snoras

Prieš dešimtmetį vykusios 2009–2010 metų ekonominės krizės aplinkybes ištyręs Seimo biudžeto ir finansų komitetas ketvirtadienį tvirtina galutines tyrimo išvadas ir rekomendacijas. Stasys Jakeliūnas žada kreiptis į prokuratūrą dėl Seimo nario Mykolo Majausko elgesio esą diskredituojant vieną iš tyrimo liudytojų viešojoje erdvėje.

Finansų ministerija tarptautiniame arbitraže atstovaus Lietuvai ginče su Rusijos investuotojų užsienio šalyse gynimo fondu, reikalaujančiu atlyginti daugiau nei 1 mlrd. eurų buvusio „Snoro“ banko pagrindinio akcininko Vladimiro Antonovo patirtą žalą dėl Lietuvos Vyriausybės nacionalizuoto banko. Vyriausybė trečiadienį suteikė Finansų ministerijai įgaliojimus iki 2023-ųjų pabaigos atstovauti Lietuvai sprendžiant su „Snoru“ susijusius ginčus.

2009-2010 metų krizės aplinkybes tiriantis Seimo Biudžeto ir finansų komitetas konstatavo, kad tuo metu Vyriausybės skolinimosi sąlygas diktavo bankai. Komiteto pirmininko Stasio Jakeliūno teigimu, jeigu Lietuva būtų paprašiusi tarptautinių institucijų ar fondų paramos, jos skola dabar būtų mažesnė 4,7 punkto. „Kiek jie (bankai – BNS) siūlė, už tiek Vyriausybė ir skolinosi“, – BNS trečiadienį teigė komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas.

Rusijos investuotojų užsienio šalyse gynimo fondas pateikė ieškinį Tarptautinių prekybos rūmų (International Chamber of Commerce, ICC) arbitražo teismui Paryžiuje, prašydamas atlyginti buvusio „Snoro“ banko pagrindinio akcininko Vladimiro Antonovo patirtą žalą dėl Lietuvos Vyriausybės nacionalizuoto banko. Apie fondo ieškinį pranešusio portalo lrytas.lt teigimu, preliminari prašomos kompensacijos suma siekia 1,1 mlrd. eurų.

Seime Lietuvos finansinės krizės, Lietuvos banko ir komercinių bankų klausimus eskaluojantis valstietis Stasys Jakeliūnas atmeta galimybę Seime inicijuoti „Snoro“ banko ir jo darbuotojų veiklos tyrimą. Jis neigia, kad tai susiję su tuo, jog šiemet per savivaldos rinkimus Vilniaus savivaldybės tarybos nariu kartu su Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos sąrašu tapo ir anksčiau banko „Snoras“ valdyboje dirbęs Romasis Vaitekūnas.

 Seimo biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Stasys Jakeliūnas, 2013 metais siekęs įsidarbinti Lietuvos banke, naudojosi žlugusio „Snoro“ banko istorija, trečiadienį Vyriausybėje pareiškė centrinio banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas. „Mūsų pokalbyje 2013 metų rudenį, kuriame kalbėjome apie finansinių paslaugų priežiūrą, taip pat jis (S. Jakeliūnas – BNS) užsiminė, kad turi kompetencijos ir galėtų prisijungti prie Lietuvos banko kolektyvo.

Dėl pinigų plovimo Lietuvoje didelių grėsmių nėra, sako Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) vadovas. Pasak Antonio Mikulskio, neseniai buvo pradėti du ikiteisminiai tyrimai dėl neaiškios kilmės lėšų. „Prieš dvi savaites pradėjome du ikiteisminius tyrimus, kas liečia pinigų plovimą. Sumos nemažos, virš milijono.

