@Kazkas Nusiperki nuolatini uz 25€ ir nesuki galvos. Viskas tuo ir ispresta.

@Kazys nenusišnekėk, Vilniuje prie lito ir buvo 3.50, dabar euras. taip, kad nenusipezėk su nesąmoningais komentarais.

@Kazys Ne tik Vilnius yra, bet dar ir kiti miestai Lietuvoje.

@Nuomonė Shhhhhh, Zuokai, iskart aisku, kad rasai tu. Sikna skauda, kad vel neisrinko? Zinok abejoju ar dar kada isrinks :)

@Nuomonė Mano giliu įsitikinimu, nemokamo transporto nebus nes visi pinigai jau skirti gėjų paradui. Merą išsirinkome patys, dabar džiaukimės.

@Kur teisybė Jeigu lt.kyla gyvenimo lygis ,kodel taip brangu vazinet viesuoju transportu ..???? Kiekvieno miesto gyventojas turi vaziuot veltui bl

@Kur teisybė Ką sprendžia nemokamas viešasis transportas? Į šiuos klausimus atsako nepriklausomos konsultacinės įmonės “Civitta” ekspertų dar 2018 m. vasarą atlikta studija ir ekonominė analizė: Pirma. Tai galimybė sumažinti spūstis miesto centre ir sutaupyti daug mūsų brangaus laiko. Taline, įvedus nemokamą viešąjį transportą ir nemokamas automobilių stovėjimo aikšteles prie įvažiavimo į miestą, transporto srautai centre sumažėjo net 6 proc. Panašus efektas ir kituose miestuose, kurie turi nemokamą viešąjį transportą Prancūzijoje, Lenkijoje, Švedijoje ar Čekijoje. Antra. Mažesnė oro tarša ir triukšmas, kartu taupomos valstybės lėšos. Tikriausiai girdėjote Aplinkos ministerijos pareiškimą: jei Lietuva iki 2030 m. nesumažins CO2 dujų išmetimo į atmosferą, gresia maždaug 180 mln. Eur baudos. Trečia. Socialinės atskirties mažinimas ir galimybė rinktis darbo vietą ne tik šalia namų, bet visame mieste. Gerai žinome, kad nedidelius atlyginimus gaunantiems vilniečiams mokėti 26 eurus už nuolatinį viešojo transporto bilietą darbo dienomis yra brangu - tai sudaro apie 10 proc. pajamų. Ir šis bilietas negalioja savaitgaliais, todėl vilniečiai rečiau atvyksta į miesto centrą. Tai liečia ir senjorų integraciją bei laisvę keliauti po miestą, lankytis renginiuose ir daugiau bendrauti. Kaip žinote, daugelio ES šalių senjorai viešuoju transportu naudojasi nemokamai, o ir jų pensijos ženkliai didesnės nei Lietuvoje. Daugelis mokytojų ar medicinos darbuotojų, kuriems asmeninis automobilis nėra darbo priemonė, mielai pasirinktų kelionėms viešąjį transportą ir taip netiesiogiai padidėtų atlyginimai. Vilnietis, kuris naudotųsi nemokamu viešuoju transportu, per metus sutaupytų apie 350 eurų ir galėtų šiuos pinigus panaudoti kitoms reikmėms. Klausimas: kiek tai kainuos ir kaip kompensuoti praradimus iš bilietų pardavimo? Talino pavyzdys tinka ir šiuo atveju. Vilniuje subsidijuojama apie 60 proc. viešojo transporto, likusi 40 proc. suma surenkama iš bilietų pardavimo. Taigi reikėtų apie 25-28 mln. eurų papildomų dotacijų. Pirma. Kadangi Aplinkos ministerija planuoja skirti išmokas gyventojams, kurios skatintų atsisakyti asmeninio automobilio ir taip pasiekti valstybės įsipareigojimą dėl CO2 dujų išmetimo sumažinimo, gal vertėtų jas nukreipti į nemokamą viešąjį transportą, ir tai turėtų didesnį ir ilgalaikį poveikį. Panašiai planuoja daryti Vokietijos vyriausybė. Antra. Nemokamu viešuoju transportu Vilniuje galėtų naudotis tik registruoti gyventojai, o kaip skelbia Finansų ministerija ir Vilniaus miesto savivaldybė, sostinėje gyvena apie 60 000 žmonių, kurie nedeklaravę savo gyvenamosios vietos Vilniuje. Jeigu bent pusė šių gyventojų deklaruotų savo gyvenamąją vietą Vilniuje, miesto biudžetas padidėtų 21 mln. Eur dėl didesnio gyventojų pajamų mokesčio surinkimo. Miestas kai kurių sričių darbuotojams ketina padidinti atlyginimus 100 eurų ir tam kasmet biudžete reikės rasti apie 5-9 mln. eurų. Nuo šios sumos sumokėjus mokesčius, darbuotojai gaus beveik tiek, kiek kainuoja transporto bilietas. “Civitta” ekspertai skaičiuoja, kad transporto spūstis sumažinus 6 proc., žmonės sutaupys apie 34 mln. Eur kasmet, o nauda įvedus nemokamą viešąjį transportą yra du kartus didesnė, nei papildomas lėšų poreikis. Taigi, skaičiai akivaizdžiai parodo, kad nemokamą viešąjį transportą galime turėti nenuskriaudžiant nei gyventojų, nei miesto biudžeto, o priėmus teisingus sprendimus.