tik su laisvo laiko trūkumu arba konservatyviu mąstymu, teigia tyrimą atlikę ekspertai. Dauguma kompanijų vadovų paprasčiausiai negali daryti viešų pareiškimų, prieš tai visko nesuderinę su viešųjų ryšių ar rinkodaros skyriais.

Leidinys „Computerworld“, remdamasis kompanijos „Augure“ atliktos apklausos rezultatais, praneša, kad iš šimto didžiausių kompanijų, esančių NASDAQ sąraše, generalinių direktorių tik 30% dalyvauja socialiniuose tinkluose. Tai susiję ne tik su laisvo laiko trūkumu arba konservatyviu mąstymu, teigia tyrimą atlikę ekspertai. Dauguma kompanijų vadovų paprasčiausiai negali daryti viešų pareiškimų, prieš tai visko nesuderinę su viešųjų ryšių ar rinkodaros skyriais.

Maskvoje (Rusija) policija ieško dingusio vaiko. Įtariama, kad dvimetį galėjo pagrobti jo naujoji auklė, praneša vesti.ru. Ši istorija – daugiau nei keista. Apie mažylio dingimą policijai pranešė jo tėvas. Jis papasakojo, kad išvakarėse susipažino su moterimi, kuri pasisiūlė dirbti aukle. Beje, vaiko auklę vyras susirado internetu – socialiniame tinkle. Jis moteriai atidavė savo dokumentus ir savo vaiko dokumentus, moteris išsivedė mažylį ir nuo to laiko daugiau nebeatsiliepė.

Rusai šėlsta socialiniuose tinkluose toliau. Nuotraukose galime išvysti tikrosios Rusijos gyvenimą. Maži miesteliai vis dar turi keistus pomėgius ir aprangos stilių, vis dar vartoja daug alkoholio ir laaaabai mėgsta fotografuotis.

Maždaug 1,61 mlrd. žmonių - daugiau kaip penktadalis žmonijos - šiais metais bent kartą per mėnesį prisijungia prie socialinių tinklų, antradienį paskelbė tyrimų firma „eMarketer“. Jos atliktas tyrimas rodo, kad šis skaičius yra 14,2 proc. didesnis nei prieš metus, o 2017 metais socialiniais tinklais naudosis 2,33 mlrd. žmonių. Daugiausiai socialiniais tinklais naudojamasi Nyderlanduose (63,5 proc.), Norvegijoje (63,3 proc.) ir Švedijoje (56,4 proc.). Po jų eina Pietų Korėja (54,4 proc.

Maždaug 1,61 mlrd. žmonių - daugiau kaip penktadalis žmonijos - šiais metais bent kartą per mėnesį prisijungia prie socialinių tinklų, antradienį paskelbė tyrimų firma "eMarketer". Jos atliktas tyrimas rodo, kad šis skaičius yra 14,2 proc. didesnis nei prieš metus, o 2017 metais socialiniais tinklais naudosis 2,33 mlrd. žmonių. Daugiausiai socialiniais tinklais naudojamasi Nyderlanduose (63,5 proc.), Norvegijoje (63,3 proc.) ir Švedijoje (56,4 proc.). Po jų eina Pietų Korėja (54,4 proc.

Vadinamasis bandos dėsnis, kai minios spaudimui pasiduodantys ir savo nuomonę bei elgesį keičiantys individai susilieja su bendra mase, taip dar labiau sustiprindami kolektyvinį elgsenos ar nuomonės diktatą, kuo puikiausiai veikia ir interneto socialiniuose tinkluose, nustatė mokslininkai. Per paskutiniuosius 10 metų interneto socialiniai tinklai iš esmės pakeitė žmonių bendravimo būdus.

Šiuolaikiniai žemėlapiai mažai kuo primena popierinius savo pirmtakus, rašo BBC. Skaitmeniniai ir kupini informacijos XXI amžiaus žemėlapiai keičiasi pagal kiekvieno vartotojo individualius poreikius. Gausybė duomenų, palydovinė navigacija, išmanieji telefonai, socialiniai tinklai ir trimačio vaizdo technologija ženkliai padino žemėlapių funkcionalumą. Šiuolaikiniuose žemėlapiuose informacija keičiasi realiu laiku.

33,6 min kasdien: tiek darbo laiko vidutinis darbuotojas, turintis internetą, dirba ne darbdaviui, o bendrauja interneto svetainėse. Tokias išvadas padarė specialistų paieškos portalo cvmarket.lt ekspertai, atlikę darbo laiko panaudojimo tyrimą. Per metus visiems Lietuvos darbdaviams tai kainuoja apie 70 mln. litų. 71 proc. lietuvių darbo metu tikrina asmeninį elektroninį paštą, 65 proc. skaito internetinę spaudą, o 36 proc. lindi socialiniuose tinkluose.

Anksčiau būdavo paprasčiau. Ypač dramatiškų skyrybų ir santykių nutraukimo metu žmonės galėdavo tiesiog atsisėsti prieš kaminą ir sumesti į ugnį visas nuotraukas, raštelius ir kitokius materialius bendro gyvenimo „įkalčius“. Tačiau dabar yra „Facebook“, kuris virto detaliu ir painiu dienoraščiu, milžiniška pačių įvairiausių romantiškų santykių saugykla, su kuria nėra aišku, ką daryti. Tačiau atsirado „KillSwitch“, kuris mano, kad visa tai yra didelė problema, kurią būtina išspręsti, rašoma slon.

„Twitter“ šiuo metu gali pasigirti maždaug 500 milijonų vartotojų, ir šis skaičius nuolatos auga. „Foreign Policy“ pasinaudojo analitiniais servisais „Klout“ (vertina vartotojo įtaką pagal reakciją į jo „tvitus“), „TweepsMap“ (nustato pasekėjų geografiją), „TweetPsych“ (palygina vartotojo „tvitus“ su statistiniais „tvitais“) ir „TopTweet“ (nustato populiariausius „tvirtus“) ir tokiu būdu išanalizavo aštuonių įtakingiausių pasaulio lyderių „Twitter“ paskyras.

Interneto socialiniai tinklai, mikrotinklaraščiai ir kiti socialinio pobūdžio virtualūs projektai tampa vis populiaresni tarp vyresniojo amžiaus žmonių, atskleidė JAV atliktas „Pew Research Center“ tyrimas. Jei 2006 metais tik 1 proc. vyresnių nei 65 metų žmonių naudojosi socialinėmis interneto paslaugomis, tai dabar jų skaičius išaugo iki 43 proc., teigiama tyrimo išvadose. Nustatyta, kad ir jaunesnio amžiaus žmonės ėmė aktyviau naudotis socialiniais tinklais.