 Bankrutavusio Lietuvos „Snoro“ banko pagrindinis akcininkas Vladimiras Antonovas Rusijoje iškeltoje byloje dėl sukčiavimo iš banko „Sovetskij“ pasisavinant 150 mln. rublių (2 mln. eurų) buvo nuteistas pustrečių metų kalėti bendrojo režimo pataisos darbų kolonijoje, pirmadienį pranešė bendroji Sankt Peterburgo teismų spaudos tarnyba. „Sankt Peterburgo Vyborgo rajono teismas V. Antonovui skyrė pustrečių metų laisvės atėmimo bendrojo režimo pataisos darbų kolonijoje bausmę ir 300 tūkst.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė atsakymuose Seimo komitetui gynė tuometinės valdžios elgesį per 2009 metų krizę. Šalies vadovė atsakymuose rašo, kad tuometinė Vyriausybė „skolinosi tiek vidaus, tiek tarptautinėse rinkose, ten, kur krizės metu buvo palankiausios sąlygos“. Atsakydama į pastabą, kad Tarptautinį valiutos fondo paskolą gavusios Latvijos skolos palūkanos buvo mažesnės, prezidentė teigė, kad „dabar galima tik spėlioti, kiek mums būtų kainavę tos „1,5 proc.

  Bankrutavusio banko „Snoras“ turto pasisavinimo byloje ikiteisminį tyrimą ketvirtadienį baigę prokurorai praneša, kad dėl galimų buvusių banko vadovų ir akcininkų Raimondo Baranausko bei Vladimiro Antonovo nusikalstamų veikų padaryta apie 0,5 mlrd. eurų žala.   Pasak pareigūnų, ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamųjų kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo.

Prokurorai ketvirtadienį baigė ikiteisminį tyrimą byloje, kurioje dėl didelės vertės žlugusio banko „Snoras“ turto pasisavinimo įtarimai pareikšti buvusiems banko vadovams ir akcininkams Raimondui Baranauskui bei Vladimirui Antonovui. Jie taip pat įtariami didelės vertės turto iššvaistymu, nusikalstamu bankrotu, nusikalstamu būdu įgyto turto legalizavimu, teigiama Generalinės prokuratūros pranešime. R. Baranauskas bei V. Antonovas yra Rusijoje, Maskva atsisako suteikti teisinę pagalbą Lietuvai.

Daugiau kaip metus trunkantį ikiteisminį tyrimą dėl galimo banko „Snoras“ turto pasisavinimo teisėsauga žada baigti per pirmus tris šių metų mėnesius. „Šiuo metu atliekami baigiamieji darbai, kad būtų priimtas procesinis sprendimas. Planuojama, kad pirmą ketvirtį jau gali būti priimtas procesinis sprendimas, t. y. baigtas tyrimas“, – BNS sakė Generalinės prokuratūros atstovė Rita Stundienė.

Kai kalbama apie nusikalstamą pasaulį Kaune, visi mintimis sugrįžta į paskutinį XX a. dešimtmetį. Būtent tuo metu suklestėjo ir ėmė siautėti didžiausios laikinosios sostinės nusikalstamos grupuotės – tokios kaip „daktariniai“, „daškiniai“, „kamuoliniai“ ar „agurkiniai“. Bet šios gaujos vadeivoms ir bendražygiams išmirus, išsižudžius ar atsisėdus už grotų vietos pareigūnams pelnytos ramybės dar teko palaukti.

Vietoj žlugusio banko „Snoras“ akcininko ir vadovo, šiuo metu Rusijoje besislapstančio Raimondo Baranausko buvusio namo Algirdo gatvėje Vilniuje iškils biurų ir butų kompleksas. Projektą vystys verslininko Kęstučio Faktorovičiaus valdomos investicijų bendrovės „Kenova Asset Management“ fondas. Tai bus pirmasis jos plėtojamas projektas. Bendrovės teigimu, statybas numatoma pradėti 2019-ųjų antrąjį pusmetį ir baigti 2021-aisiais.

Trečiadienį Sankt Peterburge Rusijos teisėsauga sulaikė bankrutavusio „Snoro“ banko pagrindinį akcininką Vladimirą Antonovą, informuoja Rusijos televizija RBK. Jis sulaikytas Rusijos teisėsaugai tiriant galimą sukčiavimą banke „Sovetsky“. Rusijos televizijos šaltinių policijoje teigimu, V. Antonovas įtariamas neteisėtu banko turto pasisavinimu.

Lietuvos prokurorai, rengdamiesi už akių teisti Rusijoje besislapstančius buvusius bankrutavusio „Snoro“ banko vadovus ir akcininkus Raimondą Baranauską ir Vladimirą Antonovą, informavo Rusijos generalinę prokuratūrą apie jiems pareikštus įtarimus. Rusijos prokurorams išsiųstame teisinės pagalbos prašyme taip pat prašoma supažindinti buvusius „Snoro“ vadovus su jiems pareikštais įtarimais ir juos apklausti, pranešė Generalinė prokuratūra.

  Bankrutavęs „Snoro“ bankas siekia prisiteisti 306,3 mln. eurų iš Šveicarijos banko „Julius Baer & Co.“ bei buvusių „Snoro“ darbuotojų – viceprezidento Naglio Stanciko ir Investicijų tarybos direktoriaus Remigijaus Bartaškos.   Vilniaus apygardos teismas pernai rugsėjį nusprendė, kad „Snoro“ ieškinys turi būti nagrinėjamas Šveicarijos teismuose, todėl ieškinį paliko nenagrinėtą.

Buvusius bankrutavusio „Snoro“ banko vadovus ir akcininkus Raimondą Baranauską ir Vladimirą Antonovą, kurie slapstosi Rusijoje, Lietuvoje ketinama teisti už akių, jiems nedalyvaujant teismo procese. Vilniaus miesto apylinkės teismas trečiadienį patenkino Generalinės prokuratūros prašymus ir pripažino įtariamaisiais R. Baranauską ir V. Antonovą, kurie nėra pasiekiami Lietuvos teisėsaugai atliekant ikiteisminį tyrimą dėl jų nusikalstamų veikų.

Teismas ketvirtadienį visiškai išteisino buvusį komercinių bankų „prižiūrėtoją“ Kazimierą Ramoną, kuris prižiūrėjo ir bankrutavusį banką „Snoras“. Vilniaus apygardos teismo teisėja Vitalija Norkūnaitė paskelbė panaikinusi 2014 metais kovo mėnesį paskelbtą apkaltinamąjį nuosprendį K. Ramonui dėl piktnaudžiavimo ir tarnybos pareigų neatlikimo. Pasak teisėjos, K. Ramonas išteisintas, nes nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

 Rusijoje besislapstančiam žlugusio banko „Snoras“ akcininkui Raimondui Baranauskui ir jo žmonai nepavyko apskųsti jų namo sostinės Algirdo gatvėje pardavimo sandorio. Vilniaus apygardos teismas nepriėmė bankininko šeimos ieškinio. „Teismas įpareigojo ieškovus iki gruodžio 8 dienos sumokėti likusią 2,4 tūkst. eurų žyminio mokesčio už ieškinį dalį.

 Buvęs bendrovės „Ernst & Young Baltic“ darbuotojas Ramūnas Bartašius yra kaltas, nes netinkamai atliko savo pareigas, audituodamas dabar jau žlugusį banką „Snoras“, paskelbė teismas. Vilniaus apygardos teismas ketvirtadienį R. Bartašių pripažino kaltu ir skyrė jam 1883 eurų baudą. Jis taip pat privalo sumokėti daugiau nei 900 eurų į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų fondą. Pirmos instancijos teismas R.Bartašių buvo išteisinęs, tačiau Generalinė prokuratūra sprendimą apskundė.

2011 metais žlugusio banko „Snoras“ būstinę Vilniaus centre už 5 mln. eurų įsigijo Kinijos verslininko valdoma bendrovė „Alsana“. „Snoro“ bankroto administratorius Gintaras Adomonis sako, jog dėl pastato ypatumų pirkėjo teko palaukti - vienus atbaidė kaina, kiti nebuvo tikri dėl galimybių jį pritaikyti verslui. „Galop atsirado turintis viziją ir finansinių galimybių investuotojas, kuris, tikiuosi, sėkmingai realizuos ambicingus plėtros planus“, - pranešime spaudai sakė G.Adomonis.

Rusijos teismai galutinai atmetė bankrutavusio Lietuvos komercinio banko „Snoras“ buvusio pagrindinio akcininko Vladimiro Antonovo skundą dėl 40 mlrd. Rusijos rublių (daugiau kaip 0,5 mlrd. eurų) vertės bylos prieš Lietuvą nutraukimo. Teisingumo ministerija teigia gavusi Rusijos Maskvos apygardos arbitražinio teismo nutartį, kad skundas atmestas. V. Antonovas paskutiniame skunde skundė Rusijos teismo sprendimą atsisakyti priimti jo kasacinį skundą, nes buvo praleistas apskundimo terminas.

Žlugusio banko „Snoras“ sertifikatų turėtojai po penktadienį Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) priimto sprendimo gali tikėtis atgauti apie 100 tūkst. eurų palūkanų už ne laiku išmokėtas draudimo išmokas, sako sertifikatų turėtojams atstovaujantis teisininkas. Penktadienį išnagrinėjęs civilinę bylą dėl bankrutavusio banko „Snoras“ indėlių sertifikatų LAT vieniems iš jų turėtojų priteisė procesines 5 proc.

2011 metų pabaigoje bankrutavusio ir likviduojamo banko „Snoras“ administravimui, neskaičiuojant išmokų kreditoriams, išleista beveik 93 mln. eurų, iš kurių daugiau kaip pusė lėšų skirta konsultantams ir bankroto administratoriui. Per visą „Snoro“ bankroto administravimo laiką (nuo 2011 metų gruodžio iki 2016 metų pabaigos) jo išlaidos siekė 92,984 mln. eurų, iš kurių 54,901 mln.

Teismas areštavo buvusių bankrutavusio banko „Snoras“ vadovų ir savininkų Raimondo Baranausko ir Vladimiro Antonovo lėšas bei sąskaitas Šveicarijos bankuose. Vilniaus apygardos teismas penktadienį patenkino „Snoro“ bankroto administratoriaus „Valneto“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių R. Baranausko ir V. Antonovo atžvilgiu, pranešė teismas. Teismas nutarė areštuoti beveik 70 mln. eurų R. Baranausko ir daugiau nei 338 mln. eurų V.Antonovo lėšų, o dar daugiau nei 92 mln.

Antradienį parlamentarai pradėjo svarstyti prezidentės Dalios Grybauskaitės pateiktas įstatymo pataisas, kurios leistų Lietuvos teisėsaugai patraukti atsakomybėn į užsienį pasprukusius finansinius nusikaltėlius. Prezidentė siūlo leisti vykdyti ikiteisminį tyrimą už akių dėl visų nusikaltimų, padariusių didelę žalą valstybei ar asmeniui. Seimo nariai projektui po pateikimo pritarė bendru sutarimu. Toliau jį svarstys parlamentiniai komitetai.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė trečiadienį pateikė įstatymo pataisas, kurios leistų Lietuvos teisėsaugai patraukti atsakomybėn į užsienį pasprukusius finansinius nusikaltėlius. Prezidentė siūlo leisti vykdyti ikiteisminį tyrimą už akių dėl visų nusikaltimų, padariusių didelę žalą valstybei ar asmeniui. Prezidentės patarėja Rasa Svetikaitė BNS sakė, kad kiekvienu atveju sprendimą dėl to, ar yra pagrindas vykdyti ikiteisminį tyrimą už akių, priimtų prokuroras.

Rusija suteikė prieglobstį bankrutavusio Lietuvos komercinio banko „Snoras“ buvusiam vadovui Raimondui Baranauskui, šeštadienį pranešė dienraštis „Lietuvos rytas“. „2017 metų sausio pradžioje gautas atsakymas iš Rusijos Federacijos, kad R.Baranauskui suteiktas prieglobstis, todėl Lietuvai jis neišduodamas“, – dienraščiui patvirtino Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyrius.

Teismas išteisino žlugusio banko „Snoras“ auditorių, buvusį bendrovės „Ernst & Young Baltic“ darbuotoją Ramūną Bartašių, kuris kaltinamas netinkamai atlikęs pareigas ir diskreditavęs valstybės tarnautojo vardą. Vilniaus miesto apylinkės teismas pirmadienį nusprendė, jog „Snoro“ veiklą auditavęs ekspertas nepadarė nusikalstimo, tačiau pats auditas buvo atliktas netinkamai. „Teismas nusprendė išteisinti Ramūną Bartašių.

  Maskvos arbitražas penktadienį nutraukė 40 mlrd. Rusijos rublių vertės (apie 557 mln. eurų) buvusio bankrutavusio banko „Snoras“ didžiausio akcininko Vladimiro Antonovo inicijuotą bylą prieš Lietuvą. Anksčiau šią savaitę teismas paskelbė ieškinio nagrinėjimo pertrauką, kad galėtų susipažinti su V.Antonovo nuostata dėl Lietuvos prašymo palikti ieškinį nenagrinėtą arba jo nagrinėjimą nutraukti. V.Antonovo atstovas išreiškė prieštaravimą dėl tokio Lietuvos prašymo.

Buvęs „Snoro“ akcininkas Raimondas Baranauskas žada sekti Vladimiro Antonovo pavyzdžiu ir bylinėtis su Lietuva dėl kompensacijos už banko nacionalizavimą. „Be abejo, aš noriu, kad man būtų grąžinta tai, ką iš manęs atėmė“, - šeštadienį paskelbtame interviu laikraščiui „Lietuvos rytas“ sakė R.Baranauskas. „V.Antonovas 557 mln. eurų paprašė už savo 68 proc. banko akcijų. Aš savo 25 proc. taip pat atitinkamai paprašysiu“, - teigė jis.

Maskvos arbitražo teismas ketvirtadienį iki spalio 24 dienos atidėjo buvusio pagrindinio žlugusio banko „Snoras“ akcininko Vladimiro Antonovo 555 mln. eurų vertės ieškinio Lietuvai išankstinį nagrinėjimą. Lietuvos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, tačiau teisėjas patvirtino, kad yra gauti Lietuvos prašymai bylą nutraukti ir ieškinį palikti nenagrinėtą, nes ginčas nepriklauso Maskvos arbitražo teismo jurisdikcijai.

Ginče su buvusiu pagrindiniu žlugusio banko „Snoras“ akcininku Vladimiru Antonovu Lietuva ketina pasinaudoti valstybės imunitetu, kurį garantuoja tarptautinė teisė. Apie tokią Lietuvos poziciją ketinama informuoti V.Antonovo ieškinį nagrinėjantį Maskvos arbitražo teismą ir Rusijos teisingumo ministeriją, rašoma Vyriausybės pasitarimo protokolo projekte, kurį parengė Teisingumo ministerija.

  Buvusiam pagrindiniam žlugusio banko „Snoras“ akcininkui Vladimirui Antonovui pateikus ieškinį prieš Lietuvą, Vilniuje numatoma sudaryti specialią darbo grupę, kuri spręstų, ar Lietuvai turėtų būti atstovaujama šioje byloje ir kaip. Joje turėtų dirbti įvairių ministerijų ir institucijų atstovai.   Finansų ministrės patarėjas Remigijus Bielinskas BNS informavo, kad ministerija ketina inicijuoti tarpžinybinės grupės sukūrimą.

Į ieškomiausių Lietuvos asmenų dešimtuką įtrauktas „Snoro“ savininkas Vladimiras Antonovas apie save priminė itin įžūlu būdu. Greičiausiai Rusijoje besislapstantis vyras iš mūsų šalies reikalauja per pusę milijardo eurų. Verslininkas Maskvos arbitražo teismo prašo, kad Lietuva jam atlygintų žalą už sugadintą reputaciją. Beveik milijardą eurų pradanginęs buvęs „Snoro“ savininkas Vladimiras Antonovas dabar pats iš Lietuvos reikalauja daugiau nei pusės tiek - 557 milijonų eurų.

Kitą savaitę turėtų paaiškėti, kuri ministerija - Finansų ar Teisingumo - atstovaus Lietuvai Maskvos arbitraže, kuriam buvęs pagrindinis žlugusio „Snoro“ banko akcininkas Vladimiras Antonovas pateikė daugiau nei pusės milijardo eurų ieškinį. Teisingumo viceministras Paulius Griciūnas antradienį teigė, kad ministerija dėl atstovavimo tarsis su Vyriausybe. „Atsižvelgdami į gautą procesinį dokumentą, šiandien kreipėmės į Vyriausybės kanceliariją.

Buvusio pagrindinio žlugusio „Snoro“ banko akcininko Vladimiro Antonovo ieškinys Lietuvai dėl daugiau nei pusės milijardo eurų žalos atlyginimo neturės įtakos banko likvidavimo procesui, teigia „Snoro“ bankroto administratorius Gintaras Adomonis. „V.Antonovo pareikštas ieškinys iš esmės neturės įtakos „Snoro“ likvidavimo procesui, kuris bus tęsiamas pagal planą.

Buvęs „Snoro“ banko bendraturtis Vladimiras Antonovas kreipėsi į Maskvos arbitražo teismą reikalaudamas iš Lietuvos teisingumo ministerijos priteisti 40,1 mlrd. rublių (558 mln. eurų), rašo Rusijos žiniasklaida. V.Antonovas reikalauja iš Lietuvos priteisti 20,2 mlrd. rublių (281 mln. eurų) už patirtą turtinę žalą bei 19,9 mlrd. rublių (277 mln. eurų) už žalą verslo reputacijai.

Įmonės už paskolas ir prekinius kreditus, kai apmokėjimas už paslaugas atliekamas po jų suteikimo ar pristatymo, šiuo metu vėluoja apmokėti 1,121 mlrd. Eur. Tai yra 17% mažiau nei metų pradžioje, rodo kredito biuro „Creditinfo“ duomenys. Vėlavimas atsiskaityti blogina kredito istoriją, todėl ribotomis tampa įmonių galimybės gauti finansavimą kredito įstaigoje ar mokėjimo atidėjimą iš verslo partnerio.

Žlugusio banko „Snoras“ indėlininkai dar nėra atsiėmę 14,27 mln. eurų draudimo išmokų. 164 tūkst. indėlininkų pinigus turi atsiimti iki lapkričio 24 dienos. Tarp išmokų dar neatsiėmusiųjų yra 159 tūkst. gyventojų ir apie 5 tūkst. juridinių asmenų, pranešė Indėlių draudimo fondas. Pirmieji turi atsiimti apie 8,84 mln. eurų, antrieji – apie 5,43 mln. eurų. Nemažos dalies - 68 tūkst. - indėlininkų „Snore“ laikytų pinigų suma nesiekia 1 euro.

Teismas turės iš naujo turės vertinti buvusio komercinių bankų „prižiūrėtojo“ Kazimiero Ramono veiksmus, prižiūrint bankrutavusį banką „Snoras“, ir jo atsakomybę. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) sausio 15 dieną patenkino K.Ramono skundą - panaikino jam nepalankų Vilniaus apygardos teismo 2015 metų kovą priimtą sprendimą ir perdavė bylą šiam teismui iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Indėlių draudimo fondui pirmadienį pervedus į SEB banką 24,9 mln. eurų, skirtų bankrutavusio „Snoro“ indėlių sertifikatų turėtojų draudimo išmokoms, bankas antradienį pradeda mokėti pinigus. Atvykę į SEB banko skyrių žmonės turi turėti asmens dokumentą – pasą arba asmens tapatybės kortelę, pranešė SEB. Pinigus atgaus tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys.

Anglijos aukštesnysis teismas Londone patenkino BAB „Snoras“ bankroto administratoriaus prašymą ir nutarė sugrąžinti bankui 4,5 mln. svarų (6,27 mln. eurų) iš 5 mln. svarų užstato, kurį bankas buvo sumokėjęs teismui pradėdamas procesą prieš buvusius banko savininkus. Teismas taip pat leido „Snoro“ bankroto administratoriui susipažinti su teismo turima informacija apie V.Antonovo turtą bei įpareigojo V.Antonovą sumokėti 30 tūkst. svarų (41,8 tūkst.

Šių metų lapkričio 17 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) paskelbė ilgai lauktą nutartį byloje dėl „Snoro“ indėlių sertifikatų ir obligacijų, kuria pripažino, kad indėlio sertifikatus įsigiję asmenys turi teisę į indėlių draudimo išmokas, o obligacijų pirkėjai – ne. Nors po sprendimo paskelbimo pasirodė pranešimų, jog neva obligacijų turėtojai prarado visas viltis atgauti į obligacijas investuotus pinigus, tai anaiptol nėra tiesa.

Lietuvos Aukščiausiajam Teismui nutarus, kad 2011 metais bankrutavusio „Snoro“ indėlių sertifikatų turėtojai turi atgauti savo pinigus, žmonės ir įmonės draudimo išmokas atgaus per SEB banką, pranešė Indėlių draudimo fondas. Išmokas fondas SEB bankui planuoja pervesti iki gruodžio 15 dienos. Apie tikslią išmokų atsiėmimo tvarką ir datą, kada indėlių sertifikatų turėtojai galės kreiptis į SEB ir atsiimti lėšas, fondas žada informuoti vėliau.

Buvusio komercinių bankų „prižiūrėtojo“ Kazimiero Ramono veiksmus, prižiūrint bankrutavusį banką „Snoras“, ir jo atsakomybę vertins Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) išplėstinė 7 teisėjų kolegija. „Tinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas šioje byloje gali reikšti naują teisės normos aiškinimą teismų praktikoje ir būti svarbus vienodos teismų praktikos formavimui. Dėl to byla perduotina nagrinėti išplėstinei septynių teisėjų kolegijai“, - rašoma lapkričio 3 dieną priimtoje LAT nutartyje.

Vyriausybė posėdyje pirmadienį skyrė 300 tūkst. eurų Europos Tarybos (ET) vystymo banko Migrantų ir pabėgėlių fondui, Sirijos „Madad“ patikos fondui bei patikos fondui Afrikai. Kaip nurodoma Vyriausybės nutarime dėl nepanaudotų asignavimų perskirstymo, minėta suma skiriama įnašui į ET vystymo banko Migrantų ir pabėgėlių fondą ir Lietuvai solidariai prisidėti prie migracijos problemų sprendimo per vadinamuosius patikos fondus.

BAB banko „Snoras“ bankroto administratorius pradėjo 139,8 mln. eurų balansinės apskaitinės vertės reikalavimų paketo, kurį sudaro užsienio rezidentams išduotos paskolos, pardavimo procesą. Potencialūs investuotojai savo pirminius pasiūlymus kviečiami pateikti iki šių metų spalio 20 dienos. Parduodamo turto portfelį sudaro 16 paskolų verslo subjektams ir 9 paskolos individams. Dauguma klientų yra Rusijoje registruotos įmonės ir fiziniai asmenys.